No description available.

No description available.

No description available.

No description available.

S'inscrivant dans la conception évaluative du jugement social (Beauvois et Dubois, 2009), cette thèse a pour objectif de montrer que les deux dimensions du jugement personnologique (utilité et désirabilité sociales) correspondent à deux modes de connaissance évaluative très généraux intervenant dans le jugement de tout objetsocial. De façon plus précise, on se propose de montrer que ces deux modes de connaissance peuvent 1. être induits à partir de pratiques évaluatives faites tantôt sur des personnes, tantôt sur des objets, et 2. être ensuite généralisés à la description d'objets (après induction sur des personnes) ou de personnes (après induction sur des objets).Deux recherches montrent que les adjectifs évaluatifs courants et propres à la description des objets de consommation sont, comme attendu, massivement structurés par deux dimensions analogues à la désirabilité et à l'utilité sociales (respectivement l'agréabilité et la valeur marchande des objets). Six autres expérimentations, destinées à tester la généralisation des deux modes de connaissance évaluative montrent globalement, commeattendu, qu'il est possible d'induire un mode de connaissance évaluative, surtout celui en lien avec l'utilité sociale, et un mode de connaissance descriptive et que le mode de connaissance induit peut effectivement être généralisé à la connaissance d'un autre registre d'objets (du registre des personnes à celui des objets vs du registre des objets à celui des personnes).Nos résultats suggèrent donc que la désirabilité sociale et l'utilité sociale semblent bien fonctionner comme deux modes de connaissance évaluative généraux tant des personnes que des objets de consommation. Ils confirment aussi que la mobilisation de ces deux dimensions relève bien des pratiques sociales d'évaluation et non de la réalité psychologique des personnes. Les apports théoriques à la conception évaluative, les perspectives de recherches, ainsi qu'une application potentielle à la psychologie du consommateur, sont discutées. / Following evaluative framework of social judgment (Beauvois and Dubois, 2009), this thesis aims at showing that the two dimensions of persons judgment (the so called : "social utility" and "social desirability") correspond to two evaluative knowledge's modes that can be applied to common objects judgment. More precisely, we propose to demonstrate that these two evaluative modes can be 1. induced from evaluativepractices made either into the person register, or into the object register, and 2. then generalized to objects descriptions (following induction into person register) or to persons descriptions (following induction into object register).Two researches started with showing that current and evaluative adjectives that are suitable for objects description are massively structured by two dimensions similar to social desirability and social utility (respectively "agreeableness" and "market value"). Six other experiments intended to test the generalization of the two evaluative modes. As predicted, results showed that it is possible to induce the two evaluative knowledgemodes, especially that which pertains to persons social utility and market value, and another descriptive knowledge mode, and that these induced modes can be generalized from persons to objects and conversely from objects to persons.Thus, these findings suggest that the social desirability and the social utility traits dimensions function like two general modes of evaluative knowledge that can be applied to any social object. They also confirm that the mobilization of these two modes is not a consequence of psychological realism, but result of evaluative social practices. Theoretical implications for the evaluative framework as well as directions for future work and apotential application for consumer psychology are discussed.

L’effet de Conditionnement Evaluatif (CE) correspond au changement de valence émotionnelle d’un stimulus initialement neutre (Stimulus Conditionnel, SC), suite à son association avec un stimulus affectif (Stimulus Inconditionnel, SI). Dans cette thèse, nous abordons le sujet du CE avec une approche fonctionnelle en trois axes. Après une présentation générale de l’effet de CE, nous proposons, dans chacun des axes, la description et l’opérationnalisation de nouvelles procédures expérimentales pour chacune des étapes typiques d’une expérience de CE (Apprentissage, Mesure et Modification).Dans l’axe 1, nous proposons une nouvelle procédure d’apprentissage, utilisant des mouvements en tant que stimuli affectifs. L’axe 2 porte sur la mesure de l’effet de CE, nous y présentons la Semi Implicit Task (SIT) destinée à évaluer l’attitude envers un stimulus. Enfin, l’axe 3 s’intéresse à la modification de l’effet de CE, nous présentons des méthodologies destinées à modifier les affects acquis par des stimuli, avec et sans recours à des interventions verbales.Tout au long de ce travail, pour chacune des méthodologies proposées, les implications théoriques et les applications pratiques, particulièrement en psychothérapie, sont discutées. Dans la dernière partie de cette thèse, nous partageons différentes réflexions théoriques relatives à la fonction et la conceptualisation de l’effet de CE, et présentons quelques perspectives de recherches cliniques. / Evaluative Conditioning (EC) is a change in liking of a neutral stimulus (conditioned stimulus, CS) resulting from its association with an emotional stimulus (Unconditioned stimulus, US). In the present thesis we investigate EC using a functional approach. After a general presentation of EC, we focus on both describing and operationalizating new experimental procedures corresponding to each typical phase of an EC experiment: Learning, Measurement and Modification.First, we describe a new learning procedure using motion as USs. Second, we investigate a new measure of EC that we have called the Semi Implicit Task that assess attitude toward CSs. Finally, we investigate the modification of acquired valences with methodologies based on interventions with and without the use of verbal information.Within this general perspective, we discuss both theoretical implications and practical applications of EC. Regarding the second point, we shed light on potential applications in the domain of clinical psychology.

This thesis explores how verbal and nonverbal signs communicate attitudes and the rhetorical functions of such attitudinal signs. Attitudes are regarded as rationalized evaluations of attitudinal objects, and through their manifestation in signs an attitudinal gestalt is communicated. This gestalt is regarded as the audiences perception of the rhetors attitude. It is shown that the attitudinal signs function as ethical, logical and pathetic proofs and that they can create identification between the audience and the rhetor. The signs can have effects on the audiences perception of the attitudinal objects, their perception of the rhetor and influence the social dynamic of the discourse. A three-step method of rhetorical criticism is proposed, where the rhetors display of attitudinal signs is analyzed according to form & meaning, the attitudinal gestalts they convey, and the rhetorical effects they have.

Tyrimo tikslas - ištirti vidurinės mokyklos abiturientų baimės ir pažangumo ypatumus bei sąryšį. Buvo ištirta 111 moksleivių. Darbe naudota metodika - „Diferencijuotas mokyklos baimės aprašas“ - (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), leidžiantis nustatyti abiturientų baimę provokuojančių veiksnių, baimės apraiškos formų bei baimės įveikos ir įtvirtinimo būdų lygius. Ji panaudota du kartus – vieną kartą likus mėnesiui iki egzaminų buvo naudojamas ilgasis variantas, o kitas trumpasis pakartotinis variantas – prasidėjus pirmiesiem įskaitų laikymam. Tyrimo rezultatai parodė, kad abiturientų įvairių baimės rodiklių išreikštumas pirmojo bei pakartotinio tyrimo metu skiriasi, o taip pat šie rodikliai skiriasi priklausomai nuo lyties, bet fiziologinės baimės apraiškos pakartojus tyrimą išlieka nepakitusios. Humanitarinį ir realinį mokymosi profilį pasirinkę abiturientai įvairių baimės rodiklių išreikštumu nesiskiria. Tik pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad į humanitarinius mokslus linkę abiturientai labiau nei linkę į realinius kontroliuoja baimę. Be to, pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad abiturientai, pasirinkę didesnį valstybinių egzaminų skaičių, mažiau linkę į išorinį ir vidinį baimės įtvirtinimą nei abiturientai, pasirinkę mažesnį egzaminų skaičių. / The aim of this research is to assess the connection between fears of school – leavers and academic achievement peculiarity. 111 school-leavers participated in this research. These method were used for investigation – Discriminating Fear of School Inventory (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), which lets to assess factors provoking fear of school- leavers, fear‘s expressions, coping ways with fear and levels of fear fix. School – leavers were assessed two times. The results indicated that fear index are different at testing first and second time. These indexes are different to men and women, but at first and second time of testing the physiological expresses of fear are the same. The index of fear are the same in school leavers with humanitarian and real profiler (first time testing), but humanitarians can control fear more effectively than real profiler schoolchildren (second time testing). One more thing – school- leavers who have chosen more exams were more prone to fix fear than school- leavers who have chosen less exams.

Naujausi tyrimai rodo, o ir kiekvienas informacijos gavėjas pastebi, kad informacijos teikėjas labai dažnai nesugeba atsiriboti nuo subjektyvumo. Taip atsitinka todėl, kad kiekvienas informacijos koduotojas turi skirtingus patyrimus, interesus, įvairias nuomones apie įvykius, jį supantį pasaulį, požiūrį į vieną ar kitą situaciją, dalyką ir pan. Tyrimo tikslas – atpažinti žiniasklaidos tekste vartojamus vertinamuosius elementus, suklasifikuoti juos ir aprašyti, kaip, pasitelkus vertinamuosius elementus, atspindima autoriaus pozicija, požiūris, nuomonė apie žinomą įvykį, realų faktą ar įvykusią situaciją. Šio mokslinio darbo objektas – vertinamieji elementai, vartojami Lietuvos interneto žiniasklaidos tekstuose. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo numatyti 6 uždaviniai, apibendrintai jie yra tokie: apžvelgti atliktus mokslinius tyrimus ir jų rezultatus bei metodus pritaikyti lietuvių kalbos interneto žiniasklaidos tekstuose vartojamiems vertinamiesiems elementams tyrinėti; pagal sudarytą pagrindinių ir šalutinių vertinamųjų parametrų schemą atpažinti, suklasifikuoti vertinamuosius elementus, juos išanalizuoti ir aprašyti; pristatyti darbo metu kilusias problemas ir sunkumus, ypač susijusius su vertinamųjų elementų atpažinimu; atlikti apklausą-eksperimentą ir aptarti rezultatus. Atlikus vertinamųjų elementų, vartojamų interneto žiniasklaidos tekstuose, tyrimą, patvirtinta kelta hipotezė, kad pasitelkęs vertinamuosius elementus teksto autorius gali perteikti asmeninę poziciją... [toliau žr. visą tekstą] / Both the latest studies and the opinion of information receivers show that information providers are often unable to distance themselves from subjectivity. This happens because every information addresser has particular experiences and interests, various opinions about the events and environment, different view to one or another situation, and etc. The aim of the thesis is to identify the evaluative elements used in media discourse, to classify them and, with the help of evaluative elements, to describe how author’s position on the event, actual fact or situation is reflected. The object of this work is the evaluative elements, used in the texts of Lithuanian media websites. In order to achieve the object, six tasks were set: to overview the carried out scientific researches and their results and to adapt the methods to the exploration of evaluative elements used in the texts of Lithuanian media websites; to identify, classify, then analyze and describe evaluative parameters, according to the main and secondary evaluative parameters scheme; to present problems and challenges arisen, particularly those related to evaluative elements recognition; to carry out an experiment-survey and to discuss the results. After a study of evaluative elements used the discourses of media websites, the following the hypothesis was confirmed: with the help of evaluative elements, the author of the text can convey a personal attitude and shape reader’s opinion. There are various categories to... [to full text]

Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text] / Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą]