This Master‘s final paper analyzes the Regional development governance in the context of civic society. The paper presents the results of theoretical and empirical surveys of Lithuanian and foreign scientists in the field of public participation in the regional development governance. To sustain the theoretical conclusions and to prove the hypothesis of this research work, there were questioned more than 700 people of Siauliai County. The first hypothesis of this research was confirmed partly, that it is not proper time to apply the governance from above (“bottom-up”) because of the specific Lithuanian postcommunist regimes. The second hypothesis was confirmed, that the estimations of the county’s population of the different fields of main sectors of Siauliai regional development were improved comparing the year of 2003 to 2005 because of the better economic development of the county during this period. The third hypothesis was confirmed partly, that the same estimations of all sectors mean that people are indifferent to the regional development governance.

In this masters' work was defined the concept of competence; generalized theories about general and pedagogical competences, their constructive principles, methods, characteristics, levels;discussed new pedagogical competences in European Union, innovative context; revealed opportunities and means of pedagogical competences'development in school considering grown-up learning peculiarities.There is motivated that teachers constantly improve various pedagogical competences in their work place.

Vaikų globos namuose augantys vaikai dažnai atsineša individualią traumuojančią patirtį ir psichologines pasekmes, kurias sukėlė neišreikšti, neįsisąmoninti jausmai.. Vaikų globos namuose dirbantis socialinis darbuotojas, kurio pagrindinė profesinė misija – padėti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas , neturi pakankamų įgaliojimų ir neturi pakankamai metodinių priemonių, patirties ir žinojimo, kaip sudaryti sąlygas vaikui išreikšti savo jausmus ir reflektuoti savo jausmų, patirties tema. Be to, metodinė priemonė rodo būdus, kaip siekti holistinio ugdymo, apimančio emocinį, socialinį vystimąsi, savęs ir meno pažinimą. Todėl labai aktualus yra specializuotų metodikų kūrimas. Tyrimo objektas – Socialinio darbo metodų plėtotė, takant meninės raiškos terapinius žaidimus. Darbo tikslas – ištirti meninės raiškos terapinių žaidimų kaip socialinio darbo metodų plėtotės vaikų globos namuose tikslingumą. Uždaviniai: 1. Atskleisti vaikų globos namuose augančių vaikų socializacijos ypatumus ir išanalizuoti su jais dirbančio socialinio darbuotojo veiklos specifiką. 2. Aptarti meninės raiškos terapinius žaidimus kaip socialinio darbuotojo iniciatyvą pozityviai globos namuose augančių vaikų socializacijai. 3. Sudaryti vaikų meninės raiškos terapinių žaidimų programą - metodinę priemonę vaikų globos namų socialiniams darbuotojams ir patikrinti jos tikslingumą Ekspertų metodu. 4. Pateikti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodologija. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The application of therapeutical methods is important for social work, especially for social workers who work in children‘s homes and are involved in their positive socialisation. Using the games of artistic expression as a therapy in working with children with no families, it is possible to promote their development, the ability of the children to get into their inner world, to get to know their feelings and to develop the harmony of their personality. The aim of this research was to to explore the necessity of artistic expression therapeutical games, as a method of social work in a children‘s home, and to work out a program ‚The Program of Artistic Expression Therapeutical Games: Supplementary Booklet for Social Workers of Children‘s Homes‘, the expedience of which would be approved by the Expert Method. The objectives of the research were to analyse the particularities of work of a social worker in a children‘s home, to disclose the particularities of socialisation of the children who are raised in children‘s homes, to discuss the games of artistic expression as therapy and one of the ways of communication between the children living in children‘s homes and the social workers, to work out the program ‚The Program of Artistic Expression Therapeutical Games: Supplementary Booklet for Social Workers of Children‘s Homes‘ and to test its expedience by the Expert Method. The qualitative method was used in the work. Such methods as the analysis of literature sources, the... [to full text]

Tyrimo tema: Mokytojų specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotės galimybės mokykloje. Tikslas: Atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotės galimybes mokykloje. Uždaviniai: 1. Apibrėžti specialiosios pedagoginės kompetencijos sampratą. 2. Išryškinti specialiųjų poreikių vaikų neformalaus ugdymo organizavimo ypatumus. 3. Išryškinti pedagogų požiūrį į jų turimus gebėjimus dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. 4. Nustatyti šių gebėjimų plėtotės poreikį mokykloje. 5. Apibrėžti galimas specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotės formas mokykloje. Tyrimo metodai : 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketavimas. Darbo rezultatai: Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų pasirengimas ir geranoriška pedagogų nuostata padeda užtikrinti sėkmingą specialiųjų poreikių vaikų integraciją. Svarbu mokytojo požiūris į neįgaliuosius, gebėjimai, asmens savybės, profesinis pasirengimas ir meistriškumas, darbo patirtis, veiklos planavimas ir bendradarbiavimas. Siekdama gerinti vaikų užimtumą, ugdyti jų saviraišką, stiprinti ugdymo institucijų ryšį su vietos bendruomene, didinti rizikos vaikų adaptacijos ir reabilitacijos visuomenėje galimybes Švietimo ir mokslo ministerija nuolat didina finansavimą neformaliajam švietimui ir ugdymui, tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualios neformaliojo vaikų švietimo problemos. Išvados: Apibendrinant galime daryti išvadą, kad kiekvienas bendrojo lavinimo mokyklos pedagogas privalo turėti... [toliau žr. visą tekstą] / Research theme: Opportunities for development of teachers‘ special pedagogical competence at school. Research aim: Disclose the possibilities for development of secondary school teachers‘ special pedagogical competence at school. Research goals: 1. Define the concept of special pedagogical competence 2. Highlight the features of organizing non-formal education for children with special needs. 3. Highlight the teachers‘ approach to their existing skills of work with special needs children 4. Identify the need for development of these skills at school. 5. Define possible forms of development of special pedagogical competence at school. Research methods: 1. Analysis of scientific literature. 2. Questionnairing. Research results: Preparation and good will attitude of secondary school teachers help to ensure successful integration of children with special needs. Important factors are: teachers‘attitude to special needs children, their professional skills, personal qualities, professional preparation and excellence, work experience, planning and cooperation. In order to improve the employment of children and develop their self-expression, also to strengthen the relationship between educational institutions and local community and increase the opportunities for rehabilitation and adaptation of risk children in the society Ministry of Education and Science is constantly increasing funding for non-formal education and training. However, at present... [to full text]

5 – 6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajų su socialinių gebėjimų plėtote yra itin svarbi veiklos sritis. Ankstyvos vaikų emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje suteikia prielaidas auginantiems vaikams ugdyti valią, labiau pažinti save, savo emocijas ir aplinkinius. Ugdant emocinę inteligenciją šeimoje vaikas kaip asmenybė gali greičiau bręsti, todėl jam lengviau priimti kritinėse situacijose tinkamus sprendimus vadovaujantis protu, o ne jausmais. Atliktas tyrimas grindžiamas probleminiu klausimu: Kokių socialinių gebėjimų plėtotę paskatina ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje? Tyrimo tikslas – Nustatyti kokių socialinių gebėjimų plėtotę skatina ankstyvas 5-6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje. Tyrimo objektas – Socialinių gebėjimų plėtotė taikant ankstyvą 5-6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymą šeimoje. Darbo uždaviniai: 1. Vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje ypatumai. 2. 5 – 6 metų vaikų ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymo ir socialinių gebėjimų sąsajos. 3. 5 - 6 metų vaikų ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajos su jų socialinių gebėjimų plėtote. Tyrimo metodai: 1) mokslinės literatūros analizė; 2) anketinė apklausa; 3) vaikų stebėjimas natūraliose ir dirbtinai sukonstruotose situacijose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 5 - 6 metų vaikams ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymas paskatino gebėjimą valdyti emocijas, domėtis naujovėmis bei kontroliuoti ir valdyti save per kūną. Emocinės... [toliau žr. visą tekstą] / 5-6 years old children's emotional intelligence education in the family and development of the social skills is a very imortant activity. Early childhood of emotional intelligence education in family provide an opportunity for growing children educate their volition, more understanding about themselves, their and others emotions. Nurturing emotional intelligence in the family the child as personality can faster to mature. Therefore him easier to take the right decisions in emergency situations in accordance with reason, rather than emotion. Carried out study based on the problematic question: What kind of the social skills development to encourage of early 5 – 6 years age children emotional intelligence education in family? The aim of the survey is determine what kind of the social skills development to encourage of early 5 – 6 years age children emotional intelligence education in family. The object of the survey is development of the social skills to applying early 5-6 year age children emotional intelligence education in the family The tasks of the survey are: 1. Children's emotional intelligence education family peculiarities. 2. 5-6 years age children of early emotional intelligence education and social skills interface. 3. 5-6 years age children of early emotional intelligence education in family interface with development of the social skill. The research methods: 1) the scientific literature analysis, 2) a survey, 3) monitoring of children in natural and artificially... [to full text]