SUMMARY In this final paper the analysis of career education of Lithuanian disabled people and proffesional situation is fulfiled, but not only in context of huge political, socioeconomics alteration. Also this analysis highlights the unities of career education and professional adapation, the stress and necessity of its necessity. Social enterprises are brand-new, even not investigated appearance in Lithuania, which could solve the problem of professional rehabilitation of disabled people. Subject of final paper. The problem of professional rehabilitation in Lithuania and its solving opportunities in social enterprises. Subject of final paper. Creation suggestions and opportunities of social enterprises in Šiauliai town. Objective of final paper. After the estimation of problem perfection of professional rehabilitation in Lithuania and with reference to experience of foreign countries, the objective is to define the promising model of institution, that is social enterprises of disabled people, which would guarantee much faster limited efficiency of integration process of persons to labour market. In this final paper “Professional rehabilitation of disabled people in social enterprises”, the hypothesis – the creation of social enterprises is one of substantial factors, which makes sure the expansion of professional rehabilitation system in Šiauliai town and is one of the main conditions in pursuance of professional rehabilitation of disabled people – has... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama jaunuolių su negalia profesijos pasirinkimo motyvacija bei jų galimybės įsitvirtinti šiandieninėje darbo rinkoje. Buvo pasirinktos dvi respondentų grupės: jaunuoliai su negalia, besimokantys integruotose bendrojo lavinimo bei specialiosiose mokyklose, ir įmonių vadovai ar kiti asmenys, susiję su darbuotojų priėmimu į darbą. Pirmosios respondentų grupės apklausos tikslas – nustatyti, kokie jaunuolių su negalia profesijos pasirinkimo motyvai, kas nulemia apsisprendimą. Antrosios – išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie neįgaliųjų įsidarbinimo jų įmonėse galimybes, kokie yra pagrindiniai sunkumai, kliūtys, priimant darbuotoj�� su negalia. Pirmąja apklausa nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (jaunuolių su negalia) mano, kad mokykloje teikiamų profesinio informavimo paslaugų moksleiviams nepakanka. Moksleiviams trūksta įvairios informacijos apie profesinį orientavimą: kokie profesijos pasirinkimo keliai, tinkamumas pasirinktai profesijai, tolesnio mokymosi ir studijų galimybės, stojimo į profesinio mokymo institucijas tvarka ir reikalavimai, profesijos keliami reikalavimai, situacija darbo rinkoje ir jos poreikiai. Tiriamojo darbo rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę, kad moksleiviams nepakanka informacijos apie profesijas, ir tai jiems apsunkina numatyti savo ateities perspektyvas. Tad mano siūlymas - skatinti mokytis socialinius pedagogus ir psichologus profesijos patarėjo specializacijos, nes tik jie geriausiai žino savo moksleivių privalumus... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This thesis deals with young disabled people‘s motivation while they are choosing their future profession and establishing themselves in the labour market. There were chosen two groups of respondents. The first group consisted of young disabled people who study at secondary and special schools, and the other group consisted of employers or the personnel in charge of staff employment.. The questionnaire of the first group of respondents was aimed at finding out the motives determining the choice of their future profession, while the other one was focused on the employers’ opinion in regard to the employment possibilities of disabled people at their enterprises as well as the major obstacles when employing a disabled person. The answers given by the first group of respondents clearly indicated that there is lack of professional orientation services at schools, i.e. there is provided insufficient amount of information about professional orientation, the choice of profession, young people’s suitability for professions they would like to choose and their further possibilities for studies and education (such as rules and requirements for entry to educational establishments, special requirements posed by a profession, needs of the labour market, etc.). The results of the analysis of the answers confirmed the hypothesis that there is lack of information about possible professions, and due to this the disabled encounter difficulties when planning their future. Therefore... [to full text]

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]