Základním cílem Američanů v poválečném Japonsku bylo provést zásadní společenské reformy, které by z Japonska učinily jejich významného politického a obchodního spojence. Z hlediska kladného a trvalého přijetí těchto reforem japonským obyvatelstvem však klíčovou roli hrála především hospodářská politika vlády a americké okupační moci, neboť pouze rostoucí životní úroveň obyvatel mohla tento základní cíl naplnit. Nastartování válkou zničené japonské ekonomiky se proto rychle stalo významným tématem okupace. Tato práce analyzuje motivy a dopady všech významných opatření realizovaných v průběhu okupace, které měly zásadní vliv na vývoj japonské ekonomiky a životní úrovně. Z tohoto pohledu je práce dělena na dva základní bloky. V první části je hodnocena především fiskální politika japonské vlády, její přístup k poválečné inflaci a k centrálnímu řízení ekonomiky. Druhá část práce potom analyzuje tři zásadní reformy okupační moci týkajících se demonopolizace, pozemkové reformy a odborového hnutí. Cílem práce je kromě analýzy hospodářské politiky také rozhodnout, do jaké míry nakonec americká okupace přispěla k budoucí ekonomické prosperitě Japonska.

Tato diplomová práce se zabývá analýzou současné politické a ekonomické situace v Argentině a České republice, historií a současností vzájemných politických a ekonomických vztahů těchto zemí a snaží se nalézt oblasti, kde by spolu tyto země mohly perspektivně spolupracovat. Na závěr je v práci sestavena právě SWOT analýza pro vzájemnou kooperaci České republiky a Argentiny na poli obchodní výměny a podnikání subjektů z ČR v Argentině.

China is without any doubt one of the hot topics of today`s world and it is going to stay so in the foreseeable future as well. The European Union is aware of that as all other major players in the world are. They look at China in both awe and fear. Whether the fear is justified or not, is another question. China`s WTO entry was a clear signal for its trading partners that the reforms will go on and that China is going to follow its principals. The year 2006 marked the fifth year of China`s accessions to the WTO. By that time, China became, the world`s fourth-largest economy, the world`s third-largest trading nation after the U.S. and Germany, one of the most popular destinations for foreign direct investment, a major global manufacturing center and, along with the U.S. economy, one of the world`s greatest, if not the greatest, engines of economic growth.

Doktorská práce se zaměřuje na podnikatelské klima v zemích procházejících transformací s konkrétním zaměřením na Českou republiku a její srovnání vůči Švýcarsku. Metodou grounded theory porovnává možnosti zakládání nových akademických spin-off v obou zemích a hodnotí klíčové faktory v dané oblasti. Práce se opírá o rozsáhlý soubor literatury stejně jako o vlastní výzkum.

This final thesis will be devoted to the position of China in the world economy, and in particular its potential to become the largest economy in the world. High Chinese economic growth of the past ten years, and China's actions have shown its potential to become a world leader. China's competition is current but economically debilitating leader USA. The financial crisis and high debt caused the U.S. economic slowdown and possible potential loss of world leadership. The objective of thesis is to assess, on the basis of the analysis of the current state of the Chinese economy and its growth potential and threats, whether China is to become the world leader in the near future, and takes over that primacy by the longtime leader USA. In order to meet the above mentioned objectives, the thesis also will focus on the current situation of the U. S. economy.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir po to prasidėję bei dabar vykstantys demokratiniai procesai politinės, ekonominės ir socialinės veiklos sferose, šalies valdžios ir jos viešojo administravimo institucijoms kasmet kelia vis naujus uždavinius valstybės reikalams geriau tvarkyti. Per praėjusius septyniolika metų iš esmės buvo pakeista visa viešojo administravimo sistema, paveldėta po 50 metų krašto buvimo komandinėje valdymo sistemoje. Laikotarpis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vadinamas pereinamuoju. Tai perėjimas iš vienos politinės ekonominės sistemos į kita. Jam būdingas šalies santvarkos pasikeitimas, rinkos ekonomikos kūrimas, dalies žmonių stabilios socialinės padėties svyravimas. 1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mūsų šalis grįžo į tarptautinę bendruomenę, kaip pilnateisė jos narė, su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis. Įvykę reikšmingi politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai įtakojo visas gyvenimo sritis Lietuvoje. Šalyje sukėlė sparčią socialinę transformaciją, modernizacija: vystosi nauji socialiniai santykiai, atsiranda naujos informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimo galimybės. Pokyčiai turėjo ypač didelės įtakos žmonių gyvensenai, aplinkai, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Atkūrus nepriklausomybę politiniai, socialiniai, socialiniai psichologiniai veiksniai, turėję įtakos jos siekiams, lėmė greitą, totalitarinės valstybės primestų socialinių teisinių vertybinių... [toliau žr. visą tekstą] / Justiniškės people were questioned, inquiring their education, employment or occupation, sources for living and income, their opinion about Justiniškės area, problems and live after the restoration of Lithuanian independence. The results of the analysis show that younger, better educated and higher-paid people are more inclined to assess the level of life after the restoration of independence positively rather than older and less paid people, who were not able to adapt to the new life. The most urgent problems are small parking places, high prices for central heating, renovation of houses and poor conditions of pavements. Although in the Soviet times Justiniškės was one of the newest living residence area, today it is necessary to renovate the blocks of flats, solve parking problems, renew the playgrounds for children, places for recreation and sports. Most of the people are Lithuanian, still working and busy people, having college or secondary education, mostly living on their salaries. Socio-economical changes after the restoration of Lithuanian independence satisfy the majority. Smaller enterprises, having small number of employees, predominate in Justiniškės area. Justiniškės Neighbourhood should give more attention to citisens and buisines holders, as weel as local culture organization. Only with good relationship is possible to receive maximum results.

Prekyba yra pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Šiame darbe nagrinėjama tarptautinė prekyba bei jos finansavimo būdai, formos, sąlygos, metodai. Taip pat aprašomi, tarptautinio sandėrio ypatumai: skirtumai tarp vietinio ir tarptautinio sandorio, prekybos sąlygų interpretavimą vienodinančios tarptautinės taisyklės. Aptariant galimus tarptautinės prekybos finansavimo šaltinius, analizuojamas bankų vaidmuo atliekant tarptautinius atsiskaitymus, rizikos ir problemos, susijusios su tarptautiniais atsiskaitymais. Galiausiai siekiama išnagrinėti tarptautinės prekybos trumpalaikius ir vidutinio bei ilgo laikotarpio finansavimo metodus. Siekta išsiaiškinti, kokios galimybės įmonėms Lietuvoje pasinaudoti tarptautinės prekybos finansavimo sąlygomis bei rizikos mažinimo metodais. Deja, Lietuvoje šiuo metu praktiškai naudojamų tarptautinės prekybos kreditavimo būdų tėra tik keletas. Tai trukdo tobulėti Lietuvos kreditavimo sistemai, priartėti prie europinių standartų. Kartais eksportuotojai ir importuotojai apie kai kurių kreditavimo būdų teikiamą naudą ir galimybes žino labai nedaug. Žinių stoka neleidžia jiems teisingai pasirinkti tarptautinės prekybos kreditavimo būdą ir taip sukurti savo įmonėse pelningą veiklą. Priešingai, kai kada tai gali būti net bankrotų priežastimi. / Trade is the oldest and most important form of inter-state economic relations. The present work deals with the international trade and the ways, forms, conditions and methods of its financing. Characteristics of international deals are also being dealt with together with the differences between a local and an international deal, as well as international rules that make interpretation of trade conditions similar. Possible financing resources of international trade are being discussed and the role of banks analyzed in executing international settlements, including the risks and problems related to international payments. Finally, it is aimed at analyzing the short-, medium- and long-term international trade financing methods. The aim has also been to make clear what possibilities are at hand for the companies in Lithuania to use the conditions of international trade financing and methods of risk reduction. However, there are but a few ways of international trade financing currently in use in Lithuania. It hampers the improvement of the Lithuanian crediting system and slows down the pace of reaching European standards. Occasionally, exporters and importers know very little about benefits and possibilities offered by certain ways of crediting. Lack of knowledge prevents them from choosing the right method for international trade financing and, as a result, does not provide for profitable business of such companies. Furthermore, it sometimes may result in bankruptcies.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami šešėlinės ekonomikos mastai ir pasireiškimo formos Lietuvoje bei veiksniai, įtakojantys kontrabandos atsiradimą. Nagrinėjama akcizo mokesčio ir jo tarifų didėjimo įtaka valdžios biudžeto pajamoms, akcizinių prekių realizacijos apimtims bei kontrabandos mastams. Darbe įvertinta kontrabandos įtaka akcizinių prekių realizacijai ir pajamų iš akcizo mokesčio surinkimui į valdžios biudžetą. Nustatyti valdžios biudžeto nuostoliai 2002-2006 metais dėl padidėjusių akcizų tarifų, kontrabandos, valdžios biudžeto pajamų iš akcizų atotrūkio nuo BVP. / The extent of the black economy, the ways of its manifestation in Lithuania and actions, supporting the emergence of smuggling are analyzed in this Master’s thesis. The influence of the excise tax and the growth of its tariffs on the state revenue, the realization amount of excise charged goods’ and the extent of smuggling are examined. The influence of smuggling on the realization of the excise charged goods and on the income of the excise tax to the state budget are evaluated in the work. Also the damage of the state budget within 2002-2006 because of increased excise tariffs, smuggling and the avulsion the revenue of the state excise from GDP are defined.

The master‘s paper provides the analysis of Lithuanian and foreign scientific literature on the knowledge economics development opportunities in Lithuania while using EU structural funds. Here are analysed theoretical knowledge economics development trends, presumptions of creation, help of EU structural funds to develop Lithuanian knowledge economics. Taking into account Common Program Document of Lithuania and the structure of Lithuanian EU structural funds here was evaluated an opportunity to develop Lithuanian knowledge economics. On May 4th, 2006 the author took part in the 6th conference for Junior Researchers “Urgent Issues of Economics and Management” organized by Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, and read the article: “The Possibility of Knowledge Economics in Lithuania by EU Structural Funds”.

Darbas parašytas besimokančios visuomenės sampratą nagrinėjant šiuose kontekstuose: švietimo ir mokslo sistemos, t.y. aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą, besimokančių regionų ir besimokančios ekonomikos kontekste. Taikant analitinį, aprašomąjį bei lyginamąjį metodus, nagrinėjami Lietuvos ypatumai, problemos, stabdantys Lietuvos kaip besimokančios visuomenės plėtojimą. Darbe teigiama, kad didelis aukštojo mokslo siekiančiųjų skaičius nėra Lietuvos kaip besimokančios visuomenės sėkmės rodiklis ir neužtikrina konkurencingumo, o mokymasis visą gyvenimą priklauso ne tik nuo valstybės politikos mokslo atžvilgiu, bet ir nuo gyventojų motyvacijos, darbdavių požiūrio, pilietinės visuomenės stiprumo. Darbe taip pat teigiama, kad besimokančių regionų kūrimasis priklauso nuo socialinio kapitalo faktoriaus: visuomenės socialinių ryšių stiprumo, pasitikėjimo, bendruomeniškumo, o taip pat kad tinklais ir partnerystėmis pagrįsta inovacijų sistema, ypač vertinant žmogiškųjų išteklių veiksnį, gali sąlygoti Lietuvai didesnį konkurencinį pranašumą. / The focus of this paper is the notion of a learning society in Lithuania. Lithuania, as a EU member, is in the process of implementation of a Lisbon strategy, which declared the goal of creation the knowledge society until the year 2010. The main task is to identify the peculiarities and problems that impede the creation and development of a learning society in Lithuania. The different aspects have been analyzed: primarily, the higher education system and the notion of lifelong learning, then the conception of a learning region in Lithuania, and finally the creation of a learning economy with effective innovation systems. It is claimed that Lithuania, being an educated country with high percentage of students enrolment, is not competitive enough, and that lifelong learning depends not only on the policy of a government, but on the motivation of the citizens, the approach of the employers and a strength of a civil society. It is also claimed that the spontaneous creation of learning regions lies in the social capital (trust, social capabilities). An interactive and systemic innovation system based on the partnerships and networks, with a strong value of a human factor, can guarantee a better competitive advantage.