Įžengus į žinių ir informacinių technologijų amžių, vykstant globalizacijai bei sparčiai darbo veiklos pasaulio kaitai svarbu tampa ruošti nebe siauros srities specialistą, bet generalistą. Tai reiškia, kad svarbu aukštojoje mokykloje paruošti asmenį, turintį bendrąsias kompetencijas, t. y. tuos gebėjimus, kurie gali būti lengvai transformuojami iš vienos veiklos į kitą ir, kurie yra įsidarbinimo, mokslų tęsimo, asmens saviraiškos, socialinės integracijos bei karjeros plėtojimo pagrindas. Taigi darosi aktualu aukštojo mokslo kokybę analizuoti bendrųjų kompetencijų išugdymo aspektu. Šio magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti ugdytinų bendrųjų kompetencijų kokybę aukštojoje mokykloje. Darbe analizuojama ugdymo kokybės sampratos kaita, aukštojo mokslo kokybė teisiniu aspektu, apžvelgiamas studijų programų modernizavimas bendrųjų kompetencijų aspektu. Išanalizavus daugelio autorių nuomonę, buvo sukurtas ugdytinų bendrųjų kompetencijų aukštojoje mokykloje modelis. Pagrindiniai darbo metodai: mokslinės literatūros ir aukštąjį mokslą reglamentuojančių teisės aktų analizė, studijų programų aprašų turinio (content) analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingų kompetencijų grupių skirtingi elementai fakultetuose išplėtojami / išugdomi nevienodai. Esminiai skirtumai išryškėjo tarp FIF ir EF. Remiantis tyrimo rezultatai galime tvirtinti, jog aukštojo mokslo kokybė bendrųjų kompetencijų aspektu labiausiai išlaikoma Filologijos... [toliau žr. visą tekstą] / Progressing globalization and quickly changing work activity reguire to prepare a generalist but not a specialist of narrow field. It means that it is important to prepare a person which has developed transferable competences, e. g. those abilities which can be easily transfered from one activity to another and which are the basis of personal perfection, job placement, self – expression, social integration, lifelong learning and career development. Therefore it becomes important to analyze the quality of higher education understanding it as transferable competences‘ development. The main task of this research work is to analyze the quality of developed transferable competences at Vilnius university. The conception of changes of education quality in Higher Education and legal aspects of the quality of higher Education were analyzed. A modernization of study programmes as the development of educated transferable competences was disputed. After analyzing the opinions of different authors, a theoretical model of transferable competences to be developed was created. The following research methods in order to implement the main purpose were chosen: the analysis of scientific literature, the analysis of Lithuanian and international legal documents regulating the quality of Higher Education, the analysis of the content of study programmes, the questionnaire, statistical comparative analysis of data. The results of the research showed that different abilities of different competences... [to full text]

SANTRAUKA Vitalija Mockutė Universiteto kultūra kaip akademinių pokyčių veiksnys Lietuvos aukštojo mokslo sistema šiomis dienomis aktyviai diskutuojama įvairiais pjūviais – tiek valdymo, tiek studijų kokybės, studijų programų ir pan. Tad akivaizdu, jog aukštojo mokslo sistemoje reikia pokyčių. Tačiau siekiant reformuoti pačią sistemą, reikia pokyčių sistemos smulkesniuose sistemos elementuose – universitetuose, pasižyminčiais įvairiomis charakteristikomis, kurių viena – organizacijos (universiteto) kultūra. Šiame kontekste formuluojama darbo hipotezė – universiteto kultūra gali tapti akademinių pokyčių universitete veiksniu. Tai sudaro darbo aktualumą. Siekiant įrodyti ar paneigti darbo hipotezę, keliamas tyrimo tikslas: atskleisti universiteto kultūrą kaip akademinių pokyčių veiksnį. Pasirinktas tyrimo objektas – universiteto kultūra akademinių pokyčių veiksnio aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. .aptarti universiteto kultūros sampratą; 2. atskleisti universiteto kultūrą kaip akademinių pokyčių veiksnį; 3. ištirti universiteto kultūrą kaip akademinių pokyčių veiksnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; 4. pateikti universiteto kultūros kaip akademinės kaitos agento panaudojimo gaires. Darbe naudoti mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizės, statistinio ir kokybinio tyrimų rezultatų analizės metodai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog universiteto kultūrą galima tirti remiantis sukonstruota matrica „Universiteto kultūra kaip pokyčių veiksnys“, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Vitalija Mockutė University Culture as a Measure of Academic Change Lithuanian system of higher education these days is actively discussed in various sections - both management and the quality of studies, study programs and the like. So it is clear that higher education system needs a change. In order to reform the system some minor elements has to be changed, starting with a variety of features, one of which is the organisation (University) culture. In this context, the working hypothesis was formed - the University culture may become a factor for academic changes. This includes the relevance of the work. In order to prove or disprove the working hypothesis, the study raised a goal to reveal the University culture as a factor in academic developments. The chosen object of this research was the dimension of the University culture as a factor of change. Objectives of the research: 1. To discuss the concept of the University culture. 2. To disclose the culture of university as a factor of academic changes; 3. To explore the culture of University as a factor of change in the Lithuanian Academy of Music and Theatre; 4. To provide the guidelines of using the culture of University as an agent of cultural change. The research has been carried out by using analysis of the scientific literature and educational documents, statistical and qualitative research methods for the analysis of the data of the survey. The analysis of scientific literature revealed that the culture of... [to full text]

Šiuolaikinės visuomenės raidai reikia kokybišką aukštąjį išsimokslinimą turinčių žmonių, todėl universitetai turėtų siekti aukštos studijų kokybės, peržiūrėti siūlomas studijų programas, nuolat kaupti intelektinį potencialą, atnaujinti materialiąją bazę. Išanalizavus Lietuvos aukštojo mokslo finansavimą teoriniu, teisiniu aspektais, išryškinant finansų politikos modelius aukštojo mokslo sistemoje, panagrinėjus su finansavimu susijusias problemas, valstybė galėtų racionaliai ir objektyviai skirstyti lėšas aukštosioms mokykloms. Pastaruoju metu ypač aktyviai kalbama apie mokslo ir studijų sistemos reformos būtinumą. Šiandien galime pastebėti, kad universitetai atsitvėrę nuo rinkos, trūksta finansavimo, neracionaliai vykdomas finansavimo valdymas, per mažai finansuojami moksliniai tyrimai ir finansai atiduodami mokslinėms įstaigoms, o ne programoms, moksliniai tyrimai nesukuria pakankamo kiekio pasaulinio lygio produkcijos. Finansavimo sistema yra pagrindinis aukštojo mokslo reformos tikslas ir manoma, kad jį įgyvendinus bus išspręsta dauguma aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar aukštojo mokslo finansavimas bei studijų apmokestinimas turėtų būti pagrindinė aukštojo mokslo reformos ašis? Ar finansavimo didinimas ir įmokų už studijas įvedimas pagerintų studijų kokybę? Anketinėje apklausoje dalyvavo 165 Lietuvos valstybinių universitetų studentai ir buvo siekta ištirti jų nuomonę apie aukštojo mokslo reformos pradžios etapus, studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society development needs high-quality higher educated people, so universities should seek high-quality studies, to review the proposed study programs, constantly collect intellectual potential, to update the material base. The analysis of Lithuania higher education funding the theoretical, legal aspects, with emphasis on financial policies, models of higher education system, the basis of funding problems, the state could rationally and objectively allocate funds for universities. Recently, particularly active in the research and study the need for reform of the system. Today we can observe that the universities away from the market, lack of funding, irrational management of the funding, too few funded research and finances are put to scientific institutions, rather than programs, research does not create a sufficient quantity of global level production. The funding system is the main objective of the reform of higher education and believed that it will solve most of the higher education sector problems. Aimed to analyze the scientific issue: whether higher education funding and taxation of study should be the main axis of the higher education reform? Is the increase in financing and the introduction of fees for studies to improve the quality of study? Participated in the survey (using questionnaires) to 165 Lithuanian State University and was aimed to explore their views on higher education reform in the beginning stages of the study to improve the quality of the... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami aukštojo mokslo internacionalizavimo būdai, teikiama nauda, motyvai ir aktualios problemos. Apžvelgiama pasaulio aukštojo mokslo rinka. Analizuojama skirtingų valstybių patirtis internacionalizuojant aukštojo mokslo studijas ir Europos aukštojo mokslo erdvė. Tarptautinio akademinio mobilumo vadybos priemonių programa sudaryta remiantis marketingo, strateginio valdymo ir edukologijos teorijų bei metodikų analize. Europos Sąjungos politika aukštajam mokslui sudaro palankias sąlygas Lietuvos universitetinių studijų internacionalizavimui. Kiekybiniais ir kokybiniais metodais įvertintas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo lygis Europos Sąjungos narių kontekste, konkurencingumas pasaulyje ir mobilių studentų prioritetai. Magistro darbe nagrinėjamos studentų mobilumo tendencijos, nustatytas ir įvertintas ekonominių, socialinių veiksnių sąryšis su tarptautiniu aukštojo mokslo patrauklumu. Pagal egzistuojančius dėsningumus Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms nustatytas siektinas tarptautiškumo lygis, įvertintas užsienio studentų skaičiumi. Nustatytos universitetinių studijų Lietuvoje internacionalizavimo kryptys ir galimybės. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius akademinio mobilumo plėtojimo aspektus, pateikiamos baigiamojo magistro darbo išvados ir siūlymai Lietuvos universitetams. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, probleminė dalis, teorinė dalis, analitinė dalis, programinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. / The master thesis gives the analysis of the ways, benefits and causes of internationalization of higher education and related problems. Global market of higher education surveys is given. Analysis of experience of studies’ internationalization in different countries and European Higher Education Area are made. International academic mobility management programme is made with reference to analysis of theories and methodologies of marketing, strategic management and educational science. European Union policy for higher education establishes favourable conditions for internationalization of studies in Lithuanian universities. Quantitative and qualitative methods are used for evaluation of internationality of higher education in Lithuania in the context of European Union members, global competitiveness, and priorities of mobile students. The trends of student mobility are analysed, the relation between economic, social factors and attractiveness of higher education is identified and evaluated in the master thesis. According to identified tendencies, the aimed level of internationality of higher education in Lithuania is measured in the number of foreign students. Directions and opportunities for studies’ internationalization and development in Lithuanian universities are identified. After the analysis of the theoretical and practical academic mobility development aspects, the conclusions of the master thesis are presented and suggestions for Lithuanian universities are offered... [to full text]

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]

The aim of the paper is to analyse the expression of organizational climate in institution of higher education (university), i.e. in a chosen division (faculty) and its work teams (3 departments and the dean’s office) while using a full standardized test of climate crisis created and adapted by G. Merkys et al. (2005), retest the expression of humanistic approach towards human resource management. This Master’s paper is an independent part of a collegial diagnostic research project reflecting and systematizing the theoretical peculiarities of organizational climate concepts of different Lithuanian and foreign authors, emphasizing organizational climate and organizational culture differences in human resource management and organizational psychology; applying the specific methodological aspects of the concrete institution and its work teams; reasoning the data processed by typical SPSS program. The scientific research hypothesis that the organizational climate in institution of higher education (university) is uneven, uncongenial, therefore, demanding some specific managerial intervention has been proved partly. On May 4th, 2006 the author took part in the 6th conference for Junior Researchers “Urgent Issues of Economics and Management” organized by Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, and read the article: “Organizational Climate Concept Treatment in Management and Organizational Psychology”.

Tyrimo objektas - tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas - atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Tyrimo objektas – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas – atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Lietuvoje pastaruoju metu daugėja neįgaliųjų studentų aukštosiose mokyklose. Nors įstatyminėje bazėje yra deklaruojamas aukštojo mokslo prieinamumas, studijuodami aukštojoje mokykloje neįgalieji studentai susiduria su tokiomis problemomis, kaip fizinės, būsto (bendrabučių), informacinės aplinkos (literatūra Brailio raštu, įgarsintos knygos ir t.t.) nepritaikymas, specialiųjų paslaugų nebuvimas, asistentų poreikis, neigiamas kai kurių akademinės bendruomenės narių požiūris ir kt. Anglijoje šioje srityje yra dirbama jau kelis dešimtmečius: sukurta specialiųjų poreikių tenkinimo sistema ir yra santykinai didelis studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose. Šio tyrimo tikslas – palyginti Anglijos bei Lietuvos ekspertų požiūrį į aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems šiose šalyse. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti keturi ekspertai – studentai su negalia ir dėstytojai – iš Anglijos ir Lietuvos. Tyrimas parodė, jog didžiausios problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji studentai, Anglijoje yra neigiamas kai kurių dėstytojų požiūris. Lietuvoje didžiausia neįgaliųjų studentų problema yra fizinės aplinkos nepritaikymas. Ir Anglijoje, ir Lietuvoje aukštosios mokyklos rūpinasi neįgaliaisiais studentais. Pagrindinis skirtumas, jog Anglijoje jau yra valstybės mastu pripažįstama neįgaliųjų studentų atstovavimo sistema, o Lietuvoje tik įsivardinama institucinė atsakomybė, tai yra, kad aukštoji mokykla turi rūpintis neįgaliaisiais ir... [toliau žr. visą tekstą] / Lately the number of disabled students in Lithuania has increased. Although the accessibility of higher education is stated in national legislation, disabled students still encounter problems such as physical inaccessibility of their environment, a lack of adapted training and educational materials (literature in braille, audio books, etc.), living conditions (e.g. in dormitories) not adapted to their specific needs, a need of assistants and a negative attitude of members of the academic community. England has been working on this domain for several decades. The number of disabled students in higher education institutions in the England is relatively high. Moreover, a system of disabled students special needs facilities has been created. The goal of this survey is to compare the attitude of experts in England and Lithuania towards higher education accessibility for disabled students in their countries. To reach this goal, qualitative research was implemented. Four experts from England and Lithuania – disabled students and tutors – were interviewed. The survey revealed that the biggest problems disabled students are facing in England is a negative attitude from some members of teaching staff, while in Lithuania they are facing inaccessibility of their physical environment. Higher education institutions both in England and Lithuania are taking care of disabled students. The main difference is that in England a disabled students representation system has been developped... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos aukštojo mokslo internacionalizavimo tendencijos ir plėtros galimybės Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Svarbiausias vaidmuo darbe skiriamas marketingui internete, kadangi internetinio marketingo priemonėmis gali būti veikiami pagrindiniai aukštojo mokslo veiklos internacionalizavimo procesai. Darbe taip pat aptariama tarpinstitucinių tinklų kūrimo ir plėtros svarba aukštojo mokslo internacionalizavimui, pateikiama išsami paslaugų ir interneto marketingo komplekso elementų analizė, akcentuojama programos, įvaizdžio ir rėmimo elementų svarba aukštojo mokslo internacionalizavimui. Šiame darbe svarbiausias dėmesys skiriamas kompleksinio pobūdžio tyrimams, t.y. atliekami Europos Sąjungos aukštojo mokslo rinkos, kriterijų lemiančių studento apsisprendimą, pasirenkant aukštojo mokslo instituciją bei informacijos apie studijas paieškos šaltinių svarbos nustatymo ir praktinių užsienio modelių tyrimai. Remiantis kokybiniais ir kiekybiniais tyrimų rezultatais sukurtas tarptautinio marketingo koncepcinis modelis skirtas, aukštųjų mokslo institucijų tarptautinei plėtrai, kurio esmė yra aukštojo mokslo institucijų tinklų platformos ir internetinio marketingo elementų derinys, patekti praktiniai pavyzdžiai ir suformuluotos išvados. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, analitinė – metodinė dalis, tiriamoji dalis išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 112 p. teksto be priedų, 24 iliustr., 32 lent., 171... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines main trends and development issues on internationalisation of higher education in Lithuania and other EU countries. The paper main focus is given to internet marketing as the internationalisation of higher education processes can be affected by different internet marketing tools. The thesis also emphasizes the importance of institutional partnership creation and development for internationalisation of higher education. The thesis gives an overview of foreign successful models, focuses on service and internet marketing mix analysis emphasizing the importance of programme, image and promotion marketing mix elements for internationalisation of higher institution. The main attention here is drawn to a complex research method, i.e. the EU higher education market research, choice factors and information sources research and practical foreign model research is performed on the paper. The conceptual marketing model for internationalization of higher education based on internet marketing mix and institutional partnership platform was created as a result of qualitative and quantitative research. The practical implications of the model are introduced, the conclusions are formulated. Structure: introduction, analytical - methodical part, experimental - investigative part, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 112 p. text without appendixes, 24 pictures, 32 tables, 171 bibliographical entries.