Nepilnamečių nusikalstamumas – viena iš aktualiausių šių dienų Lietuvoje problemų, kelianti grėsmę tiek socialinei, tiek kultūrinei, tiek ekonominei demografinei šalies ateičiai. Šio magistro tikslas – atskleisti nusikaltimus padariusių vaikų resocializacijos galimybes ugdymo institucijoje. Teorinėje dalyje kalbama apie resocializaciją kaip trečiajį prevencijos lygmenį, aptariama resocializacijos samprata teisiniu, pedagoginiu bei psichologiniu aspektais. Didziausias dėmesys skiriamas nusikaltimus padariusiems vaikams. Remiantis moksline literatūra į nusikaltimus linkę vaikai, apibūdinami teisiniu, psichologiniu ir pedagoginiais aspektais. Pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai, mokyklai, neformalioms grupėms, visuomenės informavimo priemonėms. Kokybinėje tyrimo dalyje, remiantis moksline literatūra, nagrinėjama nusikaltimus padariusių vaikų konkrečios institucijos (Kauno NTI – PN) resocializacijos galimybės. Išanalizavus dabartinę padėtį, galima teigti, kad įstaigoje inicijuojama švietėjiška veikla, kurios tikslas – paruošti nuteistus nepilnamečius sėkmingam gyvenimui nuolat kintančioje, dinamiškoje visuomenėje, ugdyti įgūdžius, padėsiančius jiems atrasti savo vietą darbo rinkoje bei tapti motyvuota ir kūrybiška asmenybe. Įstaigoje vykdomos švietėjiškos nepilnamečių ugdymo programos, kuriomis siekiama ugdyti nuteistojo kompetencijas bei formuoti asmenybę, sugebančią sėkmingai veikti visuomenėje. / The criminality of youngsters under the age of 18 – is one of the most actual problems of today’s Lithuania. It causes danger to the social, cultural, economical and demographical future of the country. The aim of this master’s thesis is to reveal the educational institution’s possibilities of resocialization of children who commit a crime. In the theoretical part of the thesis we find information about the term “resocialization” from the juridical, pedagogical and psychological aspects. Resocialization was also investigated like third level of prevention. The biggest attention was paid to the children who commit a crime. With the help of scientific literature, we have considered the fact of children’s criminality from the juridical, pedagogical and psychological areas. The big attention also was paid to the family, school, informal groups and means of informing of a society. In the qualitative part of the research according to the scientific literature we have analysed the possibilities of resocialization of children who commit a crime by the example of a very concrete institution - Investigatory Insulator of Kaunas - the House of Correction. After we have investigated the present situation, we can make an assumption that this institution initiates educational activities. Its target is to prepare the condemned youngster to successful living in the dynamic society, to develop their skills and talents to the fullest. It has to help children in finding their place in the... [to full text]

Marginalumas yra palyginamojo socialinio suvokimo fenomenas, turintis įvairias apraiškas: ekonominę, socialinę, nepaklusimo teisei Remiantis elitinių visuomenės grupių sukurtų socialinių normų laikymosi principu visoms marginalumo apraiškoms būdinga marginalinė grupių atskirtis nuo visuomenės ir jos standartų.. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys socialinės atskirties buvimą, yra trejopi – politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai, psichologiniai ir natūralūs (aplinkos veiksniai), kuriuos analizuojant, galima nurodyti jaunimo marginalizaciją sąlygojančias aplinkybes - ypač greitą urbanizaciją, prievartą žiniasklaidos priemonėse; mokymo sistemos standartizavimą ir nepritaikymą individualiems poreikiams; žmonių migraciją, susijusią su jų profesiniu mobilumu; nelygias galimybes gauti medicininę pagalbą ir išsimokslinimą. asmenybės”. Marginalumo reiškinių sociologinė ir teisinė stebėsena gali daryti poveikį naujų marginalumo makro doktrinų kūrimui, teisinių idėjų formulavimui ir jų transformavimui administracinėje teisėje. Marginalumas kaip socialinė teisinė reiškinio problema yra nagrinėtina makroadministracinės teiseis lygmenyje: rengti marginalumo kontrolės programas, spręsti atskiras ir integruotas marginalumo problemas, apibrėžti marginalumo socialinės teisinės įtampos laukus, nustatyti socialinių santykių raiškos problemas reguliuotinas administracinės teisės priemonėmis. Bendrosios jaunimo politikos ir specialiosios prevencijos, jas įgyvendinimo subjektų... [toliau žr. visą tekstą] / Disability of adaptation to the changing standards of social norms without social help and required support could turn into a false self-adaptation to the environment and conditions, i.e., adaptation to the deviational or even asocial form of behavior: vagabondage, begging, drug habit, alcoholism, prostitution, misdeeds, etc. The reason of the appearance of marginal groups is considered to be the change of the socio-economic system as well as the decrease of the life standard level due to the economic situation and also devaluation of traditional social norms and values. Prevention of marginalization as well as resocialization of marginals is considered to be a common problem for the state self-government institutions, non-government organizations and local communities. Analysis of characteristics of social, political, economic and psychological factors of the youth marginalization reveals that the effectiveness of the youth marginalization prevention and resocialization could depend on the efficiency of the application of means of resocialization and the coordinated activity of concrete means seeking to influence the young person‘s interests, needs, psycho-social development and behaviour. There are different approaches of specialists to prevention of marginaliziation and strategy of resocialization. Differences in approach are mechanically transferred to the pipeline legislation, policies and practical activities. The weakest of youth policy and prevention is the... [to full text]

It is vital for the 18-22 years old risk group teenagers characteristic of the deviational behaviour (i.e. violating social rules and norms) to be involved into re-socialization which might help to restore once lost social patterns and skills. It is possible to achieve through performing on stage applying certain elements of psychodrama. In this research work the subject of analysis is the particular risk group of 18-22 years old teenagers, their lost social patterns and skills as well as the ways to regain them using the elements of psichodrama. The goal is to prove both theoretically and practically the impact made by psichodramatic elements on the teenager risk group in restoring the lost social palterns and skills. After the analysis of Lithuanian educational, training, psichological, social and psychodramatic literature the main features of the deviational behaviour have been identified: hostility towards common activity and inability to participate in it; incapability of self-, and others’ understanding disclosing itself as lack of self-, and others’ confidence; inability to make decisions and deal with problems; inability to hold an effective dialogue, express oneself clearly and logically; and finally, the negative attitude towards the environment in general. The monographic method been chosen for the research within the teenager risk group. The duration of the research – December 2003 – December 2004. During the period the particular conditions have been created... [to full text]

Teisti asmenys įvardijami kaip socialiai pažeidžiami, todėl išėjęs į laisvę tampa visuomenės problema: neturi darbo, būsto, jų išsilavinimas menkas, o artimieji dažnai nutraukia ryšius su buvusiais kaliniais. Neturintys išsilavinimo ar žemo išsilavinimo lygio asmenys patiria daugiau sunkumų integruojantis į darbo rinką, o dalyvavimas visuomeniniame gyvenime būna apribotas. Dažnai, nesulaukę tinkamos pagalbos, marginalinei grupei priskiriami asmenys, įvykdo naują nusikaltimą, sugrįžta į kalėjimą ir taip uždaras ratas sukasi toliau. Labai svarbu Pataisos įstaigose nuteistiesiems įgyti pradinį, pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, išsaugoti turimus darbo įgūdžius, įgyti naujų, paklausių darbo rinkoje profesijų, ugdyti motyvaciją keistis. Nuteistųjų edukacinė veikla ir įvairaus pobūdžio užsiėmimai PI yra labai svarbus faktorius, dažnai lemiantis sėkmingą integracijos į visuomenę procesą. / Education of convicts in correctional institutions should become a relevant issue to all society because a negative attitude towards ex-convicts, which has been prevailing for many years, often turns against the society itself. The ex-convict becomes a problem of the society due to subjective and objective reasons, i.e. he/she is unemployed, does not have a dwelling place, he/she has poor education and rather often the relatives of the ex-convict terminate their relations with him/her. Moreover, the psychological state of the ex-prisoner is unstable due to which the situation becomes even more complicated.