The present research focuses on the Lithuanian modal verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’. The purpose of the research is to analyse the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ within the framework of grammaticalization and to identify what aspects of grammaticalization are relevant (if at all) to the verbs under study. The study also aims at exploring the factors that trigger the rise of modal meanings and at comparing the semantic properties of the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ in contemporary Lithuanian and in Old Lithuanian writings (the 16th and 17th centuries). The data of the contemporary Lithuanian language has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The examples of Old Lithuanian have been extracted from three Old Lithuanian Writings: “Postilė” by J. Bretkūnas (1591), “Postilė” by M. Daukša (1599), and “Punktai Sakymų” by K. Sirvydas (1629; 1644). The corpus-based study has shown that the verbs under analysis satisfy the parameters of frequency and polifunctionality. However, they do not exhibit any morphological or morphosyntactic properties that set them apart from the other lexical verbs. In Old Lithuanian Writings the verb reik(ė)ti ‘need’ is used as a modal verb while the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are rarely used in their modal meanings. In contemporary Lithuanian, reik(ė)ti ‘need’ and tekti ‘be gotten’... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinkti trys lietuvių kalbos veiksmažodžiai, – gauti, tekti ir reik(ė)ti, – iki šiol sulaukę mažai lingvistų dėmesio. Tikslas – ištirti lietuvių kalbos modalinius veiksmažodžius gauti, tekti ir reik(ė)ti iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, išsiaiškinti, kurie gramatinimo parametrai relevantiški (jei išvis relevantiški) nagrinėjamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams, išnagrinėti šių veiksmažodžių modalinės semantikos ypatumus, modalinės reikšmės susidarymą lemiančius veiksnius, pateikti nagrinėjamų veiksmažodžių semantinį aprašą ir palyginti jų vartosenos ypatumus senojo periodo (XVI-XVII a.) ir dabartinėje lietuvių kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos medžiaga surinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ grožinės literatūros ir publicistikos patekstynio. Senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai surinkti iš trijų senųjų lietuvių kalbos raštų: J. Bretkūno „Postilės“ (1591), M. Daukšos „Postilės“ (1599), ir K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629; 1644). Tyrimas parodė, kad analizuoti veiksmažodžiai tenkina dažnumo ir polifunkciškumo parametrus. Vis dėlto gauti, tekti ir reik(ė)ti neišsiskiria griežtu sisteminiu struktūrinių požymių rinkiniu, kuris apibrėžtų modalinį jų statusą. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti funkcionuoja kaip modalinis veiksmažodis, o veiksmažodžiai gauti ir tekti retai vartojami modalinėmis reikšmėmis. Dabartinėje lietuvių kalboje reik(ė)ti ir tekti įsitvirtinę kaip modaliniai veiksmažodžiai, o gauti tėra... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tyrimo objektu pasirinkti trys lietuvių kalbos veiksmažodžiai, – gauti, tekti ir reik(ė)ti, – iki šiol sulaukę mažai lingvistų dėmesio. Tikslas – ištirti lietuvių kalbos modalinius veiksmažodžius gauti, tekti ir reik(ė)ti iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, išsiaiškinti, kurie gramatinimo parametrai relevantiški (jei išvis relevantiški) nagrinėjamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams, išnagrinėti šių veiksmažodžių modalinės semantikos ypatumus, modalinės reikšmės susidarymą lemiančius veiksnius, pateikti nagrinėjamų veiksmažodžių semantinį aprašą ir palyginti jų vartosenos ypatumus senojo periodo (XVI-XVII a.) ir dabartinėje lietuvių kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos medžiaga surinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ grožinės literatūros ir publicistikos patekstynio. Senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai surinkti iš trijų senųjų lietuvių kalbos raštų: J. Bretkūno „Postilės“ (1591), M. Daukšos „Postilės“ (1599), ir K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629; 1644). Tyrimas parodė, kad analizuoti veiksmažodžiai tenkina dažnumo ir polifunkciškumo parametrus. Vis dėlto gauti, tekti ir reik(ė)ti neišsiskiria griežtu sisteminiu struktūrinių požymių rinkiniu, kuris apibrėžtų modalinį jų statusą. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti funkcionuoja kaip modalinis veiksmažodis, o veiksmažodžiai gauti ir tekti retai vartojami modalinėmis reikšmėmis. Dabartinėje lietuvių kalboje reik(ė)ti ir tekti įsitvirtinę kaip modaliniai veiksmažodžiai, o gauti tėra... [toliau žr. visą tekstą] / The present research focuses on the Lithuanian modal verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’. The purpose of the research is to analyse the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ within the framework of grammaticalization and to identify what aspects of grammaticalization are relevant (if at all) to the verbs under study. The study also aims at exploring the factors that trigger the rise of modal meanings and at comparing the semantic properties of the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ in contemporary Lithuanian and in Old Lithuanian writings (the 16th and 17th centuries). The data of the contemporary Lithuanian language has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The examples of Old Lithuanian have been extracted from three Old Lithuanian Writings: “Postilė” by J. Bretkūnas (1591), “Postilė” by M. Daukša (1599), and “Punktai Sakymų” by K. Sirvydas (1629; 1644). The corpus-based study has shown that the verbs under analysis satisfy the parameters of frequency and polifunctionality. However, they do not exhibit any morphological or morphosyntactic properties that set them apart from the other lexical verbs. In Old Lithuanian Writings the verb reik(ė)ti ‘need’ is used as a modal verb while the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are rarely used in their modal meanings. In contemporary Lithuanian, reik(ė)ti ‘need’ and tekti ‘be gotten’... [to full text]

The aim of the present paper is to present the componential analysis of English deverbal causative phrasal verbs with the postverb OUT as well as classify them according to classeme and into LSG. The research material used in the paper is 130 verbs containing the postverb OUT selected from 4 dictionaries involving the Internet sources. The structure of the paper consists of an Introduction, 5 parts (taking into consideration the theoretical and practical parts), Conclusions and references. The subject of the research, aim, objectives, research methods and relevance are defined in the Introduction. The 5 parts include linguistic status of English phrasal verbs, word formation and phrasal verbs, sememe, lexical meaning, the componential structure of sememe: the hierarchy of semes, classeme, the components Cause, Become, Be, archiseme, differential semantic components as well as paradigmatic and syntagmatic relations. The Conclusions generalize the attained results from both the theoretical and practical backgrounds. The references provide with the list of all the sources which were used while writing and analyzing the bachelor thesis. / Darbo tikslas yra diverbinių, kauzatyvinių, frazinių anglų kalbos veiksmažodžių su postverb OUT komponentinė analizė ir jų klasifikacija pagal klasemą ir leksinę semantinę grupę. Tikslui pasiekti surinkta 130 frazinių veiksmažodžių su postverbu OUT iš 4 skirtingų žodynų pasitelkiant ir interneto šaltinius. Darbo struktūra susideda iš įvado, 5 dalių (teorinė ir praktinė dalys), išvadų ir literatūros sąrašo. Darbo tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai ir aktualumas yra aptariami įvade. 5 dalys aprašo lingvistinį anglų kalbos frazinių veiksmažodžių statusą, žodžių darybą ir frazinius veiksmažodžius, sememą, leksinę reikšmę, sememos komponentinę struktūrą: semų hierarchiją, klasemą, komponentus Cause, Become, Be, archisemą, diferencinius sematinius komponentus ir paradigminius bei syntagminius ryšius. Išvados apibedrina gautus teorinės ir praktinės dalių rezultatus. Literatūros sąrašas pateikia šaltinių sąrašą, kuris buvo panaudotas rašant ir analizuojant bakalauro darbą.

Analyzed clasification of English mental process verbs, their semantic structure; the process of subjectivization; experiencer's position in a sentence. / Mentalinio proceso veiksmažodžių klasifikacijos analizė, jų semantinė struktūra; subjektyvizacijos procesas; patirtį gaunančio asmens pozicija pateikta sakinyje.

The aim of the work is the examination of the usage of idiomatic eglish verbs. Phrasal verbs are the derivatives derived according to the following pattern: V (verb) + pv (postverb) = Vpv (verb postverb). They are regarded as one more type of word formation. English phrasal verbs are divided into non-reversible, metaphoric, and metonymic. / Darbo tikslas yra idiominių anglų veiksmažodžių vartojimo tyrimas. Fraziniai veiksmažodžiai yra išvestiniai žodžiai, sudaromi pagal tokią schemą: V (veiksmažodis) + pv (postverbas) = Vpv (frazinis veiksmažodis). Jie yra laikomi dar viena žodžių darybos rūšimi. Fraziniai veiksmažodžiai yra suskirstyti į nereversiškus, metaforinius ir metoniminius.

This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My lead-off assumption is that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for a state of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. Neutral attitude means that, in the speaker’s view (or someone else’s view, if the speaker is reporting others’ attitude), there are no obstacles to accept a proposition as correct or a state of affairs as likely to occur. However, the speaker may equally accept that the same proposition may turn out to be incorrect, or the same state of affairs may turn out not to be worth to occur. In either case, no conflict will arise between the speaker’s beliefs (expectations) and the reality. Non-neutral attitude means that the speaker only is willing to accept a proposition as correct, or a state of affairs as likely to occur. If the proposition turns out to be incorrect, or the state of affairs turns out not to be likely to occur, a conflict arises between the speaker’s beliefs (expectations) and reality. At the same time, the speaker may signal that other participants may have different attitudes than her own, which does not mean that the speaker is unsure about her own attitude. I use the terms simple and... [to full text] / Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su žmonių požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir į kliūčių įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti buvimą ar nebuvimą (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinius veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir kliūčių buvimą ar nebuvimą įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus požiūris gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinių veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My starting point is the assumption that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for states of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. The terms simple and complex attitude are used to distinguish between cases where the speaker in her utterance expresses only one attitude without admitting any alternative attitudes (simple), and cases where she expresses one attitude at the same time as she signals in the same utterance that other participants may have a different attitude towards the status of the target of attitude (complex). Neutral attitude is always simple, while non-neutral attitude may be either simple or complex. Then I apply this model on the Norwegian modal verbs KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE and BURDE. I argue that the present tense form kan typically expresses neutral attitude, while the present tense forms må, skal and vil typically express non-neutral simple attitude. Both the present tense form bør and the preterite form burde typically express non-neutral complex attitude. The preterite forms skulle and ville may be used with non-temporal meaning, to transform a non-neutral simple attitude into complex attitude.

Vietovardis Lietuva rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1009-ųjų metų. Iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe) buvo išrinkti 58 dariniai turintys kamieną lietuv- ir suklasifikuoti kategorinėmis klasėmis (kalbos dalimis). Juos sudaro 31 daiktavardis, 11 būdvardžių ir 16 veiksmažodžių. Iš daiktavardžio Lietuva išvesti 5 dariniai. Pastebėta, kad vienintelį darinį lietuvis išvestą iš daiktavardžio Lietuva supa didžiausias semantinis ir darybinis giminiškų žodžių laukas. Jį sudaro 22 dariniai (15 vedinių ir 7 dūriniai): 18 daiktavardžių, 1 būdvardis ir 3 veiksmažodžiai. Tolesnės darybos rezultatas yra dar 31 darinys: 10 daiktavardžių, 9 būdvardžiai ir 12 veiksmažodžių. Iš vietovardžio Lietuva sudaryti dariniai kartais laikytini darybiniais sinonimais arba darybiniais variantais: sudarytos 4 DS ir 3 DV eilės. Sudarytos 4 leksinių sinonimų eilės. LKŽe neužfiksuoti deminutyvai, išskyrus daiktavardį lietuvaitis, -ė. / The name of Lithuania in hand-written sources is mentioned since 1009. From Lithuanian dictionary (LKŽe) it has been selected 58 word-formations having a root “lietuv-“ and divided in classes on categories (in parts of speeches). It includes 31 noun, 11 adjectives and 16 verbs. From a noun Lietuva are formed 5 word-formations. It is established that unique word-formation “lietuvis“ formed from noun Lietuva surrounds a huge field of related words. It is made by 22 word-formations (15 – derivatives and 7 compounds): 18 nouns, 1 adjective and 3 verbs. The result of further formation is 31 word-formation: 10 nouns, 9 adjectives and 12 verbs. Word-formations formed from a word “Lietuva“ sometimes are considered as the formed synonyms or formed cases: are created 4 DS and 3 DV turns. It was created 4 turns of lexical synonyms. There are no more diminutives in the Lithuanian dictionary (LKŽe) except the noun lietuvaitis, -ė.

The aim of this work was to collect a body of evidence of the recategorization of mental verbs, and make an analysis of their meanings and grammar. The research showed that the most active in this respect were the verbs of perception. Depending on the grammatical and semantic co-text, the verbs of perception expressed a material, verbal, relational, existential or happening processes. The verbs of cognition were less active. Their secondary meanings often expressed the same process with a slight change of meaning. When recategorized, the verbs of cognition denoted material, existential, and verbal processes, as well as the processes of perception and affectivity. The verbs of affectivity were the least active. Most of them had only one or two meanings that denoted the same process.