SANTRAUKA Darbo tikslas. Įvertinti pacientų, kuriems atliekami rentgeno diagnostikos tyrimai, informuotumą apie radiacinę saugą. Metodika. Tyrimo objektas – pacientų, kuriems atliekami rentgeno diagnostikos tyrimai, informuotumas apie radiacinę saugą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anoniminė anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, naudojant aprašomąją statistiką. Tyrimui atlikti gautas raštiškas ligoninių vadovų sutikimas. Rezultatai. Didžioji dalis pacientų mano, jog jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis yra kenksmingas žmogaus sveikatai, tačiau penktadalis pacientų neturi nuomonės šia tema. Pacientai teigia, kad rentgeno ir kompiuterinės tomografijos aparatai skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, mažiau yra įsitikinę, kad tai daro mikrobangų krosnelės ir telefonai bei teigia, kad automobiliai neskleidžia jokios spinduliuotės. Pacientai yra informuoti apie jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimą ligų diagnostikai ir gydymui. Pagrindiniai respondentų informacijos šaltiniai yra spauda ir televizija. 13,75 proc. apklaustųjų negauna visiškai informacijos apie radiacinę saugą ir tik 18,43 proc. apklaustųjų pakankamai įvertina savo informuotumo lygį. Pacientai yra vieningos nuomonės apie medicinos darbuotojus, kurie stengiasi kiek įmanoma suteikti informacijos apie radiacinę saugą, tačiau dažniausiai pacientams pageidaujant patiems. Pacientai nori žinoti ir fiksuoti rentgeno diagnostikos metu gaunamą apšvitos dozę bei mano, jog jų sutikimas atlikti... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Purpose of Work: To assess patients’ privity on radiation safety, who take part in x-ray diagnostic assay. Modes: Object of research - radiation safety privity of patients who undergo x-ray diagnostic research. Research modes: analysis of scientific literature, anonymous survey, analysis of statistic data, using descriptive statistics. Hospital administration provided with written permission for research. Outcomes: The great part of patients believe that ionizing radiation is harmful to human health, however one fifth of patients don’t express opinion on this issue. Patients claim that x-ray and computer tomography devices spread ionizing radiation, less are convinced that this is work of microwave oven and mobile telephones and claim that cars don’t spread any radiation. Patients are informed on use of ionizing radiation for diagnostic and therapy purposes. Main sources of patients’ information are mass media and television. 13.75 per cent of respondents do not receive any information on radiation safety and only 18.43 per cent respondents evaluate their privity level as satisfactory. Patients expressed unanimous opinion on medical workers who try to inform patients about radiation safety as much as possible, however, by personal request of patients. Patients wish to know and fix the radiation dose they get during x-ray diagnostic and believe that their agreement for carrying out a x-ray diagnostic research is necessary. Conclusions. Patients receive most information... [to full text]

Pagrindimas: Informuotumas ir požiūris į vakcinaciją, vakcinas yra svarbus, nes: • Svarbu, kad žmonės suprastų vakcinų naudą, tiek apsisaugant nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, jų komplikacijų, mirties, tiek ekonominę naudą, nes lėšos vakcinacijai daug mažesnės (10 – 17 kartų) nei lėšos susirgusiems gydyti. (5) • Lietuvos valstybė iš biudžeto (Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2006 – 2008 metų programoje numatyta skirti 740000 litų suaugusiųjų skiepijimui nuo difterijos ir stabligės) bei kitos užsienio šalys skiria dideles lėšas vakcinacijai, todėl svarbu, kad žmonės skiepytųsi. (6) • Nuo informuotumo ir požiūrio į vakcinaciją, vakcinas priklauso žmonių skiepijimosi mastai. Lietuvoje nuo gripo kasmet skiepijasi tik apie 5 proc. gyventojų. Dėl tokio mažo pasiskiepijančių skaičiaus gripo pandemijos atveju galime tikėtis vakcinos iš užsienio valstybių tik 16,5 – 17 proc. žmonių. Tai lemia technologiniai dalykai, kad pandeminės vakcinos šalis gali tikėtis triskart daugiau nei kasmet pasiskiepijama nuo įprasto gripo ir dar 10 proc. (7) Svarbu sužinoti žmonių požiūrį, informuotumą apie vakcinaciją, kad, esant reikalui, būtų galima keisti požiūrį, didinti informuotumą, kad padidėtų skiepijimo apimtys. Tyrimo tikslas: Nustatyti Vilniaus poliklinikų pacientų informuotumą apie vakcinas, vakcinaciją ir požiūrį į jas. Tyrimo uždaviniai yra: 1. Nustatyti (suaugusiųjų) Vilniaus miesto poliklinikų pacientų informuotumą apie vakcinas, vakcinaciją. 2. Nustatyti (suaugusiųjų) Vilniaus miesto... [toliau žr. visą tekstą] / Reasoning: The privity and attitudes to vaccination and vaccines is significant for the number of reasons: • It is important that people would understand the benefits of vaccines, both preventive – protection from various dangerous infectious diseases and complications – and economical – the expenses for vaccination are 10 to 17 times lower than those needed for the curing of infected (5). • Lithuanian Government and other countries allocate big expenses for the vaccination (there are 740 000 Lt devoted to inoculation of adults against diphtheria and tetanus in the National immunoprophylaxis program year 2006 - 2008), so it is important that people would vaccinate as required (6). • The degree of vaccination throughout people depends on privity and attitudes. Only 5 percent of people are inoculated against influenza in Lithuania every year. Due to this low number we can expect to receive vaccines from foreign countries only for 16.5 to 17 percent of people in the event of pandemic influenza. This is because of technological reasons, which mean that the nation can expect to receive amount of pandemic vaccine just three times more than annual number of inoculated patients, plus 10 percent (7). It is important to find out the opinion and privity of people about vaccination, so that we could change their points of view in order to increase the percentage of inoculation. Aim of the work: To determine the privity and attitudes of patients of Vilnius clinics about the vaccines and... [to full text]

SUMMARY Management of Public Health KNOWLEDGE OF MEDICAL STAFF ABOUT PATIENTS’ RIGHTS AND POSSIBILITIES TO ASSURE THEM IN THE HOSPITAL Greta Girštautaitė Supervisor Danutė Dučinskienė, Dr., Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005. – P.61 Aim of the study was to evaluate knowledge of medical staff about patients’ rights and possibilities to assure them in Kaunas 2nd clinical hospital. Health care professionals’ view about confidentiality of patient’s information, knowledge about patient’s right to select physician, nursing specialist and health care institution, the right of complaint, the right to information, possibilities to assure patients’ rights in the hospital were assessed. Methods. Anonymous surveys of 260 physicians and nurses were carried out (response rate 72 percent). Results. The results revealed that 80,8 percent of medical staff claimed that information about patient must be confidential. 91,6 percent of health care professionals thought that patient can select health care institution. 83,8 percent of medical staff thought that patient can select a physician and nursing specialist. 29,2 percent of the respondents indicated that the patient who is dissatisfied with medical care services can apply to director of health care institution. 18,6 percent of medical staff indicated that don’t know where the patient can make a complaint against health care institution’s activity if patient is dissatisfied... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti medicinos personalo informuotumą apie gimdos kaklelio ir prostatos vėžio profilaktikos programas bei jų patikros poreikį N ligoninėje. Uždaviniai - Įvertinti medicinos personalo informuotumą apie gimdos kaklelio ir prostatos vėžio profilaktikos programas; nustatyti gimdos kaklelio ir prostatos vėžio patikros vykdymo poreikį įstaigoje darbuotojų požiūriu; palyginti gydytojų ir slaugytojų informuotumą apie gimdos kaklelio ir prostatos vėžio bei kitas profilaktikos programas. Tyrimo metodika. Anoniminės apklausos pagalba 2007 m. vasario – kovo mėn. buvo apklausti N ligoninės sveikatos priežiūros darbuotojai. Iš viso išdalinta 280 anketų, gauti atsakymai iš 230 medikų (atsako dažnis 82,0 proc.). Statistinis duomenų patikimumas buvo tikrinamas pagal χ² kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls) ir statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai. Dauguma (96,0 proc.) medikų teigė, jog žino, kad Lietuvoje yra vykdoma priešinės liaukos ir gimdos kaklelio vėžio patikros programos. Tik 15,0 proc. įstaigos medicinos personalo nurodė, jog jų darbovietėje yra ar buvo vykdomos prevencinės programos. Ketvirtadalis medicinos darbuotojų (24,8 proc.) tvirtino, kad tokios programos nevykdomos ir net 60,2 proc. apie šių programų vykdymą teigė nieko nežinantys. 77,1 proc. medikų teigė, jog norėtų, kad profilaktiniai patikrinimai būtų atliekami darbovietėse. Du trečdaliai apklaustųjų moterų (65,9 proc.) nurodė, jog informacija apie gimdos kaklelio vėžio patikros programą yra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim – to evaluate the awareness of medical staff about the preventive programs of cervical and prostate cancer and the need of revise in N hospital. Objectives – to evaluate the awareness of medical staff about the preventive programs of cervical and prostate cancer; to assess the need of revise of cervical and prostate cancer in the institution by the attitude of employees; to compare the awareness of doctors and nurses about the preventive programs of cervical and prostate cancer. Methods. An anonymous questionnaire survey of health care employees was performed during the months from February to March of 2007 in N hospital. 280 questionnaires were distributed, 230 answers were received (response rate 82.0%). Statistical analysis was performed using the statistical program package SPSS 11.0 for Windows. The statistical significance of characteristics was verified by Chi-square (χ²) test, numbers of degree of freedom and statistical significance (p). Results. The majority of the medical staff (96.0%) affirmed, that they aware about the performance of the preventive programs of cervical and prostate cancer in Lithuania. Only 15.0% of medical staff of the institution indicated that those programs were or are performed in their workplace. One fourth of medical staff (24.8%) confirmed that such programs are not performed and even 60.2% didn‘t know anything about these programs. 77.1% of health care specialists stated that they would like the preventive examinations to be... [to full text]

Darbo tema - Mokinių, tėvų ir mokytojų informuotumas apie narkotikų vartojimą mokykloje (Šilalės miesto atvejis). Narkomanija – didelė problema. Svarbu sustabdyti jos plitimą. Parengta ir patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa. Vienas jos tikslų – sumažinti narkotinių medžiagų vartojimo tarp vaikų ir jaunimo paplitimą, vykdyti prevencinį darbą. Galime drąsiai teigti, jog informacijos apie narkotines medžiagas ir jų keliamą pavojų yra daug. Bet iškyla klausimas, ar minėta informacija išaiškinama mokiniams mokyklose, ar mokinių tėvai objektyviai suvokia šios informacijos svarbą ir pagaliau ar mokytojai užsiima švietėjiška veikla šiuo klausimu, nes siekiant veiksmingai vykdyti narkotikų vartojimo prevenciją būtina derinti informavimą apie narkotines medžiagas su elgsenos bei mąstymo (tikrųjų vertybių sistemos) formavimo metodais. Kaip teigia A. G. Davidavičienė, šalyje nėra ankstyvosios diagnostikos ir intervencijos sistemos. Pedagogams ir tėvams trūksta kompetencijos, atpažįstant narkotines ir psichotropines medžiagas pavartojusį paauglį, ypač, kol paauglys jas vartoja saikingai ir slepia tai nuo aplinkinių. Narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra labai individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai. Todėl nėra simptomų, būdingų visiems paaugliams. Vartojimo pradžioje galima nepastebėti jokių ženklų ar požymių. Nuotaikos svyravimai ir neprognozuojamas elgesys paauglystėje neleidžia lengvai nustatyti, ar... [toliau žr. visą tekstą] / Research author: Donatas Cibulskis, a Master‘s student of Sociology of Education (branch of Political sociology) program, Faculty of Social Sciences, Vilnius pedagogical university. Research tutor: Prof. Habil. Dr. Juozas Bagdanavičius. Research problem. Drug abuse is a huge problem, therefore it is important to halt its dispersion. One of the aims of the adopted National drug control and drug addiction prevention program for 2010 – 2016 is to reduce the dispersion of drug abuse among children and the youth; and implement preventive work. There are plenty of information about drug substances and their danger. But a question arises whether this information is explained to pupils in schools, whether their parents perceive the importance of this information objectively and, finally, whether teachers engage themselves in this type of educational activities, because it is important to combine awareness of drug substances with behavioural and cognitive (fair value system) formation methods in order to effectively implement drug abuse prevention. Our country does not possess early diagnostics and intervention system. Teachers and parents lack competences to recognize a teenager who abuses drug and psychotropic substances, especially if the teenager does it moderately and hides it from surrounding. Drug influence differs to each person and different types of drugs also affects differently. Therefore, there are no standard symptoms. In the beginning of abuse it is impossible to notice... [to full text]

The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically. / Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui.

Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui. / The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically.

Šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse apie 80 % sveikatos problemų turi spręsti šeimos gydytojas. Jis turi nukreipti pacientus atlikti įvairius tyrimus, konsultuotis pas kitus specialistus, bei gydytis.Vienas svarbiausių žmogaus apšvitos šaltinių medicinoje yra rentgenodiagnostika. Todėl atliekant šį tyrimą buvo iškelta problema - ar pakankamas šeimos gydytojų žinių lygis apie pacientų rentgenodiagnostikos tyrimų metu gaunamą apšvitą ir radiacinę saugą ir ar visada rentgenodiagnostikos tyrimai yra skiriami tikslingai ir pagrįstai? Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti Vilniaus mieste dirbančių šeimos gydytojų informuotumą apie rentgeno tyrimų metu pacientų gaunamą apšvitą. Metodai. Tyrimo objektas – šeimos gydytojai. Tyrimas buvo vykdomas Vilniaus mieste, viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir privačiose šeimos klinikose bei šeimos gydytojų kabinetuose. Atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 70 gydymo įstaigų ir buvo išdalinta 312 anketų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 programos versiją ir WinPepi 6.4 programos versiją. Pateikiamas rodiklių pasiskirstymas absoliučiais skaičiais ir procentais. Kategorinių duomenų analizei naudotas chi kvadratas (&#967;2) ir Fišerio tikslus testas. Reikšmingumo lygmuo &#945;=0,05. Išvados vertinamos statistiškai reikšmingomis, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05. Atlikta mokslinių straipsnių, sveikatos sistemos teisinės ir normatyvinės medžiagos analizė. Rezultatai. 65,1 proc. respondentų mano, kad jiems... [toliau žr. visą tekstą] / Currently in the developed world, about 80% of health problems have to be solved by a family physician. He/she has to divert patients to carry out a series of studies, consultations with other specialists, and get cured. One of major human sources of exposure in medicine is X-ray diagnostics. Therefore, in this investigation one has raised a question whether there is a sufficient level of knowledge of family physicians about patient’ X-ray diagnostic exposure and radiation protection, and if always X-ray diagnostics examination is allocated in a reasonable way? The object of the study is to identify and assess family physicians’ awareness about the exposure of X-ray exposed patients in the city of Vilnius. Methods. The object of the research: family physicians. The research was carried out in Vilnius, in the public health care institutions and private family clinics and family physicians’ offices. One conducted a questionnaire survey, which included 70 hospitals where 312 questionnaires were distributed. The statistical analysis was performed using version 17 of SPSS software and version 6.4 of WinPepi. An indicator distribution in absolute numbers and percentages was presented. Categorical data analysis used chi-square (&#967;2) and Fisher's exact test. Significance level &#945;=0,05. Conclusion considered to be statistically significant when the confidence level of p<0.05. One conducted research analysis of articles, and analysis of health system of legal and normative... [to full text]

Gydytojo ir paciento santykiai visais laikais buvo medicinos dėmesio centre. Naujų technologijų taikymas leido gydytojui turėti objektyviais duomenimis pagrįstą paciento sveikatos būklės vaizdą, todėl gydytojas mažiau linkęs gilintis į subjektyvius paciento išgyvenimus. Gydytojų-pacient�� santykių etinių problemų sprendimas neįmanomas be valstybės ekonominių, politinių ir teisinių veiksmų. Darbo tikslas. Įvertinti Prienų PSPC gydytojų ir pacientų santykių etinius aspektus pacientų požiūriu. Tyrimo metodai. 2007m. sausio – vasario mėn. buvo atlikta Prienų PSPC pacientų, kurie apsilankė pas BPG (n=304), anketinė apklausa. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės paketą SPSS (9,0). Dviejų požymių priklausomumas buvo tiriamas naudojant χ² kriterijų. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p<0,05. Rezultatai. Didžioji vyriausios bei jauniausios amžiaus grupės, turinčių pradinį bei aukštąjį išsimokslinimą bei dideles pajamas pacientų dalis buvo patenkinti gydytojo bendravimu su jais bei palankiai vertina gydytojo ir paciento santykių administravim����, o nepasitenkinimą nurodė vidutinio amžiaus, vidurinio išsimokslinimo, mažas pajamas turintys respondentai. Labiausiai pritaria teisiniams klausimams vyriausios bei jauniausios amžiaus grupės miesto respondentai, turintys dideles pajamas. Nepatenkinti teisiniais santykiais vidutinio vyresniojo amžiaus mažų pajamų kaimo pacientai. Išvados. Pacientai patenkinti juos aptarnaujančio šeimos (BPG) gydytojo bendražmogiškomis... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between a physician and a patient has always been a centre of medical attention. Application of modern technologies enables a physician to receive a clear picture of a patient’s health rather than become concerned about his/her personal feelings. The solution of physician–patient ethical problems is not possible without state economical, political and legal measures. Aim of the study. To assess the ethical aspects of physician-patient relationship of Prienai Primary Health Care Centre from the patients’ attitude. Methods. In January – February 2007, a survey was conducted in order to receive the opinion from Prienai district residents, who visited a GP (n=304). Statistical analysis package SPSS (9.0) was used to analyse the data. Dependence of two symptoms was researched with of the Chi-Square test (χ²). Zero hypothesis was rejected, when p<0,05. Results. A greater part of elderly and young people who have a higher or primary education and high income were satisfied with physician–patient relationship and gave favourable assessment of the administration of the relationship. Middle-aged people who have secondary education and low income were most dissatisfied with the above mentioned. Most favourable opinion about the legal matters was provided by the oldest and youngest group of the city respondents who have high income, whereas middle-aged senior country people who have low income were dissatisfied with the legal matters. Conclusions. The patients were... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Reabilitacijos centro pacientų informuotumą apie jiems teikiamas medicininės reabilitacijos paslaugas. Uždaviniai: 1. Įvertinti reabilitacijos centro pacientų informuotumą apie saugią reabilitaciją. 2. Nustatyti ryšį tarp pacientų informuotumo, socialinių demografinių charakteristikų ir savo sveikatos būklės vertinimo. 3. Nustatyti ryšį tarp pacientų informuotumo apie reabilitacijos paslaugas ir nuomonės apie jiems teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimo metodika. 2012 m. birželio - 2013 m. vasario mėnesiais atlikta anoniminė pacientų apklausa reabilitacijos centre teikiančiame stacionarias reabilitacijos paslaugas. Atliekant tyrimą, buvo išdalintos 300 anketų, atsako dažnis 90,6 proc. Anketinių duomenų analizei naudota statistinė programa SPSS 19.0. Rezultatai. 78,3 proc. reabilitacijos centro pacientų mano, kad jų informuotumas paslaugų saugos klausimais yra pakankamas, 5,3 proc. – nepakankamas, o 16,4 proc. respondentų nesupranta sveikatos priežiūros saugos sąvokos. Informuotumas sveikatos priežiūros saugos klausimais nėra susijęs su lytimi, tačiau didesnė dalis vyresnių nei 60 metų amžiaus pacientų (91,3 proc.) lyginant su jaunesniais nei 60 metų amžiaus pacientais (8,7 proc.) teigė nesuprantantys sveikatos priežiūros saugos sąvokos. 84,8 proc. pacientų atsakė, kad suprato visą informaciją, 12,5 proc. – nesuprato, bet pasakė, ko nesuprato, 2,7 proc. nesuprato ir neišdrįso pasakyti, ko nesuprato. Dauguma (88,3 proc.) pacientų, kurie suprato jiems... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to assess awareness of rehabilitation center patients ‘about provided services of medical rehabilitation. Goals: 1. To assess awareness of rehabilitation center patients ‘about safe rehabilitation. 2. To identify connection among patient‘ awareness, social demographic characteristics and self-health status assessment. 3. To identify connection between patient‘ awareness about rehabilitation services and their opinion on quality of provided services. Research methodic. Research was performed during June 2012 - February 2013 with anonymous questionnaire in rehabilitation center with inpatient rehabilitation services. 300 questionnaires were distributed, response rate 90.6 %. Statistical program SPSS 19.0 was used for data analysis. Results. 78.3 % of rehabilitation patients think that their awareness on safety of services is sufficient, 5.3 % – insufficient and 16.4 % of patients don‘t understand concept of safety of health care. Awareness on safety of health care is not related to gender, but more of older than 60 years patients (91.3 %) comparing to younger than 60 years (8.7 %) stated about misunderstanding in concept of safety of health care. 84.8 % of patients stated that they understood all information, 12.5 % – didn‘t understood and stated what is unclear, 2.7 % didn‘t understood and didn‘t named what is unclear. Mostly of patients (88.3 %), who understood provided information, knew how to behave safely at home. 95.4 % of respondents stated about... [to full text]