Darbe tiriama teismų praktikos formavimosi raida darbo teisėje atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Analizuojant specialią literatūrą, įstatymus, teismų sprendimus ir nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, daromas apibendrinimas kas yra teismų praktika ir kokia jos vieta tarp kitų teisės šaltinių. Antroje dalyje atskleisti teismų praktikos formavimo trūkumai taikant Darbo kodekso normas reguliuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju (141straipsnio 3 dalis) ir atsiskaitymą su darbuotoju, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu (297 straipsnio 3,4 dalis). Trečia dalis paskirta teismų praktikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai problemoms. Išdėstyta autoriaus nuomonė dėl darbo ginčo šalių skirstymo į stipriąją ir silpnąją šalis, dėl koncentruotumo principo teismų praktikoje, asmenų teisės į bylų nagrinėjimą kasacine tvarka. / В работе исследуется развитие формирования судебной практики после востановления независимости Литовской Республики. Анализируя специальную литературу, законы, решения и определения судов, судебную практику Верховного Суда Литвы, постановл&#1077... [to full text]

Santrauka Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla : tai ne tik fiziologinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, bet ir intelektinė veikla. Teisės taikymas, kaip baigiamoji darbo santykių teisinio reguliavimo stadija yra labai glaudžiai susijusi su teismų praktika. Socialinis teismų praktikos vaidmuo – užtikrinti kuo glaudesnį ryšį su gyvenimu, praktine veikla ir jos padariniais. Lietuvos Darbo Kodekso nuostatos nenumato išvestinių teisės šaltinių – teismų praktikos ir teisės doktrinos kaip atskirų darbo teisės šaltinių, todėl remtis šios grupės šaltiniais yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tačiau tiek teisės doktrina, tiek ir teismų praktika yra svarbūs antriniai darbo teisės šaltiniai, kadangi jų pagalba yra užtikrinamas vienodas teisės normų taikymas ir aiškinimas. Teismų praktika yra formuojama visų pakopų teisminėse instancijose, sudarančiose teismų sistemą. Teismų praktikai yra būdinga teisės tobulinimo funkcija, kadangi turi labai didelės įtakos visai teisės sistemos raidai. Esant teisės spragoms, tam tikrais atvejais, teisėjai, įtvirtindami naujoves, kuria teisę per savo sprendimus, tai įtvirtindami teisminėje praktikoje bei užimdami laisvą vietą teisės sistemoje. Šiuo atveju teismo sprendimai, yra teisės aiškinimo aktai, kurie kitam ar tam pačiam teismui vėlesnėse bylose tampa teisės šaltiniu. Teisei, reglamentuojančiai darbo santykius, yra būdingi bendri visai privatinei teisei... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Work – is a social-economical conception, characterized as an activity, necessary, appropriate and expedient during a certain time period: it’s not only the use of physiological, biological man’s abilities, but also an intellectual activity. Law applying, as the final stage of relationship legal regulation, is neatly connected with court practice. The social role of court practice – is to ensure a neat connection with life, practical activity and its consequences. The regulation of Labor code of Lithuania don’t foresee the law sources – the court practice and legal doctrine - as the separate sources of labor law, therefore to rest the sources of this group sources is the right of the court, but not the obligation. But as the legal doctrine, as the court practice, are important secondary sources of labor law, because owing to them, the similar appliance and explanation of legal norms are ensured. The court practice is formed at all jurisdiction degrees, composing the judicial system. The function of law improvement is typical to the court practice, because it has a huge influence to all judicial system’s development. In the presence of judicial gaps, in certain cases, the judges, affirming novelties, create a law per their decisions, affirming this in the court practice and taking a free place in the judicial system. In this case the court decisions are law’s elucidatory acts, which become a law source in later cases to this or other court. Agreement’s liberties... [to full text]

Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.

Tėvystės (motinystės) nustatymas vertintinas kaip vienas iš vaiko kilmės nustatymo būdų, kurio įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su galimybės įgyvendinti kitus vaiko kilmės nustatymo būdus nebuvimu. Ginčais dėl tėvystės (motinystės) nustatymo siekiama tiek teisiškai įtvirtinti tėvystės (motinystės) faktą, kai vaikas teisiškai turi tik vieną arba neturi nei vieno iš tėvų, o spėjamas vaiko tėvas (motina) nesutinka pripažinti tėvystės (motinystės) fakto, tiek teisinėmis priemonėmis išspręsti tėvystės (motinystės) kolizijos klausimą, kai vaiko tėvo arba motinos statuso siekia daugiau negu vienas asmuo. Darbas remiasi Lietuvos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, jų oficialiais išaiškinimais, praktine civilinių bylų medžiaga, civilinės teisės moksline literatūra bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pirmajame darbo skyriuje autorius analizuoja tėvystės (motinystės) nustatymą vaiko kilmės nustatymo instituto kontekste, aptaria vaiko kilmės nustatymo būdų tarpusavio ryšį. Taip pat šiame skyriuje nagrinėjama biologinės ir socialinės tėvystės kolizija bei aptariama tėvystės identiškumo apsaugos svarba. Antrasis skyrius skirtas tėvystės (motinystės) nustatymo Lietuvos teismų praktikoje problemoms. Jame analizuojami tiek pozityviųjų, tiek negatyviųjų ginčų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo pavyzdžiai, aptariant tėvystės (motinystės) nustatymo sąlygas, tvarką bei pasekmes. Be to, atskirai, atsižvelgiant į problemų specifiką, nagrinėjami motinystės nustatymo... [toliau žr. visą tekstą] / The establishment of paternity (maternity) is regarded as one of child’s origin determination methods. The implementation of this method is directly related with the impossibility of implementation of the other child’s origin determination methods. The target of paternity (maternity) legal disputes is the legal establishment of the paternity (maternity) to particular child in cases, when particular child legally have just one of the parents or legally doesn’t have any parent at all and the possible father (mother) disagree to recognize the fact of paternity (maternity). The target of paternity (maternity) legal disputes also is to resolve the paternity (maternity) conflict, when more than one person is concerned to establish parental status. The research is based on legal acts of the Republic of Lithuania, the official interpretation of law, materials from civil cases, the literature of the civil and family law and the jurisprudence of the European Court of Human Rights. In the first chapter of the work the author analyses the determination of paternity (maternity) in the context of the child’s origin determination, discuss the connection between paternity (maternity) establishment and the other methods of child’s origin determination, also analyses the collision between biological and social paternity and the importance of identity protection of paternity. The second chapter of this work deals with the problems of the paternity (maternity) establishment in Lithuanian’s... [to full text]

Šalių bendradarbiavimo pareiga yra specialiai pabrėžiama daugelio šalių įstatymuose. Ši pareiga yra kilusi iš sąžiningumo principo. Dėl to šiame darbe apžvelgiama sąžiningumo principo kilmė, jo skirtingos sampratos atskirose valstybėse. Kadangi šalių bendradarbiavimo principo turinys doktrinoje nėra išsamiai atskleidžiamas, o tai palikta padaryti teismų praktikai, darbe nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, susiję su minėto principo taikymu bei stengiamasi atskleisti, kokią įtaką šio principo taikymas daro prievolės šalių teisminio ginčo išsprendimui. Darbo tema yra pakankamai nauja – vien tik jos tyrinėjimui Lietuvoje darbus paskyrė tik pora autorių. Nuo minėtų darbų šis labiausiai skiriasi tuo, kad yra platesnio turinio – jame apžvelgiama ne tik teorinė principo prigimtis, bet ir jo taikymas teismų praktikoje, daromos išvados apie tai, kokį poveikį šalių teisminio ginčo sprendimui turi šio principo taikymas. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra nagrinėjama užsienio šalių sąžiningumo principo bei iš jo išplaukiančios prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos samprata. Antrojoje dalyje nagrinėjama, kokia yra sąžiningumo principo ir iš jo išplaukiančio šalių bendradarbiavimo principo samprata Lietuvos teisės aktuose bei doktrinoje. Trečiojoje dalyje yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant šalių bendradarbiavimo principą ir daromi apibendrinimai apie tai, kokią įtaką ginčo tarp prievolės šalių išsprendimui turi bendradarbiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The duty of cooperation of parties is pointed in the law of different countries. This duty is raised from the principle of good faith. That is why this work starts with analysis of how the principle of good faith is described in different countries, including Lithuania. Because the principle of cooperation of parties is not widely described in the legal doctrine, author of this work analyses Lithuanian case – law on this subject. It is tried to detect and describe what impact to the solution of the argument of countries in the court this principle has. The subject of this paper is quite fresh – only few authors have written works on it. This work is different from those mentioned before, because it has wider content. This paper not only describes the theoretical problems of principle of cooperation of parties, but also deals with its application in Lithuanian law and main features of this application. This work is made from three parts. In the first part it is described, what is the meaning of the principle of the cooperation of parties in different countries (Germany, France, Netherlands, Italy, England and the USA). In the second part it is analyzed, what is the meaning of the principle mentioned before in Lithuanian legal acts and legal doctrine. The third part deals with application of the principle of cooperation of parties to obligation in Lithuanian case law. It is analyzed, what impact it has to the solution of cases connected with different sorts of contracts. It is... [to full text]

Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje Santrauka Konstituciniam Teismui paskelbus 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, Lietuvoje precedentas pirmą kartą oficialiai pripažintas privalomu teisės šaltiniu. Lietuvos teisininkų bendruomenėje buvo ir vis dar yra svarstoma, kokos priežastys lėmė, kad bendrosios teisės institutas tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi. Darbe, remiantis statutinės teisės normomis, Lietuvos teisės mokslo atstovų darbais, bei konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, stengiamasi ištirti ir atskleisti prielaidas bei aplinkybes, lėmusias precedento susiformavimą dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje. Precedento instituto užuomazgų būta jau tarpukario Lietuvoje, tačiau pasireiškus tarybinės teisės intervencijai, jis taip ir liko nesusiformavęs. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teismų vaidmuo ir jų formuojamos praktikos reikšmė palaipsniui didėjo, kol galiausiai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo vadovautis jau sukurtais precedentais, o ne kurti naujus. Tai buvo precedento doktrinos formavimosi Lietuvoje pradžia. / A Precedent as a Source of Law Issues in Lithuania Summary A judicial precedent was established as a binding source of law in the Lithuanian law system by the resolution of the Constitutional Court of the Republic Lithuania, dated 28h March 2006, and the resolution of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, dated 24th October 2007. The question whether the institute of the common law tradition should have had to become a part of Lithuanian law system is still considered and discussed among the Lithuanian lawyers. This paper, which is based on the analysis of legal acts, works of Lithuanian law scientists and decisions of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania, seeks to analyse the background and circumstances under which the precedent institute was established in Lithuanian law system. A germ of the precedent already existed in the interwar Lithuania. However, due to the historical reasons and an intervention of the Soviet law, the precedent institute was not further developed. Later, after Lithuania announced independence, the role of Lithuanian courts and their jurisprudence has become important again. Finally, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has stated that the same cases must be decided in the same way, i.e. they have to be decided not by creating new court precedents, competing with the existing ones, but by taking account of the already consolidated ones.

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Šių teisės normų taikymas yra ypatingas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismams kolizinės normos taikymas dažnai reiškia nukreipimą į kitos valstybės teisę arba tiesioginį tarptautinių sutarčių normų taikymą teisiniams šalių santykiams. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys konkrečiose bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Kadangi Lietuvos teismų praktika šioje srityje negausi, darbe yra ieškoma atsakymų į kai kuriuos su užsienio teisės taikymu susijus klausimus, kurie gali kilti teismas taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra teorinio pobūdžio, skirta apibūdinti pačią tarptautinės privatinės teisę kaip savitą teisės šaką, išskirti pagrindinius jos požymius, apibūdinti jos reguliuojamus teisinius santykius ir juos reglamentuojančius teisės aktus ir jų vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje yra nagrinėja teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas atskiriems privatinių teisinių santykių institutams. Kadangi Lietuvos teismams dažniausiai tenka taikyti tarptautinės privatinės teisės normas nagrinėjant šalių ginčus kylančius iš tarptautinio krovinių pervežimo keliais teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis presents the analysis of the judicial practice of courts in the Republic of Lithuania related to international private law norms. The practice of the norms is specific due to the fact that the collision norm application in the courts of the Republic of Lithuania often means shifting the matter to the other country’s law or the direct application of the international contract norms. The main source used to explore the theme is judgments in civil cases passed by the Lithuanian Supreme Court and the international private law practice in the courts of the Republic of Lithuania which was approved by the Lithuanian Supreme Court Senate. Considering the fact that the practice of Lithuanian courts in this field is spare, the thesis is looking for answers in some of the foreign law applications which arise for courts examining them. The thesis consists of three main parts. The first part is theoretical and describes the international private law itself as a distinctive branch of law. In addition, it speaks about the main features of the international private law as well as its interaction with judicial relations, law acts and their place in the Lithuanian law system. The second part discusses the court practice in the international private law and its norms for distinct institutes in private legal relations. Due to the fact that most litigation in the international carriage of goods is solved by applying the international private law, the third part studies the 1956 Geneva... [to full text]

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]