Atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijose esančių blogos ir avarinės būklės architektūros objektų įvertinimas, pagrindinį dėmesį atkreipiant į objektų reikšmingumo lygį, kaitą ir atnaujinimo galimybes. Aptarta bendra paveldosauginė tiriamos teritorijos situacija, teritorijų ribos ir veiklos reglamentavimas jose. Atlikti vizualiniai tyrimai, fotofiksacija, sudarytas nykstančių architektūros objektų sąrašas, objektai suklasifikuoti stilistiniu ir fizinio sunykimo požiūriu. Pristatomas šių objektų išsidėstymas ir architektūrinė sankloda. Sudaryti žemėlapiai: 2011 metais patikslinta 2006 metų blogos būklės Kauno Senamiesčio (20171) ir Naujamiesčio (22149) architektūros objektų sklaida. Išskirtos architektūros objektų nykimo priežastys. Darbas taikomojo pobūdžio. Pateikiamos rekomendacijos nykstančių Kauno centro objektų esamos situacijos pristatymui internetinėje medijoje. Pasiūlytas koncepcinis nykstančio Kauno centro paveldo pateikimo internete modelis. Siekis - demokratizuoti priėjimą prie kultūros vertybių, skatinti aktyvų santykį su jomis. / The primary objective of this study was to evaluate the emergency condition of architectural objects located in the Old town and New town areas of the city. The main emphasis was put on the significance of the objects, their change and reconstruction options. The analysis discusses overall situation of area under heritage protection, the territorial limits and related regulation of activities. The analysis was conducted by multiple ways, i.e. on-site visits, photo shoots, etc. Consequently a list of endangered architectural objects was prepared by classifying them based on stylistic and physical deterioration perspectives. The location and architectural structure of the objects shall be also presented. The following maps where prepared in 2011: a revised version of dissemination of emergency condition architectural objects in Kaunas Old town (20171) and New town (22149) of year 2006. The causes of architectural objects loss were examined as well. It should be noted that the study may be approached as a guideline since recommendations are provided regarding endangered architectural objects located in Kaunas city center and their presentation to the online media. The results of the study suggest a conceptual model of online presentation of endangered architectural objects in Kaunas city center. The goal of the study is to democratize the access to cultural values and promote a strong active relationship with them.

Istorinė architektūrinė ir urbanistinė Laisvės alėjos visuma yra susiformavusi per tris istorinius laikotarpius: gubernijos (1847-1918), tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1990). Kiekvieną šių laikotarpių atspindi skirtingos urbanistinės ir architektūrinės transformacijos, formuojančios įvairialypę Laisvės alėjos vizualinę aplinką. Jos unikalumas – tai nuolat kintantis bendras vaizdas. Tad šioje kaitoje svarbu yra išsaugoti ne tik unikaliausius kiekvienos epochos urbanistinius ir architektūrinius bruožus, bet ir nematerialųjį paveldą - bendras gatvės kultūrines ir dvasines prasmes, kaip esminius reikšminius šios vietos identifikatorius. Laisvės alėjoje šiuo metu į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta 19 pavienių ir kompleksinių objektų. Tai sudaro mažiau kaip 1⁄5 visų joje esančių pastatų, formuojančių vientisą perimetrinį abiejų gatvės pusių užstatymą. Tad juridiškai įteisintos vertybės atspindi tik dalį Laisvės alėjos, kaip kultūrinės vertybės, verčių. Todėl šio darbo pirmame skyriuje, remiantis šiuolaikinės paveldosaugos dokumentais ir lyginant juos su LR paveldo apsaugos dokumentais, suformuojama platesnio pobūdžio vertinimo sistema, pagal kurią pastatai įvertinami urbanistinėje, fasadinėje, tūrinėje-erdvinėje ir socialinėje dimensijose, siekiant atskleisti jų tapatumo, kontekstualumo, architektūros meninę ir retumo vertes. Pritaikius šią vertinimo sistemą kiekvienam Laisvės alėją formuojančiam architektūriniam elementui, atsiskleidė ir dominuojančios visos... [toliau žr. visą tekstą] / Historic architectural and urbanistic entirety of Laisvės avenue had been formed over three historic periods: government (1847-1918), interwar period (1918-1940) and Soviet times (1940-1990). Each of these periods is reflected by distinct urbanitics and architectural transformations shaping mixed visual environment of Laisvės avenue. Its uniqueness lies in the overall view of constant change. Therefore, such change should preserve not only unique urbanistic and architectural features of each era, but also the intangible heritage – the general meanings of street culture and spirit, as essential and relevant identifiers of this site. There are 19 separate and complex objects from Laisvės avenue included in the Register of Cultural Values. This makes less than 1⁄5 of all the buildings located in the avenue, which form an integral perimetrical development of both street parts. Thus, legally enforced values reflect only a part of values of Laisvės avenue, as a cultural treasure. Given that, the first part of this paper, with reference to the documents of modern heritage protection and comparing them with those of the heritage protection of the Republic of Lithuania, creates a broader assessment system, on the basis of which the buildings are evaluated in the urbanistic, façade, volume-spatial dimensions in pursuance of their identity, contextuality values, as well as artistic and rarity values of architecture. Upon the application of the given system on each architectural element... [to full text]

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Die Bewahrung des kulturellen Erbes ist eine der wichtigsten Aufgaben der Menschheit. Dennoch leidet Kulturgut an illegalem Handel, wird unrechtmäßig ins Ausland verbracht und nicht an die Ursprungsstaaten zurückgegeben. Mit dem Ziel der Stärkung des Kulturgüterschutzes wird in der Bundesrepublik Deutschland derzeit an einem neuen einheitlichen Gesetz gearbeitet, das alle bestehenden deutschen Gesetze in diesem Problemfeld umfassen soll. Das neue Gesetz soll 2016 in Kraft treten. Der momentan vorliegende Gesetzesentwurf wird in den Medien kontrovers diskutiert. Das neue Gesetz soll unter anderem der besseren Umsetzung des UNESCO-Übereinkommens über Maßnahmen zum Verbot und zur Verhütung der unzulässigen Einfuhr, Ausfuhr und Übereignung von Kulturgut dienen. Dieses Übereinkommen (weiter in der Arbeit auch als UNESCO-Konvention bezeichnet) unterzeichneten die UNESCO-Mitgliedstaaten im Jahr 1970, um das Kulturgut vor illegalem Handel zu schützen. Bis jetzt wurde die Umsetzung der Konvention in Deutschland von der internationalen Gemeinschaft stark kritisiert. Es kam nämlich trotz mehrerer Anträge zur keinen einzigen Rückgabe von Kulturgut an die Ursprungsländer, vor allem wegen des deutschen Listenprinzips (Erfordernis der Eintragung ausländischer Kulturgüter in Listen). Allerdings stößt nicht nur die Umsetzung, sondern auch das UNESCO-Übereinkommen an sich auf Kritik. Die Konvention von 1970, die zur Zeit ihrer Entstehung ein bahnbrechendes Rechtsinstrument war, zog neue Vertragsstaaten allerdings nur langsam an und wies viele Mängel auf. Dennoch bemüht sich die UNESCO mit diversen Mitteln seit mehr als 40 Jahren darum, das Übereinkommen zu reformieren. Viele Hoffnungen auf die Verbesserung dessen Implementierung sind mit der Tätigkeit der Vertragsstaatenkonferenz und des von ihr im Jahr 2012 gegründeten beratenden Ausschusses verbunden.:A. Einleitung B. Das UNESCO-Übereinkommen von 1970 C. Notwendigkeit der Reform des Übereinkommens von 1970 I. Kritik am Übereinkommen 1. Schwächen im Text des Übereinkommens 2. Probleme bei der Implementation 1) Probleme auf nationaler Ebene a. Rechtsfragen b. Praktische Schwierigkeiten 2) Probleme auf zwischenstaatlicher Ebene a. Rechtsfragen b. Praktische Schwierigkeiten II. Reformbedürfnis (Stärkung von Rückgaberegelungen) D. Bemühungen der UNESCO um die Reform des Übereinkommens von 1970 I. Rolle der UNESCO-Organe 1. Generalkonferenz 1) Resolutionen, Deklarationen und Empfehlungen 2) Deklarationsentwurf zu im Zweiten Weltkrieg verbrachtem Kulturgut 2. Exekutivrat 3. Sekretariat II. Rolle des Zwischenstaatlichen Komitees (ICPRCP) 1. Gründung des Komitees und dessen Aufgaben laut dem Statut 2. Tätigkeit des Komitees 3. Einschätzung der Tätigkeit III. Rolle des beratenden Ausschusses (Subsidiary Committee) E. Sonstige Maßnahmen zur Stärkung von Rückgaberegelungen I. Möglichkeit eines Protokolls zum UNESCO-Übereinkommen von 1970 II. Möglichkeit einer neuen Konvention F. Rechtspolitische Schlussfolgerung G. Fazit H. Literaturverzeichnis

published_or_final_version / Urban Planning / Master / Master of Science in Urban Planning

Orientador: Andre Munhoz de Argollo Ferrão / Anexo 2 Mapas de Preservação do Patrimonio Cultural / Dissertação (mestrado) - Universidade Estadual de Campinas, Faculdade de Engenharia Civil, Arquitetura e Urbanismo / Made available in DSpace on 2018-08-15T15:25:04Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Michelin_GuilhermeAntonio_M.pdf: 19808093 bytes, checksum: d1c653b396e3199d0fdd11b16e52625a (MD5) Previous issue date: 2010 / Resumo: Com uma evolução histórica singular, a Fazenda Lageado desenvolveu-se como propriedade particular produtora de café para exportação no último quartel do séc XIX. Em 1934, passa ao controle do governo federal, transformando-se Estação Experimental. Em 1972, o governo estadual recebe a fazenda através de cessão de uso por 99 anos para implantação de unidade de Ensino Superior. Esta singularidade com que a Fazenda Lageado vem se desenvolvendo ao longo do tempo, sua divisa direta com o perímetro urbano de Botucatu e a arquitetura característica dos períodos por que passou trazem uma carga histórica muito forte e uma intensa relação com o desenvolvimento da região onde está inserida. Através da análise transdisciplinar aliada ao enfoque sistêmico e à visão de processos, propõe-se auxiliar o leitor a visualizar relações existentes entre os processos co-evolutivos da fazenda e da área urbana, no intuito de possibilitar a explicitação do próprio processo de formação da paisagem local, em seu caráter físico e, também, cultural / Abstract: Not informed / Mestrado / Recursos Hidricos, Energeticos e Ambientais / Mestrte em Engenharia Civil

The thesis has the purpose of reviewing the problem of the use of historical buildings for the requirements of the tourism in the Prague Heritage Reservation. The heritage property fund is one of the principal parts of our national cultural heritage. The existence of preserved and maintained monuments is the basic requirement for the development of the tourism in city reservations. The theoretical part is dedicated to specify the current issues through the analysis of Prague tourism, heritage law, heritage institutions and cultural tourism. In the practical part the use of historical buildings for the requirements of the tourism, primarily commercial and cultural & educational, is crucial. Based on the confrontation of these two building functions and questionnaire analysis within the amateur and specialist public, the work tries to demonstrate the benefit of these types of use including the sustainability to the heritage property fund of the Prague Heritage Reservation.

Angesichts der Gefahr für Kulturgüter, die sich gerade in jüngeren Konflikten wie beispielsweise dem Mali-Konflikt zeigen, untersucht das Paper die Rolle, die der Sicherheitsrat seit 1990 beim Schutz von Kulturgütern in bewaffneten Konflikten einnimmt. Anhand einer Wortlautanalyse der Resolutionen des Sicherheitsrates und einer Analyse der beschlossenen Maßnahmen wird die Entwicklung aufgezeigt, dass der Sicherheitsrat dem Schutz von Kulturgut in bewaffneten Konflikten eine zunehmend hohe Bedeutung beimisst und sich entsprechend auch verstärkt für dessen Schutz einsetzt. Es wird gezeigt, dass der Sicherheitsrat dazu im Rahmen der UN-Charta grundsätzlich auch kompetent ist und sich der verstärkte Einsatz durch das wachsende Bewusstsein der internationalen Gemeinschaft für die Gefahr für Kulturgüter in bewaffneten Konflikten sowie die generelle Ausweitung des Tätigkeitsbereichs des Sicherheitsrates erklären lässt. Die Entwicklung des Schutzes durch den Sicherheitsrat erscheint daher folgerichtig und wünschenswert und gleichzeitig noch nicht abgeschlossen. / In the light of recent conflicts like the conflict in Mali, which show the risks for cultural property during armed conflicts, the present paper evaluates the role of the Security Council in the protection of cultural property during armed conflicts. Based on an analysis of the wording of resolutions and of the measures adopted by the Security Council, a development will be illustrated: the Security Council attaches greater importance to the protection of cultural property in armed conflict and strengthens its effort for the protection. Furthermore it will be argued that the Security Council is competent in this matter according to the Charter of the United Nations and that its increased efforts can be explained by the growing awareness of the international community about the risks for cultural property during armed conflict and the general increase of the Security Council’s activities. The development of the protection of cultural property provided by the Security Council therefore seems reasonable and not yet completed.

Tyrimo objektas – etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimas. Tyrimo tikslas – pasitelkus Lietuvos liaudies buities muziejuje taikomų eksponavimo formų, priemonių, rengiamų edukacinių programų analizę, atskleisti etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimo specifiką. Tikslui įgyvendinti siekiama šių uždavinių: 1. išsiaiškinti prioritetines muziejų veiklos kryptis Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir atskleisti Lietuvos liaudies buities muziejaus veiklos prioritetų ištakas bei kaitą; 2. nustatyti eksponavimo formų Lietuvos liaudies buities muziejuje specifiką; 3. ištirti mokymo bei mokymosi neformalioje Lietuvos liaudies buities aplinkoje galimybes; 4. išsiaiškinti, ar esama komercijos elementų savitoje Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacinėje programoje – tradicinėse šventėse; 5. atskleisti ugdymo medijų naudojimo muziejuose kaitą ir tos kaitos pasekmes ugdymo procesui. Paskutiniais dešimtmečiais pasaulinėje praktikoje ugdymas yra laikomas yra visų muziejų veiklos pagrindu. Nors Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose bei Lietuvos liaudies buities muziejaus statute daugiau akcentuojamos paveldosauginės muziejaus kaip institucijos funkcijos, atgavus nepriklausomybę, muziejus pradėjo teikti pirmenybę edukacinei veiklai. Nuo 1991 metų čia rengiamos veikiančios ekspozicijos, kuriose eksponatai naudojami pagal paskirtį. Jos ne tik suteikia lankytojui didesnes išmokimo bei susipažinimo su praeities kontekstu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of investigation: The functioning of the ethnographic museum as an educational space. Goal of investigation: To determine the specific nature of the functioning of the ethnographic museum as an educational space through an analysis of the forms and methods of exhibition and educational programs of the Open Air museum of Lithuania. The following tasks were pursued to implement this goal: 1. to determine the fundamental direction of priority activities of museums in documents regulating the activity of Lithuanian museums and to determine the source and changes of priority activities at the Open Air museum of Lithuania; 2. to determine the specific character of forms of exhibition at the Open Air museum of Lithuania; 3. to examine the prospects for learning and teaching within the informal environment of Open Air museum of Lithuania; 4. to determine whether there are commercial elements in the educational program of the Open Air museum of Lithuania, during traditional celebrations; 5. to elucidate changes in the use of educational media at museums and the effects of those changes on the educational process. Over the preceding decades in global practice education has been considered the foundation for all museum activities. Although laws regulating the activities of Lithuanian museums and the statute of the Open Air museum of Lithuania place greater emphasis on the heritage protection functions of the museum as an institution, following Lithuanian independence the museum... [to full text]

O meio ambiente cultural, composto de natureza e cultura, é parte integrante do direito ambiental, e sua proteção caracteriza-se como direito constitucional fundamental de todo cidadão, vez que visa a manter viva a história e identidade de um povo, evitando dissipar a geração antecedente daquelas que ainda estão por vir. A preservação do patrimônio ambiental cultural pode ser considerada como o direito à preservação do meio ambiente cultural, que é meio para a garantia da sadia qualidade de vida humana. Os valores que retratam a proteção do patrimônio ambiental cultural estão presentes no ordenamento jurídico brasileiro, com previsão constitucional, infraconstitucional e legislações esparsas, com caráter nacional e internacional, voltadas à proteção desse patrimônio de forma abrangente. A tutela do patrimônio ambiental cultural, que porta referência à ação, à memória e à identidade do povo brasileiro, encontra guarida nos principais instrumentos jurídicos de tutela administrativa e judicial dos bens culturais, bem como naqueles de ordem local, regulamentados no Estatuto da Cidade e executados pelo Plano Diretor Municipal, os quais buscam tutelar e fiscalizar a proteção que faz jus o patrimônio cultural, mantendo preservado o meio ambiente cultural, histórico e paisagístico de uma comunidade, resguardando suas memórias históricas, suas origens, seus costumes e, em especial, sua identidade. A preservação do meio ambiente histórico e cultural de uma localidade, cidade ou região, deve ser incentivada na atual sociedade, pela própria comunidade local, que deverá reconhecer o valor intrínseco de cada bem que pretende ver preservado, bem como mediante políticas públicas que visem não deixar cair no esquecimento a história do povo que a colonizou, evitando dissipar a memória da geração antecedente. / Submitted by Marcelo Teixeira (mvteixeira@ucs.br) on 2014-06-04T17:50:45Z No. of bitstreams: 1 Dissertacao Queli Mewius Boch.pdf: 6466022 bytes, checksum: 77d9a0c2fa0ea41c446923b46ef339b9 (MD5) / Made available in DSpace on 2014-06-04T17:50:45Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Dissertacao Queli Mewius Boch.pdf: 6466022 bytes, checksum: 77d9a0c2fa0ea41c446923b46ef339b9 (MD5) / The cultural environment, consisting of nature and culture, is an integral part of environmental law and its protection is characterized as a fundamental constitutional right of every citizen, as it seeks to keep alive the history and identity of a people, preventing the absorption of previous generation from those who are yet to come. The preservation of cultural heritage environment can be considered as the right to preservation of cultural environment, which is the way to guarantee healthy quality of life. The values that reflect the cultural heritage protection environment are present in Brazilian law, with constitutional and infra-constitutional provision and sparse legislation, with national and international character, that aim to protect this heritage in a comprehensive manner. The preservation of the cultural heritage environment, which carries a reference to action, memory and identity of the Brazilian people, find shelter in the main legal instruments for administrative and judicial protection of cultural property, as well as those of local order, regulated by the Statute of the City and performed by the Municipal Master Plan, which seek to protect and enforce the protection that lives up the cultural heritage preserved by keeping the cultural environment, history and landscape of a community, protecting its historic memories, their origins, their habits and, in particular, their identity. The preservation of historic and cultural environment of a city, town or region should be encouraged in today´s society, by the local community itself, which should recognize the intrinsic value of each item you want to see preserved as well as through public policies that do not allow the history of the colonized people to be forgotten, avoiding dispel the memory of the previous generation.