No description available.

While on the broadest level this paper argues for a rethinking of governance in our "information society," the central thesis of this paper argues for a national policy for data protection in the private sector. It does so through three sets of lessons from the Quebec data protection experience. These include lessons for I) the policy model, (2) the policy process, (3) the policy area as it relates to the policy problem as well as general questions about governance in an information polity. The methodology for this paper is based on a four-part sequential analysis. The first part is a theoretical and empirical exploration of the problem, which is broadly defined as the "tension over personal information." The second part looks comparatively at how other jurisdictions have responded to the problem. The third part assesses which model is the better policy alternative for Canada and concludes that Quebec regulatory route is better than the national status quo. The fourth part uses a comparative public policy framework, as well as interviews, to understand the policy processes in Quebec and Ottawa so that we can highlight the opportunities and constraints for a national data protection policy in the private sector.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokio pobūdžio yra šiuolaikiniai kraštutinių dešiniųjų politiniai judėjimai, nustatyti jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje bei Europos Sąjungos šalių valdymo sistemose. Nustatyta, kad sudėtinga šiuolaikinę kraštutinę dešinę griežtai apibūdinti kaip vienalytį judėjimą ar įtalpinti ją į aiškiai apibrėžiamus rėmus. Dažniausiai šios pakraipos judėjimai įvardijami kaip fašizmo atgimimas, šiuolaikinės visuomenės socialinių-ekonominių problemų išdava, protesto forma prieš esamą politinę situaciją, ksenofobinių nuotaikų šiuolaikinėje visuomenėje išraiška. Šiuolaikiniai kraštutinių dešiniųjų politiniai judėjimai akcentuoja tradicinių partijų nuošalyje paliktų postindustrinei visuomenei būdingų problemų sprendimo būtinumą. Tai pagrindinė jų pastaraisiais dešimtmečiais augančio populiarumo priežastis. Dėl įvairių priežasčių kraštutinių dešiniųjų politiniai judėjimai ne visose Europos Sąjungos šalyse susilaukia ryškaus palaikymo, tačiau jų įtaka sprendžiant šių dienų socialines, ekonomines ir politines problemas aiškiai juntama, tad jų analizė yra būtina norint susidaryti išsamų vaizdą apie Europos Sąjungoje vykstančius procesus. / The paper is aimed at highlighting the character of the present extreme right political movements and defining their place in modern society as well as in the governing system of the European Union countries. It has been determined in the paper that it is rather difficult to categorize the present extreme right wing as a homogenious movement or to fit it into a certain frame. The movements of this trend are mostly identified either as the revival of fascism, the outcome of the current social and economic problems, a protest form against the present political situation or as the expression of the xenophobic feelings in modern society.

Žmogaus teisės yra prigimtinės asmens teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui. Teisė į gyvybę yra svarbiausia žmogaus prigimtinė teisė, nes ji apsaugo individo biologinį procesą be kurio nebūtų įmanomas jo egzistavimas. Tačiau nėra sutariama dėl to, ar ši teisė yra neatimama žmogaus teisė, kurios pats žmogus, net būdamas nepagydomas ligonis ir kentėdamas nežmoniškas fizines kančias, negali atsisakyti; ar ši teisė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti žmogui pačiam spręsti, ar įgyvendinti jam priklausančią teisę į gyvybę, ar savanoriškai atsisakyti jos. Vieningai sutariama, jog teisė į gyvybę yra svarbiausia ir fundamentaliausia žmogaus teisė, tačiau visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir negali būti dalomos. „Teisės į mirtį“ šalininkai valstybės draudimą dėl eutanazijos ar asistuotos savižudybės dažniausiai laiko tokių žmogaus teisių, kaip teisės į autonomiją ir elgesio laisvę, teisės į privatumą bei teisės į orumą pažeidimu. Tokiu „teisės į mirtį“ teisiniu pagrindu remiasi ir ją legalizavusios šalys. Tačiau „teisės į mirtį“ legitimumas yra žmogaus svarbiausios ir fundamentaliausios prigimtinės teisės pažeidimas, kuris yra identifikuojamas ir plačiau analizuojamas šiame darbe. Jau antikos laikais buvo svarstoma apie gyvybės, kaip teisinės vertybės, svarbą. Didieji antikos filosofai savižudybės idėją smerkė. Hipokrato priesaikoje yra aiškiai nustatomas asmens gyvybės neliečiamumas. Vėliau, Vakarų kultūroje įsigaliojus krikščionybei, gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights are inherent rights of individual, the implementation of which forms human worldview, helps him to develop and grow as a person. Person acquires these rights from birth not only as inalienable conditions of the existence, but also as worth of life and aim. The right to life is the most important human natural right, because it protects the individual’s biological process and the human existence would not be possible without it. For this reason the state is obliged to ensure the person protection of life, i.e. laws should determine responsibility for a man’s homicide. However, there is no consensus on, is this right inalienable human right and man by himself, even being terminally ill and suffering serious physical throes, can not refuse it, or can we interpret this right as allowing a person by himself to decide or to implement his right to life, or voluntary surrender of it. There is unanimous agreement that the right to life is the most important and most fundamental human right, because without it implementation of other human rights and freedoms would not be possible. The right to life is consolidated in documents of the universal and regional human rights protection. In order to emphasize its importance, in these documents it is regulated in the beginning of articles. „Right to die” protagonists for the most part suppose that the state’s ban on euthanasia or assisted suicide is the breach of human rights, such as the right to autonomy and freedom of behavior... [to full text]

In this study author analyzes definition of object of property right in different legal doctrines and judiciary practice and offers how to solve this problem. The object of the property right is described through relationships with other legal categories: object of civil right, object of thing right, object of obligation. Also author analyzes the definitions of property and things and their relations with property right. Author unfolds signs of things and discoveries property definition.

This thesis investigates the underestimated ownership constraints in built-up urban areas as the determining characteristic of the urban redevelopment process after the Marmara Earthquake. In the first part of the study, public provisions for permanent housing have been surveyed. It is observed that relocation of the survivors entitled to such housing sites considerably far away from existing urban areas has generated the need for many adjustments on the property patterns. Without any framework for the remaining ownership and development rights in those damaged urban areas, nearly 43 000 housing units have been developed mostly by the state in order to compensate for the lost properties of disaster survivors. On the other hand, municipalities could not commence any considerable redevelopment framework in damaged urban areas after the earthquake. They were restricted to revising their development plans with respect to new geological surveys and to redefining the ideal building regulations with low building heights. Adaptation of these renewed plans to existing conditions has necessitated an immense amount of property readjustments. However, this is nearly impossible with existing plan implementation instruments which are incapable of mandating the exchange mechanisms for the reduced development rights. Lack of three dimensional property adjustment and purchasing methods different from constructions option engendered the implementation problem of these development plans prepared after the earthquake. In this framework, a field survey has been carried out in the city of Adapazari and the post-earthquake urban redevelopment process is investigated. Transformation of the properties are plotted in &Ccedil / ark Street, where the required resharing of reduced development rights with respect to new development plan can be partially observed. Besides, the success of the forthcoming urban planning process in Turkey, which is composed of urban rehabilitation and risk mitigation works, again depends upon the capacity to realize ownership and development right transformation in urban environments. As a result, the Marmara Earthquake presents the necessary inputs and justification to restructure the property institution in urban planning.

Includes abstract / Includes bibliography / xviii, 655 leaves ; 30 cm. / Title page, contents and abstract only. The complete thesis in print form is available from the University Library. / Thesis (Ph.D.)--University of Adelaide, 1987

Univ., Diss.--Mainz, 2005. / Literaturverz. S. 17 - 43.

Zugl.: Mannheim, Univ., Diss., 2007 / Originally presented as the author's thesis (doctoral)-- Univ. Mannheim, 2007. Includes bibliographical references (p. 301-337).

Thesis (M.S.)--University of Michigan, 1996. / Includes bibliographical references.