Straipsnyje yra nagrinėjamas privataus juridinio asmens atstovavimo institutas, aptariami jo teoriniai ir praktiniai aspektai. Daugiausiai dėmesio yra skiriama juridinio asmens sutartinio ir įstatyminio atstovavimo santykiams, taip kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Darbe aptariamos pagrindinės atstovavimo teorijos, tačiau didesnis dėmesys skiriamas toms, kurių įtaka yra jaučiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Trumpai apžvelgiamos juridinio asmens teorijos. Teisės doktrinoje juridinis asmuo yra laikomas išvestiniu teisės subjektu, kuris civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip savarankiškas teisės subjektas, tačiau pats atlikti teisinių veiksmų negali, o jo teisnumą realizuoja veiksnūs fiziniai asmenys. Tokiu atveju privačiam juridiniam asmeniui paprastai atstovauja fiziniai asmenys, kurie jį valdo. Atsižvelgiant į tokią juridinio asmens specifiką, straipsnyje plačiau analizuojami juridinio asmens valdymo organai, aptariama valdymo struktūra, jų funkcijos veikiant privataus juridinio asmens vardu bei sutartinis atstovavimas. Nagrinėjamu klausimu yra apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiamos teisės doktrinoje vyraujančios nuomonės, bandoma išsamiau išanalizuoti diskutuotinas atstovavimo privatiems juridiniams asmenims pozicijas. / This thesis analyses the institution of acting on behalf of private legal persons, theoretical and practical aspects are discussed. The attention is mainly concentrated to relations of representation by different forms: representation according to the contract (contractual representation) and acting according to law (ex officio representation), as these are defined in Civil Code of the Republic of Lithuania. The article discusses the major theories of representation, concentrating on those, influencing Civil Code of the Republic of Lithuania the most. Theoretical stands on legal persons are also discussed shortly. According to legal doctrine legal person is artificial subject, which operates in legal relationships as separate legal subject, but it is not able to act by itself and it’s legal capacity is realized by natural persons. In such case private legal person is represented by natural persons who act on behalf of it. Taking into consideration such specific features of legal person, thesis analyses the governing bodies of legal person, the governing structure, the functions in acting on behalf of private legal person and the contractual representation of private legal person. The praxis of the Supreme Court of Lithuania is reviewed, the most popular opinions in legal doctrine are pointed out, and the most discussed positions due to acting on behalf of private legal person are analyzed deeper.

Šiame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjama juridinio asmens reputacijos gynybos specifika. Visų pirma aptariama juridinio asmens reputacijos bei dalykinės reputacijos sąvokos, jų atskyrimas, pateikiama pavyzdžių iš teismų praktikos. Rašto darbe smulkiai aptariamas ikiteisminis pažeistų teisių gnybos būdas – tai privaloma stadija šios kategorijos bylose. Taip pat nagrinėjama ir žurnalistų savireguliavimo institucijų veikla. Išsamiausiai aptariama Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei Žurnalistų etikos inspektorius. Ginant juridinio asmens reputaciją, teismas turi nustatyti šių faktų visumą: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina juridinio asmens reputaciją; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Siekiant išsamiai aptarti nagrinėjamą klausią, kiekviena iš šių aplinkybių rašto darbe yra aptariamos atskirai – kiekvienos iš jų analizė paįvairinama pavyzdžiais iš teismų praktikos. / This paper deals with peculiarities of protection of a legal person‘s reputation according to the legal acts of the Republic of Lithuania, case law of the Supreme Court of Lithuania and the European Court of Human Rights. First, concepts of reputation and business reputation of a legal person, as well as their differences are discussed, examples of case law are provided. The paper covers in detail the means of out-of-court protection of infringed rights – it is a mandatory stage in cases pertaining to this category. The work of press self-regulation institutions is also analysed. The issues related to the Ethics Commission of Journalists and Publishers and the Inspector of Journalist Ethics are discussed in most detail. During the process of protection of a legal person’s reputation, the court has to establish the totality of the following facts: a) the fact of dissemination of information; b) the fact that the disseminated information is related to the plaintiff; c) the fact that the disseminated information is defamatory to a legal person; d) the fact that the disseminated information is false. In order to discuss the analysed issue in more detail, the paper covers each of the aforementioned circumstances separately. The analysis of each of the circumstances is illustrated by the examples from the case law.

Teisė į juridinio asmens dalykinę reputaciją kartu su kitomis neturtinėmis teisėmis bei vertybėmis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.114 straipsnio 1 dalyje. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtintos bei nacionalinių teismų taikomos minėtos teisinės priemonės turi nepažeisti teisės laisvai reikšti mintis bei įsitikinimus, kuri yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos („Konvencija“). Nacionalinės valdžios institucijos nustatydamos, o nacionaliniai teismai taikydami teisės normas dėl dalykinės reputacijos gynimo, kurios riboja teisę laisvai reikšti mintis bei įsitikinimus, turi įsitikinti, kad tokios teisės normos ir jų taikymas atitinka tris kumuliacines sąlygas, nustatytas Europos Žmogaus Teisių Teismo. Šios trys sąlygos yra: 1. ribojimai turi būti numatyti įstatymuose, 2. ribojimai turi turėti tikslą ginti vieną ar daugiau Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje išvardintų teisių ar vertybių, 3. ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje. Vertinant Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą teisės į juridinio asmens dalykinę reputaciją apsaugą, galima teigti, kad pirmosios trys sąlygos yra išpildytos, tačiau kiek abejonių kyla dėl atitikties trečiajai sąlygai, ypatingai vertinant prevencinio ieškinio taikymą ar įpareigojimą visuomenės informavimo priemonei atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kai ji atsisako atskleisti paskleistos informacijos šaltinį, nors visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Legal right of a legal person to its professional reputation is enshrined in 1 paragraph of Article 1.114 of the Civil Code of the Republic of Lithuania among other non-property rights and values. It is important to note that the mentioned legal measures contained in the legal system of the Republic of Lithuania and applied by the national courts must not violate the freedom of expression, protected by the European Convention on Human Rights (ECHR) and fundamental freedoms (hereinafter – the “Convention”). The national authorities when establishing and national courts when applying the legal rules for the protection of professional reputation that interferes with the freedom of expression, must make sure that such rules and their application do fulfill three cumulative conditions, determined by the European Court of Human Rights. Such conditions are: (1) the interference must be prescribed by law, (2) the interference must be aimed at protecting one or more of the interests or values listed in 2 paragraph of Article 10 of the Convention, (3) the interference must be necessary in a democratic society. With respect to the protection of a right of a legal person to its professional reputation in the legislation of the Republic of Lithuania, one may state that the first two conditions are fulfilled, but there are some doubts regarding the third condition, especially assessing the appliance of a preventive action or obligation for the media to pay pecuniary or (and) non-pecuniary... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama nuteistųjų asmenų teisinės padėties instituto istorinė raida ir veiksniai, darantys įtaką šio instituto turiniui. Detaliai atskleidžiama nuteistųjų asmenų teisinės padėties samprata ir struktūra Lietuvos ir Rusijos bausmių vykdymo teisės teorijoje, įstatymuose ir atskirų mokslininkų darbuose bei pateikiami autoriaus siūlymai dėl galimo nuteistųjų asmenų teisinės padėties apibrėžimų tobulinimo. Nemažai dėmesio skiriama bausmių vykdymą reguliuojančių nacionalinių, užsienio šalių ir tarptautinių teisės aktų analizei, kiek jie susiję su nuteistųjų asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, ir pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių nacionalinių teisės aktų turinio tobulinimo. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama, kokią įtaką nuteistųjų asmenų teisinės padėties turinys ir jo įgyvendinimo formos turi bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos procesams. Taip pat pateikiamas kitų mokslo šakų – kriminologijos, sociologijos bei psichologijos – nusikalstamo elgesio vertinimas, kuris itin svarbus įtvirtinant nuteistųjų teisinę padėtį, organizuojant jų reabilitaciją ir adaptaciją jiems išėjus į laisvę. / In the present Master’s work, there is analysed the institute of legal status of convicts, its historical development and factors, making influence on the contents of the present institute. There is revealed in detail the concept and the structure of legal status of convicts in the theory of penal law, laws and in different scientific studies of Lithuania and of Russia. Also, there are provided suggestions regarding possible improvement of the definitions of legal status of convicts. Plenty of attention is assigned to analysis of national and foreign and international law acts regulating implementation of punishments, considering their relationship with personal rights, freedoms and duties of the convicted people. There are also provided suggestions regarding improvement of contents of some national law acts. In different chapters of the work, there is revealed the impact of contents of legal status of convicts and its implementation forms on the processes of implementation of punishments and re-socialisation of convicts. Also, there is provided assessment of criminal conduct by other branches of science – criminology, sociology and psychology. Such assessment is especially important consolidating legal status of convicts, organising their rehabilitation and adaptation, when they return to free life.

In this Master work I analysed the plaice of ethics in the family. The identity of a person was overlooked. The family as a worthfull unit is not under evaluation, but the position of the society must be considered, as the eternal values do not loose their worth. In Lithuania the common standards of family are accepted, though the possible problems and threats are not omitted. In this work ethical aspects among the people and their relations were analysed and it was discussed how they affect new appearing forms of family relations. The evaluation of family influence and positive circumstances were discussed, that encourage a person to seek perfection while living in the family. The situation in Lithuania was analysed, as the problems of poverty and disrespect to the older people influence the family union and the marriage itself. A research was carried out among the graduates of various schools in order to find out what the values of the young people were and what their position towards the marriage and family was. It was important to note that according to the results, our young people respect the traditional values, but they are becoming unconcerned about the traditional family. They put accent to the personal freedom and reject the formal marriage In the work recommendations how to create a family and improve the situation of it were given in order to help a person to be happy loved and free living in a family.

Darbas parašytas aktualia tema, kuri apima plačią civilinių teisinių santykių reglamentavimo sferą. Pažymėtina, kad darbe nėra aptariama problematika susijusi su viešąja teise, bei nėra aptariamos visos juridinio asmens dalyvio pareigos bei su jomis susijusi problematika, kadangi pareigų gausa bei kiekvienos iš jų aptarimas reikalauja detalios analizės, o to padaryti neleidžia nustatyta darbo apimtis. Svarbu paminėti tai, jog šiame darbe aptariamos svarbiausios autoriaus nuomone juridinio asmens dalyvio pareigos, dabartinis reglamentavimas bei taikymo praktika, nurodomos ydingos reglamentavimo ar jo taikymo vietos, teikiami pasiūlymai dėl galimų sprendimo būdų į iškeltas problemas. Atsižvelgtina ir į tai, jog aptariamos ir juridinio asmens dalyvio bei pareigos sąvokos, siekiant terminologinio aiškumo. Autorius pasirinko nagrinėti trijų juridinių asmenų teisinių formų dalyvių pareigas – akcinių bendrovių, individualių įmonių bei žemės ūkio bendrovių. Darbe juridinio asmens pareigos, atsižvelgiant į jų atsiradimo pagrindus, suskirstytos į dvi grupes: atsirandančias iš sutarties ir kitų įmonės dokumentų, bei į atsirandančias iš įstatymo. Iš įstatyminių pareigų labiausiai akcentuota juridinio asmens pareiga atsakyti už nesąžiningus savo veiksmus, kartu pateikiant lyginamąją analizę su bendrosios teisės tradicijos šalių reglamentavimu bei taikymo praktika. Taip pat išskirtina tai, jog analizuota dalyvių pareiga inicijuoti bankroto procesą, bei aptarta galima atsakomybė už minėtos... [toliau žr. visą tekstą] / The work is concentrated on an important topic, which covers sphere of broad civil legal relations. It should be noted that the paper does not deal with issues related to public law in any extent and it does not cover every single obligation of legal person’s member and related issues, as well as an abundance of duties and the discussion of each requires a detailed analysis, however the scope of the research limits this possibility to a certain extent. It is important to mention the fact that this work expresses the author's opinion on the most important obligations of the legal person’s member, current regulation and the application of the law, the defects of present regulation, making proposals for possible solutions to the issues unveiled. Taking into account the fact that it is being discussed the concepts of member of legal person and legal obligation in accordance with clarity of terminology. The author decided to research the obligations of members of three legal forms of entities – limited liability companies, private companies and agricultural companies. Obligations of a legal person’s member are divided into two groups which are based on their origin bases: those arising from the contract and other documents of legal entity, as well as the emerging out of the statute. The most emphasized statutory duties of legal person’s member are to answer for their fraudulent actions, which are reflected by providing a comparative analysis with the common law tradition countries... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas populiariausiai privačių juridinių asmenų formai - bendrovei. Darbe nagrinėjama ribotos atsakomybės istorinė raida, analizuojami ribotos atsakomybės taisyklės netaikymo pagrindai Lietuvoje ir užsienio valstybėse. / This work concentrates on limited liability of the most popular form of private legal entities - corporate. This work introduces to historical development of limited liability and analyses the reasons not to apply the rule of limited liability both in Lithuania and foreign countries.

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas - viena esminių naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) naujovių. Šiuo klausimu suformuotos teisminės praktikos Lietuvoje kol kas nėra, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas svarstomas teoriniame lygmenyje, įvairiais aspektais nagrinėjamas mokslinėse publikacijose. Pradėjus taikyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę ekonominiuose, aplinkosauginiuose santykiuose, ilgainiui sąrašas veikų už kurias juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ilgėja. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus 2006 m. Lietuvos Respublikos BK įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir kitas, numatytas Lietuvos Respublikos BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Pažymėtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla tik tuomet, jei nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Jeigu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas suvokiamas ekonominiuose ir panašiose nusikalstamose veikose, tai kalbant apie juridinio asmens baudžiamumą už lytinius nusikaltimus pasigirsta nuomonių apie išimtinai fizinio asmens nusikalstamas veikas, tokias kaip išžaginimas, nužudymas ir pan. Derėtų paminėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigoja įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / One of the latest tendencies in international criminal law is legitimation of corporate criminal liability. Validation of corporate criminal liability in Lithuanian criminal code is one of the essential aspects of criminal law reform. According to new Lithuanian Criminal Code by volition of legislation legal person can be held liable for many crimes. Legitimation of corporate criminal liability is associated with international covenants and eurointegration. While implementing the Acts of European Union in 2006 under Lithuanian Criminal Code juridical person can be held liable for such criminal acts as rape, sexual abuse and other criminal acts in section XXI of Lithuanian criminal code (Crimes and misdemeanors against freedom of human sexual self-determination and inviolability). Legal person can be held liable for these crimes only in cases when the victim is a person under aged. The object of this work is liability of legal person for criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability The aim of this work is to evaluate the possibility of legal person to be the principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability, considering particularities of these criminal acts and peculiarities of corporate criminal liability in Republic of Lithuania. Hypothesis has been made in this work is that legal person can be principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability... [to full text]

Darbo tikslas - išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmenų globos įstaigų veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes. Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Socialinę globą teikiančio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmenų globos įstaigų veiklos organizavimui. Darbe analizuojama senyvo amžiaus asmenų globos įstaigų veiklos organizavimo specifika, kuri susijusi su šių įstaigų teikiamų paslaugų paskirtimi ir tikslais. Be to, aptariama socialinės globos vieta socialinių paslaugų sistemoje, apžvelgiama socialinės globos politika senyvo amžiaus asmenims, socialinės globos paslaugų plėtra, apibūdinta šių paslaugų valdymas, teisės aktai, reglamentuojantys globos paslaugų reglamentavimą. Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikšmė, senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigų veiklos organizavimo aspektai. Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šių paslaugų valdymas. Atlikta socialinės globos įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aprašomoji analizė. Socialinės globos įstaigų veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą – interviu su... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the study is to analyse and evaluate the organization aspects of the actions of sheltered accommodation for advanced in age individuals and to propose the development possibilities. The actions performed in social sheltered accommodation mostly do not yet conform to the conception of contemporary social care. The make-up of social care providing staff, the shortcomings of its qualification and organization of actions, physical environment for providing of services, imperfection of regulation for social care services impact on the organization of actions of sheltered accommodation for advanced in years individuals. The study analyses the particularities of the organization of actions of sheltered accommodation for advanced in years individuals that are related to the purposes and goals of services provided by those sheltered accommodation. Moreover, the place of social care in the system of social services is discussed, the social care policy for advanced in years individuals and the expansion of social care services are reviewed, the management of those services and the acts of law for regulation of care services are defined. On purpose to accomplish the set tasks the analysis of scientific literature and statistical data is performed. The conception and importance of social care, the aspects of the organization of actions of sheltered accommodation for advanced in years individuals are examined. The social policy of European Union and Lithuania dealing with the... [to full text]

Vykstant demografiniams pokyčiams: mažas gimstamumas, jaunimo emigracija, šeimos transformacija, didėja socialinės pagalbos poreikis pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač neįgaliems bei senyvo amžiaus asmenims, kurie dėl negalios ar ligos negali pilnai savimi pasirūpinti. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro 60 metų ir vyresni žmonės. Ši tendencija turi polinkį didėti. Zarasų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, amžiaus struktūros pokyčiai ryškūs - vyksta gyventojų senėjimas: net 26 proc. Zarasų rajono gyventojų yra pagyvenę ir senyvo amžiaus, dar 11 proc. sudaro neįgalieji. Šioms žmonių grupėms ypač svarbi yra socialinė pagalba. Socialinių paslaugų organizavimo įstatymai suteikia vietos savivaldybių specialistams teisę nustatyti paslaugų teikimo lygį, vertinti poreikius, atsižvelgiant į vietinius standartus. Magistro darbe yra apžvelgti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys socialinių paslaugų organizavimą bei teikimą, išanalizuota teorinė socialinių paslaugų samprata ir ištirtas jų poreikis Zarasų rajone senyvo amžiaus ir negalią turintiems asmenims, įvertinant teikiamų paslaugų grįžtamąjį ryšį. Tiriamojoje dalyje naudojant anketinę apklausą išanalizuoti socialinių paslaugų kokybiniai rodikliai ir įvertinta ekspertų nuomonė apie socialinių paslaugų poreikį Zarasų rajone. / Rapid demographic changes in the country: low birth rates, emigration of youth and transformation of family, increase needs for the social support of the vulnerable groups of our society, particularly disabled and elderly persons who cannot fully care for themselves because of their disability or illness. According to the information of the Department of Statistics of the Republic of Lithuania, the proportion of 60 year-old and older people is increasing each year in Lithuania, as well as in the other EU countries. This trend has a tendency to increase. In Zarasai, as in the whole Lithuania, changes of the age structure of population are moving in the direction of aging. 26 percents of the population of Zarasai district are the elderly, 11 percents of the population are people with disabilities. Social assistance is important especially for this group of people. In the field of organization of the social service, the legislation gives the right to determine the level of services, assess needs, according to the local standards, to the local professionals of municipalities. This graduate paper represents a theoretical analysis of social services and research on the requirement of such services for elderly and disabled persons in Zarasai district, taking account of feedback. The paper reviews the main legal acts, which regulate the organization of social services and their rendering. There are the evaluation of the quality indicators of the social services, which are made... [to full text]