Diese Magisterarbeit beschäftigt sich mit der Analyse des deutschen Konstitutionalismus im 20. Jhr. In dieser Arbeit wird kurzer Exkurs über die ersten deutschen Reichsverfassungen von 1849 und 1871 gemacht, sowohl die verfassungsgebende Prozesse des 20. Jhrs. und historische Voraussetzungen für die Entstehung von Weimarer Verfassung im Jahr 1919 und des Grundgesetzes im Jahr 1949, ihre Bedeutung und Einfluss auf den Konstitutionalismus des 20. Jhrs. analysiert.

Moderni demokratija ir žiniasklaida yra iš esmės susijusios: kaip pastebi Jesper Strömbäck, jų santykį būtų galima apibūdinti kaip socialin�� sutartį. Žiniasklaidai reikalinga demokratinė santvarka, nes tai vienintelė valdymo forma, kuri gerbia žodžio, nuomonės (įsitikinimų), informacijos laisvę bei žiniasklaidos organizacijų nepriklausomybę nuo valstybės. Kita vertus, demokratijai taip pat reikalinga žiniasklaida, nes tai – pagrindinė priemonė, per kurią piliečiai ir jų išrinkti politiniais atstovai dalyvauja abipusiame informavimo ir įtakos darymo procese Žiniasklaida aprūpina piliečius informacija, padedančia jiems susiformuoti individualią nuomonę ir apsispręsti, už ką balsuoti; tuo tarpu valdžiai ji suteikia informacijos apie visuomenės nuomonę, kuri svarbi priimant politinius sprendimus. Kaip pastebi kritikai, tikrasis žiniasklaidos indėlis į demokratijos palaikymą vargiai atitinka jai keliamus normatyvinius reikalavimus. Teoretikai įvardija nemažai struktūrinių žiniasklaidos pokyčių, turinčių įtakos jos veiklai. Tai komercializacija, koncentracija, globalizacija, reguliacijos silpnėjimas. Agner Fog taip pat pabrėžia komercinę įtaką (kai reklamos užsakovai ir savininkai daro įtaką redakciniams sprendimams) ir turinio banalėjimą. Taigi, atsižvelgiant į visus pokyčius, kurie paveikė ir toliau daro įtaką žiniasklaidai, svarbu analizuoti, kaip žiniasklaida iš tiesų tarnauja demokratijos poreikiams dabartinėje aplinkoje, ir kuriose srityse ji šių poreikių neišpildo. Vienas... [toliau žr. visą tekstą] / Modern democracies and the media are intrinsically related. As Jesper Strömbäck notes, their relationship could be described as a social agreement. Media need democracy as it is the only political system which respects freedom of speech, of opinion, of information and the independency of media organizations form the state control. On the other hand, democracy also needs the media as it is the basic means for citizens and their elected representatives to participate in the mutual process of informing and influence making. The media give citizens information which helps them to form individual opinion and to decide whom to vote for during the election time. As for the government, the media give it information about public opinion which is important for making political decisions. As scholars observe, the real contribution of contemporary media to the support of democracy barely fit into the requirements described in theory. Many structural changes, such as commercialization, concentration, globalization and weekness of regulation have effect on the media performance. The internal and external pressures towards media organizations also have severe effects. Considering all the changes that are happening in the media sector nowadays, it is therefore important to analyze how much the media serve for the needs of contemporary democracy and where it fails to meet these expectations. One of the newest attempts in this field is the project “Media for Democracy Monitor”. This... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų įtaka demokratijai remiantis pilietinės visuomenės, mažumų ir Lietuvos žydų bendruomenės analize. Atliktas nestruktūrizuotas ir pusiau standartizuotas interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdorojami ir suskirstomi į 4 interpretuotinas kategorijas bei į 17 interpretuotinų subkategorijų pagal interviu metu užduotus klausimus. Atlikta Lietuvos žydų bendruomenės veiklos ir tikslų analizė nagrinėjant demokratijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir mažumų koncepcijas. Iškeltos tyrimo hipotezės visiškai pasitvirtino. Nevyriausybinių organizacijų teigiama įtaka demokratijai suprantama, aktualizuojama tik pačių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių. Nevyriausybinėms organizacijoms ypač aktualus valstybės, valstybės atstovų palaikymas, pagarba, tačiau iš valstybės pusės tai vyksta tik parodomuoju būdu, tik paviršutiniškai. Nevyriausybinės organizacijos sąlygoja pilietinės visuomenės galią, tuo atveju pastaroji stiprina mažumų lygiateisiškumą bei visuotinę toleranciją. / Influence of non-governmental organizations’ to democracy with reference to social society, minorities and The Jewish Community of Lithuania are analyzed in this Master’s work. Non-structural and half-standardized interviews were done. For the processing of qualitative data were using 4 interpretative categories and 17 interpretative sub-categories, grouped by questions of interview questionnaire. Also analysis of The Jewish Community’s of Lithuania work and purposes was done researching concepts of democracy, social society, non-governmental organizations and minorities. Held hypotheses proved out absolutely. Positive influence of non-governmental organizations to democracy is understood and important only for non-governmental organizations and their members. Support, respect, regard of state and its representatives is especially relevant to non-governmental organizations, but it comes from the polity only passingly. Non-governmental organizations determines power of social society, in that case the latter strengthens equality of minorities and general tolerance.

This Master’s degree thesis analyses the generational cleavage present in the South Korean electorate, according to the results of the 18th presidential election that took place in December 2012. The focus of the thesis is on the changes of political ideologies and the generational change within the past decade, since the shift within electorate’s political orientations has exposed the slowly emerging generational cleavage. The object of the thesis is to find out whether there really is a generational cleavage within the Korean electorate and if so, what are the main reasons behind it. The object is being pursued by using descriptive analysis of primary and secondary sources and an in-depth interview with open questions. / Šis magistro laipsnio baigiamsis darbas tiria kartų skirtį Pietų Korėjos respublikos visuomenėje pagal 2012 m. gruodžio mėnesį įvykusių aštuonioliktųjų prezidento rinkimų rezultatus. Pagrindinis dėmesys yra telkiamas politinių ideologijų pokyčius ir kartų kaitą praėjusiame dešimtmetyje, kadangi elektorato politinių ideologijų pokytis išryškino pamažu atsirandančią kartų skirtį. Pasitelkiant aprašomąją pirminių bei antrinių šaltinių analizę bei giluminio interviu metodą atviro tipo klausimais siekamas darbo tikslas – išsiaiškinti ar Korėjos elektorate tikrai pasireiškia kartų skirties fenomenas ir jeigu taip, kokios yra jo priežastys.

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama dalyvaujamojo biudžeto samprata ir vystymosi eiga, finansiniu aspektu išanalizuoti dalyvaujamojo biudžeto ypatumai. Įvertinta piliečių įtraukimo į biudžeto procesą ir dalyvaujamojo biudžeto esama situacija ir jos tobulinimo galimybes Lietuvos savivaldybėse. Pirmame skyriuje analizuojama demokratijos bei politinio dalyvavimo teorija. Atskleidžiama dalyvaujamojo biudžeto samprata, privalumai, trūkumai. Nagrinėjamas dalyvaujamojo biudžeto metodo susikūrimas ir vystymasis. Antrame skyriuje analizuojamos su dalyvaujamojo biudžeto procesu susiję kaštai, biudžeto pajamos ir išlaidos, pateikiama metodo ekonominė nauda. Trečiame skyriuje pateikiamos tyrimo prielaidos ir ekspertinės apklausos duomenų analizė. / Master's thesis reveals the participatory budget concept and development stages, analyze the financial aspect of the participatory budget features. Estimated situation of Citizen participation in the budget process, participatory budget and development opportunities for Lithuanian municipalities. The first section examines democracy and political participation theory. Analyze the participatory budget concept, advantages and disadvantages. Study the method of participatory budget, how has it emerged and its development. The second chapter analyzes the participatory budget process related costs, revenues and expenses, the economic benefits of the method. The third section presents the research assumptions and expert survey data analysis.

Disertacija siekiama įvertinti pasirinkto socialinio tinklo viešojo diskurso potencialą demokratinių procesų palaikymui. Tirtos viešosios klimato kaitos diskusijos (komentarai) socialiniame tinkle Facebook. Empiriniams duomenims surinkti ir apdoroti naudojamas Diskurso kokybės indeksas: įvertinta, kaip analizuojamų komentarų kokybė atitinka idealųjį habermasiškąjį diskurso kokybės supratimą. Analizuojant ir interpretuojant surinktus duomenis, įvertintos Web 2.0 komunikacijos charakteristikos (kaip galimybės ir kliūtys svarstomosios demokratijos procesams palaikyti); taip pat aptarti klimato kaitos moksliniai ir politiniai aspektai (aktualizuojant rizikos komunikacijos ir deliberatyviosios demokratijos teorines prieigas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog analizuotų viešų komentarų kokybė yra nepakankama, kad galėtų daryti konkrečią įtaką politinių sprendimų priėmimo procesuose. Pagrindinės to priežastys: a) auditorijų poliarizacija; b) nesutarimais grįsta politinė diskusija; c) nepakankamas dalyvių mokslinis ir politinis išprusimas; d) nerimtas dalyvių nusiteikimas. / The major purpose of this dissertation was to measure quality of preselected public discussions (in form of comments) generated on popular online social network Facebook. We used Discourse Quality Index as the main instrument to collect and analyze our empirical data. In particular, we measured how the quality of our discussions corresponded to the preconditions of Habermasian ideal discourse perception. In our analysis, we highlighted the role of Web 2.0 based online communications environments to support, promote or, possibly, neglect traditions and principles of deliberative democracy. Our results revealed that quality of the discussions we analyzed is not good enough; consequently, they cannot be considered by policymakers and have positive impact on decisions made. The main reasons of that are: a) audience polarization; b) dissensual political discourse; c) low participants’ scientific and political literacy; d) not serious or light role that participants undertake in the discourse.

The major purpose of this dissertation was to measure quality of preselected public discussions (in form of comments) generated on popular online social network Facebook. We used Discourse Quality Index as the main instrument to collect and analyze our empirical data. In particular, we measured how the quality of our discussions corresponded to the preconditions of Habermasian ideal discourse perception. In our analysis, we highlighted the role of Web 2.0 based online communications environments to support, promote or, possibly, neglect traditions and principles of deliberative democracy. Our results revealed that quality of the discussions we analyzed is not good enough; consequently, they cannot be considered by policymakers and have positive impact on decisions made. The main reasons of that are: a) audience polarization; b) dissensual political discourse; c) low participants’ scientific and political literacy; d) not serious or light role that participants undertake in the discourse. / Disertacija siekiama įvertinti pasirinkto socialinio tinklo viešojo diskurso potencialą demokratinių procesų palaikymui. Tirtos viešosios klimato kaitos diskusijos (komentarai) socialiniame tinkle Facebook. Empiriniams duomenims surinkti ir apdoroti naudojamas Diskurso kokybės indeksas: įvertinta, kaip analizuojamų komentarų kokybė atitinka idealųjį habermasiškąjį diskurso kokybės supratimą. Analizuojant ir interpretuojant surinktus duomenis, įvertintos Web 2.0 komunikacijos charakteristikos (kaip galimybės ir kliūtys svarstomosios demokratijos procesams palaikyti); taip pat aptarti klimato kaitos moksliniai ir politiniai aspektai (aktualizuojant rizikos komunikacijos ir deliberatyviosios demokratijos teorines prieigas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog analizuotų viešų komentarų kokybė yra nepakankama, kad galėtų daryti konkrečią įtaką politinių sprendimų priėmimo procesuose. Pagrindinės to priežastys: a) auditorijų poliarizacija; b) nesutarimais grįsta politinė diskusija; c) nepakankamas dalyvių mokslinis ir politinis išprusimas; d) nerimtas dalyvių nusiteikimas.

„Informacinės visuomenės kūrimo kliūtys ir perspektyvos Afrikos šalyse“ Darbo objektas – Afrikos šalys lokalios, regioninės ir pasaulinės Informacinės visuomenės kontekste. Darbo tikslas – atskleisti Informacinės visuomenės kūrimo kliūtis bei perspektyvas Afrikos šalyse. Darbo uždaviniai: atskleisti Globalios Informacinės visuomenės apibrėžimą, vystymo kryptis ir kūrimo prioritetus; pateikti Afrikos šalių IV kūrimo ištakas ir iniciatyvas; įvertinti dabartinę Afrikos kontinento padėtį Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių kontekste; atlikti Afrikos šalių IV lyginamąjį tyrimą. Naudojantis duomenų analizės ir lyginamuoju šalių sugretinimo metodais prieita prie išvados, kad Informacinės visuomenės kūrimas Afrikos šalyse taps evoliuciniu judėjimu pirmyn, jei šalys įveiks Tūkstantmečio plėtros tikslais konstatuotas vystimosi kliūtis ar bent jau pradės produktyviai dirbti jų įveikimo link. Informacinės visuomenės sąvoka yra kompleksiška, ji paima demokratinius principus, žmogiškuosius išteklius ir Informacijos Komunikacijos technologijų situaciją bei naudojimą šalyje. Jei vienos iš šių sudedamųjų dalių nėra, nepavyks sukurti pilnavertės Informacinės visuomenės. Tyrimo rezultatai rodo, kad Afrikai trūksta harmoningo vystimosi, nes daugelyje šalių stinga vieno, dviejų ar net visų Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių. Viena pagrindinių kliūčių harmoningam vystimuisi – lokaliniai karai ir konfliktai. Šalys, kurios per paskutinius dešimtmečius patyrė lokalinius karus ar konfliktus... [toliau žr. visą tekstą] / Towards Information society in Africa: obstacles and prospects (summary) One of the main strategic goals for every country in Information age, or probably the main – is building Information society, as achievements in this area are the main, which separate one state from another. Depending on it, all states are divided as most developed, developing and least developed. Therefore underlying goal for every state is not only to catch developing speed, but more – to seek for its own contribution in the work of creating new value society. Recently, Global community initiated building “Information society for all”. It means, for all states, regions and individuals. These goals invite to eliminate Digital Divide, helping “information poor” to take advantages of “Digital opportunity”. Main purpose of this work is to look at the situation of “information poor” in Africa continent as building of Information society is seen as opportunity to foster their development. Work theme is “Towards Information society in Africa countries: obstacles and prospects”. Main goal is to highlight obstacles and prospects of building Information Society in Africa. Tasks: to highlight definition, development trends and priorities of Global Information society; to present Information society building origins and initiatives of Africa countries; to measure present status of Information society in Africa regarding complex Information society concept; to carry a comparative research of Africa Information... [to full text]

Operative feedback between authors of publications and readers as well as between readers themselves determines considerable growth of portals with commenting functions. Unfortunately, the advantages of commenting are not used in the portals of public institutions. Therefore, this paper surveys internet commenting influence in the e-democracy development, involving the communities into decision making processes. The paper investigates, if the electronic discussions can support realization of principles of publicity, society interests importance and community involvement into the public management, mainly highlighted in theory of public administration and new public management. The main problem, why commenting functions are not being deployed in the portals of institutions, is inefficiency of commenting process regulation. So far used methods of comments regulation – simple moderation and automoderation – are inefficient (slow, subjective) when there are huge amount of users, consequently, these methods do not fit to the portals of public institutions. This paper surveys new method of commenting regulation – comoderation – which is based on user self-regulation and comment rating, consequently, more efficient. So, adopting of comoderation in the portals could provide a powerful tool for fast and purposeful changing of ideas between officials and citizens. The investigation of commenting and comment rating needs in the portals of institutions is performed due to purpose to... [to full text]