BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) Tiesioginių Užsienio Investicijų Kauno regionu. MBA Magistro baigiamas darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis fakultetas, , Vilniaus Universitetas. 68 p. SANTRAUKA Tiesioginės užsienio investicijos yra laikomas kaip vienas iš svarbiausių šalies augimą ir vystymąsi skatinančių veiksnių. Tai yra efektyvi priemonė skatinti gamybą, eksportą, kurtis darbo vietas bei padedanti įmonėms sėkmingai konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Baigiamojo darbo objektas yra tiesioginės užsienio investicijos Kauno regione. Pagrindiniai uždaviniai, iškelti tikslui pasiekti: įvertinti tiesioginių užsienio investicijų įtaką ir reikšmę šalies ekonomikos vystymuisi; atkleisti tiesioginių užsienio investicijų tyrimams naudojamus modelius; įvertinti tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pateikiant ekonomines interpretacijas; empiriškai patikrinti įvairių veiksnių poveikį tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui į Kauno regioną ir jais remiantis atlikti prognozę. Baigiamasis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje yra teoriškai analizuojamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis regiono vystymuisi.; antrojoje darbo dalyje vertinama tiesioginių užsienio investicijų ir joms įtaką darančių veiksnių kitimas, daugiau dėmesio skiriant Lietuvai; trečiojoje darbo dalyje empiriškai tikrinamas tiesioginių užsienio investicijų ir jas veikiančių rodiklių ryšys. Darbą sudaro: 68 puslapiai, 19 paveikslų, 21 lentelė ir... [toliau žr. visą tekstą] / BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) The Perspectives of Foreing Direct Investment in Kaunas Region. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY Foreign direct investment is cosidered as one of the main factors influencing economic growth and development of a particular region. The object of the paper work is foreign direct investment in Kaunas region. The main tasks that were held in order to reach the target: to evaluate the influence and importance of foreign direct investment in development of country‘s economy; to reveal the models that are used in research of foreign direct investment; to estimate quantitative changes of foreign direct investment in Lithuania and other Baltic states providing economic interpretations; to perform an empirical study on main factors infuencing foreign direct investment in Kaunas region and make a forecast based on most inportant factors. Paper consists of three main parts. In the first part influence of foreign direct investment on development of a country and region is being analyzed; the second part consists of statistical analysis of foreign direct investment and it’s factors in Baltic states pointing out Lithuania’s case; the third part includes empirical analysis or factors influencing foreign direct investment in Kaunas region. Paper volume: 68 pages, 19 tables, 21 figures and 63 references used. Empirical research revealed that the most important factors influencing foreign direct investment in... [to full text]

According to Lithuanian and foreign authors’ scientific literature, Master’s work explores the main aspects of investment policy formation: stages of investment policy formation, investment strategies and methods of their selection, also analyzes the process of investment efficiency evaluating and main models of investment efficiency evaluating. The main features of investment policy formatting, evaluated efficiency of commercial banks “Hansabankas”, “Vilniaus bankas”, “Sampo bankas” are presented in the exploratory-analytic part of this paper. There was made a survey of “Hansabankas” clients’ attitude to offering services in investment funds field in this final work. Also this paper shows the investment trends perspective evaluating and the development trends of investment policy of commercial banks.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir įvertinti jų grąžą Lietuvoje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Konceptualiojoje darbo dalyje žmogiškojo kapitalo bei investicijų į jį diskusiniai klausimai aptariami teoriniu aspektu remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Analitinėje – tiriamojoje darbo dalyje pateikta investicijų į žmogiškąjį kapitalą kaštų ir naudos, grynosios dabartinės vertės, atsipirkimo periodo ir pajamų normos analizė. Skaičiavimais gauti rezultatai lyginami su kitų šalių rodikliais, siekiant objektyviai įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą ir jų grąžą Lietuvoje. Trečioji darbo dalis apima investicijų į žmogiškąjį kapitalą tobulinimo krypčių numatymą. / The aim of this final Master paper is to analyze the investment to human capital and evaluate its return and effectiveness in Lithuania according to the scientific literature. Conceptual part of this paper discloses the debatable questions of human capital and investment to it based on literature of Lithuanian and foreign authors. Analytical part of the paper investigates costs and benefit, net present value, payback period and rate of return of investment to human capital. Results according to main calculations are compared with foreign countries in order to be objective when evaluating the return rate of investment in human capital in Lithuania. Main trends for improvement are included in the third part of the paper.

In this master’s paper the rate of return on investments into human capital has been calculated. Referring on records from Lithuanian Statistical Department as well as on research’s data, the following indexes: 1) the rate of return of individual university education, studying in a place supporting of state in Lithuania; 2) the rate of return of individual university education, studying in paid place in Lithuania; 3) men’s and women’s rate of return of individual university education; 4) the private rate of return of university education according to economical activities; 5) the rate of return of university education among personnel from companies engaged in metal and metal ware. Calculated indexes the rate of return of education have been analyzed and compared with each other and with indexes of foreign countries. .

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui, ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą, bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. / In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct investment.

Magistro darbe analizuojama Pasaulio banko veiklos taktika ir strategija Lietuvoje, keliamos sąlygos investiciniam projektui finansuoti, investicinio projekto teisinis reglamentavimas, įgyvendinimo principai, esminiai Pasaulio banko paskolos sutarties aspektai, valstybės investicijų į infrastruktūrą įtaka Klaipėdos uostui, uoste veikiančioms privataus kapitalo įmonėms. Lietuva iki įstojimo į Europos Sąjungą ekonomikai restruktūrizuoti kaip vieną iš valstybės pajamų šaltinių naudojo skolintas lėšas, kurių dydis ir tvarka griežtai reguliuojama Lietuvos Respublikos teisės norminiais aktais. Lietuvai 1992 m. tapus Pasaulio banko nare, Pasaulio bankas aktyviai dalyvavo perėjimo iš planinės į rinkos ekonomiką procesuose, teikdamas paskolas, analitinę bei techninę pagalbą. 2000 m. rugpjūčio mėn. 3 d., atlikus išsamų projekto vertinimą, VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai” su Lietuvos Respublikos valstybės garantija Pasaulio bankas suteikė 35,360,000 JAV dol. lengvatinę paskolą, skirtą Klaipėdos uosto investiciniam projektui įgyvendinti. Valstybės garantija valstybės įmonės paskolai suteikta laikantis visų nustatytų procedūrų. / The World Bank investment policy and strategy in Lithuania is being analysed in MA thesis, as well as conditions for financing of investment project and its legal regulation. Other spheres of interest encompass principles of implementation of the project, essential conditions of the World Bank loan agreement and impact of state investment into infrastructure both for Klaipėda Port and private companies operating in the port.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. Pritraukti TUI į mūsų šalį yra ne tik tikslas, bet ir būtinybė. Įstojimas į ES padidino konkurenciją tiek tarp naujų, tiek tarp senų ES narių. Lietuvos vyriausybė turi nuolat gerinti investicinį klimatą, norint, jog TUI neaplenktų mūsų šalies ateityje.TUI atneša į mūsų šalį naujas pažangias idėjas, progresyvią vadybą, naują techniką ir technologiją, sukuria naujas darbo vietas – kelia pragyvenimo lygį. Vokiečių kompanija „Max.sicherheitsfarchule.Holding.Gmbh“ planuoja savo kompanijos plėtrą Lietuvoje, panaudojant TUI, modernizuojant ir restruktūrizuojant vairavimo mokymo procesą. Empirinis tyrimas kaip tik ir parodė prielaidas, galimybes ir perspektyvas tiesioginiam investavimui Lietuvoje. Darbas susideda iš 97 puslapių, įskaitant 5 lenteles ir 17 paveikslėlių, neskaitant literatūros sąrašo ir priedų. / The Direct Foreign Investment (DFI) is one of the most important factors influencing economical development of any country. To raise the level of direct foreign investment in Lithuania is not only a goal, but also a necessity. The entry to the European Union (EU) increased competition between old and new EU member states, so in order to attract DFI to our country Lithuanian Goverment should constantly improve investment climate. Direct Foreign Investment together with direct financing brings into the country many progressive ideas, innovative management, new techniques and technologies, improves employment levels by creating new workplaces and in general raises the standart of living. German company „Max.sicherheitsfarchule.Gmbh“, working in the field of theoretical and practical driving training in Germany, is planing its expansion to Lithuania, using Direct Foreign Investment, modernizing and restructuring the traditional procedure of driving training. The empirical research demonstrated the assumptions, possibilities and perspectives for this particular case of direct investing. The research work comprises of 97 pages, including 5 tables and 17 pictures, excluding lists of literature and appendixes.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai investicinių fondų aspektai – sąvokos, investicinių fondų rūšys bei jų formavimosi ypatumai, klasifikacija pagal pelningumą ir riziką, fondų aktyvaus valdymo privalumai bei trūkumai, investuotojai, investiciniai fondai pasaulyje ir kiti esminiai investicinių fondų bruožai. Praktinėje darbo dalyje apžvelgiami licenzijuoti Lietuvos investiciniai fondai ir pagal atrankinius kriterijus pasirenkami analizuojami investiciniai fondai. Pateikiama investicinių fondų charakteristika: investavimo strategija, tipinio investuotojo apibūdinimas, fondo taikomi mokesčiai. Analizuojami fondų investicinių vienetų verčių pokyčiai. Pasitelkiant gautus rezultatus fondai vertinami pagal jų pelningumą (skaičiuojant investicinių fondų pelningumą ir jų standartinį nuokrypį) bei riziką (vertinant Šarpo rodiklį). Išanalizuoti investiciniai fondai rekomenduojami skirtingiems investuotojų tipams. Darbo pabaigoje sudarytas vidutinės ir aukščiausios rizikos grupėje esančių investicinių fondų portfeliai su maksimaliu pelnu ir minimalia rizika. Pateikiamos susistemintos darbo išvados bei rekomendacijos. / The master‘s paper contains systematization of various Lithuanian and foreign authors works on the oretical and practical mutual funds issues. The concept of mutual fund types and their formation, classification of profitability and risk, active management funds advantages and disadvantages, investors, investment funds in the world and other essential features of mutual funds. In the practical part of the study licensed Lithuanian investment funds and of sample criteria analyzed in selected investment funds. Available Investment Funds response: investment strategy, the typical investor, the fund subject to tax. Analyzing fund unit values change. With the help of the results obtained funds are valued according to their profitability (in terms of fund profitability and its standard deviation) and risk (Sharpe invoked indicators). To analyze the mutual funds recommended for different types of investors.At the end made up of medium and high-risk group of mutual fund portfolios with maximum profit and minimum risk. Are systematic conclusions and recommendations.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama institucinių veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, naujosiose Europos Sąjungos šalyse 2002-2008 metų laikotarpiu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausios vidutinės TUI įplaukos buvo Maltoje bei Kipre, tuo tarpu mažiausios – Rumunijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Tiriant sukauptų TUI pokytį nustatyta, kad vienam gyventojui tenkančios sukauptos TUI 2008 metais, lyginant su 2002-aisiais labiausiai išaugo Bulgarijoje ir Rumunijoje. Atliekant institucinių veiksnių (balsas ir atskaitomybė, politinis stabilumas ir smurto nebuvimas, reguliavimo kokybė, įstatymo viršenybė, korupcijos kontrolė, valdžios efektyvumas) palyginimą nustatyta, kad analizuojami institucijų kokybę nusakantys veiksniai nuo 2002 iki 2008 metų buvo geriausiai įvertinti Maltoje, Slovėnijoje, Estijoje bei Kipre. Tuo tarpu prasčiausiai – Bulgarijoje ir Rumunijoje. Galiausiai, tiriant ryšį tarp institucinių veiksnių ir TUI įplaukų buvo nustatyta, kad valdžios efektyvumas, reguliavimo kokybė, įstatymo viršenybė bei korupcijos kontrolė buvo stipriai susiję su tiesioginių užsienio investicijų įplaukomis. Institucinio veiksnio „valdžios efektyvumas“ kitimas, įtakojo net 69 proc. tiesioginių užsienio investicijų įplaukų variacijos bei ryšys tarp šio valdymo rodiklio ir TUI įplaukų buvo pats stipriausias lyginant su kitais valdymo rodikliais. Politinis stabilumas TUI įplaukų kitimui darė mažiausią įtaką bei ryšys tarp šio... [toliau žr. visą tekstą] / In the bachelor‘s thesis is examined the influence of institutional determinants on foreign direct investment inflows per capita in the new European Union countries during 2002-2008 period. The study showed that the highest average FDI inflows were in Malta and Cyprus while the lowest – in Romania, Poland and Lithuania. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2008, compared to year 2002 increased most significantly in Bulgaria and Romania. The comparison of the institutional determinants (voice and accountability, political stability no violence, government effectiveness, regulatory quality, rule of law, control of corruption) demonstrated that institutional determinants was top rated in Malta, Slovenia, Estonia and Cyprus, meanwhile, poorly rated in Bulgaria and Romania. Finally, while investigating the relationship between institutional determinants and FDI inflows, have been found that government effectiveness, regulatory quality, rule of law and corruption control were strongly associated with FDI inflows. Evolution of institutional determinant “government effectiveness” influenced 69 percent of FDI inflows variation and the relationship between this government indicator and foreign direct investment inflows was the strongest compared with other governance indicators. The political stability did the smaller influence for the variation of FDI inflows and the relationship between this index and FDI inflows... [to full text]