Magistro darbo “Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse” tyrimo objektas yra genocido nusikaltimo samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje. Darbas pradedamas atskleidžiant šios sampratos susiformavimo ištakas ir raidą abiejose teisinėse sistemose. Siekiant kuo aiškiau ir išsamiau atskleisti genocido koncepciją, tiriami atskiri šios koncepcijos elementai, remiantis baudžiamojoje teisėje nusistovėjusia nusikalstamų veikų sudėčių analizės schema, t.y. išskiriant objektą, objektyviuosius požymius, subjektą ir subjektyviuosius požymius. Magistro darbe nurodomos problemos, kylančios bandant apibrėžti genocido nusikaltimo požymių turinį, ir vertinant tiek oficialių institucijų, tiek doktrinos atstovų pateikiamus galimus atskirų genocido sampratos aspektų aiškinimus, ieškoma teisiniu ir praktiniu požiūriu priimtiniausio minėtų problemų sprendimo. Darbe didelis dėmesys teikiamas genocido sampratos pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę lyginamajai analizei. Aiškinamasi, kiek nacionalinėje teisėje įtvirtinta genocido koncepcija atitinka tarptautinę, identifikuojami pagrindiniai šių koncepcijų skirtumai, tiriamos minėtų skirtumų atsiradimo istorinės, teisinės prielaidos ir esama bei galima įtaka baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Magistro darbas buvo rašomas remiantis tarptautiniais teisės aktais (Konvencija dėl genocido, Ruandos tribunolo statutas, Jugoslavijos Tribunolo statutas, Tarptautinio baudžiamojo teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of master thesis is the concept of the crime of genocide in national and international law. Analysis begins by explaining the origins of this concept and following it‘s evolution in both legal systems. In order to give a full and particular account on the notion of the crime of genocide, the concept is examined by splitting it into several different elements, while using the traditional scheme of analysis in Lithuanian criminal law (object, objective side, subject and subjective side are researched separately). Master thesis also points out the problems related to defining the meaning of separate elements of the concept of genocide. By examining and comparing various opinions expressed by official institutions and scientists on these questions, author seeks to find a solution which poses least problems in legal and practical terms. In master thesis attention is also given to comparative analysis of the concept of genocide in national and international law. Author examines the differences between these concepts and historical, legal and political reasons behind said differences and their present and possible impact to criminal law theory and practice. Master thesis was written while using international legal documents (Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide, statutes of international criminal tribunals, the Statute of International Criminal Court), international and national case law, Lithuanian legal acts, scientific literature... [to full text]

Šiame darbe analizuojama karo nusikaltimų traktuotė tarptautinės teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse. Pirmiausia yra tiriama šių nusikalstamų veikų samprata tarptautiniuose aktuose ir, siekiant pateikti išsamų ir aiškų karo nusikaltimų apibrėžimą, yra išnagrinėjama šių nusikaltimų sampratos raida, taip pat analizuojamas jų ryšys su tarptautine humanitarine teise bei, viso to pasekoje, išskiriami pagrindiniai karo nusikaltimų požymiai, išskiriantys juos iš visų kitų nusikalstamų veikų: nusikaltimų padarymo laikas; sunkūs ir rimti tarptautinės teisės normų pažeidimai; dalykas ir nukentėjusieji; subjektas; subjektyvioji pusė; ryšys su ginkluotu konfliktu. Minėti požymiai darbe išsamiai analizuojami, apžvelgiant bei lyginant Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buv. Jugoslavijai praktiką, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo, tarptautinių baudžiamųjų tribunolų statutus, užsienio bei Lietuvos teisės doktriną. Nagrinėjant šiuos požymius yra akcentuojami daugiausia diskusijų sukėlę klausimai bei problemos, su kuriomis buvo susidurta reglamentuojant karo nusikaltimus bei iki šiol susiduriama juos taikant. Darbe taip pat analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų karo nusikaltimų samprata, jų rūšinė sudėtis, jos atitiktis tarptautinės teisės nuostatoms bei atskirų LR BK XV skyriuje nurodytų karo nusikaltimų atitiktis tarptautinės teisės normoms, taip pat akcentuojami kiti probleminiai LR BK XV skyriaus klausimai, pateikiami... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis provides a detailed analysis of the approach to war crimes in the instruments of the International law and in the Criminal code of the Republic of Lithuania. First of all, the conception of war crimes in international documents is analized, with an objective to provide a clear and comprehensive definition of war crimes; also the link between war crimes and the humanitarian law is defined and the main elements that distinguishes war crimes from other crimes are provided. Those elements are: the circumstances in which war crimes are commited; grave breaches and other serious violations of the norms of the International law; the object and victims; subject; mens rea; nexus between war crime and armed conflict. The mentioned elements are analized in view and comparison of the case law of International Criminal Tribunal for former Yugoslavia (ICTY), the statutes of International Criminal Court and the statutes of the International criminal tribunals and the approach to war crimes in Lithuanian and in International law. While analysing, the most controversional issues are being held and problems that appeared in implementing war crimes and are still appearing in practice are accented. This thesis also provides analysis of the concept of war crimes in the Criminal Code of Lithuania, the elements of war crimes, implemented in the Criminal code of Lithuania and the coincidence with the documents of International law. Also the problematic issues are held and some brief... [to full text]

Vis labiau Lietuvoje populiarėjant tarptautiniams projektams, kyla poreikis analizuoti projektų vadovų gebėjimą jiems vadovauti. Kadangi tarptautinių projektų vadovas didžiąją laiko dalį praleidžia komunikuodamas, jis turi turėti gebėjimų tai daryti. Taigi, jis turi turėti komunikacinės kompetencijos. Šio darbo objektas – projektų vadovas. Darbo tikslas – išanalizuoti komunikacines kompetencijas, reikalingas projektų vadovams. Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: išnagrinėti projektų vadovų funkcijas, vykdant projektus; išanalizuoti tarptautines projektų vadovų sertifikavimo schemas; išnagrinėti projektų vadovų komunikacines kompetencijas; atlikti tarptautinių projektų vadovų komunikacinių kompetencijų tyrimą. Darbe buvo naudojami teoriniai ir empiriniai darbo metodai. Tiriamojoje magistro darbo dalyje aprašomas empirinis tyrimas. Tyrimas atliktas Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo pagrindinėse, vidurinėse mokyklose bei gimnazijose. Apklausoje dalyvavo 235 pedagogai, kurie atsakė į anoniminės anketos klausimus. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar tarptautinių projektų vadovai turi komunikacine kompetencijos. Tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma tarptautinių projektų vadovų geba laisvai komunikuoti, lengvai reikšti mintis, viešai kalbėti, tai yra, jie turi komunikacinės kompetencijos. / As the projects become increasingly popular in Lithuania, there is a need to analyse ability of project managers to lead them. The managers of international projects spends the major part of this time communicating so he must be able to do this. Therefore, he must have communicative competence. The subject of this work is a project manager. The aim this work is to analyse competence that a project manager needs to have. To achieve this goal the following problems are raised: to analyse the functions of project managers who are carrying out the project; to analyse international project managers certification schemes; to analyse their communication competence. Carry out the research of their communicative competence. Both theoretical and empiric methods were used in this work. The empiric analysis is described in the master‘s research. The research was fulfiled in basic and secondary schools of Klaipeda. 235 teachers who answered anonymous questionnaire took part in his research was to analyse whether managers of international projects have communicative competence. The results showed that the majority of them are able to communicate easily, express their thoughts, speak in public, that means they have communicative competence.

Šiandien kiekviena įmonė pasaulyje siekdama konkuruoti globalioje rinkoje ir išsilaikyti, turi suformuoti tam reikalingą žinių bazę bei išplėtoti sudėtingą administracinę – vadybinę santykių ir ryšių sistemą žinių paieškai, jų efektyviai absorbcijai ir naujų žinių kūrimui. Visame pasaulyje šiuo metu tai pats svarbiausias veiksnys įtakojantis įmonės išlikimą ir konkurencingumą. Vis dėlto mažoms ir vidutinėms įmonėms, gigantiškų tarptautinių korporacijų fone išsilaikyti realiai yra neįmanoma. Todėl vienas išlikimo būdų, pastaruoju metu mokslininkų laikomu vienu veiksmingiausių, yra grupavimasis į klasterius. Pasauliui globalėjant ir vystantis naujoms komunikacijų technologijoms, klasteriai taip pat transformuojasi ir atsiranda nauja klasterių forma – tarptautiniai klasteriai. Nesvarbu ties kokia inovacine veikla susitelks klasteriai, jų sėkmė vis vien priklausys nuo žinių sklaidos ir nuoširdžia partneryste paremto bendradarbiavimo tarp atskirų žmonių, įmonių, mokslinių tyrimų institutų, asociacijų ar regioninių administracijų. Dėl globalinės ekonomikos diktuojamų iššūkių klasteriai, siekdami išlaikyti savo konkurencingumą ir užtikrinti tvarią plėtotę, privalo dar atkakliau orientuoti savo plėtros siekius į inovacijų kūrimą ir diegimą, kas yra naujų žinių kūrimo pasekmė. Magistro darbo objektas – regioniniai ir tarptautiniai klasteriai. Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti tarptautinio ir regioninio klasterio žinių kūrimo ir sklaidos reikšmę jų konkurencingumui. Pagrindiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The most essential factor for company’s competitive ability in global market is the base of new knowledge – searching of knowledge, knowledge absorption and creation of new knowledge. Clusters are geographic concentrations of interconnected companies, specialized suppliers, service providers, firms in related industries and associated institutions in a particular field. Members of the cluster compete but also cooperate with each other. The aim of the work is to evaluate and to compare the influence of knowledge creation and diffusion on competitive ability of international and regional clusters. The object of the work is a regional and international cluster. The methods of research are the analysis of science literature, comparative analysis, the analysis of statistic data and documents, interview, scientists’ consultations. The main tasks of the work are: to describe conception and structural features of the cluster; to evaluate possibilities and the role of knowledge creation and diffusion in the regional cluster; to evaluate means of knowledge flows and the role of knowledge in the international clusters; to compare the importance of knowledge on competitive ability of international and regional clusters; to analyze the possibilities of knowledge creation and diffusion in Amber road new materials cluster. The outcomes of this work are: knowledge creation and diffusion have much more significant influence on competitive ability of international clusters, than on regional... [to full text]

Tarptautinis verslas 20 a. pabaigoje tapo civilizacijos fenomenu, be kurio verslo neįsivaizduoja nei viena didesnė kompanija tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje rinkoje gali suteikti puikias galimybes pasinaudoti visais jo privalumais - didesne rinka savo produkcijai ir paslaugomis, naujomis idėjomis, geresne gyvenimo kokybe, pigesniais kapitalo ir darbo ištekliais, kvalifikuotais žmoniškaisiais ištekliais. O kita vertus, skatina prisiimti ir didesnę investicijų riziką, aukštą konkurencijos lygį ir kt. Kaip ir nacionalinis, taip ir tarptautinis verslas susiduria su mažesniais ar didesniais sunkumais. Tai ganėtinai paprasta ir aišku: mažesnėje kompanijoje mažesnės problemos, didesnėje kompanijoje - didesnės problemos. Viena iš pagrindinių ir svarbiausių problemų, kuri stipriai įtakoja darbo efektyvumą yra konfliktai. Nepaisant realybės, konfliktai yra neatsiejama kompanijos dalis todėl labai svarbus yra požiūris į konfliktus: kaip kompanijoje reaguojama į juos, kokie pasirenkami konfliktų sprendimo būdai, kaip bandoma išvengti konfliktinių situacijų. Taigi norint turėti sėkmingą verslą, privaloma suprasti, kad konflikto galimybės plėtotis yra tiesiogiai susijusios su jo gebėjimu spręsti ir valdyti konfliktines situacijas. Tačiau tai nėra lengva užduotis, o ypatingai sunku tai suvaldyti tarptautinėse kompanijose, kuomet yra susiduriama su kultūros skirtumais, kalbos barjerais, skirtingai yra suprantamos vienos ar kitos vertybės, skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / International business became a phenomenon of the civilisation at the end of the 20th century, without it none of the bigger companies both abroad and in Lithuania can imagine their business. Successful participation in international market can provide excellent opportunities to take advantage of all the advantages thereof: larger market for the production and services, new ideas, better quality of life, smaller capital and labour output, qualified human resources. On the other hand, it encourages undertaking also bigger risk of investments, high level competitiveness and etc. Both national and international business faces smaller or bigger drawbacks. That is quite simple and obvious: smaller companies have smaller problems, bigger companies have bigger problems. One of the main and most important problems, having significant influence on the capacity of work comes from conflicts. Despite the reality, conflicts constitute an inseparable part of the company; therefore, the attitude towards conflicts is very important: how the company reacts to them, what conflict solving solutions are selected, what attempts are made to avoid conflict situations. Therefore, to have successful business, it must be understood, that the possibilities of the conflict to develop are directly related to the ability of solving it and managing conflict situations. Nevertheless, that is not an easy task, it is especially difficult to control conflicts in international companies, where culture... [to full text]

Magistro darbo objektas – Elektroninis dokumentų pristatymas. Darbo tikslas - atskleisti elektroninio dokumentų pristatymo ypatumus Lietuvos ir Vokietijos akademinėse bibliotekose. Užsibrėžtam tikslui pasiekti darbe keliami tokie uždaviniai: išanalizuoti tarpbibliotekinį abonementą akademinėse bibliotekose; atskleisti elekroninio dokumentų pristatymo sampratos ir sistemų ypatumus; atlikti dokumentų pristatymo efektyvumo tyrimą Lietuvos ir Vokietijos akademinėse bibliotekose; parengti rekomendacijas Lietuvos tarpbibliotekinio naudojimosi paslaugai tobulinti. Darbe naudoti dokumentų analizės ir sintezės aprašomasis ir lyginamasis metodai, elektroninių sistemų analizė, naudojant de visu metodą. Magistro darbo praktinei daliai – tyrimui – buvo naudojami statistinių duomenų rinkimo, analizės ir lyginamasis metodai. Išnagrinėjus elektroninio dokumento pristatymo ypatumus paaiškėjo, kad elektroninis dokumentų pristatymas – tai yra tas pats tarpbibliotekinis abonementas, tik perkeltas į elektroninę formą ir dažniausiai greitesnis dokumentų pristatymo būdas. Magistro darbo gali būti naudingas bibliotekininkystės ir informacijos mokslų specialistams, dėstytojams, bibliotekų darbuotojams, komunikacijos ir informacijos krypties studentams. / The interlibrary loan in academic libraries promotes the quality of science and studies. The new form of interlibrary loan is – electronic document delivery. The evaluation of library is important measure for management. The libraries of Germany are good example of collaboration. The document delivery services are supplying inside and outside country. The publications to Lithuanian libraries are often supplying from Germany though the interlibrary loan service. The subject of the work is electronic document delivery. The purpose of this master work is to scrutinize the peculiarity of electronic document delivery in Lithuanian and German Academic Libraries. There were stated several tasks to reach the purpose of the work: 1. to traverse the interlibrary loan in the academic libraries; 2. to scrutinize the conceptions and systems of electronic document delivery ; 3. to make a research for estimating the effectiveness of document delivery in Lithuanian and German academic libraries; 4. to prepare guidelines for the interlibrary loan service in Lithuanian libraries. Two researches are present in this master work. They were handed in academic libraries of Lithuania and in academic library of Dortmund Technical university (Germany). “Interlibrary loan speed” indicator was used to make the research. The objective of this indicator is to assess whether the library is providing an efficient interlibrary lending service to its users. The scrutinity of electronic document delivery shows... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešoji diplomatija kaip šalies vardo garsinimo priemonė. Darbo tikslas – išanalizuoti viešosios diplomatijos taikymą valstybės žinomumui didinti ir nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos pastangos garsinti šalies vardą pasitelkus istorinį įvykį. Darbo uždaviniai: išnagrinėti viešosios diplomatijos sąvokos reikšmę ir viešosios diplomatijos vietą tarp kitų su valstybės populiarinimu susijusių priemonių; nustatyti, kuo viešoji diplomatija gali pasireikšti kaip šalies garsinimo priemonė; nagrinėti, kokias galimybes turėjo LR Prezidento institucija siekdama garsinti šalies vardą per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, ištirti, kokias viešosios diplomatijos priemones taikė LR Prezidento institucija, nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos viešosios diplomatijos priemonės siekiant populiarinti valstybės vardą. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, kiekybine ir kokybine turinio analize bei kokybinio ekspertų interviu metodais prieita prie išvados, kad valstybės žinomumui didinti viešoji diplomatija, kaip strategija, kuria valstybių valdžios atstovai siekia paveikti užsienio valstybių piliečius, taikoma per viešumą. Viešumui pasiekti pasitelkiamos priemonės, kurios yra orientuotos į žiniasklaidą. Tokios priemonės vadinamos „pseudo-įvykiais“, kai pasitelkus simbolius sukuriamas įvykis, galintis sudominti žiniasklaidą. Toks įvykis buvo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė, kurioje dalyvavo trylikos... [toliau žr. visą tekstą] / Means through which states promote their names have first been called propaganda, later public diplomacy, and nowadays these notions are often replaced with the concept of public relations. Yet the ways of promoting a country's name abroad by means of public diplomacy have not been widely analysed, therefore it merits research. The aim of this Master thesis is to analyse the application of public diplomacy for increasing knowledge about a country by analysing one case, i.e. the efforts of the Presidency of the Republic of Lithuania to promote the country's name in the context of an historical event. The objectives are the following: to analyse the notion of public diplomacy and its importance vis-à-vis other means of popularising a country; to analyse what possibilities to promote the country's name the Lithuanian Presidency had during the celebration of the millennium of Lithuania's name, which of those were actually applied, and how successful they were. The following research methods were applied: analysis of scholarly literature; quantitative as well as qualitative content analysis; and an expert interview. The conclusion has been reached that, in the case analysed, the Lithuanian Presidency actively applied public diplomacy, taking measures oriented at publicity through mass media. In particular, the strategy of a "pseudo-event" was chosen, when using symbols an event is created in order to attract media attention. Such an event was the ceremony of celebrating the... [to full text]

Darbo objektas – aplinkosauginis švietimas, vykdomas užsienio atstovybių viešosios diplomatijos tikslais. Darbo tikslas – išnagrinėti aplinkosauginį švietimą kaip viešosios diplomatijos dalį. Darbo uždaviniai - atskleisti viešosios diplomatijos sampratą ir santykį su panašiomis komunikacijos sritimis; ištirti, kokiomis priemonėmis įgyvendinama viešoji diplomatija; atskleisti aplinkosauginio švietimo sampratą; išnagrinėti, kodėl ir kokiais metodais įgyvendinamas aplinkosauginis švietimas; ištirti, koks yra tarptautinės bendruomenės indėlis į aplinkosauginį švietimą; įvertinti užsienio atstovybių organizuojamą aplinkosauginį švietimą Lietuvoje atstovybių tikslų atžvilgiu; ištirti užsienio atstovybių indėlį į aplinkosauginį švietimą Lietuvoje. Pirmoje dalyje analizuojama viešosios diplomatijos samprata, atskleidžiamas jos santykis su propaganda, viešaisiais ryšiais ir šalies ženklinimu. Antroje dalyje pristatoma aplinkosauginio švietimo samprata, jo būtinumas ir atskleidžiama tarptautinė pozicija šia tema. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo projektas, bei atliekama išsami interviu, su užsienio atstovybių darbuotojais ir su ekspertais aplinkosauginio informavimo srityje, duomenų analizė. / Object of the paper – environmental education, realized by foreign representatives with the aim of public diplomacy. Aim of the paper –to explore the environmental education as a part of public diplomacy. Goals of the paper – to reveal the concept of public diplomacy and its relationship with similar communication spheres; to find out the means used for public diplomacy; to reveal the concept of environmental education; to examine the causes and methods used to implement environmental education; to explore the input of international community in implementation of environmental education; to evaluate environmental education, that foreign agencies organize in their goals aspect; to explore the input of foreign agencies in environmental education in Lithuania. The first part of the paper introduces the concept of public diplomacy, its’ relationship with propaganda, public relations and nation branding. The second part of the paper introduces with the concept of environmental education, presents the international position about it. The third part of the paper introduces the project of the research and gives detailed analysis of carried out interviews with the representatives of foreign institutions and experts that work in the field of environmental information.

Tyrimo objektas Veiklos tęstinumo ir atkūrimo po nenumatyto atvejo informacinėse sistemose planavimas ir palaikymas. Darbo tikslai: išanalizuoti veiklos tęstinumo ir atkūrimo politiką ir plano žingsnius. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti informacinių sistemų sampratą, nustatyti grėsmes ir pažeidžiamumus galinčius pakenkti organizacijos veiklai, išnagrinėti veiklos tęstinumo, atkūrimo valdymo etapus, pateikti, išanalizuoti ir palyginti su šia tema susijusius kelis pagrindinius tarptautinius standartus, sudaryti planą, kaip užkirsti kelią pažeidžiamumams bei grėsmėms ir užtikrinti veiklos tęstinumą organizacijoje atsitikus nenumatytam atvejui. Informacinių technologijų svarba organizacijos veikloje labai išaugo. Jos yra viena iš pagrindinių valdymo dalių organizacijoje. Informacinė sistema – tai prasmingą informaciją asmenims ir organizacijoms pateikianti ir kartu veikiančios aparatūros ir programinės įrangos, žmonių, procedūrų ir duomenų visuma. Šiuo metu vis daugiau informacijos yra automatizuojama, panaudojant kompiuterizuotas informacines sistemas. Informacinės sistemos komponentai yra organizacijos turtas, kurį sudaro fizinis, informacinis, nematerialusis turtas, paslaugos, personalas ir programinė įranga. Turtas yra įvairių rūšies grėsmių taikinys. Kad padaryti turtui žalą, grėsmė atsiranda silpniausioje, mažiausiai tikėtinoje situacijoje. Grėsmių sukėlėjai yra žmonės, žmonių grupės, gamtos reiškiniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai reiškiniai, galintys kelti grėsmę... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – Planning and maintenance of business continuity and disaster recovery in information systems. The goals of the research: to analyze business continuity and recovery policy and develop business continuity and recovery main steps. The tasks of research: to investigate the concept of information systems, identify threats, vulnerabilities which might undermine the activity of the organisation, as well as investigate business continuity, recovery management phases, present, examine and compare relevant to the topic basic international standards, develop the plan concerning the prevention of threats and business continuity ensurance in organisation in case of emergency. Of late, the importance of information technologies in organisation has increased considerably. This accounts for the information technologies being a major segment of management in an organisation. Information system – is considered as an integrity of people, hardware and software, procedures and data operating together in providing meaninful information to individuals and organisations. Currently more and more information have been automated by using computerised information systems. Information systems are composed of organisation facilities, including tangible property, information sources, intagibles, services, staff, software property. Property becomes a target for threats. The threat arises in the bottleneck, least probable situation to cause damage. Threats are posing people, groups of... [to full text]

Šio darbo tikslas – remiantis tarptautinės teisės normomis įvertinti Čečėnijos tarptautinį teisinį statusą skirtingais kovos už nepriklausomybę laikotarpiais, nustatyti Čečėnijoje vykusių ginkluotų konfliktų pobūdį bei apžvelgti šių ginkluotų konfliktų metu padarytus žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Darbe remiantis tarptautinės teisės aktais atskleidžiamas tautų apsisprendimo teisės turinys, jos santykis su teritorinio vientisumo principu. Apžvelgiami tarptautinės teisės subjektų požymiai, didžiausią dėmesį skiriant valstybės sąvokai ir požymiams, nagrinėjami svarbiausi Čečėnijos statuso aspektai. Taip pat atskleidžiama ginkluoto konflikto sąvoka bei aptariami tarptautinio ir netarptautinio ginkluotų konfliktų požymiai, kuriais remiantis nustatomas Čečėnijoje vykusių konfliktų pobūdis. Darbe apžvelgiama Europos žmogaus teisių teismo praktika ir remiantis ja nustatomi humanitarinės teisės pažeidimai, padaryti vykstant ginkluotiems konfliktams Čečėnijoje. 1991-1992 m. Čečėnija turėjo visus pagrindinius valstybės požymius: gyventojus, apibrėžtą teritoriją, vyriausybę. Tai reiškė jos, kaip valstybės, susikūrimą pagal tarptautinės teisės normas. Čečėnijos pergalė Pirmajame Čečėnijos kare dar kartą patvirtino Čečėnijos valstybingumą. Rusija savo vėlesniais veiksmais de facto patvirtino Čečėnijos nepriklausomybę. Išnagrinėjus galimus skirtingus Čečėnijos ginkluotų konfliktų vertinimus bei remiantis darbe prieita išvada, kad Čečėnija yra nepripažinta... [toliau žr. visą tekstą] / This work aims to evaluate the international legal status of Chechnya in different periods of its fight for independence on the basis of international legal norms and to determine a type of armed conflicts that took place in Chechnya as well as to review violations of human rights and the international humanitarian law made during these armed conflicts. Following international legal acts the work reveals contents of the freedom of national self-determination and its relation to the principle of territorial integrity. Also, the work reviews qualifications of persons of the international law with a particular attention given to the concept and attributes of the state and examines the most important aspects of the status of Chechnya. Also, this research presents the concept of the armed conflict and discusses features of international and non-international armed conflicts on which basis the type of conflicts that took place in Chechnya has been determined. The work overviews the case law of the European Court of Human Rights on which basis violations of the humanitarian law that were made during the armed conflicts in Chechnya have been determined. In 1991/1992 Chechnya had all main qualifications of the state: population, a defined territory and the government. According to the norms of the international law this meant its establishment as the state. The victory of Chechnya in the First Chechnya War has proved Chechnya statehood once again. Russia de facto confirmed... [to full text]