SANTRAUKA „Asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme ilgiems terminams, resocializacijos ypatumai“ Pastaruoju metu Lietuvoje atliekama daug tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti buvusių kalinių integracijos į visuomenę, socializacijos ir reabilitacijos problemas bei alternatyvioms laisvės atėmimo priemonėms – probacijai ir lygtinam paleidimui iš įkalinimo įstaigų. Tuo tarpu, nuteistų laisvės atėmimo bausme ilgiems terminams asmenų, kuriems alternatyvios bausmės priemonės negali būti taikomos, resocializacijai dėmesio skiriama mažai. Ši problema turėtų būti aktuali visuomenei, nes kaip žinia, per ilgalaikę žmogaus izoliaciją prarandami socialiniai ryšiai bei įgūdžiai tuo apsunkinant resocializacijos procesą. Darbo tikslas – atskleisti ir išanalizuoti asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme ilgiems terminams resocializacijos ypatumus. Tyrimo metu buvo derinami kiekybinio ir kokybinio tyrimų metodai. Taikant anketinės apklausos metodą buvo apklausta 40 asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme ilgiems (virš 5 metų) terminams, kurie bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir šeimyninės padėties vyrai. Išanalizavus anketinės apklausos duomenis, paaiškėjo, jog didžioji dalis nuteistųjų atliekant laisvės atėmimo bausmę, glaudžiausius ryšius dažniausiai palaiko su tėvais (67 proc.). Savo santykius su kalėjimo administraciją nuteistieji vadina vidutiniais (60 proc.). Tarp asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme ilgiems... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY “Features of Resocialisation of Persons Sentenced to Long-Term Imprisonment” Lately, many studies have been carried out in Lithuania aiming at finding out problems related to the integration of former prisoners into society, their socialisation and rehabilitation as well as alternative imprisonment measures, such as probation and parole. Meanwhile, not much attention is given to the resocialisation of persons sentenced to long-term imprisonment not entitled to any of the alternative punishment measures. This issue should be very important for the society, as the long-term isolation of a person results in the loss of social relations and skills, thus making the resocialisation process much more difficult. The objective of the Thesis is to describe and analyse the features of the resocialisation of persons sentenced to long-term imprisonment. Both the quantitative and the qualitative methods of research have been used in the study. Questionnaires were completed by forty persons sentenced to long-term imprisonment (exceeding the term of 5 years) and serving their sentence in Lukiškės Remand Prison – Closed Prison. The study included men of different age, education and marital status. The analysis if the questionnaire results showed that the majority of the prisoners mostly maintained relations with their parents (67%) while serving their sentence. The prisoners describe their relationship with the Prison Administration as being “average” (60%). Computer informatics was... [to full text]

„Nuteistųjų resocializacija Lietuvos įkalinimo įstaigose“ Santrauka Kritinės kriminologijos teorijoje daugiausia kritikos iš šiandieninių bausmių rūšių sulaukia laisvės atėmimo bausmė, tiksliau – įkalinimas. M. Foucault teigia, kad bausmė, tai pasekmių numatymo menas (Foucault, 1998, p. 113), o norint išvengti skaudžių pasekmių būtina efektyvi nuteistųjų resocializacija. Darbe siekiama išsiaiškinti resocializacijos vietą Lietuvos penitencinėje sistemoje ir kokios yra nuteistiesiems taikomų resocializacijos priemonių galimybės Lietuvos įkalinimo įstaigose. Šio tikslo įgyvendinimui atliekamas sociologinis tyrimas šešiose Lietuvos įkalinimo įstaigose, vykdant interviu su ekspertais, dirbančiais Lietuvos penitencinėje sistemoje bei atliekant teisinių dokumentų analizę. Anketinė apklausa įkalinimo įstaigose pasirinkta siekiant atskleisti daugumos nuteistųjų nuomonę apie resocializaciją ir jos taikymą Lietuvos penitencinėje sistemoje bei nuomonę apie įkalinimo bausmę (apklausos paklaida – 5 procentai; respondentų imtis – 440). Kokybiniai giluminiai interviu atliekami su ekspertais, dirbančiais Lietuvos penitencinėje sistemoje, apklausiami: LR Kalėjimų departamento darbuotojas, įkalinimo ir pataisos namų įstaigų pavaduotojas, psichologai, skyrių viršininkai – išviso 8 respondentai). Išsiaiškinta, kad Lietuvos teisiniuose dokumentuose iškeliama resocializacijos idėja, nuteistųjų pataisymas, tačiau įstatymuose numatytas ypač ilgas laisvės atėmimo bausmės terminas – tai kliudo... [toliau žr. visą tekstą] / Re-socialisation of Convicts in Imprisonment Institutions of Lithuania Summary Theory of critical criminology indicates that a major part of criticism falls upon custodial penalty, or rather, imprisonment. M. Foucault states that a penalty is the art of anticipation of consequences (Foucault, 1998, p. 113), and in order to escape painful consequences effective re-socialisation of convicts is necessary. The present paper aims at exploring re-socialisation status in Lithuanian penitentiary system and possibilities of application of re-socialisation measures for convicts in Lithuanian imprisonment institutions. For the purpose of the present paper, a social study in six Lithuanian imprisonment institutions is carried out by interviewing experts currently working in Lithuanian penitentiary system and by performing the analysis of legal documentation. The author decided to use questionnaires in imprisonment institutions in order to explore convicts’ opinion on re-socialisation and its application in Lithuanian penitentiary system and their opinion on a penalty of imprisonment (questionnaire error – 5 percent, number of respondents – 440). Qualitative exhaustive interviews are performed with experts working in Lithuanian penitentiary system: employees of the Prison Department of the Republic of Lithuania, Imprisonment and correction institutions deputy, psychologists, and heads of departments (total – 8 respondents). The findings of the study suggest that the idea of... [to full text]

Magistro darbo „Jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, resocializacijos ypatumai“ tikslas - paanalizuoti resocializacijos sampratą mokslinėje literatūroje, išsiaiškinti kokios resocializacijos programos ir priemonės yra taikomos į laisvę išėjusiam jaunam žmogui, kiek valstybės siūlomos programos realiai padeda jaunuoliui, grįžusiam iš įkalinimo įstaigų, adaptuotis bei reintegruotis į visuomenę. Darbe pristatomi jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, resocializacijos tyrimo rezultatais. Tyrime dalyvavo 180 respondentų iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionų: 30 pataisos inspekcijų pareigūnų (pareigūnų amžiaus vidurkis – 34,80 m. SN = 5,80) ir 150 jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų (amžiaus vidurkis – 19,72 m. SN = 1,31). Apibendrinus tyrimo rezultatus daromos išvados, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos patvirtintos socialinės reabilitacijos ir integracijos programos yra švietėjiško, pažintinio pobūdžio, nepritaikytos realiai situacijai, neefektyvios. Programos skirtos nuteistiesiems, vyresniems nei 18 m. Resocializacijos programų, kurios būtų skirtos darbui su nepilnamečiais, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų nėra. Pagrindinė problema su kuria susiduria jaunuoliai, grįžę iš įkalinimo įstaigų yra darbo suradimas ir įsidarbinimas. Pareigūnai mėgindami padėti jaunuoliams patenka į įstatymo „spąstus“. Esama įstatyminė bazė kartais nepadeda, o trukdo sėkmingai jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų resocializacijai. Šeimos, artimųjų socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study „Resocialization peculiarities of youth, returned from confinement institutions“ – to analyze resocialization conception in scientific literature, to research what kind of programs are used for youngsters, returned from confinement institutions, how governmental programs help for adaptation and reintegration to the society of young offenders. The study represents the youth, returned from confinement institutions resocialization research results. 180 respondents have participated in the research: 30 officers from correction inspections (age average – 34,80, SD = 5,80) and 150 youngsters, returned from confinement institutions (age average – 19,72, SD = 1,31). In conclusion we can say that, programs proved by Prison department at the Ministry of Justice of Lithuanian Republic are only educative, not approved for real situation, non-effective. There are no programs for resocialization of youngsters, returned from confinement institutions under 18 years old. The main problem which youngsters meet after returning from confinement institutions is to find job. The officers in helping for youngsters get to „traps“ of law. Sometimes law system doesn‘t help, but block resocialization. For resocialization process of youngsters, returned from confinement institutions very important are social support from family, the officers and community motivation to help for young person, the motivation of youngsters to change themselves and their behavior, the negative influence of... [to full text]

The research aim reveal and justify socio-educational activity peculiarities of specialists dealing with resocialisation of juvenile delinquents who performed law violations.

Nuteistų asmenų resocializacija – viena iš diskutuotinų mūsų šalies problemų. Lietuva pagal nuteistų asmenų statistinius rodiklius tarptautinėse suvestinėse užima vieną iš pirmų pozicijų (Kiškis, 2006). Kriminogeninės statistikos duomenimis, nuo 2004 m. palaipsniui mažėja nuteisiamų asmenų skaičius. Tačiau, kaip teigia G.Sakalauskas (2006), sumažėjęs nuteistų asmenų skaičius palyginti su kitomis Vidurio Europos valstybėmis, išlieka pakankamai didelis. Pastaruoju metu mokslinėje edukologinėje literatūroje diskutuojama apie resocializacijos fenomeną (Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002; Kvieskienė, 2005). Pravartu atsižvelgti į Kanados, Skandinavijos ir kt. šalių pažangią konkrečios srities patirtį, kuri palengvintų nuteistų asmenų resocializacijos ir prevencijos procesą. Griežtesnėms bausmių normoms pristatoma lygiagreti laisvės atėmimo bausmių reabilitacijos alternatyva – socialinė reabilitacija arba resocializacija, kaip visateisio piliečio ugdymas, reikalinga nuteisto asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pačiam, tiek šeimai, tiek ir visuomenei.Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programoje (Žin., 2004, Nr. 23-709), numatyta iki 2008 metų pradžios nuosekliai ir kompleksiškai įgyvendinant nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, resocializacijos politiką ir laikantis tęstinumo principo, mažinti nusikaltimų ir jų pasikartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / Social integration of the convicts and people discharged from the institutions of imprisonment is one of the negotiable issues in our country. Re-socialization phenomenon has been widely discussed in recent scientific educology references following the advanced experience of such countries as Canada, Scandinavia etc. This experience would make the convicts’ reintegration process easier and it would prevent criminality, especially the repeated one. According to European experience, the more convicts there are in the society, the higher the level of criminality is: the spread of psychosocial vices starts in the society and in the course of time it is more difficult to control it. Existing re-socialization system of the convicts and people discharged from the institutions of imprisonment in Lithuania is not adequate. The aim of the work is to reveal the convicts’ re-socialization expectations. The task is: 1) to provide legal, psychological, pedagogical aspects of the convicts concept; 2) to describe the re-socialization state of the convicts with reference to scientific and empirical research data; 3) to reveal the convicts’ educational needs. The survey objective is the convicts’ re-socialization expectations. Survey results from the European Communities initiative Equal program implementation project "Crossroad: Coalition for Strengthening Equal Possibilities in the Labour Market" have been used in this article. The target group of the survey is 113 convicts... [to full text]

Darbo objektas – delinkventinio elgesio paauglių resocializacija specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose. Darbo tikslas – atlikti nepilnamečių socializacijos veiksnių, resocializacijos sampratos ir jos sistemos, resocializacijos priemonių, taikomų specialiuose vaikų auklėjimo namuose, ypatumų analizę, taip pat ištirti specialiuose vaikų auklėjimo namuose gyvenančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Darbo uždaviniai – pateikti mokslo literatūros analizę nepilnamečio delinkventinio elgesio sampratos turinio, socialinių veiksnių reikšmės nepilnamečių socializacijos procesui, delinkventinio elgesio nepilnamečių resocializacijos sampratos ir jos sistemos Lietuvoje, taip pat resocializacijos priemonių, taikomų specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose, ypatumų klausimais; ištirti Veliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose esančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones, taip pat palyginti berniukų ir mergaičių požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Empirinio tyrimo metodika. Tyrimo duomenys buvo renkami pateikiant tiriamiesiems darbo autorės sudarytą pusiau uždaro tipo anketą. Anketos pagrindiniai klausimai buvo orientuoti į paauglių, esančių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokymąsi, laisvalaikį, santykius su šeimos nariais, konfliktų sprendimo būdus, elgesio vertinimą. Tyrime vadovautasi konfidencialumo ir laisvanoriškumo principais. Duomenys apdoroti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the resocialization of teenagers with delinquent behavior in home of special care and education. The purpose of the work is to analyse the socialization factors of teenagers, socialization conception, and system measures and peculiarities of the resocialization process in the home of special care and education. In addition, to analyse the teenagers‘ opinion of the resocialization measures aplicable in the home of special care and education. The tasks of the work are to present the analysis of scientific literature which is related to particular dissection of the teenagers with delinquent behaviour and describes the basic conception of deliquent juvenile behaviour, the impact of social factors on the process of juvenile socialization, the conception of teenagers‘ with deliquent behaviour resocialization and its system functioning in Lithuania, also, to present the measures of resocialization that are taken in the home of special care and education; secondly, to inquire the opinion of the teenagers who live in the home of social care and education of the resocialization measures and compare the differences of the opinion between girls and boys living in the home of social care and education. The research data was gathered by providing respondents with a questionnaire that was prepared by the author and was of a semi-closed type. The questions given to the teenagers of the home of social and education were oriented towards studying, leisure time... [to full text]

Darbo tema - nuteistųjų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumai. Tema aktuali, nes sėkmingas nuteistojo integravimasis į visuomenę didele dalimi priklauso nuo resocializacijos proceso, kuris vyksta per adaptacijos, pataisos ir integracijos etapus. Vienas alternatyvių nuteistų asmenų resocializacijos būdų – meninė socialinė edukacija. Šalies įkalinimo įstaigose užsiimama menine veikla, tačiau nepakankamai. Nesudaromos ar nepakankamai sudaromos sąlygos kalinių resocializacijai, trūksta specialistų, silpna materialinė bazė, mažas suinteresuotumas. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos įkalinimo įstaigų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumus. Darbe analizuojama nuteistųjų resocializacijos samprata, įkalinimo įstaigose vykstančios meninės socialinės edukacijos realijos. Temos aktualumui ir naujumui pagrįsti atlikti kiekybinio ir kokybinio tipo tyrimai. Apklausus 290 nuteistųjų, kalinčių Lukiškių kalėjime, Vilniaus 2–uosiuose pataisos namuose ir Panevėžio moterų kalėjime paaiškėjo, kad nors meninės veiklos užsiėmimai įkalinimo įstaigose vyksta, juos lanko ne visi. Apklausus 33 Vilniaus ir Panevėžio įkalinimo įstaigų vadovaujančio personalo darbuotojus bei meninės veiklos specialistus, dirbančius su nuteistaisiais, nustatyta, kad įstaigose vyksta meninės veiklos užsiėmimai (iš jų dažniausiai - dailės ir muzikos), tačiau ne visiems nuteistiesiems pasiūloma juose dalyvauti, be to, ne visi nuteistieji priima šį pasiūlymą ir noriai lanko užsiėmimus... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the work: the peculiarities of artistic social education as resocialization for prisoners. The topic is relevant because a successful integration of a prisoner into society depends a lot on resocialization process that takes place through adaptation, correction and integration stages. One of alternative resocialization means of convicts is artistic social education. In imprisonment institutions of the country people are engaged in artistic activities, but not sufficiently. There are no conditions or conditions are not satisfactory for resocialization of prisoners, there is a lack of specialists, weak material base and little interest. Aim of the work: to research the peculiarities of artistic social education as resocialization of imprisonment institutions. In the work one analyzes the conception of resocialization of prisoners, and realia of artistic social education that take place in imprisonment institution. To prove the relevance and novelty of the topic one performed qualitative and quantitative researches. 290 prisoners were questioned that are in Lukiskiu prison, in Vilnius 2nd correction institution and Panevezys women prison. It was found out that although artistic activities take place in imprisonment institutions, not all people attend them. When 33 leading personnel employees of Vilnius and Panevezys imprisonment institutions and specialists of artistic activities that work with prisoners were questioned, it was found out that artistic activities took... [to full text]

Lietuvoje didesnę nusikalstamų veikų dalį padaro vyrai. Tačiau pastebima, kad moterų nusikalstamumas pastaruoju metu didėja. Nusikaltusios moterys – yapatingi visuomenės nariai. Kaip socialinė grupė - neturi savarankiško statuso. Jos visiškai priklauso nuo visuomenės, nuo sukurtų institucijų, vertybių. Darbo tikslas – atskleisti ir išanalizuoti socializacijos įtaką moterų nusikalstamumui. Remiantis šiuo tikslu buvo iškelti uždaviniai: 1. Išanalizuoti skirtingos socialinės patirties moterų nuomonę apie nusikalstamumą įtakojančias sąlygas. 2. Apžvelgti socialinių institucijų įtaką moterų nusikalstamai veiklai. 3. Išanalizuoti skirtingos socialinės patirties moterų nuomonę apie nusikalstamumo prevencijos ir socializacijos aspektus. 4. Išanalizuoti darbuotojų, dirbančių su nusikaltusiomis moterimis nuomonę, apie pastarųjų socializacijos, nusikalstamumo problemas. 5. Išanalizuoti visuomenės požiūrį į nusikaltusias moteris, jų socializaciją. Tyrimo hipotezės: 1. Skirtinga socialinė patirtis (gyvenimo aplinka, šeima, kurioje auga ir kurią sukuria, draugai, nepriteklius, alkoholis, narkotikai) tiesiogiai daro įtaką moterų nusikalstamumui.. 2. Neigiamas visuomenės stabdo moterų, grįžusių iš įkalinimo įstaigos, resocializaciją bei turi įtakos pakartotiniam moterų nusikalstamumui. 3. Institucinės pagalbos veiksmingumą lemia motyvacija ir aktyvumas, noras keisti savo gyvenimą. Darbo struktūra: Įvade pateikiamas nusikalstamumo socializacijos problemos... [toliau žr. visą tekstą] / The bigger part of criminal activity in Lithuania belongs to men. But recently women criminal activity has grown noticeably. Woman who committed any crime are special members of society. Like social group they don‘t have independent status. They completely depended on society, special institutions. Research goal: to analyze adaptability influence to women criminal activity. Goals: 1. to analyse women of different social experience opinion on criminal activity. 2. Social institutions influence to women criminal activity. 3. To analyse women of different social experience thoughts on crime prevention and adaptability. 4. To analyse social workers thoughts about women criminal and adaptability problems. 5. To analyse what society thinks about these women, they adaptability. . Research hypothesis: 1. Different social experience does influence women criminal activity. 2. The biggest influence to women criminal activity has family education, social status, unemployment, alcohol, narcotics. 3. Negative society look on women who served time in prison, slows they adaptability, and drives them back to crime. Research stucture: Introduction shows topicality of women adaptability and criminal problems, research subject. Discusing on work goals and research planning. In first chapter examining presumption of women criminal activity and adaptability. In second chapter introduced research and interview with experts results. At the end introduced hypothesis confirmation and final... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo priežastys buvo, yra ir bus aktuali kiekvienos valstybės diskusijų tema. Nuolatos ieškoma naujų ir alternatyvių būdų, prevencinių priemonių, galinčių sustabdyti nepilnamečių nusikalstamumo plitimą. Šiame magistro darbe nagrinėjama nepilnamečių socialinės dezadaptacijos samprata ir veiksniai bei jų ryšys su nusikaltimo padarymu. Mokslinės literatūros analizės pagrindu išskirti esminiai nepilnamečių socialinės dezadaptacijos mikroveiksniai (šeima, mokykla, neformalios bendraamžių grupės) bei makroveiksniai (valstybė ir joje priimami politiniai sprendimai, masinės informavimo priemonės). Pastebėta, jog socialinė dezadaptacija, apimanti įvairias grupes mikro ir makroveiksnių, yra viena nusikaltimo padarymo priežasčių. Nusikaltimas – socialinės dezadaptacijos išraiška. Į nepilnamečių resocializacijos procesą taip pat žvelgiama pro socialinės dezadaptacijos prizmę. Analizuojami kai kurių Lietuvoje taikomų resocializacinių priemonių probleminiai aspektai. Tyrimo objektas lėmė, jog didžiausias dėmesys skiriamas laisvės atėmimo bausmei. Sociologinio tyrimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose pagalba siekta išsiaiškinti, kokie socialinės dezadaptcaijos veiksniai turėjo didžiausią įtaką nuteistojo elgesiui bei kokią įtaką laisvės atėmimo bausmė, kaip resocializacinio poveikio priemonė, turi socialinės dezadaptacijos veiksnių pašalinimui arba jų daromo poveikio nepilnamečiui sumažinimui. Remiantis mokslinės literatūros analize... [toliau žr. visą tekstą] / Juvenile criminality and its causes were, are and will be an important theme for discussion for each of the states. People are constantly seeking for some new alternative methods and preventive measures that could stop the spread of juvenile criminality. In this Master thesis author familiarizes with a concept of juveniles social desadaptation and its main reasons also with the impact and relations of social desadaptation and crimes. The main micro elements (like family, school and informal groups of contemporaries) and macro elements (like mass communication and the state with its politic decisions) were separated and based on the analysis of relating scholastic literature. Furthermore, author noticed that the social desadaptation, which involves various micro and macro elements, is one of the causes to make a crime. A crime is considered as the expression of the social desadaptation. This thesis also provides with a new view to the resocialization process of the delinquent juveniles. Author looks into resocialization through a prism of social desadaptation. The most important of problematic aspects of currently existing resocialization measures have been analyzed. A sociological research was done in Penitentiary and Inquisitional Isolator of Kaunas in order to sort out what kind of impact to juvenile resocialization custodial sentence could provide and how it can minimize the effects of the elements of juvenile social desadaptation. On the ground of scholastic literature... [to full text]

Spartėjant socialinei kaitai, tobulėjant mokslui ir sparčiai vystantis naujoms technologijoms, greitai kinta žmogaus atliekamas darbas, jis reikalauja vis daugiau žinių ir kompetencijos. Gausėja žmonių, kuriems nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės-teisinės padėties bei kitų veiksnių atsiranda nauji edukaciniai poreikiai save ugdyti ir tobulinti, mokytis visą gyvenimą. Nuteistųjų profesinis mokymas ir socialinės reintegracijos problema Lietuvos visuomenei tampa viena aktualiausių, nes svarbiausi Lietuvos bei kitų pasaulio šalių priimti dokumentai užtikrina asmenų socialinės atskirties mažinimą, integravimą į visuomenę bei kvalifikacijos žinių suteikimą, lengvesnį įsidarbinimą, konkurencingumo darbo rinkoje galimybę ir t.t. Darbas teoriškai ir praktiškai reikšmingas, nes nuteistųjų švietimo prieinamumo, socialinio teisingumo ir profesinio mokymo klausimai minėtoje įkalinimo įstaigoje netyrinėti. Magistro darbo tema – „Nuteistųjų profesinis švietimas kaip resocializacijos priemonė“ Tyrimo problema – Nuteistųjų asmenų profesinis švietimas Tyrimo objektas – Suaugusiųjų nuteistųjų asmenų profesinio švietimo poreikių tenkinimo galimybės Tyrimo tikslas – Išsiaiškinti, kaip tenkinami suaugusiųjų nuteistųjų asmenų profesinio švietimo poreikiai Lietuvos Respublikos Vilniaus 2-uose pataisos namuose. Tikslas realizuojamas šiais uždaviniais: 5. Išanalizuoti pedagoginę, psichologinę, socialinę, andragoginę ir kt. literatūrą, mokslinius šaltinius ir dokumentus apie: -... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master‘s work - „Profesional education of prisoners as a resocialization way“. The subject is relevant, because of quick social alternation, improving science and fast growing of new technologies, the work accomplished by person is changing quickly and it requires more and more knoweledge and competence. The number of people, wo have new educational needs to develop, improve and study themselves all the life independent of age and other factors is growing up. The social reintegration problem of the convicts is becoming one of the most relevant to Lithuania‘s community, because accepted in Lithuania and other countries of the world documents call the major for reduction social border of people, speak about integration into a society and training of a trade, about faster and easy employment, competitiveness on a labour market and other aspects. The work is meaningful notionally and practically, because the questions of prisoners education, social right and succession are not studied in the Vilnius Prisons-2. The Object of Survey - Satisfaction of needs for education at adult prisoners The Problem of Survey – Profesional education of adult‘s prisoners. The Purpose of Survey - To find out, how needs for education at adult prisoners are satisfied in Vilnius Prison-2. The Purpose is realized by these Goals: 1. To analyse the literature on pedagogies, psychologies, social, adult’s learn, the scientific literature and documents on training adults in a context of a... [to full text]