Spelling suggestions: "subject:"caseinase"" "subject:"baseia""
1 |
Merkio baseino vandens kokybės kaitos tyrimai / Water quality change researches on merkys river basinČerniauskaitė, Vilma 25 June 2014 (has links)
Santrauka. Šio darbo tikslas yra įvertinti Merkio upės baseino 1992-2008 m. laikotarpiu vandens kokybės kaitos tendencijas ir priežastis. Įvertinti esamą vandens telkinių būklę, turi būti atliekami nuolatiniai paviršinių vandens telkinių stebėjimai. Pagrindiniu parametru vandens kokybės valdyme tampa biologiniai parametrai, kuriems įtakos ir ne mažiau svarbūs turi hidrocheminiai vandens parametrai. Paviršiniame vandens kokybės vertinime svarbią vietą užima biologiniai rodikliai, tiksliau rūšys, kurios tiesiogiai reaguoja į vandens užterštumą. Šio darbo tyrimo objektas – hidromorfologiniai, keli bendrieji – cheminiai Merkio pabaseinio upių 4-ių monitoringo vietų: žemiau Dubininkų, aukščiau Varėnos, žemiau Šalčininkų ir žemiau Puvočių 1992 – 2008 m. duomenys. Iki 2005 m. šie taškai – mėginių paėmimo vietos buvo nuolatinės matavimo vietos. Nuo 2005 m. monitoringo vietos pagausėjo, stebėjimų taškai išsibarstė po visą Merkio upės baseiną. 1992 – 2008 m. duomenys, gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros, Upių baseinų valdymo skyriaus. Vertinant esamą šių vietų vandens kokybę, buvo atrenkami pagrindiniai parametrai, kurie galėtų vizualiai atspindėti vandens kokybės kaitą. Analizuojant Merkio upės vandens kokybę, buvo parenkami tiriamųjų parametrų duomenys pagal metinį sezoniškumą. Visi fiziniai – cheminiai parametrai buvo matuojami ir fiksuojami kasmet, 12 kartų per metus, kiekvieno mėnesio bėgyje. Stebint šių parametrų kaitą, atrinkti 4 mėnesiai pagal sezoniškumą: sausis, balandis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. The aim of this work is to evaluate the tendencies and reasons of the quality changes of the water of Merkio river-basin during 1992-2008. On purpose to evaluate the condition of existing pieces of water it is necessary to make permanent observations of surface pieces of water. The main parameter of the management of water quality becomes biological parameters which are influenced by equally important hydrochemical water parameters. In the surface evaluation of water quality biological parameters play an important role, more precisely the species which react directly to the water pollution. The subject of research is hydro morphologic, some common – chemical monitoring data of 4 places of Merkio river-basin: down Dubininkai, higher up Varena, down Salcininai and down Puvociai during 1992 – 2008. Until 2005 these points – the places of sample taking were the permanent measuring points. Since 2005 the number of monitoring places has increased; observation points have spread all over the basin of the river Merkys. The data of 1992 – 2008 have been received from Environment protection Agency, River-basin management department. Evaluating the current water quality in these places there were selected the main parameters that could visually reflect the changes of water quality. During the analysis of the water quality of the river Merkys the data of study parameters were chosen in accordance with yearly seasonality. Al physical chemical parameters were measured and fixed... [to full text]
|
2 |
Kauno miesto uždaro tipo baseinų aplinkos įvertinimas / Evulation of environment of closed-typer water pools in Kaunas citySaugūnaitė, Vaida 21 August 2008 (has links)
Įvadas. Pasirinktoji darbo tema - aktuali nūdienos visuomenės praktinio gyvenimo kontekste. Teoriniu požiūriu - tai galimybė išsamiai išnagrinėti kelis dalykus - nustatyti ir įvertinti uždaro tipo baseinų aplinkos higieninius veiksnius visuomenės sveikatos specialisto ir vartotojo aspektu bei įvertinti požiūrį į teikiamų baseinų paslaugų kokybę.
Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti uždaro tipo baseinų aplinkos higieninius veiksnius visuomenės sveikatos specialisto ir vartotojo aspektu.
Uždaviniai.
• Ištirti ir įvertinti uždaro tipo baseinų aplinkos higieninius veiksnius;
• Įvertinti baseinų vandens paruošimo kokybę ir kontrolę;
• Įvertinti paslaugų vartotojų požiūrį į baseinų teikiamų paslaugų kokybę.
Tyrimo metodika. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga bei anoniminė anketinė apklausa. Anketų duomenys buvo apdoroti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. ir MS EXEL programa. Duomenų analizė darbe pateikiama lentelėmis ir paveikslais.
Rezultatai. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad dauguma respondentų baseinuose lankosi žiem�� ir pavasarį. Daugiau nei pusė apklaustųjų respondentų teigė, kad nėra patenkinti persirengimo kambarių patalpų švara. Pastebėta, baseinų lankytojai prieš pradėdami lankyti baseiną, neapsilanko pas gydytoją dėl grybelio profilaktikos. Net 10,8 proc. apklaustųjų teigė, kad po apsilankymo baseine teko užsikrėsti grybelinėmis infekcijomis.
Išvados. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, kad baseinų lankytojai nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / The selected theme of the work is relevant in the present practical life of society. From the theoretical point of view, it provides a possibility to investigate thoroughly a few subjects – to evaluate and to determine hygienic factors of closed-type water pools from the position of a public health specialist and from the position of a user, and to evaluate view to quality of services provided by closed-type water pools.
Aim of the study. To determine and to evaluate hygienic factors of closed-type water pool environment from the point of view of a public health specialist and user.
Objectives.
• To investigate and to evaluate hygienic factors of closed-type water pools;
• To evaluate quality of water-pool water preparation and control;
• To evaluate views to quality of services provided by water pools.
Methods. A review of scientific literature and a questionnaire survey is performed. Data of the questionnaire survey were processed usable the statistical data analysis software SPSS 13.0 and MS EXEL application. Data analysis is presented in the work in the form of tables and diagrams.
Results. The investigation has shown that most respondents visit water pools in winter and spring. More than half of respondents stated that they were not satisfied with cleanness of changing rooms. It was noticed that visitors don’t visit doctors due to fungi prophylactics before going to water-pools/ even 10,8 percent of respondents stated that they had fungal infections after visiting... [to full text]
|
3 |
Dovinės upės baseino rekreacinio potencialo analizė / Analysis of recreational potential of Dovine River basinKanapickas, Gediminas 25 May 2006 (has links)
Dovine River basin is a big contrast region. The south basin part falls into Suduva highlands and the north part falls into Uznemune lowland. This has very big influence to basin recreational distribution and development. The north basin part where is Zuvintas biosphere reserve with wetland complex and arable territory determine very low recreational activity and the south basin part with big lake and powerful landscape determine highly condition of recreation and tourism formation.
Very important component of recreational potential of Dovine River basin is 33 lakes. Only big lakes Dusia, Simnas and Giluitis uses for recreation.
The forested of Dovine River basin is only 23%, but these forest are very valuable. The biggest forest is Bukta, Kalniskes, Bijotai. There are 987 vegetal species, whereof 66 species are very protected and written into Lithuanian Red book and 5 species are European importance.
There are 76 natural and cultural objects. Uneven recreational resources distribution, determine different basin tourism development. The north part of Dovine River basin with cultural heritage uses for cognitive tourism and the south basin part with big lakes and powerful landscape uses for rest tourism.
The situation of tourist source of Dovine River basin is very good, because it situated between big Lithuanian cities Alytus and Marijampole. This influence very good condition of recreational facility.
The recreation function of Dovine River basin is really versatile... [to full text]
|
4 |
Merkio baseino vandens turizmo galimybių analizė / Water tourism analysis of the Merky's poolPetkauskienė, Daiva 16 August 2007 (has links)
Šiame darbe pateikiama Merkio baseino geografinė analizė, apžvelgiamas teritorijos kultūrinis potencialas, nurodomi vandens turizmui tinkami maršrutai. Gal būt skaitytoją sudomins krištolinės Merkio versmės ir kils noras pakeliauti po žilą senovę menančią Dainavos šalį... / Tourism becoming more and more popular, increasing chances to travel have inspired to analyse one type of active tourism – water tourism. The Merkys river pool is one of the best suitable places for environment, great cultural heritage and dietary peculiarities of the rivers. The Merkys and its affluents – the Visinčia, the Grūda, the Šalčia, the Ūla, the Varėnė are some of the most beautiful and cleanest rivers in Lithuania. Picturesque country – side pineries, steep slopes, banks, deep pools, sandy coastlines and many well – equipped camping places make the Merkys attractive for tourists.
This work covers a detailed gydrological anglysis of the Merkys river pool, provides segments of privers suitable for water tourism, describes prominent sightseeing places.
The Merkys river pool is in the southeast of Lithuania. The Merkys river system includes 810 rivers and serams of different sizes whose total lenght is 2413km. There are 175 lakes of different size, occupying 39,7km2. Their bigger part is in the Dzūkija Eminence. Privers and pouds make up the base of hydrographic net in the other part of the Merkys river pool. Woodlands take up about 50% of the territory: 4 natural reserves, the national park of Dzūkija and 28 reservations of different purposes.
The Merky‘s pool is one of the oldest living places in Lithuania. People living for a long time in the territory created and ledt many material and spiritual values which make up our large cultural urbanized. The majority... [to full text]
|
5 |
Radiocezio elgsena negiliame distrofiniame ežere / On the radiocesium behavior in a shallow dystrophic lakeMoisejenkova, Anastasija 23 July 2008 (has links)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas mažo negilaus humusinio ežero, kuris tapo meromiktiniu dar prieš Černobylio avariją, užterštumas radioceziu. Tyrimai parodė, kad ežeras yra sudarytas iš dviejų atskirų baseinų. Viršutinė ežero dalis (iki 3 m gylio) tampa visiškai aerobine tik rudenį, kai ežere vyksta gravitacinis maišymasis. Ežero dugno nuosėdos žemiau kaip 3 m gylio anaerobiniame nesimaišančiame baseine užterštos radioceziu tik dėl branduolinio ginklo bandymų iškritų. Aukštesnis ežero baseinas yra papildomai užterštas radioceziu dėl įvykusios Černobylio avarijos. / Peculiarities of radiocesium contamination of a small shallow humic lake, which became meromictic before the Chernobyl accident, are examined. It is shown that the lake consists of two separate basins. Radiocesium load of the sediments below the 3-m depth in the anaerobic stagnant water part of the lake is mainly formed by nuclear weapons fallout. That load of the upper water basin is significantly larger due to additional contamination after the Chernobyl accident.
|
6 |
Putų stiklo technologijų panaudojimo statyboje tyrimas / The research of foam glass technologies in constructionDabušinskas, Marius 15 June 2007 (has links)
Baigiamajame magistro darbe tiriamas akytojo stiklo (putų stiklo) technologijų panaudojimas statyboje. Remiantis užsienio šalių patirtimi išanalizuotos putų stiklo šilumos izoliacijos savybės, jo taikymo atvejai bei technologijų panaudojimas statyboje. Lietuvos rinkai pasiūlyta nauja šilumą izoliuojanti medžiaga – putų stiklas.
Atsižvelgiant į putų stiklo, kaip termoizoliacinės medžiagos, išskirtines savybes ir jos panaudojimo galimybes, pateikta baseino – termoso įrengimo inovacinė idėja, panaudojant putstiklį baseino šiltinimui.
Apskaičiuoti baseino – termoso atitvarų šiluminiai rodikliai: baseino dugno šilumos perdavimo koeficientas – 0,197 W/m2K; baseino sienų šilumos perdavimo koeficientas – 0,191 W/m2K; baseino dangčio šilumos perdavimo koeficientas – 0,202 W/m2K; baseino atitvarų projektiniai šilumos nuostoliai – 148,49 W.
Atlikus skaičiavimus, nustatyta šilumos tiekimo sistemos galia baseino vandens šildymui – 187,1 W.
Apskaičiuotos vidutinės mėnesio išlaidos baseino – termoso vandens šildymui, šildant 12 valandų per parą: balandžio mėn. ��� 20,31 Lt; gegužės mėn. – 12,34 Lt; birželio mėn. – 7,88 Lt; liepos mėn. – 6,74 Lt; rugpjūčio mėn. 7,63 Lt; rugsėjo mėn. – 13,17 Lt; spalio mėn. – 19,97 Lt.
Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, apžvalginis skyrius, putų stiklo technologijų panaudojimas statyboje, akytojo stiklo pritaikymo inovacinis pasiūlymas, išvados, literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas.
Darbo apimtis – 82 p. teksto be priedų, 65 iliustr., 15 lent., 61... [toliau žr. visą tekstą] / There are researching of foam glass technologies in construction in this master thesis. On abroad expierence ground, there are analysed foam glass heat insulation characteristics, it application cases and research of foam glass technologies in construction. There is suggested the new heat insulating material – foam glass to lithuanian market. According to foam glass, like thermal material, special characteristics and it application opportunities, there is presented the basin – thermos installation inovating idea in this thesis, use foam glass for thermal insulation. There are calculated termal indexes of the basin – thermos: the U value of the basin buttom – 0,197 W/m2K; the U value of the basin walls – 0,191 W/m2K; the U value of the basin cover – 0,202 W/m2K; the overal heat waste of the basin – thermos – 148,49 W. There are calculated expense for each month to heat the basin – termos water 12 hours a day: in April – 20,31 Lt; in May – 12,34 Lt; in June – 7,88 Lt; in July – 6,74 Lt; in August – 7,63 Lt; in September – 13,17 Lt; in October – 19,97 Lt. Structure: introduction, review, the research of glass technologies in construction, the inovating suggestion application of foam glass, conclusions, references. Thesis consist of: 82 p. text without appendixes, 65 pictures, 15 tables, 61 bibliographical entries. Appendixes included.
|
7 |
Niutono metodo realizacija ir tyrimas taikant Žulija aibes / Implementation and analysis of Newton’s method using Julia setsIsodaitė, Reda 16 August 2007 (has links)
Šiame darbe buvo analizuojama Niutono fraktalų Žulija aibės. Dažniausiai Žulija ir užpildytų Žulija aibių vaizdai gaunami, panaudojant "pabėgimo laiko" algoritmą. Norėdami šį algoritmą naudoti kompleksinio daugianario šaknų vizualizacijai, turime nurodyti iteracijų skaiči��, algoritmo tikslumą, žingsnį bei kompleksiniu Niutono metodu rasti daugianario šaknis. Taikant Niutono metodą, buvo susidurta su pradinių taškų parinkimo problema. Tyrimo metu patvirtinta, kad pakanka Niutono iteracinę funkciją taikyti taškams z, kurių modulis 2. Darbe buvo pasiūlytas šaknų lokalizacijos srities nustatymo būdas. Naudojant PL-algoritmą, pasirinktu žingsniu pereiname visus taškus, kurie patenka į šią sritį. Taip gauname Niutono-Rafsono fraktalus ir lygiagrečiai analizuojame Žulija aibes bei užpildytas Žulija aibes. / Julia sets and filled Julia sets of Newton‘s fractals are analyzed in this work. The Escape Time Algorithm provides us with a means for "seeing" the filled Julia sets of Newton‘s fractals, but roots, (zeros) of the polynomial under investigation should be known. The Newton‘s method for finding roots of an algebraic equation is well known. Here in the paper the complex Newton method for finding roots of a complex polynomial is presented. The main difficulties, associated with implementation of this method in practice, are discussed, namely: construction of the set of initial points (first approximations of the roots), finding the basin of attraction for a particular root and so forth. Some experimental results are presented.
|
8 |
Nėgių vingilių (Petromizontidae) paplitimas ir būklė Lietuvos upėse / Ammocoetes (petromyzontidae) spatial distribution and long-term trends in lithuanian riversStaponkus, Robertas 25 June 2014 (has links)
Trijų Lietuvoje sutinkamų nėgių: mažosios nėgės (Lampetra planeri), upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) ir jūrinės nėgės (Petromyzon marinus) vingilių pasiskirstymo ir tankumo tyrimai buvo vykdyti Vakarų ir Rytų Lietuvos upėse, į kurias nėgės dažniausiai migruoja neršti. Tyrimai buvo atlikti Minijos, Danės–Akmenos, Merkio, Žeimenos ir Šventosios upės baseinuose (pabaseiniuose) 2007 09 13 d. – 2010 04 11 d. Nėgės buvo tirtos 67 iš anksto pasirinktose stotyse. Kadangi nėgių vingiliai yra bentosiniai gyvūnai, tad jų kiekio įvertinimas mėginyje buvo atliekamas hidrobiologiniu metodu: individų skaičiumi kvadratiniame metre. Mėginiai pneumatiniu ir bentosiniu semtuvais imti optimaliuose arba suboptimaliuose biotopuose. Vingiliai buvo aptikti 50 stočių. Visi grunte rasti vingiliai prieš juos skaičiuojant ir matuojant buvo anestezuojami 3-4 % dietilo eterio tirpalu, o vėliau paleidžiami atgal į tą patį biotopą. Vingiliai buvo identifikuoti kaip Lampetra spp. ar P. marinus rūšies individai pagal 2003 m. R.Gardiner sukurtą raktą. Iš viso buvo sugauti 848 Lampetra spp. vingiliai, 1 L. fluviatilis vingilis su prasidėjusia metamofoze ir 6 L. planeri suaugėliai. Tyrimų metu buvo sugautas tik 1 P. marinus vingilis. Vingilių tankumas stotyse svyravo nuo 0 ind./m2 iki 54,3 ind./m2. Aukščiausias tankumas nustatytas Mišupės upėje, Minijos pabaseinyje, tačiau toks didelis tankumas nustatytas tik šioje upėje. Lyginant surinktus duomenis su ankstesnių vingilių tyrimų duomenimis, pastebimas smarkus... [toliau žr. visą tekstą] / A survey for the presence and abundance of brook lamprey (Lampetra planeri), river lamprey (Lampetra fluviatilis) and sea lamprey (Petromyzon marinus) ammocoetes were conducted in West and East Lithuania rivers, which are mainly chosen for lampreys to spawn. The research was carried out in Minija, Danė–Akmena, Merkys, Žeimena and Šventoji River basins during 2007 09 013 – 2010 04 11 period. Lampreys were surveyed at 67 pre-selected sites. Ammocoetes habitat was present at each site and full quantitative sampling was undertaken using a 1m2 quadrant and the density estimated by scooping out substrate. All lampreys encountered were retained and examined under anaesthesia (3-4% diethyl ether water solution) prior to being returned to the water unharmed. Ammocoetes were examined and identified as either Lampetra spp. or P. marinus (Gardiner, 2003). A total of 848 Lampetra spp. ammocoetes, 1 transformer of L. fluviatilis and 6 L. planeri adults were sampled from the 50 sites. As well 1 P. marinus ammocoete occurred in samples. The mean densities of sites ranged from 0 m–2 to 54,3 m–2. The highest density occurred at River Mišupė, in the River Minija basin, although this was a single case with such a high density. Overall comparing ammocoetes densities with the available data from former studies a huge decline in ammocoetes density is observed during 4 decades (from 15 to 30 times). This is mainly the impact of increasing environmental pressure on rivers such as dam construction... [to full text]
|
9 |
Agrarinės apkrovos tyrimas Tatulos upės baseinui Šiaurės Lietuvos karstiniame regione / The agrarian loads research to basin of river Tatula in karst region area of North LithuaniaMačiukas, Audrius 06 June 2005 (has links)
In master thesis researches to appreciate the agrarian strain to basin of river Tatula in the North karst region area of Lithuania. Object of the work: The basin of river Tatula, which is in the North karst region area of Lithuania. Aim of work: 1. gather up the water samples of river Tatula in autumn and spring; 2. to do ourselves the water quality researches of river Tatula; 3. to collect farmers in basin of river Tatula by questionnaires method; 4. to sum up the results and to dimension pollution’s sizes and sources; Methods of the work: The river samples were taken in 2003, 2004 autumn and 2004, 2005 spring. Water samples were taken up to the river, middle of the river and down to the river. Then water samples were transported to a laboratory, where would be setted: pH of the water, permanganate oxidation, BDS, ammonium azote concentration, phosphate phosphorus. Also were collected farmers who were farming in basin of Tatula by questionnaires method. Work out results of the waters quality shows that agrarian work effect partially influence pollution basin of river Tatula. When were done water‘s researches of river Tatula were setted ammonium azote concentration exceeded DLK and river water's quality was bad, compare with the other assay parameters water‘s quality is unbroken DLK. Keywords: The North karst region area of Lithuania, the basin of river, the agrarian strain, BDS7, pH, ammonium azote.
|
Page generated in 0.0413 seconds