Magistriniame darbe analizuojamos tėvams taikytinos pasekmės, apribojus tėvų valdžią. Analizė atliekama tėvų valdžios apribojimo būdo pagrindu, nurodant taikytinų pasekmių apimtį kiekvienu atveju. Lietuvoje didėjantis nepilnamečių motinų, socialinės rizikos šeimų skaičius, taip pat kitos aplinkybės lemia didėjantį bylų dėl tėvų valdžios apribojimo skaičių. Tačiau iki šiol šeimos teisės atskiri institutai nėra plačiai nagrinėti. Dėl šios priežasties analizuojamas institutas neabejotinai turi didelę tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę. Siekiant efektyviai ištirti nagrinėjamą temą, pirmoje darbo dalyje pateikiama teisės aktuose įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų principų tėvų valdžios apribojimo bylose analizė. Šioje dalyje taip pat išskiriami tėvų valdžios apribojimo būdai, kuriais remiantis antroje magistrinio darbo dalyje analizuojamos konkrečios pasekmės. Antroje dalyje atliekamas konkrečių tėvams taikytinų padarinių tyrimas, vertinama, kaip skiriasi pasekmių apimtis, priklausomai nuo tėvų valdžios apribojimo būdo. Pažymėtina, kad šioje dalyje analizuojamas ne tik tėvų valdžios apribojimo institutas, bet ir globos bei rūpybos, įvaikinimo ir išlaikymo institutai, kiek tai susiję su apribojus tėvų valdžią tėvams taikytinų pasekmių klausimais. Galiausiai, trečioje dalyje pateikiama valstybės pareigūnų ir institucijų veiklos, atlieka itin reikšmingą vaidmenį vaiko teisių apsaugos nuo žalingos jo vystymuisi, sveikatai aplinkos, vaiko ir tėvų atskyrimo inicijavimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyses civil liability after suspending parental authority by a court judgement. The analysis is based on the suspension of parental authority approach, indicating the extent of consequences in each case. Increasing numbers of under-aged mothers and families at social risk in Lithuania, as well as other factors lead to increasing numbers of cases on suspension of parental authority. However, specific institutes of Family Law in Lithuania have not been widely examined yet. For this reason, questions that have been analysed in this Master thesis undoubtedly have both theoretical and practical value. In order to effectively explore the subject, the first part is dedicated to analysing basic principles of parental authority that are established in legislative and in case law. This section also identifies ways of suspension of parental responsibility which will later on be the ground for examining separate consequences. Specific consequences, qualifying the extent of each one according to the approach of suspension of parental responsibility is analysed in the second part of the Master thesis. Also, it should be noted, that not only the institute of parental responsibility, but also other related institutes, such as guardianship, adoption and child support, as far as the consequences of suspension of parental responsibility are applied, are examined in this part. Finally, the analysis of government officials’ and institutions’ that play significant role in... [to full text]

Magistro darbo objektas – mobiliosios viešosios paslaugos. Darbo tikslas – įvertinti elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į mobiliąją aplinką situaciją Lietuvoje ir išnagrinėti galimas perspektyvas, lyginant su įgyvendinimo pavyzdžiais pasaulyje, vykdomais projektais bei vartotojų lūkesčiais. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti e–valdžios, elektroninių paslaugų bei m-valdžios paslaugų sampratą; nustatyti viešųjų paslaugų kūrimo mobiliojoje aplinkoje prielaidas; įvertinti galimas problemas, kylančias naudojantis paslaugomis mobiliojoje aplinkoje; išnagrinėti, kaip elektroninės viešosios paslaugos yra perkeliamos į mobiliąją aplinką kitose pasaulio šalyse bei susipažinti su ES finansuojamais projektais šioje srityje; atlikti tyrimą, kuris išaiškintų potencialių vartotojų grupės poreikius, lūkesčius ir požiūrį; pasiūlyti perspektyvų m-paslaugų teikimo modelį Lietuvoje. Remiantis įgyvendintų mobiliųjų viešųjų paslaugų pavyzdžių analize, išnagrinėta viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę bei šių paslaugų susiejimo su mobiliąja aplinka situacija Lietuvoje ir atlikto žvalgomojo parinktos vartotojų grupės nuomonės tyrimo rezultatais, suformuluota pagrindinė darbo išvada, kad Lietuvoje šiuo metu praktiškai nėra pilnai mobiliojoje aplinkoje prieinamų viešųjų paslaugų. Taip pat pasiūlyta mobiliųjų viešųjų paslaugų teikimo Lietuvoje schema, bei sufomuluota perspektyvios mobiliųjų paslaugų teikimo platformos koncepcija. / The fast development of new technologies and communications has influenced the formation of new information society. Nowadays one of the fundamental priorities while seeking the competitive and dynamic knowledge economy is the e-government development because e-government is the integral part of information society. The need on effective services can be fulfilled via various services delivery channels. Mobile technologies are one of the most accessible channels. Exactly of this reason there upraised the possibility and even more necessity to transfer some e-government services to the new level – mobile government which supplements but not replace the e-government. The main goal of this work is to evaluate the transfer of e-government services to mobile environment situation in Lithuania and to analyze the possible perspectives, comparing with the world wide examples, prosecuted projects and user expectations. The main tasks are: to define the e-government, public services and m-government concept; to set the implementation of public services in mobile environment presumptions; to evaluate the possible problems while using the services in mobile environment; to explore how electronic public services are being transferred to mobile environment in other countries and to get familiarized with EU funded projects in this sphere; to make the research on potential user group expectations, needs and attitude; and finally to offer the perspective m-government services delivery model in... [to full text]

Teigiama visuomenės nuomonė apie instituciją prasideda nuo sėkmingos jos veiklos. Visuomenės nuomonei formuoti naudojama ryšių su visuomene veikla. Tačiau valstybinių institucijų ryšių su visuomene tikslai skiriasi nuo privačių institucijų. Kadangi valstybinės institucijos negamina parduodamo produkto, jų ryšių su visuomene pagrindinis tikslas – kad visuomenė teisingai suprastų institucijos misiją ir naudojamas priemones tikslams pasiekti. Valdžios institucijų ryšių su visuomene specialistai turi viešai pateikti kuo daugiau reikalingos informacijos, kuri įgalintų visuomenę teisingai įvertinti priimamus sprendimus. Valstybinių institucijų ryšių su visuomene veikla yra mažai tyrinėta, todėl jos procesų, pritaikymo specifinėms šių įstaigų reikmėms galimybių ir trūkumų analizė yra labai aktuali. Ryšių su visuomene sfera plačiausiai išplėtota centrinėse vykdomosios valdžios institucijose bei savivaldos institucijose. Teritorinėse vykdomosios valdžios institucijose ryšių su visuomene padaliniai įsteigti visai neseniai. Šiuo darbu siekta išnagrinėti teritorinių vykdomosios valdžios institucijų – apskričių viršininkų administracijų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Telšių bei Alytaus) išorinės komunikacijos strategijos kūrimo bruožus. Analizuojama apskričių viršininkų administracijų atstovų spaudai naudojamos išorinės komunikacijos priemonės bei kanalai, ir jų efektyvumas, siekiant institucijos strateginių tikslų, atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The positive opinion of the society about institution begins from the successful institution work. To form the opinion of society, it is used public relations. But the purposes of public institutions differ from the purposes of private ones. Since the public institutions do not make products for sale, their main public relations purpose is to define their mission and useable implements to reach the aims. The public relations specialists of authorities have to officially render as much needed information as possible, in order that society could fairly measure the decisions made by public institutions. Public relations of public institutions are not explored very much, that‘s way this is very relevant. The sphere of public relations is streamed the most in the self-government and central Executive Branch institutions. The packs of public relations in the territorial Executive Branch institutions are established newly. The aim of this work is to research the creation traits of external communication strategy in the territorial Executive Branch institutions – County Governors administrations (of Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Panevėžys, Marijampolė, Utena, Tauragė, Telšiai and Alytus). In these papers, it was analyzed external communications implements and channels (and their efficiency) used by spokespersons of County Governors administrations. The analyses were made from the territorial Executive Branch institutions with society aspect. In these papers, there are... [to full text]

Temos aktualumas ir mokslinė problema. Elektroninės valdžios raidos tendencijos, jų svarba valdžios įstaigų veiklos efektyvumui ir visuomeninių lūkesčių įgyvendinimui didinti bei demokratijai plėtoti yra neabejotina (Millard, J., 2003). Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas (Designing E-Government, 2002). Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų (Augustinaitis, A., Petrauskas, R., 2002, Paliulis, N., Jurkėnaitė, N., 2006), pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę (Limba, T., Petrauskas, R., 2004). Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų (Andersen, K. V., Henriksen, H. Z., 2005) Iki šiol diskutuojama (Dillon, S., Deakins, E., Chen, W., 2005; Domarkas, V., Lukoševičienė, V., 2006), kuris elektroninės valdžios bruožas yra svarbiausias, ir pateikta nemažai elektroninės valdžios sąvokų aiškinimų bei jos esmės vertinimų. Daugumoje diskusijų (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006; Buckley, J., 2003; Burn, J., Robins, G., 2003) pripažįstama, jog esminiai elektroninės valdžios įgyvendinimo principai paremti šiuolaikinių informacinių technologijų taikymu, sukuriant naujus būdus ir galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / Topic relevance and the scientific issue. Development trends of electronic government, their importance for the efficiency of state institutions and for increasing the implementation of public expectations as well as for the development of democracy is undoubted (Millard J., 2003). Electronic government is commonly perceived as the prolongation of state government in electronic space, manifesting itself as realization of state functions, improvement of organizational changes while applying information technologies (Designing E-Government, 2002). Electronic government is one of the ways to modernize state government, to carry out the state reform, while adjusting to the requirements of the knowledge society (Augustinaitis, A., Petrauskas, R., 2002, Paliulis, N., Jurkenaitė, N., 2006), to improve the quality of the relation between the public and the government (Limba, T., Petrauskas, R., 2004). Due to the above mentioned reasons electronic government is able to and has to become one of the effective elements and priorities to the implementation of strategic governance of the state (Andersen, K. V., Henriksen, H. Z., 2005). Discussions keep going on (Dillon, S., Deakins, E., Chen, W., 2005; Domarkas, V., Lukoševicienė, V., 2006) about which of the electronic government features is the most important. There has been a number of concept interpretations of electronic government and constructions of its essence. It is admitted in most discussions (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006... [to full text]

Approaching towards the global information society, the development of information technologies in the Lithuanian regions in which there is a high level of digital divide becomes very topical. To develop the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the e-government situation, factors constructing digital divide, the present policy of the development of information technologies and the projects under implementation, solution models enabling to integrate separate regions successfully were suggested.

Darbo objektas – korporatyvinės komunikacijos programos. Darbo tikslas - išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką bei jų įgyvendinimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: išanalizuoti korporatyvinės komunikacijos sąvoką, atsiradimo priežastis ir svarbą, modelius, strategiją, planą bei veiklos sritis; išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką; ištirti korporatyvinės komunikacijos programų realizavimą Lietuvoje (atliekant kompanijų svetainių tyrimą). Naudojantis publikacijų analizės, dokumentų analizės ir kiekybinės turinio metodais, prieita prie išvados, jog korporatyvinė komunikacija yra strateginė organizacijos vadyba, apimanti ryšių su įvairiomis publikomis disciplinas, bei padedanti įgyti konkurencinį pranašumą. Pagrindinis jos uždavinys yra palankių santykių su organizacijos auditorijomis užmezgimas, taip užtikrinant pastarųjų polinkį pirkti organizacijos produktus, dirbti joje ar į ją investuoti. Korporatyvinės komunikacijos strategija suteikia organizacijos korporatyvinei komunikacijai kryptį, nustato sistemą, kurios pagrindu turi būti įgyvendinami komunikaciniai organizacijos planai, bei susieja organizacijos misiją su organizacijos tikslais. Taip užtikrinant korporatyvinės komunikacijos bei strateginio vadovavimo relevantumą. Strategijos pagrindu kuriamas ir vystomas korporatyvinės komunikacijos planas, esantis tarsi rėmas, kurio ribose kuriamos tęstinės komunikacijos su publikomis korporatyvinės komunikacijos programos. Dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Sophistication of communication process, society’s attitude towards corporations (as exploiters of people), complexity and massiveness of organizations in the end of 20th century caused the rise of one of organizations functions, i.e. corporate communication. It is a strategic management which involves the disciplines of relations with different publics and helps gaining competitive advantage. The main goal of this work is to analyze the specifics of corporate communication programmes and their implementation in Lithuania. The tasks are to analyze the theory aspects and principles of corporate communication, its models, strategy, plan and activities; to discuss the specifics of implementation of corporate communication programmes; to research the realization of corporate communication programmes in Lithuania (corporate websites research). Corporate communication strategy provides a direction to organization’s corporate communication activities. It sets a system based on which organization’s communication plans may be implemented. Corporate communication programme is a method which shows how to reach the goals of corporate communication in the best way; it involves specific guidelines for each corporate communication activity and works in the frames and context of corporate communication strategy and corporate communication plan. Corporate image, identity and reputation are considered to be strategically the most important activities of corporate communication. Good image and... [to full text]

Theses deal with opportunities of e-government, possible changes in the society after implementation of e-government projects, provision of high level electronic public services (EPS) which are recommended by the EU program documents. They also analyse supply and demand of e-government services in the society, level of society satisfaction by e-government services, influence of e-government to the sphere of rapidly developing and improving technologies. Theses present and analyse samples of e-government services of foreign countries which enable to assess shortcomings of services, future perspectives of other countries. Theses analyse e-government situation in Lithuania.