Darbuotojų apsauga darbdavio nemokumo atveju viena iš šiuo metu Lietuvoje aktualiausių ne tik įmonės bankroto teisės, bet ir darbo teisės instituto problemų. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kiekvienais metais išlieka aukštas, o pastaruoju metu ėmė didėti. Didėja ir darbuotojų, su kuriais įmonės iš dalies arba visiškai neatsiskaitė skaičius. Tarptautiniai, Europos Sąjungos standartai jau yra numatę darbuotojų teisių apsaugos darbdavio nemokumo atveju būdus, pagrindiniai būdai išskiriami du: teikiant privilegiją ir įsteigiant garantinę instituciją, iš kurių darbuotojų reikalavimų gynimas per garantinę instituciją yra efektyviausias. Tuo tarpu mišri sistema derinant tiek privilegijos, tiek garantinės institucijos būdą, sudaro palankiausias sąlygas darbuotojų teisėtiems interesams apsaugoti. Lietuva taip pat teisės aktais įgyvendinusi palankiausią darbuotojų apsaugos modelį darbdavio nemokumo atveju, t.y. įtvirtindama tiek darbuotojų reikalavimų tenkinimą pirmąja eile bankroto proceso metu, tiek reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo lėšų. Įmonių bankrotų gausa bei nepakankamas darbuotojų teisių užtikrinimas jas ginant teisme, pasinaudojimas Lietuvos ratifikuotais TDO standartais, bei Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas šioje darbuotojų teisių apsaugos srityje lėmė Garantinio fondo įkūrimą. Tik įkurtas Garantinis fondas neišsprendė visų įsiskolinimų įmonių darbuotojams, darbuotojų reikalavimai buvo tenkinami pažeidžiant tarptautinius standartus. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The list of the enterprises which are bankrupt or facing bankruptcy is getting longer and longer. Guarantees assured to employees in the event of insolvency of the employer form one of the most urgent themes in Lithuania both for the corporate bankruptcy law institute and for the labour law institute. Insolvency of the employer produces the greatest negative impact on employees: the employer fails to settle payments with the employees or at times settlements are not executed at all. Law stipulates quite a few guarantees to employees. International standards and European Union directives provide protection of employees in the event of the insolvency of their employer. There are two key institutions defending the interest of employees, i.e.: the court, with which the employee may lodge a claim on demands and guarantee funds, which would meet the minimum demands of employees targeted against insolvent employers. The ILO and EU requirements have been interpreted and implemented in myriad ways. Most developed countries use a hybrid system that gives workers’ predetermined entitlements some priority in bankruptcy, but also provides unemployment insurance in acknowledgement that the remaining assets are often insufficient to cover outstanding entitlements. Lithuania has also accepted aforementioned Bankruptcy Priority - Guarantee Fund Approach model. However, at the beginning Guarantee Fund Law has some shortcomings why it does not act ant the Guarantee Fund was not possible at... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos pasirengimą ekstremalių situacijų atvejais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais kitų panašias paslaugas teikiančių įstaigų kontekste. 2. Įvertinti VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus pasirengimo veiklai ES atveju pokyčius 2013-2014m., įdiegus pasirengimo veiklai ir planavimo ES metodiką. 3. Ištirti įstaigos operatyvumo rodiklių pokyčius įdiegus naują GMP kvietimo valdymo sistemą. 4. Įstaigos patirties veikti ekstremaliose situacijose analizė. Darbo metodika: GMP įstaigų vadovų struktūrizuota apklausa. Tiesioginis Kėdainių GMP pasirengimo veikti ekstremaliose situacijose vertinimas. Įstaigos operatyvumo rodiklių pokyčių analizė. Kėdainių GMP skyriaus darbuotojų, dalyvavusių teikiant pagalbą masinių nelaimių atvejais struktūrizuotas interviu. Rezultatai: Tyrime dalyvavusių įstaigų bendrasis saugumo indeksas skirtingų dydžių GMP tarpe pasiskirstė tolygiai. Daugumos vadovų nuomone, jų įstaigų bendrasis saugumo indeksas yra pakankamas (72 proc. – 91proc.). VšĮ Kėdainių PSPC, GMP skyriuje, vertinant 2013 – 2014m. pasirengimo veiklai ES atveju, įvyko teigiami pokyčiai. Bendras saugomo indeksas nuo 0,78 išaugo iki 0,93. Įdiegus GMP iškvietimų ir pajėgų valdymo sistemą, operatyvumo rodikliai tapo tikslesni. Lyginant 2012m. ir 2013m. iškvietimų, neatitinkančių minimalių laiko kriterijų, skaičius mieste padidėjo nuo 3,9 iki 5,3 proc. (p=0,002). 2013m. pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to assess disaster preparedness of health care institutions providing emergency medical services (EMS). Objectives: 1. To assess disaster preparedness of Kėdainiai EMS in context of other similar institutions. 2. To evaluate changes of disaster preparedness of Kedainiai EMS after implementation of guidelines for disaster preparedness and planning in 2013-2014. 3. To evaluate changes of operative performance indicators after implementation of the new dispatch and ambulances’ management system in Kedainiai EMS. 4. To analyze experience of Kėdainiai EMS in recent disasters. Methods:Structured interview of EMS institutions managers. Direct measurement of Kėdainiai EMS preparedness to respond in emergency situations. Analysis of changes of operative performance indicators. Structured interview of Kėdainiai EMS staff who had experience in recent disasters. Results: In opinion of the majority of managers, their institutions safety index is sufficient (72% - 91%). There were positive changes in disaster preparedness in Kedainiai EMS in 2013-2014: Overall safety index increased from 0,78 to 0,93. Operative performance indicators became more accurate after installation of dispatch and ambulance management system. Proportion of calls, when ambulance response time that does not meet minimum arrival time requirements, increased from 3.9% to 5.3% in the year 2012 – 2013 (p=0,002). In the first quarter of 2013 right after installation of the system, this performance... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjamas pakartotinis informacijos ir žinių panaudojimas IT pagalbos tarnybose. Trumpai apžvelgti svarbiausi tokio tipo organizacijų veiklos principai, kurie standartizuojami taikant ITIL metodologiją. Darbo tikslas – sukurti IT trikčių registravimo sistemą, kuri panaudodama sukauptą informaciją apie praeityje įvykusias IT triktis spręstų dabartines problemas. Siekiant šio tikslo pasirinkta taikyti neraiškiąją logiką ir atveju paremtą samprotavimą. Darbe pateikiama neraiškiosios logikos ir atveju paremto samprotavimo teorinė apžvalga ir praktinės pritaikymo galimybės, apžvelgiamos intelektualios IT trikčių registravimo sistemos. Atlikus tyrimą ir įvertinus anksčiau sukurtas intelektualias IT trikčių registravimo sistemas, formuojamas naujosios modelis. Nauja sistema, pritaikiusi atveju paremtą samprotavimą ir neraiškiąją logiką, pateikia galimus IT trikčių sprendimus jos naudotojui, tai yra IT pagalbos tarnybos darbuotojui. Sistema yra nepriklausoma nuo kalbos, nes atskirų atvejų paieška vykdoma taikant neraiškiąją logiką. Darbą sudaro 4 dalys: įvadas, IT organizacijos pagal ITIL samprata, teorinė neraiškiosios logikos ir atveju paremto samprotavimo apžvalga, praktinis neraiškiosios logikos pritaikymas IT trikčių registravime bei išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 75 p. teksto be priedų, 26 iliustr., 5 lent., 60 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The final Master thesis analyses the reuse of information and knowledge in IT helpdesk organizations. Briefly are discussed most important activities of such companies, that are standardized according ITIL. The main goal of the Master thesis is development of IT help-desk ticketing tool, which would reuse past information and knowledge in order to resolve current problems. Adaptation of fuzzy logic and case based reasoning is chosen to accomplish this goal. The second part of work contains theoretical information about fuzzy logic and cased based reasoning, practical application of these sciences; also discusses intelligent IT help-desk incident ticketing systems. After the research of scientific articles about intelligent IT help-desk systems and application of fuzzy logic and case based reasoning, the new model of IT trouble tickets system is created. The new system suggests possible solutions of an IT incident. The solution is found among previous incidents using fuzzy logic. Volume of the thesis – 75 p. of text without appendices, 26 figures, 5 tables, 60 bibliographic sources.

SANTRAUKA Magistro darbo tema: „Darbo sutarties vykdymas“. Šiame darbe, vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2003 m. sausio 1 d., ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apibūdinama darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo samprata, darbo sutarties vykdymo ir keitimo samprata, analizuojami darbo sutarties sąlygų pakeitimo, laikino darbo sąlygų pakeitimo ypatingais atvejais, perkėlimo į kitą darbą prastovos atveju, nušalinimo nuo darbo pagrindai, sąlygos ir tvarka, bendrai aptariami su darbo sutarties vykdymu susiję individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai. Temos aktualumas ir naujumas pasireiškia tuo, kad naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra labiau pritaikytas prie dabartinių ekonominio gyvenimo reikalavimų. Baigiamajame darbe yra remtasi įvairiais literatūros šaltiniais: teisės norminiais aktais, specialiąja literatūra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl Darbo kodekso normų taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų priimtomis nutartimis. Darbe naudoti metodai: analizės, sisteminis, loginis, istorinis, precedentinis, teleologinis. Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas – tai teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams darbo santykiams. Kai individualiais ar kolektyviniais veiksmais įgyvendinti savo teisių ir pareigų nebeįmanoma, reikia trečiųjų asmenų, t.y. kompetetingų institucijų pagalbos. Pagrindiniai subjektai, ginantys darbo teises, yra... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The subject of the master’s paper: “Implementation of the Employment Contract”. Following the new Work Code of the Republic of Lithuania, dated January 1, 2003, and other employment relations legislation, this paper defines the conception of the execution of employment rights and duties and the conception of contract execution and amendments, analyses the basics, the conditions and the procedure of modifications to employment contract provisions, temporary modification to provisions under specific circumstances, in cases of lay-off and suspension, as well as discusses the peculiarities of dealing with individual employment disputes. The relevance and the novelty of the subject lies in the fact that the new Work Code of the Republic of Lithuania is in a greater agreement with the contemporary requirements of economic life. The final paper was written with reference to different literature sources: regulatory legislation, special literature, explanations on the application of Work Code rules presented by the Senate of the Lithuanian Supreme Court and order established by civil case judges of the Lithuanian Supreme Court. Methods used in writing the paper: analysis, systematic, logical, historical, precedent, teleological. The execution of rights and duties is the execution of legal rules in factual employment relations. When it is impossible to carry out one’s rights and duties individually or collectively, the help of the third party, i.e. the competent authorities, is... [to full text]

Šis magistrinis darbas nagrinėja darbo santykių stabilumo principų įgyvendinimą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo atvejais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnis numato tik dalinę darbuotojų apsaugą ir darbo santykių tęstinumą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu atveju, t.y. - perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Perdavimo procesas dažnai neįvyksta ne todėl, kad verslas yra neperspektyvus, o darbdavys nesąžiningas, bet dėl paties proceso sudėtingumo ir su tuo susijusių teisinių bei biurokratinių problemų. Įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu, o ypač jo padariniais, yra suinteresuoti ne tik perėmėjas bei perdavėjas, tačiau ir įmonės darbuotojai. Perduodant įmonę/verslą ar jų dalis labiausiai nukenčia darbuotojas - su darbuotojais laiku, o kartais ir visai neatsiskaitoma, žmonės iš darbo atleidžiami nepagrįstai, praranda darbo vietas ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Neretai darbdaviai, darbuotojams, pavėluotai pateikia arba apskritai nepateikia rašytinės informacijos apie ketinimą vykdyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimą; apie perdavimo dieną, numatomus veiksmus, perdavimo priežastis, etapus bei teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius, turinčius įtakos darbuotojui; apie keičiamas sąlygas, tame tarpe, susijusias su darbu, darbo užmokesčiu bei perkvalifikavimu. Tam, kad procesas vyktų sklandžiai ir sukeltų kuo mažiau neigiamų socialinių bei ekonominių padarinių, svarbu nustatyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master Paper, the implementation of the principle of stability of labour relations in cases of transfer of an enterprise/business or parts hereof is discussed upon. The Article 138 of the Labour Code of Republic of Lithuania foresees only a partial protection of the employees and a succession of the labour relations in case of a transfer of the enterprise/business or a part hereof, i.e. a transfer can be considered a lawful reason for terminating the labour relations. A process of transfer often does not take place not for prospectlessness of the business or dishonesty of the employer, but because of a complex character of the process itself as well as the related legal and bureaucratic problems. Not only the assignee and the assignor, but also employees of the enterprise take an interest in a transfer of the enterprise/business or parts hereof, in particular the consequences of such a transfer. In case of a transfer of an enterprise/business or parts hereof, an employee suffers mostly: the settlement with the employees often is made non-timely and sometimes is not made at all, employees are discharged groundlessly, losing their jobs and the key means of their subsistence. Frequently, employers delay or fail providing to employees information in writing on their intention to transfer the enterprise/business or a part hereof; on the day of transfer, the planned actions, the causes of the transfer, its phases as well as the economical and social consequences that can... [to full text]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]