Visam pasaulyje stebimos tendencijos ieškinių dėl gydymo metu patirtos žalos daugėjimo, kurios neabejotinai palies ir Lietuvą. Gydytojų ir paciento santykių institutas formavosi įtakojamas etikos, teisės ir medicinos mokslų. Šių mokslų specifikos nepakankamas įvertinimas, sprendžiant gydytojų civilinės atsakomybės klausimus, kaip ir netinkamas šių santykių teisinis reguliavimas ir teismų formuojama teisės normų aiškinimo praktika, žinomi, kaip svarbiausi veiksniai įtakojantys „gynybinės medicinos“ praktikavimą, darantį didelę žalą sveikatos priežiūros sistemos finansiniams ištekliams ir sukeliantį papildomos žalos riziką pacientams. Gynybinę mediciną nuo rūpestingo ir atidaus gydytojo pareigos vykdymo skiria labai plona ir lengvai peržengiama linija. Lietuvoje esantis sveikatos priežiūros paslaugų teisinio reguliavimo nenuoseklumas, vieningo gydytojų etikos kodekso nebuvimas, neįgyvendinta bendrų diagnostikos ir gydymo metodikų koncepcija, sukelia teorinį pavojų atsirasti naujoms civilinės atsakomybės taikymo problemoms. Teismų praktikoje įtvirtintas maksimaliai atidaus, rūpestingo ir kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas, vertinant jį pasaulinės teismų praktikos ir medicinos specifikos požiūriu, turi būti keistinas, kaip nustatantis nerealius ir neįgyvendinamus kriterijus, galinčius tapti pagrindu neteisingam gydytojų civilinės atsakomybės taikymui. Skirtingai nuo aiškių kriterijų vertinant paciento informavimo institutą, priežastinio ryšio nustatymas, bylose dėl gydytojų... [toliau žr. visą tekstą] / All over the world we observe a tendency for the increase of claims for damages of treatment that will with no doubt come to Lithuania. The establishment of the institute of doctor and patient was influenced by the science of ethics, law and medicine. The fact that these sciences were underestimated when discussing doctors’ liability as well as improper legal regulation and explanation of normative legal acts formed by courts are the main factors that brought “defensive medicine” in practice, that makes a lot of harm to the formation of the health care system financial recourses and puts the patients in the risk of getting additional damage. Thoughtful and attentive doctors’ duties and “defensive medicine” is separated by a hairline which is easy to trespass. The incoherence of the health care legal regulations in Lithuania, the non-existence of united doctors’ ethic code, the unfulfilled concept of diagnosis and treatment bring a danger of emerging new problems in applying the civil liability. A standard of most attentive, careful and qualified doctor treatment is established in court practice. It has to change taking into consideration the worldwide court practice and particularities of medicine as that sets unrealistic and impracticable criteria, which makes base for misapplication of doctors’ civil liability. Differently from the clear criteria for the evaluation of the institute of patient information, the establishment of causality in cases of doctors’ civil liability... [to full text]

Darbas yra aktualus, nes viešojo sektoriaus įstaigose ir organizacijose kol kas nėra pakankamų žinių apie informacinių technologijų valdymo procesų tobulinimo metodus. Dažnai informacinių technologijų plėtra ir strateginis valdymas yra suprantama kaip technologinis, o ne kaip vadybinis uždavinys, todėl tampa atskirti nuo pagrindinių įstaigos veiklos procesų ir vyksta nepriklausomai nuo pagrindinės įstaigos veiklos. Šiame magistriniame darbe išanalizuotos Lietuvos viešojo sektoriaus informacinių technologių strateginio valdymo problemos nustatytas Lietuvos viešojo sektoriaus strateginio valdymo lygis. Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus informacinių technologijų strateginis valdymas. Tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos informacinių technologijų strateginio valdymo galimybes, taikant tarptautinį standartą COBIT. Iškeltam tikslui pasiekti ir išspręsti tokie uždaviniai, kaip: informacinių technologijų strateginio valdymo svarba, atlikta teisinės bazės, reglamentuojančios viešojo sektoriaus informacinių technologijų valdymą, analizė, išanalizuotas tarptautinį standartą – COBIT ir sugretintas su Lietuvos teisine baze, tai pat atlikta ekspertų apklausa. Taip pat atliktas tyrimas patvirtino keliamą hipotezę: Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus informacinių technologijų srityje strateginio valdymo reglamentavimas teisės aktais neatitinka reglamentavimo pagal tarptautinį standartą – COBIT. Pirmoje dalyje pateikiama lietuvių ir užsienio mokslinės... [toliau žr. visą tekstą] / The work is important, because the lack of knowledge on improvement methods of the information technologies management processes exists in organisations and institutions of public sector. Information technologies development and strategic management is often understood as technological, but not administrative task and due to that it becomes desintegrated with the main institutional processes and goes independently from main institutional activities. In this master work problems of the strategic management of information technologies in public sector of Lithuania are analysed and the maturity level of the strategic management of public sector of Lithuania is determined. Analysis object of this work - strategic management of information technologies in public sector of the Republic of Lithuania. The objective – to determine strategic management of information technologies in public sector possibilities using international standard COBIT. For the analysis object reaching goals were solved - such as importance of the strategic management of information technologies, analysis of the legal basis, which regulates management of the public sector information technologies, analysed international standard COBIT and mapped with Lithuanian legal basis, performed interview of experts. Analysis performed confirmed raised hypothesis: regulation of the strategic management in area of public sector information technologies in the Republic of Lithuania does not meet regulations if to compare... [to full text]

Šiuo metu tiek pasaulio tiek Lietuvos IT rinkoje sukurta daug dokumentų valdymo sistemų, kurios yra įdiegtos įvairiose srityse, sportas - ne išimtis. Šio darbo pagrindinis tikslas – patrauklesnės treniruotės apskaitos sukūrimas bei prieinamesnių, lankstesnių ir efektyvesnių treniruotės planavimo metodų užtikrinimas. Darbo uždaviniai - tyrimu įvertinti sukurtos sportininkų treniruotės krūvio planavimo ir valdymo sistemos kokybę ir pateikti siūlymus tolesniam jos tobulinimui. / The main goal of the project is to find out the appropriate way to keep favorable workout record, to create possible methods to evaluate workout effectiveness as well as provide flexible and accessible workout planning techniques. The present bachelor’s paper aims at major factors, which influence workout planning and the quality of management system. Management quality has been examined using tests as well as code analysis. The main characteristics were evaluated according to set ISO-9126 standard. Fundamental characteristics have been analyzed; the real data has been used. It meets specifications for functional requirements, is quite flexible and allows to evaluate workout quality accurately.

Modeliais grįsta sistemų architektūra (MDA) yra „Object Management Group“ (OMG) konsorciumo iniciatyva apibrėžti naują požiūrį į programų sistemų kūrimą remiantis modeliais ir automatizuota jų transformacija į programinį kodą. Siekdama standartizuoti šį požiūrį, OMG patvirtino visą eilę standartų, bet esminiai MDA principai ir praktikos glūdi modeliais grįstame sistemų kūrimo stiliuje, kuris yra fundamentalus programų sistemų inžinerijoje. MDA idėjos, pradžioje sukėlusios didelį entuziazmą IT bendruomenėje, ilgainiui peraugo į skepticizmą ir kai kurie autoriai atvirai pradėjo abejoti modeliais grįsto sistemų kūrimo perspektyva. Šiame darbe analizuojamos praktinio MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese aspektai ir galimybės, analizuojami galimi sprendimai ir kliūtys, dėl kurių MDA požiūris gali būti sunkiai pritaikomas. Įvairių autorių įvardijami praktiniai MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese sunkumai, didelės tam reikalingos investicijos, pastangos ir resursai, tinkamų instrumentų trūkumas, didelė standartų įvairovė ir sudėtingos technologijos iš dalies lėmė išaugusį skepticizmą MDA paradigmai. MDA apibrėžia naujus sistemų kūrimo principus ir standartais apibrėžia technologijas, kurios pagrindžia šiuos principus. Tai neišvengiamai įtakoja patį programų sistemų kūrimo procesą, kuris turi pasipildyti naujomis veiklomis, praktikomis ir technologijomis, kaip kurti sistemas taikant MDA požiūrį. Šiame kontekste būtinas tam tikras pragmatinis požiūris į MDA ir su juo... [toliau žr. visą tekstą] / Model Driven Architecture (MDA) is an approach to using models in software development, which states that models and model-based transformations are a key part of effective automated software development. The Object Management Group (OMG) has defined standards for representing MDA models, but the principles and practice of MDA are rooted in model-based styles of development that have been fundamental to software engineering from its earliest days. Unfortunately, early enthusiasm for Model Driven Architecture (MDA) has dissipated to the point that many people are openly skeptical of the value of any model-driven approach. This paper examines the practical realities of MDA, difficulties and challenges in adopting an MDA approach to software engineering process. While MDA requires additional efforts and high investment to be adopted in software engineering process, it doesn’t provide any means or guidelines for this. This paper argues that to be successful, a pragmatic MDA approach must be executed in context of a sound Enterprise Architecture providing an integrated business architecture and governance structure that enables an organization to respond to business requirements quickly and appropriately.