Pensija – tai senatvės pajamos, skirtos kasdieniam senų žmonių vartojimui finansuoti. Šiandien beveik visi Lietuvos pensininkai, kaip ir daugelyje Europos šalių, pensijas gauna iš valstybės, t. y. valstybė turi finansuoti beveik visą pensininko vartojimą. Dėl ilgėjančio senų žmonių amžiaus ir mažėjančio gimstamumo didėja valstybės išlaidos senatvės pensijoms. Vienas iš siūlomų valstybės išlaidų mažinimo būdų – padidinti asmeninių santaupų vaidmenį senatvės pajamose. Manoma, kad ateityje daugelis pensinio amžiaus žmonių beveik visą savo vartojimą turės finansuoti iš asmeninių santaupų. Vadinasi, pensijų sistemos reforma padidins asmeninių santaupų svarbą. Asmeninių santaupų struktūra – esminis pensijų reformos klausimas. Lietuvos gyventojai, galėdami laisvai pasirinkti investicijų formas (vyriausybės taupymo lakštai, banko indėliai ir pan.) ir investicijų horizontą, dažniausiai savo santaupas laiko trumpalaikių banko indėlių forma. LR Vyriausybė įvedė privalomąjį kaupimą pensijų fonduose, dalį socialinių draudimo įmokų perduoti į privačius pensijų fondus. Šie fondai pradėjo veikti 2004 metų pradžioje. Pensijų fondų finansavimo šaltinis – privalomos darbuotojų įmokos. Privalomojo kaupimo pensijų įmoka yra atimama iš valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. / According to the currently effective system in Lithuania funds collected from currently employed persons are immediately paid out to the existing pensioners (the solidarity principle of generations). Pensions currently paid are too low to maintain a “normal” living standard. The practices of well-developed Western countries suggest that an old age pension should make at least 70 per cent of the average wages previously earned by the person in order to maintain a similar living standard (now it represents about 40 per cent of average wages). In the future pensions are likely even to decrease in relative terms as life expectancy is getting longer and employed persons will have to maintain more and more pensioners. In order to ensure a higher living standard for future pensioners the pension reform has been launched recently. It may help to take care of one’s future and have a possibility to receive higher income when retired. Participation in private pension funds provides a possibility to accumulate pension funds in one’s personal account. Pension funds invest contributions paid by employed persons in shares, bonds and bank deposits. By investing part of income of individuals in the pension funds the Government is changing the structure of personal savings, and that influences the importance of certain segments of the financial sector (banks, capital market, insurance, etc.) in the Lithuanian economy.

Magistro darbe aptarta tiesioginių užsienio investicijų samprata, jas lemiantys veiksniai bei jų įtaka ekonominiam augimui. Antroje darbo dalyje atlikta tiesioginių užsienio investicijų Baltijos šalyse analizė: nagrinėjama, kaip TUI kiekvienoje šalyje pasiskirsto sektoriuose, kokie yra pagrindiniai investuotojai, išanalizuota TUI dinamika, atliktas įtakos BVP, eksportui ir užimtumui vertinimas, bei tiesioginių užsienio investicijų prognozė kitiems 3 metams. Taip pat aptarti veiksniai, įtakojantys TUI srautą į Baltijos valstybes.Tyrimo metu nustatyta, kad po nepriklausomybės atgavimo praeitame dešimtmetyje visose trijose Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) tiesioginės užsienio investicijos nuolat augo (išskyrus 1999-2001 m. laikotarpį, kai jų srautus neigiamai paveikė Rusijos krizė). Praeitame dešimtmetyje TUI srautai didėjo daugiausia dėl privatizacijos procesų, vėliau apsisprendimas investuoti Baltijos valstybėse buvo įtakotas dėl sąlyginai mažesnių gamybos kaštų nei labiau išsivysčiusiose valstybėse bei augančio regiono ekonominio potencialo. Darbe patvirtinta hipotezė, kad tiesioginių užsienio investicijų didėjimas tiesiogiai veikia Baltijos šalių ekonominę plėtrą: TUI tiesiogiai įtakoja BVP augimą ir eksporto plėtrą bei mažina nedarbo lygį. / This master’s paper analysis the foreign direct investments (FDI) in Baltic States. In the first part of the work the conception of the FDI, the reasons that influence the flows of FDI and their impact on economical growth. In the second part of the work there was an analysis of FDI dynamics and the FDI distribution in separate branches performed, also it was analysed how the GDP growth, export and employment is affected by the foreign direct investments in Lithuania, Latvia and Estonia. In the last part of the work it was foreseen the perspectives of the FDI. The hypothesis is formulated and confirmed as follows: „The increase of FDI flows directly impacts the growth of Baltic States economy, it stimulates the growth of GDP and the development of export also decrease of the unemployment level”.

Teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų. Nemažą įtaką tam galėjo turėti 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės padariniai, tačiau nereikia atmesti prielaidos, jog Lietuva ne viską padarė, kad taptų patrauklia užsienio investuotojams. Laisvoji ekonominė zona, kaip viena iš verslo vystymo formų, forma jau yra suradusi platų pritaikymą skirtingų savo išsivystymu, dydžiu ir tradicijomis šalių ekonomikose. Sekant įvairių išsivysčiusių pasaulio šalių patirtimi, Lietuvoje taip pat buvo pradėtas laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas. Nuo pirmojo Lietuvos LEZ įsteigimo prabėgus eilei metų, vis dar Lietuva negali pasigirti efektyvia šių zonų veikla, nors pastoviai yra ieškoma naujų investicijų pritraukimo būdų ir strategijų. Šio darbo tema buvo pasirinkta siekiant išsiaiškinti, kodėl Lietuva, būdama panašaus dydžio ir sudėties šalimi kaip Airija, nesugeba atkartoti Airijos ekonominio išsivystymo šuolio. Darbe keliama hipotezė - LEZ Lietuvoje veikia neefektyviai. Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų steigimosi praktiką teisiniu aspektu. Tyrimo problema: Lietuvoje nepritaikomas sėkmingas Airijos LEZ vystymosi modelis. Darbo uždaviniai: aprašyti istorinius LEZ kūrimosi aspektus; išnagrinėti įvairių šalių LEZ modelius, palyginant juos su Lietuvos LEZ modeliu; išanalizuoti LEZ veiklą reglamentuojančius teisinius aktus; išnagrinėti teisinius LEZ mokestinių lengvatų taikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis subject is relevant, because the direct foreign investments diminished in Lithuania of late years. The fair influence was made by 2008 world economic crisis, but also there could be an assumption, that Lithuania was at the pains to become fascinating for foreign investors. Free economic zone, as one form of the trade development, made the wide practice in economies of countries, different by their development, size and traditions. Tagging along the practice of developed countries, the establishment of free economic zones (FEZ) were started in Lithuania. After some years from the first FEZ establishment, Lithuania still can not brag with effective zones activity, even if there are seeking of new ways and strategies to attract investments. The subject of this paper was chosen for the detection for what reasons Lithuania can not repeat the bound of economic development in Ireland, even if Lithuania is similar to Ireland by country size and addition. The raised hypothesis: the activity of FEZ is ineffective in Lithuania. Work purpose: to research by legal aspect the establishment practice of free economic zones. Research problem: the successful model of FEZ development in Ireland is not fitted to Lithuania. Work tasks: to describe the historic aspects of FEZ creation, to research the models of different countries‘ FEZ and to compare with Lithuania‘s model, to analyse the legal documents, regulating the activity of FEZ, to explore the principles of taxing... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas investicinių fondų valdymo vaidmuo plėtojant šalies ekonomiką augančios globalizacijos kontekste ir ekonominio klestėjimo sferoje. Akcentuojama rizikos kapitalo fondų reikšmė didinant šalies konkurencingumą kitų šalių atžvilgiu, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas bei skatinant inovacijas. Išnagrinėti pagrindiniai teoriniai principai, kuriais remiantis nustatoma investicijų, investicinių fondų bei investicinių bendrovių samprata šiuolaikinėje literatūroje bei jų pokyčių tendencijos, analizuojamos įvairios investicijų formos, nustatomi tokio kapitalo panaudojimo tikslai bei lūkesčiai. Nagrinėjama investicijų skatinimo, būtent rizikos kapitalo pritraukimo į šalį būtinumas, rezultatyviai sekančios pasekmės. Atlikto tyrimo metodika susideda iš Lietuvos bei Europos sąjungos makroekonominių rodiklių analizės, koreliacinės regresinės analizės. Analizuojama Lietuvos investicinė situacija tarptautinėje rinkoje, jos investicinio klimato patrauklumas, stiprybės ir silpnybės. Iškeliama hipotezė, ar šalies investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įtakoja užsienio investuotojų susidomėjimą. Ši analizė yra svarbi vertinant perspektyvias rizikos kapitalo potencialo kryptis ir galimybes, atsižvelgiant į globalizacijos ir inovacinės plėtros didėjančią svarbą, naujų ekonominių pranašumų bei konkurencingumo būtinybę žinių visuomenėje. Darbe pateikiami veiksniai, nulemiantys sėkmingą investicijų skatinimą šalyje, siūlomi... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines the notion and functions of management of investment funds in growing globalization and prosperous country’s environment. Emphasizing the impact of venture capital, it develops their value in increasing the competitiveness in international market, attracting direct foreign investments, stimulating innovations. It analyses main theoretical aspects of investments, investment funds, investment company’s concept in contemporary literature as also gives the exact details about its fluctuation prospects, various forms of investing, their main intentions and expectations. The thesis also explains the reasons of resulting effects for attracting investments in venture capital funds. The methodology of investigation consists of macroeconomic research on Lithuanian and European Union situation, analysis of correlation and regression. It also points out our country’s situation in the international market of investing, its investment climate attraction, as well as strengths and weaknesses. This work raise a hypothesis that country is more attractive for investments if it budgets more into domestic research and development. The above mentioned analysis is rather important for evaluating perspective venture capital trends and possibilities of the globalization as well as with account of growing significance of the innovation within the knowledge society. Analytically developed results provides with factors of prosperous influence which guarantees big foreign investment... [to full text]

Vienas pagrindinių sėkmingos ūkio plėtros veiksnių yra investicijos. Ūkio augimas ilguoju laikotarpiu įmanomas tik kuriant, stiprinant ir išlaikant mūsų ekonomikos tarptautinį konkurencingumą, Lietuva, būdama mažos ir atviros ekonomikos šalimi, yra priklausoma nuo sėkmingų ekonominių santykių su kitomis bendrosios Europos Sąjungos rinkomis ir trečiosiomis šalimis. Šio magistrinio darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti investavimo proceso trukdžius ir numačius priemones, leidžiančias pašalinti kliūtis, kurios trukdo pritraukti tiesiogines vidaus ir užsienio investicijas, skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą. Magistriniame darbe atliktas veiksmų, skirtų tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, analizė – tyrimas leido nustatyti, kad Lietuva neišnaudoja savo ekonominio potencialo ir pagal ekonominius rodiklius atsilieka nuo savo kaimynių (ypač nuo Estijos). Galima konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos palankios sąlygos investuoti į įvairias pramonės ir verslo sritis. Vis dėlto, stokojama motyvacinių, patrauklumą didinančių veiksnių, užtikrinančių, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų. Todėl itin svarbu išryškinti veiksnius, kurie, investuotojų nuomone, apsunkina investicijas ir kelia didesnes ar mažesnes problemas. Aptariant veiksnius, lemiančius Lietuvos patrauklumą investicijoms, atkreiptinas dėmesys, jog teigiama ir neigiama TUI įtakos neatsiejamos, ypač joms veikiant šalies ūkyje, pereinančiame nuo planinio prie rinkos ūkio, nes čia... [toliau žr. visą tekstą] / Investment is one of the major factors determining successful development of an economy. In the long term, economic growth is achievable only fostering, strengthening and maintaining economic competitiveness on the international scale. Lithuania with its small and open economy is dependent on the successful economic ties with the European Union single market and the third countries. This Master thesis aims at identifying and assessing the impediments to investment process and providing for the measures allowing to remove the obstacles encountered when attracting direct domestic and foreign investment, and to encourage the development of the Lithuanian business and growth of the national economy. The Master thesis includes the analysis research of actions aimed at attracting direct foreign investment, allowing to conclude that Lithuania does not exploit its economic potential and is lagging behind its neighbours (in particular Estonia) according to economic indicators. It is possible to state that at the moment Lithuania has favourable conditions for investment into various areas of industry and business. However, there is a lack of motivation and appeal ensuring concrete actions to be taken. Therefore, it is essential to single out the factors, which frustrate investment and pose more or less serious problems in the opinion of investors. When examining the factors determining Lithuania’s attractiveness for investment, note should be taken of the interrelation between... [to full text]

In final master work “Investment planning and analysis” there was analyzed and systemized conceptual and practical researches of investment analysis of Lithuanian and foreign authors. When analyzing capital investment effectiveness, it is very important to use various methods in complex, not separately. There was performed analysis of investment project of JSC “Lamega”, also there was calculated indicators of investment effectiveness, main factors, which influence final results of a project, were defined, uncertainty and possibilities of the project were evaluated by using Black-Scholes real options evaluation model. Hypothesis, that investment decision depends not on meaning of separate indicator, but their sequence and reciprocity.

Baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas – investicijos į Vilniaus biurų rinką. Pagrindinis darbo tikslas yra atlikti investicijų į Vilniaus biuro paskirties nekilnojamąjį turtą tyrimą. Baigiamąjį magistro darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama įvairi literatūra ir moksliniai straipsniai apie biuro paskirties nekilnojamąjį turtą, investicijas į nekilnojamąjį turtą ir biurus, biurų plėtros tendencijas, Vilniaus investicinį potencialą ir biurų rinkos analizę. Antrame skyriuje atliekamas Vilniaus ir Amsterdamo biurų rinkos palyginimas. Trečiame skyriuje atliekama investicijų į Vilniaus biuro paskirties nekilnojamąjį turtą PĮSETA analizė. Darbo pabaigoje padaromos darbą apibendrinančios išvados ir pateikiami pasiūlymai. Gauti rezultatai parodė, kad Vilniaus biurų rinka neišnaudoja savo potencialo ir dabartinė plėtra yra tikslinga. Darbo apimtis yra 70 psl. be priedų, 20 paveikslų, 6 lentelės, 85 bibliografiniai šaltiniai ir 1 priedas. / Object of the final master thesis is investments in the office market of Vilnius. The aim of work is to make a study of investments in the office real estate of Vilnius. The master thesis consists of three main chapters. Different literature and scientific articles about the office real estate, investments in real estate and offices, development tendencies of offices, investment potential of Vilnius and office market analysys are analyzed in the first chapter. Office market comparison of Vilnius and Amsterdam is fulfiled in the second chapter. PESTEL analysis of investments in the office real estate of Vilnius is done in the third chapter. Conclusions and proposals that summarize the work are made in the end. The results showed that potential of office market of Vilnius is not used and current development is expedient. Scope of the work is 70 pages without appendices, 20 figures, 6 tables, 85 sources of literature and 1 appendix.

Šiame darbe siekiama ištirti paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms taikymo ypatumus naujose Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Darbe atskleidžiami paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) teoriniai aspektai, analizuojamos šiuolaikinės TUI tendencijos, keliamos hipotezės apie atskirų šalių teikiamas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms ir jų patrauklumą. Šioms hipotezėms patvirtinti ar paneigti vykdomas dviejų etapų tyrimas, kuriuo parodoma, kiek apskritai ir kokias paskatas teikia pasirinktos šalys, taip pat nustatomi paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms reitingai, kuriais parodomas skirtingas kiekvienos šalies teikiamų paskatų patrauklumas. Tyrimo rezultatai parodė, jog visos nagrinėjamos šalys teikia skirtingas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms. Įvertinus šalis pagal suminį paskatų investicijoms reitingą, patraukliausios šalys investuotojams yra Vengrija, Rumunija, Latvija. Galiausiai pateikti atlikto tyrimo ribotumai bei rekomendacijos tolesniems šios srities tyrimams. / This paper deals with analyzing investment incentives for foreign direct investment (FDI) concentrating on new European Union countries’ practices (Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, Hungary, Slovakia, Czech Republic and Romania). Firstly, the theoretical aspects of FDI incentives are described, then modern trends of FDI are examined and hypotheses about the range and attractiveness of investment incentives in selected countries are formulated. In order to confirm these hypotheses, the carried out research is divided into two stages, where quantity and variety of investment incentives is estimated and summary score of FDI incentives’ attractiveness is attributed to each country, showing how much the incentives’ system is well-favoured by investors. The results of the research identifies a wide range of investment incentives that are currently offered in new EU countries. Also, in conformity with the attributed summary score of FDI incentives, the most attractive countries are Hungary, Romania and Latvia. Finally, the limitations of this research and recommendations for further studies are presented.

In the thesis foreign direct investment in the Baltic countries using gravity model have been analysed. The first part of the thesis consists of foreign direct investment definition, the positive and negative influencing factors of foreign direct investment evaluation criteria analysis of the scientific literature and the authors different approaches to them. It is also made a critical evaluation of literature, authors usually distinguishing factors mentioned in different sources that affect foreign direct investment. Also in the first part of the paper theoretically gravity model and its application in practice of direct foreign investment assessment has been described. In the practical, analytical part the analysis of the chosen 7 most popular parameters from has been performed using the graphical methods. Also analyzed the market size, average wages, education levels, tax burden, economic openness index , GDP per capita and the average disposable income per household member on foreign direct investment in the Baltic countries, using multiple regression and correlation analysis and using a gravity model. The thesis ends with conclusions and recommendations. Structure: introduction, theoretical part, practical part, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 77 p. text without appendixes, 19 pictures, 34 tables, 55 bibliographical entries. / Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos tiesioginės užsienio investicijos Baltijos šalyse taikant gravitacinį modelį. Pirmoje darbo dalyje pateikiama tiesioginių užsienio investicijų sąvokos, teigiamą ir neigiamą įtaką darančių veiksnių, tiesioginių užsienio investicijų vertinimo kriterijų analizė mokslinėje literatūroje bei skirtingas autorių požiūris į juos. Taip pat atliktas kritinis literatūros vertinimas, išskiriant dažniausiai autorių minimus veiksnius skirtinguose šaltiniuose, kurie daro įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms. Taip pat pirmoje darbo dalyje teoriniu požiūriu išanalizuotas gravitacinis modelis bei jo taikymas praktikoje tiesioginėse užsienio investicijoms įvertinti. Praktinėje, analitinėje darbo dalyje pagal pasirinktus 7 parametrus iš dažniausiai pasitaikančių literatūros apžvalgose išanalizuotas Baltijos šalių tiesioginių užsienio investicijų atvejis naudojant grafinę analizę. Taip pat nagrinėjamas rinkos dydžio, vidutinio darbo užmokesčio, išsilavinimo lygio, mokesčių naštos, ekonominio atvirumo indekso BVP vienam gyventojui bei vidutinių disponuojamų pajamų vienam namų ūkio nariui įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms Baltijos šalyse naudojant daugianarę koreliacinę regresinę analizę bei pritaikant gravitacinį modelį. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 2 dalys: įvadas, teorinė dalis, praktinė dalis išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 77 p. teksto be priedų, 19 iliustr., 34 lent., 55... [toliau žr. visą tekstą]

ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) Tiesioginių užsienio investicijų plėtra Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 99 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: tiesioginės užsienio investicijos, investicijas lemiantys veiksniai, TUI pritraukimas, mokestinės lengvatos, patrauklumo TUI indeksas. Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis užsienio investicijų ir tarptautinio kapitalo judėjimo procesai daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai. Pereinamosios ekonomikos šalims, tame tarpe ir Lietuvai, tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių ūkio plėtros veiksnių. Kadangi į Lietuvą investicijų pritraukiama nedaug, tai skatina analizuoti valstybės ekonominę politiką, skatinant tiesioginių užsienio investicijų atėjimą į šalį bei vertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius. Darbo objektas- tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiantys veiksniai. Darbo tikslas- išanalizavus tiesioginio investavimo procesus Lietuvoje, įvertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą į Lietuvos ekonomiką lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: atlikti tiesioginių užsienio investicijų sampratos teorinį nagrinėjimą, atlikti Lietuvos investicinės aplinkos SSGG analizę, atlikti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių palyginamąją analizę pagal tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius, atlikti ekspertų apklausą. Pirmoje dalyje nagrinėjama tiesioginių... [toliau žr. visą tekstą] / ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) The development of Foreign Direct Investment ( FDI ) in Lithuania. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University.99 p. SUMMARY KEYWORDS: foreign direct investments, factors causing foreign direct investment, attracting FDI, taxing exemption, index of FDI attractiveness. In global economy fireign capital flows process influence international items, services and development of technologies. Foreign direct investments is one of the main factor for economic growth in all markets in transition and Lithuania also. On the whole, it’s just a small amount of foreign direct investments is attracting to Lithuania now. From the point of view effectiveness, Lithuania is after a lot of countries, that’s why it’s very important to analyse the main factors causing foreign direct investment. Object of the work: the main factors causing foreign direct investment. Aim of the work: evaluate the main factors causing foreign direct investment to Liethuania, after analysis of the foreign direct investing process. Tasks of teh work: to analise foreign direct investments composition, to accomplish Lithuania‘s investment environment SWOT analysis and comperative analysis of Lithuania and other Baltic states, to perform experts interrogation. First part, analyses foreign direct investments composition. Having in mind theories of capital movement and factors causing FDI flows to host economy, theoretical considerations of foreign direct... [to full text]