Vienodos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo praktikos formavimas yra vienas pagrindinių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo uždavinių, kurį, remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, šis teismas turėtų įgyvendinti taikydamas ir derindamas tarpusavyje tris vienodos teismų praktikos formavimo priemones: priimdamas ir skelbdamas nutartis bylose, išnagrinėtose kasacine tvarka, apibendrindamas teismų praktiką ir šių apibendrinimų pagrindu teikdamas rekomendacinius išaiškinimus bei konsultuodamas žemesniųjų teismų teisėjus teisės aiškinimo ir taikymo klausimais. Vis dėlto šiuo metu praktiškai taikoma tik viena iš minėtų vienodos teismų praktikos formavimo priemonių – tai Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacine tvarka nagrinėjamose bylose. Kitos dvi priemonės, nors ir nėra eliminuotos iš Lietuvos teisinės sistemos, dabar nėra taikomos dėl Konstitucinio Teismo išreikštos nuomonės, jog tokios vienodos teismų praktikos priemonės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu konkrečiose bylose, yra nesuderinamos su konstitucine teismų paskirtimi vykdyti teisingumą bei kelia grėsmę teismų ir teisėjų nepriklausomumui. Panašių nuomonių galima aptikti ir teisės doktrinoje. Nors argumentai, dėl kurių šios vienodos teismų praktikos formavimo priemonės laikomos nepriimtinomis, yra gana svarūs, atsižvelgiant į dabartines Lietuvos teisinės sistemos funkcionavimo problemas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai ir toliau turėtų būti naudojami kaip veiksminga ir... [toliau žr. visą tekstą] / The formation of uniform court practice in the field of criminal law and law of criminal procedure is one of the main tasks of the Supreme Court of the Republic of Lithuania. In accordance with Lithuanian laws which are in force at the moment, the Supreme Court can use three separate measures of the formation of uniform court practice: these are the Court’s decisions in individual criminal cases; recommendatory interpretations of law which are based on the review of lower courts’ decisions and are passed by the Senate of the Supreme Court; advisory opinions delivered by the justices of the Supreme Court. Although at the moment all the measures mentioned above are legal to use as they are provided by the Lithuanian Law on Judiciary, at the moment only the Supreme Court’s decisions in individual criminal cases are actually applied. The other two are not in use because of the criticism expressed by the Constitutional Court in its decision of March 28, 2006. The Constitutional Court said that the only way of the formation of uniform court practice which is compatible with the Constitution of the Republic of Lithuania are the interpretations of law witch are expressed when hearing and deciding individual cases. Other measures such as recommendatory interpretations based on the review of court practice or advisory opinions are inconsistent with the Supreme Court’s mission to administer justice. In addition to that, they are considered as a threat of the violation of lower courts’... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo taisyklės bei šio instituto taikymo sąlygos (prielaidos), išskiriamos Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Taip pat daug dėmesio skiriama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindinių bruožų analizei, siekiant nustatyti šio instituto atskyrimo nuo kitų institutų (civilinės atsakomybės, vindikacijos, restitucijos, kitų kvazisutarčių) kriterijus. Atsižvelgiant į iškeltus tikslus, pirmiausia darbe nagrinėjamos istorinės analizuojamo instituto prielaidos, pradedant šio instituto reglamentavimo romėnų teisėje klausimu ir baigiant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto įtvirtinimo LTSR CK bei naujajame LR CK aspektais. Taip pat darbe pateikiamas bendras analizuojamo instituto apibūdinimas bei nagrinėjami šio instituto reglamentavimo modelio LR CK ypatumai ir su tuo susijusi problematika. Pirmojoje darbo dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje, taikant analizuojamą institutą, dažniausiai pasitaikančias klaidas, taip pat išskiriami nepagrįsto praturtėjimo instituto skirtumai nuo kitų teisės institutų. Antroji darbo dalis iš esmės skirta nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygų analizei. Šioje dalyje nagrinėjamos skirtingos tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje pateikiamos pozicijos aptariamu klausimu, vertinama, kuri pozicija labiausiai atitinka šio instituto tikslus bei esamą reglamentavimą. Darbe atskirai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal the rules and conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of property not due in the case law of Lithuania, as well as to analyze the main characteristics of this institute on purpose to identify the criteria of differentiation of the above-mentioned institute and the other institutes (civil liability, vindication, restitution, other quasi contracts). Considering these aims, the first part of this paper starts with the examination of the historical background of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, beginning with the issues of interpretation of this institute in Roman law and concluding by the issues of regulation of this institute in the Civil Code of Soviet Socialist Republic of Lithuania (year 1964) and in the Civil Code of the Republic of Lithuania (year 2000). Moreover, in this paper authoress presents a general characterization of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, analyzes the peculiarity of regulation of this institute in the Civil Code of the Republic of Lithuania, as well as the problems, related to that. In the first part of the paper there are also identified the differences between the institute of unjust enrichment or reception of property not due and the other institutes. The main aim of the second part of this paper is to properly analyze the conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of... [to full text]

Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje Šiame magistro darbe nagrinėjamas ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Teismų praktika nagrinėjama nuo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. iki 2012 m. kovo mėnesio. Darbas pradedamas nuo ieškinio senaties ir ieškinio senaties atnaujinimo sampratos, trumpai apžvelgiant, kodėl atsirado abu teisės institutai. Toliau nagrinėjami ieškinio senaties atnaujinimo tikslai. Nagrinėjamas susidūrimas tarp ieškinio senaties ginamų vertybių ir ieškinio senaties atnaujinimu ginamų vertybių. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti kitusį teismų praktikos požiūrį į ieškinio senaties atnaujinimo kriterijų išskyrimą. Ypatingas dėmesys skirtas objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų išskyrimui ir šio išskyrimo svarbai, teigiamai naudai ginčų sprendime. Trečioje darbo dalyje ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai rūšiuoti į grupes. Iš pradžių nagrinėtos bylos, kuriose ieškinio senatis buvo praleista, nes ieškovas ginčą mėgino spręsti iki teismo, nors ikiteisminis nagrinėjimas neatleidžia nuo pareigos laiku ginti pažeistas teises, tad nagrinėta, kuomet galimas senaties termino atnaujinimas. Po to, nagrinėtas ieškinio senaties nutraukimo instituto santykis su ieškinio senaties atnaujinimo institutu, atskleistas senaties atnaujinimo instituto svarbumas, jei ieškinio senaties terminas nenutrūksta. Toliau nagrinėti ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai susiję su ieškovo asmeniu. Nagrinėta... [toliau žr. visą tekstą] / Application of Restoration Claim Limitation Period Basics in the Lithuanian Court Practice This master’s thesis analyses the application of claim limitation period basics in Lithuanian court practice. The analysis features court practice from December 2002 to March 2012. The paper starts with the definition of claim limitation period and restoration of the claim limitation period and a short overview of the reasons for the appearance of the two legal concepts. The paper proceeds with an analysis of the purposes of restoring the claim limitation period. The analysis involves a study of the contradictions between the values defended by the claim limitation period and the values defended by the restoration of the claim limitation period. The second part of the paper is dedicated to a description of changing court practice in the accentuation of the criteria for restoring the claim limitation period. Special attention is paid to distinguish objective and subjective criteria and to the importance of this differentiation and its benefits in dispute settlement. The third part of the paper contains a classification of the basics for restoring the claim limitation period. At first, the analysis features cases in which the claim limitation period expired because the plaintiff attempted to settle the dispute extra-judicially, although pre-trial consideration does not exempt the relevant party from the duty to defend infringed rights by the set deadline; the analysis therefore focuses on... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Tyrimas atliktas administracinės teisės taikymo poveikio įveikiant ekonominio nuosmukio padarinius ţmogaus socialinių ekonominių teisių ir laisvių srityje tema. Pasirinktas tikslas – atskleisti administracines teisės taikymo veiksmingumą ţmogaus socialinėms ekonominėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu. Nustatyta, jog administracinės teisės reformavimui ekonominio nuosmukio periodai turi įtaką, tenka pertvarkyti daugelį sferų, kaip pensijų mokėjimą ar socialinės paramos teikimo sąlygas, tvarką, vyksta tam tikra reforma. Teorijos bei praktinių pokyčių teisėkūroje, teismų praktikoje analizė parodė, jog ekonominio nuosmukio patirtis įtikina, kad reikia anksti nustatyti socialinius pokyčius ir numatyti, kokias permainas jie sukels. Tuomet įmanoma sukurti aiškesnę administracinės teisės normas, sureguliuosiančios vieną ar kitą visuomeninį santykį, viziją. Būtina veikti proaktyviai, keisti ţmonių teisinio mąstymo principus. / The theme of the work carried out by application of administrative law, overcoming the effects of the economic crisis on social economic rights and human freedoms. The purpose is to reveal the administrative law on human rights and freedoms of the economic social sector. The reform of administrative law during economic crisis periods must bear the transforming influence of the realms, as the payment of pensions or social assistance relating to conditions, procedures, certain aspects of the reform. Theory and practical analysis of the changes in the legislation, case-law has shown that the economic crisis experience convinces the need for early detection of social change and to provide for the changes they cause. Then it is possible to create clearer rules of administrative law, strengthen one or another public relationship, vision. It is necessary to work to change people's thinking pro-actively, to overthink the legal principles.

Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai. Kadangi gyvenime vyksta tokie spartūs socialiniai pokyčiai, liečiantys ir šeimos santykius, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis. Todėl yra svarbu ir aktualu išnagrinėti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir atskleisti, ar jie atitinka visuomenės lūkesčius. Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Darbe yra kompleksiškai analizuojama ir atskleidžiama šeimos teisės principų samprata, apibrėžiamas jų turinys. Nagrinėjama Lietuvos nacionalinių teismų formuojama praktika šia tema, nustatomos šių principų įgyvendinimo problemos, principų santykis su kitais šeimos teisės institutais (santuoka, ištuoka, vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos ir kt.). Darbe taip pat yra pateikiama lyginamoji analizė su kai kuriomis užsienio valstybėmis (Rusija, Lenkija) šeimos teisės principų atžvilgiu. Išanalizavus darbo temą bei išnagrinėjus teismų praktiką, prieita prie išvados, jog tarp šeimos teisės principų jokios hierarchijos nėra. Jie visi egzistuoja lygiagrečiai ir yra taikomi visi ar keli iš jų kartu sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The principles of family law determine the essence of family law and the most important means of its implementation. Due to the rapid social changes, which have the impact on the family relationship, the question arises: do the principles of family law also change as the time passes? That is why examination of the principles of legal regulation in family law and establishing whether they correspond to the expectations of the society is crucial and of great relevance. The legal regulation of family relationship in Lithuania is based on the principles of monogamy, the equality of spouses, the voluntariness of marriage, the priority of the protection of child rights and interests, the upbringing of the child in the family, the protection of motherhood and on other principles of regulation of civil relationship. In this paper the concept of family law principles is explored and the content of these principles is defined. The special attention is devoted to the practice, formed by the courts in Lithuania. Also the problems of implementation of the principles are established, the relations of the principles with the relevant institutes of family law (marriage, divorce, mutual rights and obligations of parents and children, etc.) are analyzed. The paper also provides the comparative analysis of the principles with those applied in Russian Federation and Poland. After the topic has been explored and the court practice has been examined, the following conclusions are made: there is... [to full text]

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]

Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.

The Article 176 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania provides the criminal liability for employers or responsible persons who infringed the labour safety rules and regulations in case of the accident, emergency that had or could have serious consequences. Much more fatal accidents at work and particularly at the construction industry, transport, wood manufacturing happen in Lithuania than in other states of the European Union. The main reasons for the accidents are “the human factor” and poor discharge of the duties fulfilled by employers and employees. The criminal cases regarding the Article 176 of the Criminal Code mentioned above are tried in the district courts as in the first instance courts. One may submit a petition for appeal to the appeal and cassation courts due to the judgments made by the courts of first instance. There were penalties from 4 to 50 minimum standards of living imposed on the persons who committed the mentioned criminal offences by the court practice and they were analysed in the Master Thesis. These penalties are very inadequate for the suffered conseguences grievous bodily harm. The European Union and other states criminal law provide stricter and more various kinds of penalties for the criminal offences listed in the area of infringement of labour safety regulations. There is no a right and unanimous criminal policy structured in Lithuania in the respect of the criminal offences provided in the Article 176 of the Criminal Code of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.