Die altpreussische Sprache ist sehr wichtig für die Baltistik und Indogermanistik. Die spärlichen Sprachdenkmäler und die reichen Angaben des altpreussischen Namengutes sind eine wichtige Quelle der lexikalischen Forschungen. Die Forschungen der Eigennamen, die eine beständige Schicht der Sprache bilden, geben wichtige Auskunft über die Eigenschaften der toten Sprache, über ihre Phonetik, Lexik und Morphologie, die in Eigennamen fixiert sind, aber in den Apellativa nicht mehr vorkommen. In der vorliegenden Magisterarbeit werden 567 samländische Personenamen, aufgeschrieben im 13.–16. Jahrhundert, analysiert. Man kann über die eingliedrige Personenbezeichnung sprechen. Es ist zu bemerken, dass man die Anfänge der zweigliedrigen Personenbezeichnung feststellen kann. Das Ziel der vorliegenden Arbeit ist die samländischen Personennamen, die in der Studie von R. Trautmann Die altpreussischen Personennamen verzeichnet sind, zu untersuchen in Hinsicht auf Bildung und Herkunft. Es werden ostbaltische Parallelen und, wenn nötig, deutsche und slawische, angeführt. Die altpreussischen Personennamen werden nach dem Alphabet beschrieben, weil die Bildung und Herkunft vieler Personennamen unklar ist. Alle vorhandenen Etymologien werden angeführt. Es wird versucht auch eigene Etymologie vorzuschlagen.

Die Magisterarbeit besteht aus zwei Hauptteilen: I- theoretischer Teil; II- praktischer Teil. Das Thema der Arbeit ist mit der Erweiterung und Erneuerung des Wortschatzes der deutschen Sprache verbunden. Die Magisterarbeit ist dem Bereich Wortbildung gewidmet. Der Untersuchungsgegenstand der Arbeit sind Bindestrichkomposita in der Mediensprache. Die wichtigsten Ziele und Aufgaben der Arbeit sind: 1. Die wichtigsten Wortbildungsarten der deutschen Sprache kurz zu beschreiben. 2. Die theoretischen Kenntnisse auf dem Gebiet der Bindestrichkomposita in der deutschen Sprache vorzustellen. 3. Die Bindestrichfunktion zu behandeln. 4. Die gesammelten Belege in Gruppen zu klassifizieren und zu analysieren. In dem theoretischen Teil berufe ich mich meistens auf solche Autoren wie J. Erben, E. Donalies, M. Lohde u.a. In dem empirischen Teil berufe ich mich auf solche Quellen: die Zeitung "Die Zeit", die Zeitschrift "Der Spiegel" und Internet. / Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Darbo tema susijusi su naujų žodžių atsiradimu vokiečių kalboje. Tyrinėjimo objektas- sudurtiniai žodžiai jungiami brūkšneliais vokiečių informacijos priemonių kalboje. Pagrindiniai darbo tikslai ir uždaviniai yra tokie: 1. Trumpai aprašyti svarbiausias žodžių darybos rūšis vokiečių kalboje. 2. Pateikti teorinių žinių apie sudurtinius žodžius, kurie jungiami brūkšneliais vokiečių kalboje, panagrinėti brūkšnelio funkciją. 3. Suklasifikuoti ir išanalizuoti surinktus pavyzdžius. Praktinėje darbo dalyje naudojami šaltiniai: laikraštis "Die Zeit", žurnalas"Der Spiegel" ir internetas. / The paper consists of two main parts: theoretical and practical. The topic of the thesis concerns the appearance of new words in German. The purpose of the reaserch is hyphenated nominal compounds in the language of German media. The main objectives of the paper include: 1. A short description of the main word formation methods in German. 2. Theoretical overview of hyphenated German compuonds and the function of a hyphen. 3. Classification and analysis of examples collected. Sources used in the practical part of the paper are newspaper "Die Zeit", magazine "Der Spiegel", the Internet.

Internet English used for online communication influences spoken and written language forms. However, little analysis on the question of electronic English can be found – it is studied in a superficial way in literary sources present. The purpose of this study was to explore the language of English chat room messages as a variety of Electronic English. The objectives of the research included the analysis of chat room English in comparison to speech and writing as well as the study of graphological, morphological, and syntactic features of the language of online communication. Qualitative content analysis, comparative analysis, and descriptive method were chosen for the study. To support the scientific data discussed 1100 of chat room sentences were surveyed and 153 presented as practical examples. The research demonstrated that English used for online communication is a separate mode of language possessing features different from the ones of spoken and written forms of language. / Elektroninė anglų kalba įtakoja sakytinę bei rašytinę kalbos formas. Tačiau informacijos susijusios su internetinės anglų kalbos analize galima rasti vos keliuose šaltiniuose. Šio darbo tikslas yra analizuoti pokalbių svetainėse naudojamą anglų kalbą kaip elektroninės anglų kalbos rūšį. Remiantis darbo tikslu, iškelti uždaviniai analizuoti pokalbių svetainių anglų kalbą lyginant ją su sakytine bei rašytine anglų kalba, tirti grafologinius, morfologinius bei sintaksinius ypatumus pokalbių svetainių anglų kalboje. Atliekant tyrimą naudojama turinio analizė, literatūros analizė bei aprašomasis metodas. Analizuojama 1100 praktinių pavyzdžių, 153 pateikiami kaip empirinis darbo pagrindas. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninė anglų kalba negali būti laikoma nei sakytine, nei rašytine ir turi būti pripažinta kaip atskiras anglų kalbos porūšis, turintis specifinių bruožų.

Magistro baigiamojo darbo objektas yra angliškų idiomų struktūra bei semantika anglų grožinėje literatūroje ir jų vertimas į lietuvių kalbą. Todėl šio darbo tikslas yra ištyrinėti, kaip angliškos idiomos O.Vaildo „Doriano Grėjaus portretas“ ir A.Merdok „Jūra, jūra...“ romanuose yra verčiamos į lietuvių kalbą ir kaip pasikeičia jų stilistika bei semantika. Pagrindiniai tyrimo metodai yra šie: gretinamasis, statistinis ir mokslinės literatūros analizės metodas. Teorinėje darbo dalyje pristatomos įvairių užsienio ir Lietuvos autorių suformuluotos junginių darybos, idiomatiškumo ir idiomos sąvokos, išskiriami trys pagrindiniai idiomos aspektai: reikšmė, struktūra, funkcija, pateikiama 14 idiomų tipų anglų kalboje, nurodomi pagrindiniai idiomų vertimo metodai, idiomų vertimo sunkumai, apibrėžiamas vertėjo tikslas ir vertimo kokybės svarba. Praktinėje darbo dalyje pristatomas angliškų idiomų vertimas dviejuose romanuose, pateikiamos rekomendacijos, kaip geriau būtų galima jas i��versti į lietuvių kalbą. Tyrimo rezultatai patvirtina moksliniame darbe iškeltą hipotezę, kad vertimo proceso metu idiomų semantikos, stilistikos ir struktūros lygmenyse įvyksta ryškūs pokyčiai.

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami terminai, išrinkti iš „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Kompiuterijos terminai analizuojami pagal dėmenų skaičių, struktūrą, kilmę, darybą. Vienažodžiai terminai suskirstyti pagal kirčiuotes ir išanalizuotas jų kirčiavimas, taip pat jų kilmė ir daryba. Sudėtiniai terminai suskirstyti pagal žodžių skaičių ir išnagrinėti pagal žodžių ryšio reiškimo būdą ir prijungiamojo žodžio ryšio reiškimo būdus, taip pat aptarti jų kirčiavimo ypatumai. Iš viso išanalizuoti 3394 terminai, iš kurių 74,6 proc. yra sudėtiniai, 25,4 proc. yra vienažodžiai kompiuterijos terminai. Tarp vienažodžių terminų daugiausia yra pirmosios (43,6 proc.) ir antrosios (41,2 proc.) kirčiuotės terminų. Kilmės atžvilgiu vienažodžiai terminai suskirstyti į lietuviškus (62,6 proc.), tarptautinius ir hibridinius (37,4 proc.). Didžiąją dalį (94,2 proc.) lietuviškų vienažodžių terminų sudaro dariniai (dažniausiai priesagų vediniai). 93,2 proc. visų sudėtinių terminų sudaro dvižodžiai terminai. 97,9 proc. dvižodžių terminų yra su prepoziciškai prijungtais dėmenimis. Sudėtiniai terminai yra įvairios sandaros, jų kirčiavimas atitinka bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normas. / The bachelor thesis analyzes the terms which were selected from “Encyclopaedic Dictionary of Informatics“ (“Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“) (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Terms of computer are analyzed according to the number, structure, origin and formation of components. One-word terms are divided according to the accentuation classes. Their accentuation, origin and formation have been analyzed. Compound terms are divided according to the number of words and analyzed according to the way the connection of words is expressed as well as to the ways the connection of the subordinate word is expressed. Moreover, peculiarities of their accentuation have been discussed. On the whole, 3394 terms have been analyzed. 74,6% of them are compound terms of computer, while 25,4% are one-word terms. Most latter terms are of the first (43,6%) and the second (41,2%) accentuation classes. In respect of the origin, one-word terms are divided into Lithuanian (62,6%), international and hybrid (37,4%) ones. The vast majority of Lithuanian one-word terms (94,2%) consist of formations (mostly suffix derivatives). 93,2% of all compound terms consist of two-word terms. 97,9% of two-word terms have prepositional components. Compound terms are varied in structure. Their accentuation corresponds to the accentuation norms of the common Lithuanian language.

Žodžiai, kurie perteikia ne tik sąvoką, bet ir žadina vienokius ar kitokius jausmus, nuotaiką – gėrėjimąsi, pritarimą, gailestį, piktinimąsi ir kita, vadinami emocine leksika. Daugiausia remiamasi teoriniais bei tiriamaisiais šių kalbininkų darbais: J. Macienės (2005); A. Paulauskienės (1994), A. Gudavičiaus (2000; 2007), Jakaitienės (1980; 2010), Pikčilingio (2010) ir kt. Šio darbo objektas yra dviejų šiuolaikinių romanų: Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ (2010) ir Romualdo Granausko „Kenotafas“ (Vilnius, 2005), emocinė leksika. Ją sudaro daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai (jų semantika bei daryba) ir emocijų įvardijamoji leksika. Viena darbo dalis skirta teoriniams nuostatoms išnagrinėti, kita dalis – tiriamoji. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kuo panaši ir kuo skiriasi šių dviejų prozininkų romanų emocinė leksika. Dėmesys skiriamas išnagrinėti šių romanų deminutyvų semantines grupes, jų vartojimą bei darybą ir emocijų įvardijamąją leksiką, kuri smulkiau skirstyta į vertinamąją ir nevertinamąją leksiką. Šio darbo pagrindiniai uždaviniai yra surinkti ir išanalizuoti abiejų romanų daiktavardžių bei būdvardžių deminutyvus, išnagrinėti jų darybą, reikšmę, vartojimą; aptarti ir palyginti abiejų romanų daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvų semantines grupes; išanalizuoti ir palyginti emocijų įvardijamosios leksikos žodžius; apibendrinti rastų daiktavardžių ir būdvardžių demintutyvų bei emocijų įvardijamosios leksikos vartosenos ypatumus. / Words that convey not only the concept, but also evoke some feelings and mood – delight, support, compassion, angriness and other are called emotional vocabulary. The object of this work is the emotional vocabulary of two modern novels: „Breathing into Marble“(2010) by Laura Sintija Černiauskaitė and „Cenotaph“(2005) by Romualdas Granauskas. It consists of diminutives of nouns and adjectives (their semantics and composition) and emotional identification vocabulary. One part of this work is devoted to analyze theoretical aspects and the other part is exploratory: J. Macienės (2005); A. Paulauskienės (1994), A. Gudavičiaus (2000; 2007), Jakaitienės (1980; 2010), Pikčilingio (2010) ir kt. The purpose of this work is to find out emotional vocabulary similarities and differences between these two prose writers‘novels. The attention is paid to analyze semantic groups of these two novels‘diminutives, usage of them and emotional identification vocabulary that is further divided to evaluative and non evaluative vocabulary. The main targets of this work are to collect and analyze the formation, meaning, usage of diminutives of both novels‘nouns and adjectives and to compare them; to discuss and compare the diminutives‘semantic groups of both novels‘nouns and adjectives; to analyze and compare emotional identification vocabulary words; to summarize usage peculiarities of founded nouns‘ and adjectives‘ diminutives and emotional identification vocabulary.

Gegenstand der vorliegenden Arbeit ist die Präfigierung der Verben im Deutschen und Litauischen. Das Hauptgewicht dieser Arbeit liegt auf dem deutschen Präfix er- und seinen semantischen und syntaktischen Funktionen, die es zusammen mit einem Basisverb ausdrücken kann. Dann werden die Entsprechungen des Präfixes er- in der litauischen Sprache festgestellt und die Funktionen des Präfixes er- mit den Funktionen der entsprechenden litauischen Präfixen verglichen. / Priešdėlinių er- veiksmažodžių semantinės ir sintaksinės funkcijos vokiečių kalboje ir jų atitikmenys lietuvių kalboje. / Semantical and syntactical functions of the verbs with the prefix "er" in German and Lithuanian languages.

In der vorliegenden Arbeit wurden 2713 Familiennamen, welche aus den Bezirken Jurbarko, Plungės und Šakių stammen, dem Wörterbuch litauischer Familiennamen (Lietuvių pavardžių žodynas) entnommen und zur ihrer Struktur und Herkunft analysiert. Bei der Analyse werden die Familiennamen nach den zu analysierenden Merkmalen klassifiziert: zur Struktur wurden zwei Gruppen und zur Herkunft wurden vier Gruppen gebildet. Die Resultate der Analyse wurden statistisch bewerten und untereinander verglichen, wobei die Struktur- und Herkunftsähnlichkeit der Familiennamen in geografisch benachbarten Arealen (Bezirke Jurbarkas und Šakiai) und die Unterschiede zu den Familiennamen anderer Gebiete (Bezirk Plungė) deutlich wurden.

Baigiamajame bakalauro darbe išanalizuoti 1077 edukologijos terminai, išrinkti iš L. Jovaišos Enciklopedinio edukologijos žodyno (2007). Jų sandara, kilmė, daryba ir kirčiavimas iki šiol plačiau nenagrinėti. Edukologijos terminai sandaros atžvilgiu suskirstyti į vienažodžius ir sudėtinius (dvižodžius, trižodžius ir keturžodžius) terminus, nustatytos jų kirčiuotės. Dauguma edukologijos terminų yra vienažodžiai terminai – 655 (60,8 proc.), sudėtinių terminų rasta 422 (39,2 proc.). Daugiau nei pusė vienažodžių edukologijos terminų yra lietuviški žodžiai – 378 (57,7 proc.). Net 592 vienažodžiai terminai (90,4 proc.) yra pirmosios ir antrosios kirčiuočių – atitinkamai 363 ir 229. Trečiosios kirčiuotės rasti 35, o ketvirtosios – 26 terminai. Lietuviški vienažodžiai pirmosios kirčiuotės edukologijos terminai dažniausiai turi priesagą -imas (60), reiškiančią veiksmų pavadinimus. Tarp antrosios kirčiuotės lietuviškų edukologijos terminų daugiausia turinčių priesagas -umas (56), kuri reiškia ypatybių pavadinimus, ir -imas (47), reiškiančią įvairius veiksmus. Iš tarptautinių pirmosios kirčiuotės vienažodžių edukologijos terminų daugiausia yra su baigmeniu -ija (74), antrosios kirčiuotės – su baigmeniu -izmas (22). Iš sudėtinių edukologijos terminų daugiausia yra dvižodžių terminų – 355 (84,1 proc.). Tarp jų vyrauja terminai su prepoziciškai prijungtais dėmenimis. / The bachelor thesis analyzes 1077 terms of education which were selected from Encyclopaedic Dictionary of Education (Enciklopedinis edukologijos žodynas) by L. Jovaiša (2007). Their structure, origin, formation and accentuation have not been analyzed in detail yet. In regard to the structure, terms of education are divided into one-word and compound (consisting of two, three and four words) terms. Their accentuation classes have been determined. Most terms of education are one-word terms – 655 (60,8%), 422 (39,2%) compound terms have been found. More than a half of one-word terms of education are Lithuanian words – 378 (57,7%). 592 (90,4%) one-word terms, respectively 363 and 229 ones, are of the first and second accentuation classes. There have been found 35 terms of the third accentuation class and 26 ones – of the fourth accentuation class. Lithuanian one-word terms of education belonging to the first accentuation class often have the suffix -imas (60) which expresses the names of actions. Lithuanian terms of education belonging to the second accentuation class generally have the suffixes -umas (56) (expresses the names of characteristics) and -imas (47) (expresses various actions). International one-word terms of education belonging to the first accentuation class have the ending -ija (74), while the terms of the second accentuation class have the ending -izmas (22). A vast majority of compound terms of education are two-word terms – 355 (84,1%). Terms with... [to full text]

This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word formation categories. / Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti latvių kalbos veikėjų pavadinimų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijas. Surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) stengiamasi aiškiai suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį minėtųjų darybos kategorijų darybos latvių kalboje aprašą.