SUMMARY Irma ACHALAJA The Impact of Lithuania's Integration to European Union on Grain Market Development Final work of Master studies, 96 pages, 35 figures, 22 tables, 56 references, 8 appendix, Lithuanian language. KEYWORDS: grain market, regulation instruments, prices policy, intervention, market development. Research object – grain market and its regulation. Research subject – food grain market regulation instruments. Research aim – evaluation what Lithuania’s integration to EU gave to grain market. Objectives: 1) to describe grain market development in the world, EU and Lithuania; 2) to establish differences between grain market regulation in EU and Cairn’s group countries; 3) to analyze grain market change in Lithuania; 4) to establish and compare grain market intervention system in Lithuania before integration to EU and after; 5) clarify grain market perspectives in the world, EU and Lithuania. Research methods – analysis and synthesis, classification of statistics, the grouping of statistics facts, monographic, logical and graphical modelling methods. In the way of studies of Lithuanian and abroad authors’ literature, statutes of The Republic of Lithuania and the other documents about grain and its market, FAOSTAT, EUROSTAT databases in this final project are established and described the development, regulation and perspectives of grain market in the world, EU and Lithuania.

Tyrimo objektas – tiesioginė parama. Tyrimo dalykas – tiesioginės paramos schemos. Darbo tikslas - ištirti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir įvertinti paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį žemės ūkiui. Uždaviniai: 1. Identifikuoti tiesioginių išmokų kaip tiesioginės paramos reikšmę ir nustatyti jų vietą agrarinės politikos priemonių sistemoje; 2. Išnagrinėti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir atlikti jų palyginamąją analizę; 3. Išanalizuoti ir įvertinti tiesioginės paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Tyrimo metodai: literatūros sisteminės analizės ir sintezės; grafinio vaizdavimo metodai; statistinių duomenų palyginimo; indukcijos ir dedukcijos; modeliavimo ir konstrukcinių skaičiavimų metodai; prognozuojamiems dydžiams nustatyti panaudota modeliavimo programa GAMS; loginio mąstymo ir atsiribojimo metodai. Ištyrus tiesioginės paramos schemas ir jų poveikį žemės ūkiui pagal Lietuvos ir užsienio šalių mokslinius veikalus, periodinę literatūrą, konferencijų medžiagą ir interneto puslapių duomenis, identifikuota tiesioginės paramos kaip agrarinės politikos priemonės esmė ir formos, išnagrinėti schemų pokyčiai, įvertintas atsiejimo nuo gamybos poveikis žemės ūkio plėtotei. / Research object - direct support. Research subject – direct support schemes. Research aim – explore direct support schemes changes and measure decoupling impact for agriculture. Objectives: 1. Identify direct payments import in concept of direct support and establish them position in agricultural policy system; 2. Scrutinize direct support schemes changes and make comparable analysis of them; 3. Traverse and measure direct support decoupling form productivity impact for Lithuania agriculture. Research methods – special literature analysis and synthesis; graphical modeling; statistic data comparison; induction and deduction methods; modeling and contraction; GAMS program for future date research; logical and abstraction methods. By exploring direct support schemes and them impact for agriculture by the Lithuanian and the other countries scientific, periodical literature, conferences stuff, web pages data was identified direct support like measure of agricultural policy point and form; scrutinize the changes of schemes, measured direct support decoupling form productivity impact for agriculture.

Darbo objektas- tiesioginių išmokų įtaka žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo dalykas- tiesioginių išmokų poveikis stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo tikslas- sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti tiesioginių išmokų įtaką žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti žemės ūkio pajamų sampratą, jas įtakojančius veiksnius; 2. išanalizuoti žemės ūkio vyriausybinio reguliavimo pagrįstumą bei tiesioginės paramos būtinumą; 3. nustatyti tiesioginės paramos įtaką stambių ir smulkių žemės ūkio gamintojų pajamoms; 4. nustatyti tiesioginės paramos įtaką žemės ūkio gamintojų, ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV, įtaką pajamoms; 5. išanalizuoti tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos ekonominį efektyvumą. 6. apibendrinti šiame darbe išanalizuotą medžiagą, atlikti tyrimą bei pateikti išvadas ir siūlymus. Darbo metodai: analizės, lyginamasis, analitinis, statistinių duomenų rinkimo ir analizės, grupavimo, grafinio modeliavimo, anketinės apklausos, loginis ir apibendrinimo metodai. Išanalizavus mokslinę medžiagą, respondentinių ūkių duomenis bei statistinius duomenis, nustatyta tiesioginės paramos įtaka stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. / The object of the paper is the impact of direct payments on the income of agricultural producers. The subject matter of the paper is the impact of direct payments on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to agriculture areas and favourable to agriculture areas. The aim of the paper is to investigate and assess the impact of direct payments on the income of agricultural producers from the systemic point of view. Objectives: 1. analyse the concept of income from agriculture and factors influencing the such income; 2. analyse the legitimacy of governmental regulation and the necessity of direct support; 3. establish the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers; 4. establish the impact of direct support on the income of agricultural producers farming in the areas less favourable to agriculture and favourable to agriculture; 5. analyse the efficiency of dissociation of direct payments from production; 6. generalize data analysed in the present paper, to perform a research and to give conclusions as well as suggestions. The methods of the study: analyse, analytical, collection and analysis of statistical data, grouping, graphic modelling, questionnaire survey, logical and generalisation methods. Having analysed the scientific data, the data of respondents’ farms and statistical data, the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to... [to full text]

Purpose of this study is to identify and to evaluate the main trends in the development of old-age pensions and sickness benefits schemes (by designing social insurance system models) and to determine the possible ways how to increase the efficiency in consumption smoothing policy and how to increase the financial sustainability of the old-age and sickness insurance schemes. This study searches for answers to the questions: how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries, how to maintain a balance between the contributions paid and benefits received (the balance between the price paid and goods received), how to reduce the risk of budget deficit explosion and how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries and insured. Consumption smoothing analysis focuses on the identity between the contributions paid and benefits received, on the analysis of replacement rates, on the analysis of pensioners to insured ratio (and on the possibilities of interpretation the analysis provide). The study determined the cycles of Lithuanian social insurance system development, examined and evaluated three different pensions' indexation policies, examined and evaluated the utility and performance of second pillar pension funds and carried out the study of possibilities of raising the efficiency in Lithuanian sickness benefits scheme. This study helps to deeper the understanding of how population aging affects the economy and provides the materials for future... [to full text] / Disertacijos tikslas – sudarant socialinio draudimo sistemos modelius, nustatyti ir išanalizuoti svarbiausias senatvės pensijų ir laikinojo nedarbingumo išmokų raidos tendencijas, atsižvelgiant į jas, pagrįsti efektyvumo ir tvarumo didinimo galimybes senatvės ir laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo išmokų programose (srityse). Disertacijoje ieškoma atsakymų į klausimus: kaip palaikyti išmokų gavėjų vartojimo galimybes, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų (pusiausvyra tarp sumokėtos kainos ir gautos prekių apimties), kaip sumažinti socialinio draudimo biudžeto deficito atsiradimo riziką ir palaikyti dirbančių asmenų ir išmokų gavėjų vartojimo galimybes. Vartojimo galimybių palaikymo efektyvumo įvertinimas apima tapatumo tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų analizę, pakeitimo normos analizę, išmokų gavėjų ir dirbančių asmenų santykio analizę, šių rodiklių ir sąryšių interpretacijos atskleidžiamas galimybes. Disertacijoje nustatyti Lietuvos socialinio draudimo sistemos raidos ciklai, išnagrinėti ir įvertinti trys išmokų indeksavimo variantai, įvertintos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų sistemos galimybės ir veiklos rezultatai, atliktas laikinojo nedarbingumo išmokų sistemos efektyvumo didinimo tyrimas. Šis darbas padeda geriau suprasti visuomenės senėjimo padarinius ir numatyti priemones būsimų procesų reguliavimui.

Magistro darbe nagrinėjama Valstybinės socialinės apsaugos samprata, socialinės apsaugos sistema, Valstybinio socialinio draudimo fondo struktūra ir identifikuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansuotumą lemiantys veiksniai. Remiantis teorinėje darbo dalyje išanalizuota literatūra apie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansavimą lemiančius veiksnius atlikta Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir išmokų dinaminė ir struktūrinė analizė 2004 – 2009 metų laikotarpiu. Atlikus Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir išmokų analizę išskirti esminiai veiksniai ir priežastys įtakojančios Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas ir išmokas. Taikant modeliavimo metodą numatomos ir pagrindžiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansuotumo problemos kryptys. / Master's thesis about the State social security concept of the social security system and the State Social Insurance Fund and the identification of the structure of the State Social Insurance Fund budget balance factors. Based on theoretical work in literature on the analysis of the State Social Insurance Fund budget balancing factors taken Lithuanian State Social Insurance Fund contributions and benefits in a dynamic and structural analysis of the 2004 - 2009 period. After the Lithuanian State Social Insurance Fund contributions and benefit analysis and identify key factors influencing the causes of the State Social Insurance Fund contributions and benefits. For the purposes of modeling provided and supported by the National Social Insurance Fund budget lines of equilibrium problems.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama teikiama piniginė socialinė parama Lietuvoje, jos efektyvumas ir pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Teorinėje darbo dalyje aptariama socialinės paramos samprata, rūšys, teikimo principai, piniginės socialinės paramos skyrimo būdai ir pateikiama išmokų efektyvumo vertinimo metodika. Remiantis išanalizuota literatūra, atlikta piniginės socialinės paramos Lietuvoje analizė 2007-2012 m. laikotarpiu, bei pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Piniginių socialinių išmokų efektyvumas įvertintas, palyginant darbo užmokestį su gaunama socialine parama, bei skaičiuojant agreguotus išmokų efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius. Atlikus socialinės paramos efektyvumo analizę išsiaiškinta, kad dosniai ir lengvai skiriamos išmokos sumažina jų gavėjų paskatas ieškoti darbo, ar imtis mažai apmokamų darbų. Todėl konkretizuotos racionalesnio socialinės paramos išteklių naudojimo priemonės, kurias įgyvendinus, teikiama gyventojams parama taptų veiksmingesnė. / In Bachelor‘s degree thesis analyses provided social assistance in Lithuania, their effectiveness and possible improvement directions. In theoretical part of the paper, analyses conception, types and provision principles of social assistance, also financial social assistance techniques and benefits of efficiency assessment methodology is presented. According to reviewed literature, performed analysis of financial social assistance in Lithuania for 2007-2012 period, and possible improvement directions is presented. Efficiency of financial social assistance was assessed comparing with wage, obtained social assistance and by calculating of the aggregated indicators of efficiency and usefulness of allowances. Performed analyses of social assistance efficiency, found that financial social assistance is too easily given for generosity and easy to granting benefits reduces their incentives to users to look for work and financial social assistance resources is not used effectively enough. Moreover, more concretely rational social assistance resources usage ways, which realized social assistance become more efficiency.

The object of research – Lithuanian dairy farms. The aim of research – to analyze the impact of direct payments on the competitiveness of dairy farms in Lithuania. The main tasks are: to clear up the role of Agrarian policy in competitiveness of agriculture; to establish the factors of competitiveness; to analyze the direction and instrumentality of the support of dairy sector in Lithuania; to estimate the direct payment support of dairy sector in Lithuania and the influence of direct payment on dairy farms, by their size. Ways to study – logical analysis and synthesis of literature sources and information, grouping, diagrammatic representation, modelling. In the way of studies of Lithuanian and foreign literature, statutes of Republic of Lithuania and the other documents about the support policy, in this MA thesis are analyzed the meaning of competitiveness, the factors of competitiveness, direct payments support of dairy sector in Lithuania and the influence of direct payments on dairy farms competitiveness.

Socialinė apsauga užima laibai svarbią vieta žmogaus gyvenime. Ši sistema lydi žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Socialinė apsauga egzistuoja tam, kad užtikrintų būtiną pagalbą pajamomis, maistu, kompensacijomis būstui, kai žmogų ištinka socialinė krizė. Skirtingose šalyse socialinės apsaugos sistema organizuojama skirtingai. Lietuvoje ši sistema daugiausia vykdoma per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sodrą (Valstybinio socialinio draudimo fondą). Kiekvienais metais Sodra sudaro visų pajamų ir išlaidų, reikalingų apsaugoti piliečius nuo socialinės krizės, biudžetą. Mano darbo objektas - socialinės apsaugos sistema. Analizuodama duomenis aš pastebėjau keletą problemų. Paskutinėje dalyje aš pateikiau keletą egzistuojančių problemų sprendimus. Darbo tikslas - išanalizuoti socialinės apsaugos sistemą, jos finansavimą Lietuvoje bei pateikti galimas sistemos finansavimo gerinimo kryptis. Darbo tikslui atskleisti nusistačiau tokius uždavinius: vertinti socialinės apsaugos sąvoką, reikšmę, vertinti socialinės apsaugos sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse, nagrinėti socialinės apsaugos finansavimą Lietuvoje, pateikti socialinės apsaugos sistemos finansavimo gerinimo kryptis bei suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Pirmoje savo darbo dalyje apžvelgiau socialinės apsaugos sistemą. Taip pat pateikiau istorinę raidą. bei socialinės sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Antroje dalyje nagrinėjau Lietuvoje veikiančią socialinės apsaugos sistemą, jos o finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Social security takes very important place in human’s life. It goes near from the day of birth till the last day. Social security exist to safeguard necessary help of earnings, food, housing and etc. at the moment when human suffers from social crisis. In the different countries the social security system is organized in different ways. In Lithuania this system is mostly dispensed by Ministry of Social security and labour and Sodra (The Fund of National Social Insurance). In every year the same fund budgetes all expenses and incomes necessary for securing citizens from social crises. So the object of my paper is the system of social security. and it’s sponsorship in our country. During the researches I noticed some serious problems. So at the final part of paper I sugest some ways of solutions of the existing problems. Purpose of my paper – to analyse system of social security, it‘s sponsorship in Lithuania and to suggest the possibles ways of sponsorship improving. To reach the purpose I stated objectives: to give description of social security, to value sponsorship of social security system in European Union, to analyse sponsorship of social security system in Lithuania, to present the ways of social security sponsorship improving and to draw a conclusions and suggestions. In the first part I overlooked system of social security in general. Also I gave it’s historical development and sponsorchip of the system in the European Union. In the second part I studied system of... [to full text]

Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, nedarbo, senatvės, invalidumo ar maitintojo netekimo. Socialinis draudimas finansuojamas iš draudimo įmokų, o draudimo pagrindu teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo įmokų dydžio. Piniginės išmokos, kurios tam tikru laikotarpiu visiškai arba iš dalies turi būti mokamos vietoj atlyginimo ir sudaro didžiausią socialinio draudimo vykdomų mokėjimų dalį, yra tiesiogiai susijusios su individualia draudimo įmoka, t.y. jų dydis priklauso nuo apdraustojo asmens iki to momento sumokėtų įmokų dydžio. Taip draudimo principai susiejami su rinkos ekonomikos sąlygomis taikomais teisingo finansavimo ir asmeninės atsakomybės principais. Socialinio draudimo srityje draudimo principams įgyvendinti pasirinkta tokia forma, kai apdraustieji asmenys privalo tam tikrą savo darbo pajamų dalį, kaip draudimo įmoką, pervesti į draudimo fondą, nustačius minimalias ir maksimalias ribas, kad tokia sistema būtų priimtina daugumai žmonių. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / State social insurance constitutes a major and most important part of social security system in Lithuania. It caters for almost all citizens of the country: employees and self-employed persons pay state social insurance contributions and, in case of insurance event, they get social insurance benefits (pensions, allowances, benefits). The main objective of state social insurance system is to guarantee income to the insured persons in case of incapacity for work, unemployment, sickness and maternity, occupational accidents and occupational diseases, old-age pensioners, the death of an insured. The major source of income of the state social insurance fund budget is state social insurance contributions paid by the insurers and the insured. The employer’s and employee's contributions are calculated as a percentage of the salary paid to the employee. In this way the principles of social insurance are related to fair financial support and personal liability principles applicable in market economy. The social insurance principles are put into effect when the insured persons pay a certain part of their wages, as a social insurance contribution to the state social insurance fund given the maximum and minimum limits so that the system would be suitable for the majority of people. The insured are individuals who pay social insurance contributions according to the provisions of the law on their own or are paid for by their insurers. The insured are also persons whose social insurance... [to full text]

Tyrimo objektas – tiesioginių išmokų reikšmė ūkininkų ūkių pajamoms. Tyrimo tikslas – įvertinti tiesioginių išmokų reikšmę ūkininkų ūkių pajamoms. Uždaviniai: 1) išanalizuoti tiesioginių išmokų žemės ūkyje paskirtį bei apskaičiavimo principus; 2) atlikti ūkininkų ūkių pajamų pagal pasirinktus kriterijus analizę; 3) nustatyti tiesioginių išmokų reikšmę ūkininkų ūkių pajamoms. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo bei apklausos metodai . Tyrimo laikotarpis. 2004 - 2009 metai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos ir aptartos mokslinėje literatūroje tyrinėtos žemės ūkio pajamos ir jas įtakojantys veiksniai. Taip pat aptarta tiesioginių išmokų paskirtis, jų apskaičiavimo principai bei tiesioginių išmokų turinio kaita; • antroje dalyje atlikta ūkininkų ūkių pajamų analizė, nustatyta kokią dalį pajamose sudaro tiesioginės išmokos bei parama investicijoms. Taip pat parodomi ūkininkų ūkių pajamų pokyčiai 2004 – 2009 metais. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir žemės ūkio produktų kainų svyravymų, ūkininkų ūkių pajamos kito nevienodai, tačiai išliko bendra didėjimo tendencija; • trečioje dalyje atliktas tiesioginių išmokų reikšmės ūkininkų ūkių pajamoms tyrimas, anketinės apklausos pagalba nustatyta, kad tiesioginių išmokų reikšmė ūkininkų pajamoms yra didesnė ūkininkų ūkiuose, kurie vysto savo veiklą mažiau derlingose vietovėse, kurie užsiima ekologiniu ūkininkavimu bei naudoja mišriuosius... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – influence of direct payments on income of farmers' farms. Aim of the research – to evaluate the impact of direct payments on incomes of farmers’ farms. Objectives: 1) to analyze purposes and calculation of direct payments for agriculture; 2) to analyze income of farmers’ farm’ according to specific criteria; 3) to determine the influence of direct payments on farmers’ farm income. Research methods: analysis of scientific literature, statistical data analysis and synthesis, graphical representation and interviewing techniques. Research period: 2004 - 2009 Research results: • The first part analyzes and discussed income from agricultural and influencing factors, discusses the purpose of direct payments, principles of their calculation and change of direct benefits content. • The second part analyzes income of farmers’ farm, determines the proportion of direct payments and investments support in the income, shows changes in farmers’ farm income in 2004 - 2009. Due to unfavorable weather conditions and fluctuations of agricultural production prices, the income of farmers’ farms varied, however, the overall increasing trend remained. • The third part investigates the importance of direct payments for the farmers’ farm income. The questionnaire results provide that direct payments are of greater importance in the for farmers' farms, which develop activity in less fertile areas, which are involved in organic farming and in mixed farming. Direct... [to full text]