2-5 metų vaikų psichikos sveikatos veiksniai: Lietuvos vaikų tyrimo analizė SANTRAUKA Pastaruoju metu vaikų psichinė sveikata tapo aktualia problema mūsų visuomenėje. Bandoma nagrinėti sutrikimų įvertinimo galimybes, jų raišką, apsauginius ir rizikos veiksnius. Ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinės problemos yra labai aktualios ir mažai tyrinėtos. Anksti pasireiškę emociniai ir elgesio sunkumai gali sukelti sunkėjančias psichikos sveikatos problemas mokykliniame amžiuje, paauglystėje ir suaugus. Todėl svarbu žinoti, kokie veiksniai yra susiję su ikimokyklinio amžiaus vaikų psichikos sveikata, tam, kad galėtumėme numatyti ankstyvą prevenciją ar intervenciją tikslinėms rizikos grupėms. Mūsų tyrimo tikslas yra įvertinti ir aprašyti veiksnių sąsajas su 2-5 metų vaikų emocijų ir elgesio sunkumų raiška. Ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologiniams sunkumams įvertinti buvo naudojamos dvi skalės: CBCL 1½-5 ir C- TRF 1½-5 lietuviškos versijos, tai T. Achenbacho empiriškai pagristos įvertinimo sistemos formos, skirtos 1½-5 metų vaikų elgesiui vertinti, bei R. Jusienės ir kt.(2007) sukurtas vaiko aplinkos klausimynas, skirtas gauti informaciją apie artimiausią vaiko aplinką, kurioje vaikas auga ir pan. Tyrime dalyvavo 1047 vaikų, iš jų buvo atrinkta 971, 2-5 metų amžiaus vaikų. Tame tarpe 510 berniukai ir 461 mergaitės. Remiantis tyrimo rezultatais nustatėme, kad 2-5 metų amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų raiška susijusi su tokiais veiksniais, kaip antai: gyvenamoji vieta... [toliau žr. visą tekstą] / Factors of mental health of 2-5 years old children: analysis of Lithuanian research (data) SUMMARY Currently an exclusive role in our society is occupied by children‘s mental health problems . Social scientists have become increasingly interested in better understanding of preventive and psychological risk factors for children‘s mental health. Mental health problems in preschool children are topical but there are a few studies, focused on them. Early emotional and behavioral problems can determine mental health problems later. It is important to know the factors of mental health in order to prevent serious emotional and behavioral problems by intervening at the youngest ages. The purpose of our research was to assess and to describe relations of factors of mental health to emotional and behavioral problems. Mental health problems were coded using the items of the CBCL for ages 1 to 5 (CBCL/1 ½ -5), Caregiver-Teacher Report Form (C-TRF/1 ½ -5) and a questionnaire of the micro – environment of a child (Jusienė R. ir kt., 2007) in order to get information about the micro-environment of a child. The research has been conducted on 1047 children. Later 971 children were separated out – 510 boys and 461 girls. All the children were aged between 2 and 5 years. The findings from our research have shown that populated locality, parents‘background, maternal employment, family income, family structure, unintentional physical injuries, emotional, health or speech problems and levels of... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Ši tendencija būdinga ir mūsų šaliai. Ieškoma naujų psichosocialinės reabilitacijos metodų, pagalbos būdų ir stengiamasi atsižvelgti į sutrikusios psichikos asmenų poreikius. Tačiau iki šiol labai mažai dėmesio skirta senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenims. Trūksta specializuotų tarnybų bei tinkamų paslaugų, padedančių senyvam sutrikusios psichikos asmeniui kuo ilgiau išlikti pažįstamoje aplinkoje bei jaustis saugiam. Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti paslaugų teikėjų požiūriu psichosocialinės reabilitacijos paslaugas senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenims ir jas teikiančių nestacionarių bei stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tyrimo metodika. Siekiant išsiaiškinti senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinės reabilitacijos ypatumus buvo atlikta anketinė apklausa Vilniaus miesto bei Didžiosios Britanijos psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimui buvo parengtos dvi unifikuotos anketos Lietuvos bei Didžiosios Britanijos respondentų grupėms: respondentų skaičius 65 (44 Lietuvoje ir 21 Didžiojoje Britanijoje). Atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje trūksta psichosocialinės reabilitacijos tarnybų bei paslaugų sėkmingai senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinei reabilitacijai. Nepakankama ne tik tarnybų įvairovė, bet ir jų kiekis. Tik nedaugelis klientų gauna profesionalias, specializuotas... [toliau žr. visą tekstą] / In nowaday society more and more attention is paid to the mental health. This tendency is also common for Lithuania. New psychosocial rehabilitation methods and treatments are sought out. But the needs of older people with mental disabilities are still left out in Lithuania. Still there is a lack of psychosocial rehabilitation services which can help an older person with mental disability stay at his own enviroment for much longer period. The goal of this study was to analyze and evaluate services of psychosocial rehabilitation from the viewpoint of the providers of these services in the mental health institutions in Lithuania and Great Britain. Methods. In order to analyze psychosocial rehabilitation services of older persons, the survey in Vilnius‘ mental health institutions and in Great Britains‘ mental health institutions was conducted. There were two unified questionnaires developed for each group of respondents. The number of respondents was 65 (44 in Lithuania and 21 in Great Britain). Analysis has shown that there is a great lack of psychosocial rehabilitation services in Lithuania. There is a lack in variety and also in quantity. Not all the clients can get professional and specialized services they need. This research has also shown that although there are many different specialized services in Great Britain their providers still think that it is not enough. The author of this analysis suggests to analyse more deeply the services of Great Britain and the viewpoint... [to full text]

SANTRAUKA ŽMONIŲ SERGANČIŲ PSICHIKOS LIGOMIS STIGMATIZAVIMAS IR ETINIAI ASPEKTAI DARBO SANTYKIŲ KONTEKSTE Tyrimo tikslas: atskleisti darbdavio požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones ir stigmą kaip lydintį bruožą. Tyrimo uždaviniai: 1.Išsiaiškinti ir apžvelgti stigmos samratą mokslinėje literatūroje. 2. Apžvelgti psichikos ligomis sergančių žmonių teisę į darbą, reglamentuojančius dokumentus. 3. Atskleisti darbdavių požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones. Tyrimo metodika ir apimtis: Siekiant atskleisti darbdavio požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones ir stigmą kaip lydintį bruožą, buvo savarankiškai išanalizuota prieinama literatūra lietuvių bei anglų kalbomis, kad išsiaiškinti stigmos sampratą ir atliktas kokybinis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti darbdavių požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones. Šiame darbe buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekant turinio (ang. content) analizę, grupinio interviu: fokusuotos grupės metodika. Buvo sudarytos dvi grupės pagal vienalytiškumo principą: 1) darbdaviai, juos suskirstant į tris kategorijas: valstybinis sektorius, privatus sektorius; nevyriausybinių (ne pelno siekiančių) organizacijų sektorius. 2) Psichikos ligomis sergantys žmonės. Visų dviejų fokusuotų grupių buvo klausiama to paties pagal išanksto paruoštą klausimyną (A priedas). Fokusuotos grupės vyko natūralioje aplinkoje. Jų metu buvo daromi garso įrašai. Įrašas buvo naudojamas surinktai informacijai analizuoti. Duomenims apdoroti buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE STIGMATIZATION OF MENTAL ILLNESS AND ETHICAL ASPECTS IN THE CONTEXT OF EMPLOYMENT RELATIONS The aim of the investigation is to disclose the attitude of employer’s to people with mental illness and stigma as follow trait. The task of the investigation: 1. To ascertain and to review the conception of stigma in scientific literature. 2. To review the rights of people with mental illness in documents of work reglamentation. 3. To disclose the attitude of employer’s to people with mental illness. The methods and volume of the investigation: In order to evaluate the attitude of employer’s to people with mental illness and stigma as follow trait was independently analysed accessible literature in lithuania and english languages for purpose to ascertain the conception of stigma and was performed qualitative methods in purpose to ascertain the attitude of employer’s to people with mental illness. In this work was choosed qualitative method, performing content analyse, interview of group: method of focus group. Were did two groups according to indiscrete principle: 1) employer’s, which were separate up to three categories: national sector, private sector, not national (not profit intent) organization sector. 2) People with mental illness. For all two focus group were asked the same questions according to the plan of ahead prepared questions list (A addition). Focus group were done in natural environment. For this investigation were did sound inscriptions. Sound inscription... [to full text]

1. SANTRAUKA Skripkina S., Psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinės būsenos įvertinimas, slaugos magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas doc. E. Laurinaitis, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra, 2006m. Vilnius. Depresija ir nerimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų. Pasaulyje vienu metu didžiąja depresija serga 5-9 proc. moterų, nerimu apie 25 proc. gyventojų. Mediko profesija nėra išimtis sirgti nerimu ir depresija, o ypač jei yra dirbama su sutrikusios psichikos asmenimis. Šie žmonės dažniau serga depresijomis, žudosi, tampa priklausomi nuo alkoholio. Lietuvoje apie medikus ištikusias nesėkmes bandoma nutylėti arba išvis nekalbama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos įstaigose dirbančių slaugytojų emocinę būseną. Iškelti šie uždaviniai: 1. Naudojantis HAD skale įvertinti nerimo ir depresijos buvimą prieš ir po atostogų bei paanalizuoti šių sutrikimų išsidėstymą pagal amžių, šeimyninę padėtį ir vaikus. 2. Įvertinti darbo stažo, darbo krūvio ir papildomo darbo turėjimo įtaką nerimo ir depresijos pasireiškimui. 3. Palyginti HAD skalės rezultatus ir subjektyvios savijautos vertinimo atitikimą. 4. Nustatyti ryšį tarp atostogų vertinimo ir nerimo bei depresijos pasireiškimo. Tyrimo objektas – psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinė būsena. Atliekant apklausą buvo naudojama 21 klausimų anketa ir HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo metu buvo... [toliau žr. visą tekstą] / 1. SUMMARY Skripkina S., Evaluation of the emotional status of the nurses from mental health institutions, magistracy final work of nursing, scientific guide Reader is E.Laurinaitis. He is the supervisor tutor of the university of Vilnius, medical faculty, internal diseases and nursing department, 2006, Vilnius. Depression and anxiety are mostuly found in mental derangements. At the same time in the world of the high depressive ilness are ill 5-9 per cent of women and with anxiety about 25 per cent of inhabitans . The medical‘s profession is not exception to ill with depression and anxiety, especially when they work with mentally persons. These people often are ill with depressions, they commit suicide and become dependet on alcohol. In Lithuania it is trying to suppress or absolutely don’t talk about this failures, what has happen to medical’s men. The aim of this research is to evaluate the emotional status of the nurses in mental health institutions. There are raised this tasks: 1. By using the HAD scale Hospital Anxiety and Depression) to evaluate anxiety and depressions existence before and after holidays and to analyse the situation of these derangements according to the age, family status and children. 2. To evaluate influence of length of service, load of work and having supplementary work on display of anxiety and depression. 3. To compare results of the HAD scale and the accordance of subjective feeling appreciation. 4. To make a connection between evaluation of... [to full text]

Šiuo metu psichikos sveikatos sričiai skiriamas ypatingas dėmesys, vykdomi sprendimai įtraukia pačias įstaigas į keitimosi procesą. Tai sąlygoja projektų vadybos poreikio atsiradimą. Šio darbo tikslas - atlikti psichikos sveikatos priežiūros ir globos įstaigų situacijos teorinę analizę, išnagrinėti valstybės politiką sprendžiant jų problemas bei tyrimu nustatyti šių įstaigų motyvaciją ir galimybes keistis vykdant projektus. Šios įstaigos pasirinktos atsižvelgiant į tai, jog stacionarių paslaugų, teikiamų psichikos sveikatos negalią turintiems asmenims, teikimo kaštai ir kokybė reikalauja esminių pokyčių. Lietuvoje psichikos sveikatos srities modernizavimo procesas yra nukreiptas į bendruomeninių paslaugų tinklo sukūrimą bei esamų stacionarių paslaugų optimizavimą. Dalis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bus skirta šiems tikslams įgyvendinti, o lėšos bus paskirstomos projektų būdu. Taigi svarbus kiekvienos įstaigos dalyvavimas rengiant ir vykdant projektus. Pagrindiniai tiriamosios dalies uždaviniai: 1) ištirti įstaigų motyvaciją vykdyti projektus; 2) atskleisti įstaigų galimybes vykdyti projektus; 3) atskleisti darbuotojų požiūrį į projektų vadybą; 4) nustatyti, kokie veiksniai, respondentų nuomone, daro didžiausią įtaką pokyčiams psichikos sveikatos priežiūros ir globos srityse; 5) palyginti psichiatrijos ligoninių ir socialinės globos įstaigų darbuotojų atsakymus. Atlikta anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 68 asmenys, dirbantys su psichikos sveikatos sutrikimų... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, the sphere of mental health is under consideration, the decisions involve organizations into the process of turnover. This process results the need of project management. The aim of this work is to perform a theoretical analysis of the situation in mental health care and social care institutions, to analyze the policy of government in solving problems of these institutions and empirically investigate the motivation and possibilities to change during the process of project management. These institutions were selected consider the fact that, that institutional services, provided to mentally disabled persons, need essential changes because of high costs and lack of quality. In Lithuania the process of modernization is directed to establishment of community services network and optimization of existing institutional services. The part of European Union funds will be provided to implement these goals. To sum up, it is important participation of every institution in developing and implementing projects. The main tasks of empirical part are: 1) to research a motivation of institutions to implement projects; 2) to explore possibilities of institutions to implement projects; 3) to find out an attitude to project management; 4) to identify which factors by the respondent’s opinion make the biggest influence on changes in mental health care and social care fields; 5) to compare the answers of mental health care and social care workers. The research was obtained by using... [to full text]

Magistriniame darbe nustatyti PSC socialinių darbuotojų veiklos ypatumai teikiant socialines paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems klientams; aptarti reikšmingiausi psichikos sveikatos riziką provokuojantys veiksniai, išanalizuoti teisės aktai, reglamentuojantys PSC socialinių darbuotojų veiklą, pateiktos trys išvados. 1. Reikšmingiausius psichikos sveikatos riziką provokuojančius veiksnius lemia išoriniai veiksniai: individuali biologinė – genetinė prigimtis, fizinė aplinka, socialinės – ekonominės aplinkybės, gyvenimo sąlygos, įvairūs politiniai, kultūriniai atributai ir šių veiksnių poveikyje išbūtas laikotarpis bei turėta galimybė apsispręsti sveikatos labui. 2. Teisės aktų, reglamentuojančių PSC socialinių darbuotojų, veiklą yra mažai. Iš jų pagrindinis – PSC vyriausiojo gydytojo patvirtinti socialinio darbuotojo pareiginiai nuostatai. Dažniausiai sprendimai priimami remiantis nekonkrečiomis LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis. 3. PSC socialinių darbuotojų veiklos ypatumai : • paslaugos teikiamos nestabilios psichinės sveikatos klientams, kurie nepajėgūs priimti savarankiškų sprendimų, neatsako už savo veiksmus, jų elgesys nenuspėjamas, dažnai lydymas klausos, regos haliucinacijų, persekiojančių kliedėjimo idėjų; • socialinė pagalba teikiama ,,čia ir dabar“, nes vizito laiko numatyti neįmanoma; • planuoti socialinį darbą sunku, kadangi veiklos sėkmę lemia kliento psichinės sveikatos būklė, nuotaika; • didžiausias pavojus socialinio... [toliau žr. visą tekstą] / There are established the main features of the social workers‘ duties by rendering social service to the patients with mental health problems; there are given the most significant factors of provoking the risk of mental health; there are analysed the statements of law regulating the social worker‘s duties at the Centre of Psychiatric Health; there are presented three conclusions at the master‘s-degree work. 1. The most significant factors that provoke the risk of the mental health are determined by the external factors: individual biological-genetic nature, physical environment, social-economic circumstances, life conditions, different political, cultural attributes, the period spent under the influence on these factors ant the contained possibility to decide about the helth welfare. 2. There are not enough statements of law that regulate the duties of the social worker at the Centre of Psychiatric Health. The most important are the social workers‘ official regulations confirmed by the head physician. The decisions are taken referring to the unconcrete regulations of the Psychiatric Health Care in the Republic of Lithuania. 3.The features of the social workers‘ duties at the Centre of Psychiatric Health are following: • the support is rendered for the patients with unstable mental health, that are unable to take self-dependent decisions, that cannot be responsible for their actions, that usually own hearing and sight hallucinations and are lead by delirium ideas; • the... [to full text]

SUMMARY In the process of undertaking of health care reform, a network of ambulatory mental health centres (MHC) was created in Lithuania and legislative acts, which regulate the activity of the centres were adopted. However there is lack of data on spread, character and consumers of services, which are provided in practice in the mental health centres. Aim of the study- to analyse the structure of services, aimed at children and provided in the Mental Health Centre, and the data of children, who are applying for the help (their sex, age, the indications of their visits). Objectives:1) to determine the number and conditions of children who apply for the help to the Mental Health Centre; 2) to describe demographic structure of children who apply for the help to the Mental Health Centre; 3) to assess services provided for children with mental disorders in the Mental Health Centre. Methods: The Mental Health Centre of Kaunas Center Outpatient Department, which services about 50 000 habitants, was chosen for the research. Case-histories of 663 children from 0 to 18 years old were investigated. On the ground of visits of children, who depend to the provided district, the spread and morbidity of mental disorders was identified. Quantitative indicators of children visits to the mental health specialists were analysed. Data analysis was performed using the statistical package of SPSS 10.03. Results: In the years 2002 – 2004, 6,1 percent from all served children applied to the... [to full text]

Magistro darbo objektas - informacija apie sutrikusios psichikos asmenis ir jos pristatymas pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse. Darbo tikslas - nustatyti sutrikusios psichikos asmenų pavaizdavimą žiniasklaidoje ir jo galimą įtaką. Darbo uždaviniai: pristatyti teorijas, aiškinančias galimas žiniasklaidos įtakas; išnagrinėti ir apibendrinti tyrimus apie sutrikusios psichikos asmenų pavaizdavimą žiniasklaidoje; tyrimo pagalba atskleisti ir palyginti sutrikusios psichikos asmenų pristatymo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje aspektus. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie galimas žiniasklaidos įtakas, temų, susijusių su sutrikusios psichikos žmonėmis, komunikacijos kūrimo procesus, tyrimus apie šių asmenų pavaizdavimą žiniasklaidos priemonėse, prieitos tokios išvados: pasaulinėje žiniasklaidoje sutrikusios psichikos asmenys dažniausiai pristatomi nusikaltimų kontekste ir yra pavaizduojami pavojingi, nenuspėjami, linkę į smurtinius veiksmus. Be kita ko, keletas tyrėjų nustatė, kad tiek spaudos, tiek televizijos turinys, esantis didžia dalimi apie šių asmenų įvykdytus nusikaltimus, neatitinka tikrovės skaičių – realybėje psichikos sutrikimų turinčių žmonių įvykdomų nusikaltimų skaičius yra žymiai mažesnis. Teigiamo pobūdžio pranešimų, kino filmų žymiai mažiau - teigiamas šių asmenų įvaizdis daugiau išimtis, negu taisyklė. Psichikos sveikatos analitikai kalba apie esminį žiniasklaidos vaidmenį įamžinant ir išlaikant psichikos ligų stigmą. Žiniasklaidos efektų... [toliau žr. visą tekstą] / Mass media transmits news to a large number of people. Mental illness is one of the most sensitive topics nowadays and it is being portrayed extensively. The role of the media is influencing public opinion about mental illness. At least 60% of the world population is affected by various issues of psychological disorders. Those types of illnesses bring a lot of stigma, shame, and myths to most people. This is being achieved through various media aspects, such as framing and cultivation. The basis of framing theory is that the media focuses attention on certain events and then places them within a field of meaning. The media draws the public attention to certain topics, including mental illness, frame in which the news is presented is a choice made by journalists. A frame refers to the way media and reporters organize and present the events. To illustrate, mental illness topics may be exploited and sensationalized. The mentally-ill would be compared as depraved, demented, or violent people. On another hand, cultivation theory studies how exposure to the world of television contributes to conceptions that viewers have about the real world. Often television stories provide a dominant set of cultural beliefs, values, and practices. For example, public opinion polls have shown that most people who watch television report negative views about the mentally ill. There is definitely the stigma of a mental disorder, but it is very much emphasized by the popular media and that only... [to full text]

Summary Introduction: Lithuania, as well as other post-communist countries, has inherited the soviet system of mental health care, which was oriented towards long-term in-patient (residential) treatment, exclusion from public and negation of mental illnesses as a problem. Though Lithuania has made huge progress in humanisation and restructuring of mental health services - mainly thanks to mental health professionals employed in this area - there still is a mountain of soviet-inherited problems without settlement of which no further progress is possible. Without changing the image of mental health care institutions first, it is impossible to expect any changes in the public attitude, stigmatisation of patients and social exclusion, either. Objective of the work: To assess the structure of Lithuanian in-patient (residential) mental health care and trends of restructuring thereof. Tasks: 4.To analyse the existing arrangement, structure, scope of activities and related changes of Lithuanian in-patient (residential) mental health care institutions. 5.To assess the attitude of psychiatrists towards structural changes in in-patient (residential) mental health care. 6.To submit recommendations as to the restructuring of in-patient (residential) mental health care in Lithuania. Methodology: 3.Analysis of documentation, information publications and data of in-patient (residential) mental health care institutions. 4.Questionnaire interview of psychiatrists in outpatient and in-patient... [to full text]

Psichikos sveikatos priežiūros organizavimo Anykščių ir Utenos rajonuose lyginamoji analizė Santrauka Psichikos sveikatos paslaugų organizavimas ir psichikos sutrikimų prevencija yra neatsiejamos ir prioritetinės sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos principas. Lietuvoje psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sutrikimų prevencijos priemonės turi būti nukreiptos į plačiąją visuomenę ir į specifines rizikos grupes, skatinant apsauginius faktorius ir atsparumą, mažinant socialinę atskirtį, įgalinant pažeidžiamas rizikos grupes pačias spręsti problemas ir padedant joms integruotis į bendruomenę. Tyrimo problema: Nagrinėjant Utenos ir Anykščių Psichikos sveikatos centrų (toliau PSC) teikiamų paslaugų organizavimą kyla probleminiai klausimai. Ar PSC statusas gali turėti įtakos teikiamų paslaugų kokybei? Ar PSC teikiamos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos tenkina asmenų turinčių psichikos sveikatos problemų lūkesčius? Darbo tiriamasis objektas - psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas Anykščių ir Utenos rajonuose. Darbo tikslas – išanalizuoti psichikos sveikatos priežiūros organizuojamas paslaugas Darbo uždaviniai: 1. 1 Aptarti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų specifiškumą sveikatos priežiūros sistemoje. 2. Apžvelgti Utenos ir Anykščių rajonų tarnybų, teikiančių psichikos sveikatos paslaugas sutrikusios psichikos suaugusiems asmenims, organizavimo aspektus. 3. Palyginti Utenos ir Anykščių rajonų psichikos sveikatos centrų teikiamas... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The organization of the services of psychological health and prevention of psychological disorders is a principle of inseparable and underlying health, education and social care. The intensification of psychological health and the means of prevention of psychological disorders in Lithuania should be directed towards the society and specific risk groups, while encouraging preventive factors and resistance, decreasing social isolation, giving to these risk groups a chance to solve their problems and helping them to integrate into society. The problem of the research: Analysis of the organization of the services of Utena and Anyksciai Psychological health centres (furthermore PHC) raises some problematic questions. Could the status of PHC have some impact on the quality of provided services? Do the health care and social services of PHC meet the expectations of the persons having psychological health problems? The research object of the paper is the organization of the services of supervision of psychological health in Anyksciai and Utena districts. The aim of the paper is to analyse the organized services of supervision of psychological health. The aim of the research is implemented by these objectives: 1. To discuss the specificity of the services of psychological health within the health care system. 2. To survey the aspects of organization of the services of Utena and Anyksciai districts providing psychological health services to psychologically disordered adults. 3... [to full text]