Tyrimo objektas: šiaurietiškojo ėjimo poveikis vyresnio amžiaus žmonių fiziniam pajėgumui ir gyvenimo kokybei. Tyrimo problema. Fizinis aktyvumas turi užimti svarbią vietą kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai tokia veikla, kuria reikia užsiimti nuolat, be didesnių pertraukų, kitaip nepajusime tikrosios fizinio aktyvumo naudos sveikatai ir gyvenimo kokybei. Reguliarus fizinis aktyvumas dažnai siejamas su gera nuotaika, mažėjančiu stresu ir didėjančiu fiziniu pajėgumu (Rejeski & Mihalko, 2001). Šiaurietiškasis ėjimas – tai vis populiarėjanti fizinio aktyvumo forma tinkanti, bet kokio amžiaus ar sveikatos būklės žmonėms, tiesa dažniau mėgstama senjorų, dėl nedidelio intensyvumo, mažos traumatizmo rizikos, mažų finansinių išlaidų, taip pat tai puiki galimybė būti socialiai aktyviems (INWA). Tyrimai įrodo, jog šiaurietiškasis ėjimas stiprina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, bei imuninę sistemas, taip pat padeda išvengti lėtinių susirgimų rizikos (Porcari et al., 1997; Church et al., 2002; Breyer et al., 2010). Pasak Tarptautinės Šiaurietiškojo Ėjimo sasociacijos, šiaurietiškojo ėjimo, kaip gana naujos fizinio aktyvumo formos siekiai yra sveikatos palaikymas, sveikatos resursų stiprinimas, prevencija siekiant išvengti ligų ar traumų, bei reabilitacija susigražinant sveikatą. Labai mažas vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas Lietuvoje jau niekam nekelia nuostabos, galbūt jiems tereikia pasiūlyti tinkamą fizinio aktyvumo formą. Užsienio autoriai (Larkin et al., 1992; Rodgers et... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is the influence of Nordic walking on the physical capability and quality of life of elderly people. The relevance of the study: Each person should regard physical activity as one of the top priorities in life. People should engage in physical activity constantly without any longer intervals if they want to experience its true benefits for health and quality of life. Regular engagement in physical activity is often related to good mood, decreasing stress levels and increasing physical capabilities (Rejeski & Mihalko, 2001). Nordic walking is a form of physical activity which is rapidly gaining its popularity and is suitable for people of various ages and health conditions. It is noticeably favored by the elderly due to its light intensity, low risk of injuries, insignificant financial resources involved, and perfect opportunity to be socially active (INWA). The researches carried out on the subject suggest that Nordic walking strengthens the circulatory, respiratory and immune systems, and lowers the risk of contracting chronic diseases (Porcari et al., 1997; Church et al., 2002; Breyer et al., 2010). According to the International Nordic Walking Association (INWA) the goals of Nordic walking as a new form of physical activity are to maintain one’s health, strengthen the resources for health, prevent diseases and injuries, and provide health recovery activities. Nobody is surprised at the currently existing low physical activity of the elderly... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų gyvenimo kokybę, vidinę darną, laisvalaikio fizinį aktyvumą ir jų tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų fizinio aktyvumo elgseną lyties ir amžiaus aspektais. 2. Nustatyti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų vidinės darnos lygį lyties ir amžiaus aspektais. 3. Įvertinti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus aspektais. 4. Atskleisti vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant programų paketą SPSS 19.0 for Windows. Tyrimo organizavimas. Momentinės apklausos dalyviai buvo atrinkti geranoriškumo principu. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti demografinius ir socialinius duomenis (lytį, amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeiminę padėtį) taip pat buvo teiraujamasi apie jų fizinį aktyvumą, dalyvaujant vidutinio intensyvumo ir labai intensyvioje veikloje. Dalyviai užpildė bendrojo pobūdžio gyvenimo kokybės klausimyną SF-36, o vidinė darna buvo vertinta pagal Antanovskio skalės trumpąją versiją. Tiriamieji. Tiriamąją imtį sudarė 105 vidurinių mokyklų mokytojai ir 106 sveikatingumo šventės dalyviai, viso 211. Rezultatai. Vyrai buvo fiziškai aktyvesni už moteris, net 92,2 proc. apklaustų vyrų buvo pakankamai fiziškai aktyvus. Sveikatingumo šventės dalyviai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate and to compare health-related quality of life, sense of coherence, leisure time physical activity and their relationships in the samples of teachers and participants of healthiness festival. For the fulfillment of the aim, the following objectives were formulated: 1. To estimate and compare leisure time physical activity among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 2. To assess and compare sense of coherence among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 3. To estimate and compare health-related quality of life among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 4. To assess the relationship between sense of coherence, health-related quality of life and leisure time physical activity. Research methods: 1. Analysis of the literature. 2. Examination by self-reported questionnaire. 3. Statistical analysis was performed using SPSS 19.0 software package for Windows. Study design. Survey participants were selected using the principle of benevolence. Respondents were asked to indicate demographic and social data (gender, age, social status, education, marital status). Study participants were also asked about their leisure time physical activity in the presence of moderate-intensity and very intensive work. Participants also filled out a generic quality of life questionnaire SF-36 (Short Form 36). Sense of coherence was evaluated using the short... [to full text]

Baigiamojo darbo tema – aplinkos tinkamumo gyventi Lietuvos miestuose vertinimas. Darbo tikslas - identifikavus aplinkos tinkamumą gyventi miestuose lemiančius veiksnius, sudaryti Aplinkos tinkamumo gyventi miestuose indeksą ir patikrinti jo tinkamumą remiantis Lietuvos miestų pavyzdžiu. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai aplinkos tinkamumo gyventi aspektai. Antrojoje dalyje pateikiama lyginamoji penkių Lietuvos didžiųjų miestų statistinė analizė ir aplinkos tinkamumo gyventi miestuose vertinimo metodologija, sukuriamas ir apskaičiuojamas miestų vertinimo indeksas. Paskutinėje darbo dalyje atliekama gautų rezultatų analizė, pateikiamos rekomendacijos atlikto tyrimo tobulinimui ir pritaikymui praktikoje, vertinamas savivaldybių biudžeto išlaidų aplinkos tinkamumo gyventi gerinimui panaudojimo efektyvumas. Analizuojant didžiuosius miestus pagal atskiras aplinkos tinkamumo gyventi dimensijas paaiškėjo, kad socialinė aplinka geriausia Kaune, ekonominė - Vilniuje, aplinka ir infrastruktūra - Panevėžyje, o kultūrinė aplinka - Šiauliuose. Bendras aplinkos tinkamumas gyventi geriausiai įvertintas Vilniuje. / The topic of the paper - evaluation of livability of environment in Lithuanian cities. The main goal of the paper is to create the Index of livability of environment in the cities after the identification of the main livability of environment factors and to check suitability of this index for Lithuanian case. The first part analyzes theoretical aspects of livability of environment. The second part presents the comparative statistical analysis of five largest Lithuanian cities and methodology of evaluation of livability of environment in cities. The last part of the paper performs the analysis of results, recommends how to improve and adopt the study in practice, evaluates the efficiency of use of municipal budget funds in order to improve livability of environment in municipality. The analysis of Lithuanian largest cities according to the dimensions of environment has showed that the best social environment is in Kaunas, the best economical environment - in Vilnius, the best environment and infrastructure - in Panevėžys, the best cultural environment - in Šiauliai. All in all the best livability of environment is in Vilnius.

Tyrimo objektas: moterų ir vyrų sergančių Parkinsono liga pusiausvyra ir gyvenimo kokybė. Darbo tikslas: nustatyti kineziterapijos poveikį vyrų ir moterų, sergančių Parkinsono liga pusiausvyrai ir gyvenimo kokybei. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti vyrų ir moterų, sergančių Parkinsono liga gyvenimo kokybę prieš ir po kineziterapijos. 2. Nustatyti ir palyginti vyrų ir moterų, sergančių Parkinsono liga dinaminę ir statinę pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos. Hipotezė: mes manome, jog gyvenimo kokybė ir pusiausvyra gerės po kineziterapijos taikymo. Tyrimo metodai: 1. ,,Stotis ir eiti“ testas 2. Berg pusiausvyros skalė 3. Gyvenimo kokybės klausimynas (SF-36) Tyrimo išvados: 1. Kineziterapija reikšmingai sumažino moterų, sergančių Parkinsono liga skausmą, o kiti gyvenimo kokybės rodikliai kaip ir vyrų nepakito. 2. Sergančiųjų Parkinsono liga moterų ir vyrų dinaminė ir statinė pusiausvyra po kineziterapijos nepakito. / The object of study: women and men suffering from Parkinson's disease, balance and quality of life. The aim: determine the effects of physiotherapy for men and women, suffering from Parkinson's disease, balance and quality of life. Objectives: 1. Identify and compare men and women with Parkinson's disease quality of life before and after physiotherapy. 2. Identify and compare men and women with Parkinson's disease, dynamic and static balance before and after physiotherapy. Hypothesis: we are guessing that after physiotherapy will improve the quality of life and the balance. Methods: 1. „Up and go“ test 2. Berg Balance Scale 3. Quality of life questionnaire (SF – 36) Conclusions: 1. Physiotherapy significantly reduced the pain in women with Parkinson's disease other quality of life indicators as men not changed. 2. Men and women with Parkinson's disease static and dynamic balance after physiotherapy not changed.

Darbo aktualumas: Vaikų su įgimta širdies yda gyvenimo kokybės tyrimas atskleidžia ir padeda suvokti pagrindines vaikų ir jų tėvelių, šeimos problemas, poreikius, vertybes, nuostatas. Šių vaikučių gyvenimo kokybės vertinimas yra papildomas sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumo kriterijus. Juo remdamiesi galime stebėti sveikatos priežiūros veiksmingumą, esant reikalui, jį koreguoti, tobulinti. Tyrimo tikslas: Įvertinti 2–18 metų amžiaus vaikų, sergančių įgimta širdies yda, ir jų tėvų gyvenimo kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti vaikų su įgimta širdies yda ir jų tėvų socialines-demografines charakteristikas. 2. Įvertinti vaikų, sergančių įgimta širdies yda, gyvenimo kokybę vaikų požiūriu. 3. Įvertinti vaikų, sergančių įgimta širdies yda, gyvenimo kokybę tėvų požiūriu. 4. Palyginti vaikų su įgimta širdies yda ir jų tėvų gyvenimo kokybės vertinimo požiūrio skirtumus. 5. Pateikti praktines rekomendacijas, šeimoms auginančioms vaikus su širdies yda, siekiant pagerinti tėvų ir vaikų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. Vaikai su ĮŠY ir jų tėveliai–gydyti Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose II širdies chirurgijos skyriuje bei atvykę konsultuotis į klinikos konsultacininę polikliniką, dėl širdies ydos. Tyrimo metodai:. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Tyrimo instrumentai – anketa: PedsQLTM (Pediatric Quality of Life Inventory ™) širdies modulis versija 3.0, PedsQLTM įtakos šeimai modulis versija 2.0 bei papildoma anketa, skirta šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / Urgency of the problem: research of quality of life of children with CHD uncovers and helps to understand the main children‘s and their parents‘, families‘ problems, demands, valuables, attitudes. Evaluation of quality of life of such children is an additional criterion to effectiveness of public health service. It can be used as a base for monitoring of effectiveness of public health service, to improve or adjust it, if needed. The aim of the research work was to evaluate quality of life of 2-18 years old children with CHD and their parents. Tasks of the research: 1. To review social–demographic characteristics of children with CHD as well as their parents. 2. To evaluate quality of life of children with CHD in children‘s point of view. 3. To evaluate quality of life of children with CHD in parent‘s point of view. 4. To compare evaluation approaches to quality of life of children with CHD and their parents. 5. To provide practical recommendations for families with CHD in order to improve quality of life of children and their parents. Sampling. Children with CHD–cured at II Surgery Department of Vilnius University hospital Santariškių klinikos as well as consulted at Consultation Clinic of the same hospital as well as their parents. Methods: The research was performed by questioning. Used tools were questionnaires PedsQLTM Cardiac module 3.0, PedsQLTM Family impact module 2.0 and additional questionnaire to evaluate family demographic data. The data was processed using... [to full text]

Darbo tikslas – išsiaiškinti Savivaldos Programos kursų poveikį reumatoidiniu artritu sergančiųjų gyvenimo kokybei. Tyrime dalyvavo 72 sergantieji reumatoidiniu artritu. Pirmosios grupės 24 tiriamieji išklausė Artrito Savivaldos programos kursus. Antrąją grupę sudarė 24 RA sergantieji, kurie gydėsi reumatologijos skyriuje; trečiajai, 24 asmenų RA grupei, poveikis nebuvo darytas. Tyrime dalyvavo 58 moterys ir 14 vyrų,- jų amžiaus vidurkis atitinkamai buvo: 60,03 ir 64,28 metų. Pradžioje tyrimo respondentams išdalintos demografinės anketos bei gyvenimo kokybei tirti „SF – 36“ klausimynas. Po 6 mėnesių pakartotinai visų grupių tiriamieji užpildė klausimyną „SF – 36“. Išanalizavus gautus rezultatus, padarytos išvados: didžiausią išliekamąjį pokyčių efektą po pusės metų davė Artrito savivaldos programos kursai. Susidoroti su fizinėmis problemomis, ribojančiomis veiklą; sumažinti skausmą ir jį kontroliuoti; tiriamųjų energingumą bei gyvybingumą kelti bei palaikyti Artrito savivaldos kursai respondentams padėjo labiausiai. Socialinius ryšius sergantieji RA efektyviausiai sustiprino, dalyvaudami Artrito savivaldos programoje, be to, jų bendras sveikatos įvertinimas po pusės metų buvo aukščiausias. Lyginant tiriamųjų grupės, neturėjusios poveikio; sergančiųjų RA po stacionarinio gydymo bei Savivaldos programos dalyvių rezultatus,- nustatyta, jog efektyviausiai emocines būkles, ribojančias veiklą, stabilizavo Artrito Savivaldos programos klausytojai. Po šešių mėnesių Artrito Savivaldos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to examine the impact of Quality of Life (QoL) of patients with RA after Arthritis Self – Management program. There where 72 persons of participants with RA: 58 women & 14 men. Their mean age was: 60,03 and 64,28 years. The first group (24 participants) attended Arthritis Self – Management program; the second group of 24 RA patients had treatment at hospital, and the third group of 24 respondents were without impact. In the analysis were used methodics: demographic questionnaire and Questionnaire SF-36 for Quality of Life. First the participants were asked to complete the questionnaires before research. The second stage took place after six months: the participants completed Questionnaire SF-36. Conclusions: the moust of changes after six months where in scores by participants after Arthritis Self – Management program. The scores of physycal function; role-physical; general health; vitality; social function; role-emotion and mental health were highiest by participants of Arthritis Self – Management program. Bodily pain was moust decreased by attenders of Arthritis Self – Management program. It is obvious that participating Arthritis Self – Management program increase controle of RA symptoms and affects health - related physical, psychological and social spheres.

Daugėjant sveikatos priežiūros paslaugų ir galimybių, ilgėja asmenų su stuburo pažeidimais gyvenimo trukmė, todėl aktualus tampa ne tik išlikimo, bet ir kokybiško gyvenimo klausimas. Vis daugiau dėmesio sutelkiama į tai, kaip sutrikusio judėjimo asmenys jaučiasi kasdieniniame gyvenime, kaip galima būtų pagerinti jų pasitenkinimą įvairiais gyvenimo aspektais, koks jų požiūris į save ir aplinkinį pasaulį. Tyrinėdami sutrikusio judėjimo asmenų vidinę būseną, gautume vertingos informacijos kuriant negaliųjų sveikatą skatinančias programas, dirbant su judėjimo sutrikimų turinčiais žmonėmis įvairiose institucijose ir visapusiškai gerinant šių asmenų padėtį mūsų visuomenėje. Šiame darbe analizuojami sutrikusio judėjimo asmenų suvokiamos gerovės, gyvenimo kokybės ir vidinės darnos ypatumai. Tyrime dalyvavo 56 suaugusieji, turintys nugaros smegenų pažeidimų, ir 58 tokių pažeidimų neturintys suaugusieji (tiriamųjų amžius nuo 18-os iki 65-ių metų). Gyvenimo kokybei, suvokiamai gerovei bei vidinei darnai nustatyti buvo naudojama Gyvenimo kokybės klausimynas [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), Suvokiamos gerovės įvertinimo skalė [Perceived Wellness Survey] (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) bei Vidinės darnos skalė [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Taip pat naudota tyrimo autorės parengta anketa, skirta demografiniams duomenims ir informacijai apie negalę bei dėl judėjimo sutrikimų patiriamus sunkumus įvairiose gyvenimo srityse surinkti. Nustatyta, kad daugiausia sunkumų negalieji patiria judamumo... [toliau žr. visą tekstą] / As health care service and facilities expand, the lifespan of individuals with spinal cord injuries also increases. Therefore, not only the question of surviving, but the quality of life becomes important. More and more effort has been put into helping the disabled people to reach higher level of wellness and satisfaction within various life domains. Thus first and foremost we should investigate the inner state of individuals with mobility impairments and attitudes towards oneself, others and the world. Such exploration could provide various institutions with valuable information to assist in working with disabled people. It could also contribute to the development of health promoting programmes and overall improvement of the situation of the individuals with mobility impairments in our society. The purpose of this study was to investigate the quality of life, perceived wellness and sense of coherence of individuals with mobility impairments. The subjects were 56 adults with spinal cord injuries and 58 adults without any injuries (18 to 65 age range). Participants completed The Quality of Life-BREF Instrument [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), The Perceived Wellness Survey (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) and the Sense of Coherence Scale [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Participants also completed the questionnaire that was designed by the author of this study. This questionnaire was made to gather the demographical data and some information about the disability of participants and... [to full text]

Galvos skausmas yra vienas dažniausių somatinių nusiskundimų vaikų tarpe, kurio priežastys šiandien dar nėra visai aiškios. Manoma, kad už galvos skausmą atsakingi ne tik vidiniai skausmo mechanizmų reguliacijos sutrikimai, bet ir išoriniai aplinkos veiksniai. Galvos skausmas įtakoja vaiko ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, dėl galvos skausmo vaikas priverstas praleisti pamokas, mažėja jo socialinis aktyvumas. Galvos skausmas turi neigiamos įtakos vaiko mokymosi rezultatams bei santykiams su bendraamžiais ir dažnai yra lydimas nuovargio. Besiskun¬džian¬čių galvos skausmu vaikų pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padaugėjo. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti mokyklinio amžiaus vaikų galvos skausmo paplitimą, įvertinti galvos skausmą sąlygojančius veiksnius, galvos skausmo ypatumus bei besiskundžiančių galvos skausmu vaikų gyvenimo kokybę ir nuovargį. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti moksleivių galvos skausmo paplitimą Lietuvoje ir galvos skausmą sąlygojančius veiksnius; 2) Išanalizuoti 8-18 m. amžiaus vaikų patiriamo galvos skausmo ypatumus: epizodo trukmę, dažnį, stiprumą ir intensyvumą pagal vizualinių analogų skalę (VAS).; 3) Įvertinti galvos skausmą patiriančių 8-18 m. amžiaus vaikų gyvenimo kokybę bei nuovargio išraiškas jų pačių požiūriu; 4) Įvertinti galvos skausmą patiriančių 8-18 m. amžiaus vaikų gyvenimo kokybę bei nuovargio išraiškas jų tėvų požiūriu; 5) Nustatyti galvos skausmą patiriančių 8-18 m. amžiaus vaikų gyvenimo kokybės bei nuovargio išraiškų vertinimo skirtumus... [toliau žr. visą tekstą] / Headache is a common symptom and complaint in pediatric practice. The etiology and pathogenesis of headache are still under discussion but interplay of physiological and environmental factors are considering. Headache significantly affect lives of children and their relatives and quality of life. Recurrent headache result in school absenteeism and decreased level of social activity. Headache have negative impact on relationships with peers and lead to learning outcomes. Fatigue is common symptom associated with pediatric headache. Recently the number of children who suffer headaches has increased significantly. Aim of the work was to evaluate the prevalence of headache among school age children, causal factors and characteristics of headache, quality of life and fatigue among school age children. Objectives of the work were: 1) To evaluate the headache prevalence and causal factors of headache among school-age children in Lithuania; 2) To analyze characteristics of headaches among 8–18 year olds children (episode duration, frequency, strength and intensity by the visual analog scale (VAS)). 3) To determine patients' own attitude towards quality of life and fatigue in children aged 8–18 years suffering from headaches; 4) To determine parents attitude towards quality of life and fatigue in children aged 8–18 years suffering from headaches; 5) To evaluate assessment differences concerning quality of life and fatigue between children aged 8–18 years suffering from headaches... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti ligonių, su liumbosakraliniais skausmais, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius taikant gydomąjį masažą. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti ligonių su liumbosakraliniais skausmais su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, skausminius pojūčius ir funkcinę būklę prieš gydomojo masažo procedūras ir po gydomojo masažo procedūrų. Tyrimo metodai. Tiriamąją grupę sudarė 52 pacientai jaučiantys liumbosakralinius skausmus. Tiriamieji negavo jokių kitų procedūrų, buvo taikomas tik gydomasis masažas. Tiriamieji tyrimo metu nenaudojo jokių skausmą malšinančių, bei uždegimą mažinančių medikamentų. Tyrimas vyko 4 savaites, per kurias tiriamiesiems buvo atlikta po 12 gydomojo masažo procedūrų. Tyrimo instrumentai: skausmas buvo vertinamas pagal vizualinę analoginę skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo naudojamas SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas, Roland-Moriss klausimynas „Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimas“, nerimo ir depresijos anketa (HAD). Rezultatai. Atlikus tyrimą ir apdorojus duomenis SPSS programa, gauti rezultatai statistiškai patikimai skyrėsi. Skausmas vidutiniškai sumažėjo nuo 4,67 balų iki 0,96 balo. Gyvenimo kokybė statistiškai patikimai pagerėjo visuose punktuose. Taip pat statistiškai patikimi teigiami pokyčiai pastebėti vertinant funkcinę ir emocinę tiriamųjų būklę. Išvados. Gydomasis masažas yra svarbi gydymo priemonė, esant liumbosakraliniams skausmams. Gydomasis masažas mažina skausminius pojūčius, pagerina... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study.To evaluate changes of life of patients with lumbosacral pain related to health while applying remedial massage. The tasks of the study.To evaluate changes of life of patients with lumbosacral pain related to health, painful feelings and functional condition prior procedures of remedial massage and after. Approaches of analysis.The group for analysis consisted of 52 patients with lumbosacral pain. The patients being under investigation did not receive any procedures, except remedial massage.The individuals did not use any painkilling as well as anti-inflammation medications. The investigation last 4 weeks, where patients were provided with 12 procedures of remedial massage.The pain was evaluated under visual evaluation scale of pain intensity within the analysis, SF-36 questionnaire of life quality was used as well as Roland-Moriss questionnaire “Pain in the bottom part of dorsum and disorder of life activity”, questionnaire of hospital anxiety and depression (HAD). Results.Being carried out the study and processed with the data by mean of SPSS program, the obtained results statically credibly differed.The pain has decreased from 4,67 points to 0,96 points.The quality of life has improved statically in all clauses.Statistically positive changes were noticed while evaluating functional and emotional condition of the patients. Conclusions.Remedial massage is an important medical mean in case of lumbosacral pain.Remedial massage decrease painful... [to full text]

Šlapimo nelaikymas – dažnas vyresnio amžiaus moterų nusiskundimas. Įvairių autorių duomenimis šlapimo nelaikymo dažnis tarp vyresnio amžiaus moterų yra nuo 19 iki 65 proc. Populiacijai senstant, daugėja ir šlapimo nelaikančių žmonių. Šio darbo tikslas buvo įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą, jo rizikos veiksnius ir su juo susijusią gyvenimo kokybę tarp pagyvenusio amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją. Uždaviniai: įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp pagyvenusio amžiaus moterų; nustatyti pagyvenusio amžiaus moterų šlapimo nelaikymo rizikos veiksnius ir jų prognozinę vertę; įvertinti pagyvenusio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, nustatyti šlapimo nelaikymo ir gyvenimo kokybės sąsajas tarp pagyvenusio amžiaus moterų; palyginti bendrinį ir specifinį gyvenimo kokybės klausimynus, vertinant pagyvenusio amžiaus nelaikančių šlapimo moterų gyvenimo kokybę. Tyrime naudota anketa. kuri buvo sudaryta iš 4 jau anksčiau tarptautiniu mastu validuotų klausimynų taip pat pridedant klausimus apie tiriamųjų socialines-demografines bei sveikatos charakteristikas: TPBT - trumpasis protinės būklės tyrimas, skirtas vertinti tiriamųjų pažintines funkcijas; GDS– geriatrinė depresijos skalė, skirta įvertinti depresyvumą; SF-36v2 bendrinis gyvenimo kokybės klausimynas; I-QOL - specifinis gyvenimo kokybės klausimynas, skirtas asmenims su šlapimo nelaikymu. Specifinis šlapimo nelaikymui klausimynas išverstas šiam tyrimui ir Lietuvoje yra panaudotas pirmą kartą. / Urinary incontinence (UI) is a health problem prevalent in various age groups. Due to anatomical and physiological peculiarities, this problem is more common in women, and especially in ageing stage of life. Based on scientific literature, the prevalence of urinary incontinence is 19% to 65% for elderly women. Urinary incontinence influences various aspects of quality of life and daily life. The aim of study was to evaluate the urinary incontinence, its risk factors and incontinence-related quality of life among elderly women visiting the general practitioner. The objectives of study: to evaluate the prevalence of urinary incontinence among elderly women; to determine the risk factors of urinary incontinence and their prognostic value among elderly women; to evaluate the quality of life of elderly women; to establish the associations between the urinary incontinence and quality of life among elderly women; to compare a generic and specific questionnaires for evaluation of incontinence-related quality of life among elderly women. The tool of measurement in the study was a questionnaire comprised of four previously validated at international level questionnaires: MMSE – mini-mental state examination, used for evaluation of cognitive function; GDS – geriatric depression scale, used for evaluation of depressiveness; SF-36v2 – generic questionnaire of quality of life; I-QOL – specific questionnaire of quality of life, constructed for subjects with urinary incontinence. I-QOL was... [to full text]