Vyriausybės programa- tai Vyriausybės veiklos pagrindas. Vyriausybė savo veiklos programoje įtvirtina esmines finansų politikos kryptis ir gaires, kuriomis vadovaujamasi įgyvendinant šalies finansų politiką. Tačiau tikėtina, kad egzistuoja prieštaravimas tarp Vyriausybių programose įtvirtintų finansinių nuostatų ir jų praktinio įgyvendinimo. Taigi, egzistuoja Vyriausybių programų finansinių nuostatų atitikimo jų įgyvendinimui praktikoje problema. Būtent tai paskatino šiame darbe tyrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybių programose įtvirtintas finansines nuostatas bei jų įgyvendinimą. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kurios iš 1999-2006 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybių program�� finansinės nuostatos bei kokia apimtimi buvo įgyvendintos praktikoje. Tyrimas atliktas naudojant dokumentų analizės, lyginimo bei statistinės analizės metodus. Atlikus tyrimą, paaiškėjo 1999-2006 metų LR Vyriausybių programose įtvirtintos finansinės nuostatos nebuvo pilnai įgyvendintos. / The Cabinet's policy serves as the grounds of the Cabinet's activity. The Cabinet fixes the essential directions and landmarks of the State's financial policy, which it refers to while implementing the financial policy of the country, in the program of its activity. However, it is likely that discrepancy between the financial provisions, fixed in the Cabinets' programs, and their practical implementation exists. Thus, the problem of conformity of the financial provisions, fixed in the Cabinets' programs, and of their practical implementation exists. It's particularly this circumstance, which prompted the author to investigate the financial provisions, fixed in the programs of the Cabinets of the Republic of Lithuania, and their implementation. The present thesis aimed at ascertaining which financial provisions, fixed in the programs of the Cabinets of the Republic of Lithuania within the years 1999-2006, and to which extent were implemented in practice. The investigation was carried out by analyzing the documents, by applying the comparative and the statistical analysis methods. After having carried out the investigation, it was revealed that the financial provisions, fixed in the programs of the Cabinets of the Republic of Lithuania within the years 1999-2006, were not implemented to the full extent.

The author of this thesis raised question if the insolvency of a State is the legitimate basis for suspension or repudiation on international financial obligations. Since there is no uniform way to deal with the issue, the attention is given to different practices and guidelines of court’s reasoning. In order to answer the legal question, prove or neglect the hypothesis and fulfill goals descriptive, analytical and comparative methods are used. The paper consists of four major parts and proceeds in the following order. Part one provides general understanding of State as subject of international law, gives basic legal characteristics of Sovereign debt, introduces the legal definition of insolvent State and explores responsibility of the State in case of unilateral suspension or repudiation on external public debt. The second part explores the existing judicial regulation, defines the absence of international law containing a uniform or a codified insolvency law of states and outlines the main principles applicable to the dispute resolution between insolvent Sovereign State and its creditors. This section also analyzes the frequent practice of solvency crises resolutions and sifts through main judicial problems. It is concluded that current Sovereign crisis resolution violates the main fundamental principle of the rule of law: that one must not be judge in one's own cause. Author emphasizes that diversity among creditors creates uncertainty among all participants as to how... [to full text] / Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar valstybės nemokumas yra teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Jam pasiekti naudojami aprašomasis, analitinis bei palyginamasis metodai. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma valstybės kaip tarptautinės teisės subjekto samprata, bendra valstybės skolos charakteristika, pateikiamas nemokios valstybės apibrėžimas bei analizuojama valstybės atsakomybė vienašališkai sustabdant tarptautinių įsipareigojimų vykdymą arbą jų atsisakant. Antrojoje dalyje atskleidžiama nemokios valstybės is jos kreditorių santykių reglamentacija, aptariami bendrieji teisės principai taikytini valstybės nemokumui. Analizuojama dabartinė nemokių valstybių problemų sprendimo praktika bei atskleidžiamos pagrindinės teisinės problemos. Trečioji dalys yra skirta sąlygų, kurioms esant nemoki valstybė gali teisėtai atsisakyti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, analizei. Prieinama prie išvados, kad valstybės nemokumas gali būti teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą , tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms – kuomet tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymas pažeidžia pagrindinius nemokios valstybės piliečių poreikius bei teises. Paskutinėje dalyje pristatomi siūlymai kaip galima būtų teisiškai reguliuoti nemokios valstybės ir jos kretitorių santykius. Pateikti projektai palyginami, aptariamos jų trūkumai ir... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos valstybės skolos valdymo priemonės atliekant jų analizę 2004 – 2012 metų laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibūdinta valstybės skolos sąvoka, jos sandara. Aptariama valstybės skolos valdymo reikšmė šaliai bei susistemintos ir apibūdintos skolos valdymo priemonės. Praktinėje dalyje detalizuota Lietuvos ekonominė padėtis 2004 – 2012 metų laikotarpiu. Pagal teorinėje dalyje apibūdintas skolos valdymo priemones, atsižvelgus į Lietuvos 2004 – 2012 metų ekonominius ciklus, atlikta Lietuvos skolos valdymo priemonių analizė. Tyrime išsiaiškinta, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu (nuo 2004 iki 2008 metų vidurio bei pradėjus justi pirmus ekonomikos atsigavimo požymius 2011 – 2012 metais) Lietuvos skolinimosi poreikis kilo siekiant padengti senas skolas. Nuosmukio laikotarpiu (nuo 2008 vidurio iki 2010 metų) skolinimosi poreikį lėmė biudžeto deficitas. Tyrimas padėjo atskleisti tai, kad skolos valdymo struktūra, socialinės, politinės bei ekonominės aplinkos gerinimas reikalauja didesnio skolos valdytojų dėmesio. Be to išsiaiškinta, kad tenkinant dabartinius Lietuvos valstybės skolinius poreikius mažai dėmesio skiriama jų poveikiui ateities kartoms išsiaiškinti. / The purpose of Bachelor's thesis is to structure government debt management measures and to accomplish analysis of Lithuania debt management measures of 2004–2012 period. The theoretical part of the paper describes the public debt and it’s composition, and public debt management impact on Lithuanian country. The practical part of this paper goes into details of Lithuanian economic condition of 2004-2012 period. The analysis of Lithuanian debt management measures was done on the basis of debt management measures as described in theoretical part. This study clarified that Lithuanian demand of higher debt to cover previous debt was growing in better economic times (from 2004 till the middle of 2008 and from 2011 till 2012). However, higher debt demand was also growing which was the impact of higher budget deficit (from the middle of 2008 till 2010). From the results of this paper we can conclude that the debt managers should pay more attention to debt management, social and political and moreover economic environment improvements. Also we can conclude that there is insufficient attention to future generations in contrast of current Lithuanian liabilities.

Tyrimo objektas – skolos našta. Darbo tikslas – parengti metodiką ir įvertinti skolos naštą. Uždaviniai: 1. atskleisti valstybės skolos esmę, klasifikavimą bei skolinimosi tikslus; 2. išanalizuoti teigiamą ir neigiamą skolos poveikį ekonomikai; 3. nustatyti kokiais santykiniais rodikliais bei metodais vertinama skolos našta; 4. parengti skolos naštos įvertinimo metodiką; 5. įvertinti Lietuvos skolos naštą ir palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodas, matematinio modeliavimo ir apibendrinimo metodai, statistinių rodiklių rinkimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Lietuvos valstybės skolos naštos įvertinimas atliktas 2001–2011 m. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai. Pirmoje darbo dalyje atskleidus valstybės skolos esmę, sudėties svarbą, bei skolinimosi tikslus, nustatytas teorinis valstybės skolos poveikis ekonomikai. Antroje darbo dalyje, išanalizavus įvairių mokslininkų darbus, pateikti skolos naštos įvertinimo modeliai, išskiriami skolos naštos įvertinimo rodikliai, parengta skolos naštos įvertinimo metodika. Trečioje darbo dalyje, pagal siūlomą skolos naštos įvertinimo metodiką, įvertinta Lietuvos skolos našta, gauti rezultatai palyginami su kitomis Baltijos šalimis, nustatytos rezultatų priežastys. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos ir Latvijos didėjanti valstybės skola jau tapo neigiamai ekonomiką veikiančiu makroekonominiu rodikliu, kuris rodo, kad valstybės skola tampa našta ateities kartoms... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – debt burden. Aim of the research – to prepare methods and to assess the debt burden. Objectives: 1. to reveal the essence of the public debt, classification and goals of borrowing; 2. to analyze the positive and negative effects of debt on the economy; 3. to determine the indicators and methods to be used in evaluating the debt burden; 4. to prepare methods for the debt burden assessment; 5. to assess the debt burden of Lithuania, to compare it with that of other Baltic countries. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature, mathematical modeling, aggregation, statistical data collection, comparison, visualization techniques. The evaluation of Lithuanian public debt burden was carried out during the period of 2001-2011. Research results. The first part reveals the essence of the public debt, the importance of its composition and borrowing targets, determines the theoretical impact on the economy. The second part analyzes the models of the debt burden, distinguishes the figures of debt burden, prepares methodology the debt burden. The third part employs the methology of the debt burden of Lithuanian debt for future generations, compares the results obtained with those of the other Baltic countries, establishes reasons of results. The results show that growing national debt of Lithuania and Latvia has become a negative macro-economical indicator, which shows that public debt would be a burden for future generations. Lithuanian... [to full text]

Tyrimo objektas – valstybės skola. Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos valstybės skolą, ištirti jos poveikį socialinėms išlaidoms. Uždaviniai: 1. Pateikti valstybės skolos sampratą bei valstybės skolinimosi poreikį sąlygojančius veiksnius. 2. Apibrėžti valstybės skolos naštą ir skolinimosi reikšmę ekonomikai. 3. Pateikti valstybės skolos vertinimo kriterijus. 4. Įvertinti Lietuvos valstybės skolą tarp ES valstybių pagal išskirtus vertinimo kriterijus. 5. Nustatyti Lietuvos valstybės skolos poveikį socialinėms išlaidoms bei palyginti jį su kitomis ES šalimis. Tyrimo metodika. Valstybės skolos sampratai bei valstybės skolinimosi poreikio nustatymui naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei teisinių dokumentų analizė ir sintezė. Atliekant Lietuvos valstybės skolos analizę – statistinių duomenų rinkimo bei analizės metodai, palyginimo, grafinio vaizdavimo būdai, loginė analizė ir sintezė. Pritaikius regresinę analizę nustatytas Lietuvos valstybės skolos poveikis socialinėms išlaidoms. Lyginamosios analizės dėka šis poveikis įvertintas Europos Sąjungos šalių kontekste. Tyrimo rezultatai. Pirmojoje darbo dalyje pateikta valstybės skolos samprata, valstybės skolinimosi poreikį sąlygojantys veiksniai, skolinimosi reikšmė ekonomikai, išanalizuoti ir susisteminti skolos naštos modeliai. Antrojoje darbo dalyje, išanalizavus įvairių mokslininkų darbus, pateikti valstybės skolos vertinimo kriterijai, nustatyta valstybės skolos sudėties svarba, pateiktas... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – public debt. Aim of the research – to evaluate the Lithuanian public debt, to assess its influence on social expenditure. Objectives of the research: 1. to present the concept of public debt and to discuss the factors, which influence government borrowing needs; 2. to define the debt burden and to determine the effect of public debt on economy; 3. to provide the public debt evaluation criteria; 4. to evaluate the Lithuanian public debt in respect to the situation in the EU countries according to the identified criteria; 5. to determine the impact of the Lithuanian public debt on social expenditure and to compare it with that in other EU countries. Research methods. Analysis and synthesis of scientific literature and legal documents, statistical data collection and analysis methods, comparative analysis, graphical representation techniques, logical analysis, regression analysis. Research results. Part One introduces the concept of public debt, analyzes the factors influencing government borrowing needs, importance of borrowing to economy and structured models of debt burden. Part Two, having analyzed various scientific articles, provides criteria of the public debt evaluation, reasons importance of the public debt composition and presents the assessment model of the impact of public debt on social expenditure. Part Three gives structural and dynamic analysis of the Lithuanian public debt, evaluates the amount of public debt, according to the... [to full text]

Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystimuisi reikšmingas veiksnys. Didelė valstybės skola yra našta šalies ekonomikai, kadangi kuo didesnė skola, tuo daugiau valstybės biudžeto lėšų reikia skirti jos aptarnavimui, t.y. palūkanų mokėjimams ir pačios skolos grąžinimui. Tačiau nesiskolinti valstybė taip pat negali. Biudžeto deficitas, stambūs investiciniai projektai, kurių įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos ir kitos priežastys lemia skolos atsiradimą ir tolesnį jos vystimąsi. Šiuolaikiniam šalies gyventojui yra aktuali valstybės biudžeto tvarkymo sistema, kadangi nuo to, koks valstybės biudžetas ir valstybės skola, priklauso gyventojų socialinė aplinka, net gyvenimo lygis, tad svarbu išsiaiškinti, koks optimalus turi būti skolos dydis, kad teigiamai veiktų ekonomiką, ir būtinai rasti būdų, kaip tinkamai ir racionaliai vykdyti valstybės skolos valdymą. / Public debt and the causes of economic research relevant to the subject matter, as the state of economic development is a significant factor. High level of debt is a burden to the economy because the larger the debt, the more the state budget funds should be used with its service, ie interest payments and repayment of the debt. Nesiskolinti But the state also can not. The budget deficit, large investment projects, whose implementation would require significant resources and other reasons for the emergence of the debt and further development. Tje budget management system is topical for the modern capita of the state, since that what the state budget and public debt, the population belongs to the social environment, even the standard of living, it is important to clarify what must be the optimal amount of debt, make a positive contribution to the economy, and it must find ways to the proper and rational exercise of public debt management.

Baigiamajame magistro darbe pateikiama bendra valstybės skolos samprata ir klasifikacija. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai valstybės skolos struktūros kitimo bei poveikio ekonomikai tyrimai, atlikta Lietuvos Respublikos norminių aktų, reglamentuojančių Lietuvos valstybės skolą, analizė. Šiame darbe atlikta 1996 – 2010 m. Lietuvos valstybės skolos dinaminė ir struktūrinė analizė. Taip pat ištirtas ryšys tarp Lietuvos valstybės skolos ir biudžeto deficito, palūkanų normos, infliacijos lygio, bendrojo vidaus produkto ir kitų. Darbe iš dalies patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad valstybės skola įtakoja šalies ekonomiką. / This master‘s final paper presents general overview of public debt conception and classification. It analyzes and systemizes theoretical and practical research into public debt structure range and influence on economics conducted by various Lithuanian and foreign authors, it also present an analysis of legal acts of the Republic of Lithuania that regulate the public debt of Lithuania. It analyzes Lithuanian public debt dynamic and structure in 1996 - 2010. The paper also examines relationships between Lithuanian public debt and budget deficit, rate of interest, inflationary level, GDP and others. The work approves the authors formulated research hypothesis that public debt influence national economy.

Vyriausybės veikla reiškiasi jos vykdoma politika, kuri gali suteikti ekonominiam ciklui kilimo arba smukimo reiškinį. Naudodama fiskalinę politiką, arba kitaip iždo politiką, kuri reiškiasi mokesčiais ir biudžeto išlaidomis, gali reguliuoti valstybės ekonominę padėtį. Tai Vyiausybės įrankis, padedantis įtakoti ekonomikos veiklą per jos vykdomą išlaidų ir mokesčių kontrolę. Magistro darbe nuspręsta išanalizuoti ir įvertinti fiskalinės politikos pokyčius Lietuvai įstojus į ES, tuo pačiu palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Šiuo magistro darbo tyrimu siekiama išsamiai ir nuosekliai, atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę ir suformuluoti išvadas. Siekiant į analizę įtraukti kuo naujesnius duomenis, buvo pasirinkti laikotarpiai: Lietuvos fiskalinės politikos analizei 2004–2013 m. laikotarpis, o lyginamąjai Baltijos šalių analizei 2004–2012 m. Siekiant analizės nuoseklumo bei išvadų pagrįstumo, buvo iškelti uždaviniai: išnagrindėti fiskalinės politikos atsiradimo priežastis, tikslus, ištirti bei įvertinti pagrindines fiskalinės politikos priemones ir jų poveikį ekonomikai, ištirti Lietuvos fiskalinės politikos įgyvendinimo ypatumus bei fiskalinės politikos pokyčius, Lietuvai įstojus į ES, atlikti lyginamąją Baltijos šalių fiskalinės politos analizę po įstojimo į ES. Darbo metu nagrinėjant fiskalinės politikos sampratą, teorinį jos priemonių panaudojimą, valstybės biudžeto struktūrą ir jo sudarymo bei vykdymo procesus, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Government action is manifested in its policies, which may give rise to economic cycles or downward phenomenon. By using fiscal policy, otherwise exchequer policy, which is manifested fees and budget costs, it can regulate the state economic situation. This is the government tool that helps to influence economic activity through its ongoing monitoring of costs and fees. In this master's thesis was decided to analyze and assess fiscal policy in Lithuania's accession to the EU, while compared with the other Baltic countries. In this master's thesis research is aimed to comprehensively and to consistently perform a Lithuanian fiscal policy analysis and to formulate conclusions. In order to include an analysis of the most recent data were selected periods: for 2004-2013 Lithuanian fiscal policy analysis, and 2004-2012 comparative analysis of the Baltic countries. In order to analysis the consistency and validity of the conclusions was identified objectives: to examine the causes of fiscal policy objectives, to examine and evaluate the main fiscal policy measures and their impact on the economy to explore Lithuania's fiscal policy peculiarities and fiscal policy developments in Lithuania's accession to the EU, the Baltic comparative national fiscal policy analysis after accession to the EU. During the examination of the concept of fiscal policy, the theoretical instruments its uses, the structure of the state budget and the establishment and implementation processes were carried... [to full text]

Valstybės skolos valdymas daro įtaką valstybės ekonomikai. Valstybės skolos valdymo santykiai yra plačiai reglamentuojami tiek Europos Sąjungos tiek ir Lietuvos valstybės institucijų priimtais teisės aktais. Juose nustatoma institucinė sistema, nurodomos subjektų teisės ir pareigos. Teisės aktuose taip pat formuojama skolos valdymo politika, detaliai išdėstomos skolinimosi procedūros. / State debt management has direct impact on state’s economical situation. State debt management is widely regulated by European Union’s and Lithuania’s laws. In that laws there are established institutional system, subject’s rights and duties, policy of state debt management and borrowing procedures.

Magistro baigiamąjame darbe atlikta Baltijos šalių valstybės skolos ir jos valdymo lyginamoji analizė. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiami teoriniai valstybės skolos ir jos valdymo aspektai: pateikiamas valstybės skolos klasifikavimas, skolinimosi instrumentai, veiksniai, leimiantys valstybės skolinimosi poreikį, valstybės skolos vertinimo rodikliai, apžvelgiama kokį poveikį šalies ekonomikai daro valstybės skolinimasis, taip pat valstybės skolos valdymo problemos bei kylančios rizikos. Antrojoje darbo dalyje pateikiama Baltjos šalių valstybės skolos analizės, vertinimo bei prognozavimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje atliekama Baltijos šalių ekonominės situacijos, lemiančios valstybės skolinimosi poreikį, analizė. Taip pat analizuojamas Baltijos šalių valstybės skolos dydis, jį lemiantys veiksniai, skolos struktūra, atliekamas valstybės skolos vertinimas pagal santykinius rodiklius bei apžvelgiami skolos valdymo ypatumai. Pritaikant koreliacinę analizę tiriamas Baltijos šalių valstybės skolos ir pasirinktų veiksnių ryšys. Panaudojant daugialypės tiesinės regresijos bei autoregresijos slankiųjų vidurkių metodus, prognozuojama Baltijos šalių valstybės skola 2013 - 2014 metams. Galiausiai pateikiamos išvados ir siūlymai. / The master thesis analyses and compares the government debt of Baltic states and its management. The work consists of three parts. The first part provides theoretical overview of government debt and its management: the classification of the government debt, borrowing instruments, factors, which influence state's borrowing needs, government debt indicators, the link between governmnet debt and economic growth, as well as problems of government debt management and emerging risks. The second part presents the methodology of government debt analysis, evaluation and forecasting. The third part primaliry analyzes economic situation in Baltic states. It also analyzes and compares changes in government debt of Baltic states, the reasons of changes, costs of borrowing, the debt structure, also evaluates government debt in Baltic states by using relative rates of government debt and reviews the main aspects of government debt management. The correlation analysis is used to investigate the relationship between government debt of Baltic states and some selected factors. By using multiple regression model and autoregressive – moving average method, there is forecasting the changes of government debt in Baltic states in period 2013 – 2014. Finally, conclusions are made and recommendations are given.