Spelling suggestions: "subject:"kūrybinio"" "subject:"kūrybinės""
1 |
Kūrybiškumo ugdymo veiksniai suaugusiųjų mokyme/si / The elements of the creativity training in adult education and learningSasnauskienė, Rima 30 June 2009 (has links)
Darbo edukologinė problema yra atskleisti kūrybiškumo ugdymo veiksnius suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo objektas: kūrybiškumo veiksniai suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad suaugusiųjų amžiuje kūrybiškumas yra skirtingas (priklauso nuo amžiaus ir nuo lyties). Tyrimo tikslas: atskleisti kūrybiškumo veiksnius suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiančią kūrybiškumo ypatumus andragogikoje. 2. Ištirti suaugusiųjų kūrybiškumo įverčius pagal E.P.Torrance (1974) kūrybiškumo užduočių metodiką (vaizdinė forma). Išvados. 1. Teorinė duomenų analizė parodė, kad kūrybiškumas kaip asmens savybė yra svarbi suaugusiojo asmens raidos procese. Kūrybiškumas ypač aktualus ir suaugusiųjų mokymo bei mokymosi procese. 2. Atlikus suaugusiųjų E.P. Torrance kūrybiškumo nustatymo testo (vaizdinė forma) piešinių analizę buvo pagrįsta, jos kūrybiškumas priklauso nuo lyties (mot.) ir nuo amžiaus (19-35 metai). / Job’s educological problem is to reveal the educational factors in adult creativity teaching and learning process. The object of the research: the creativity factors in adult teaching and learning process. The study’s hypothesis: it is presumptive, that creativity of adults is different (depending on age and gender). The aim of the research: to reveal the creativity factors in adult teaching and learning process. Objectives of the research: 1. To analyze the scientific literature, reflecting the creativity features of Andragogy. 2. To research the estimation of adult creativity by E.P.Torrance (1974) methodology for creativity tasks (visual form). Conclusions. 1. The theoretical analysis of the data showed that the creativity of the person is an important feature of adult personality development process. Creativity is particularly relevant in adult training and learning process. 2. After the adult E.P. Torrance’s creativity detection test (visual form), which was based on drawings, the result of depending of creativity by sex (female) and age (19-35 years) was validated.
|
2 |
Jaunųjų šachmatininkų (11–15 metų) neverbalinio kūrybinio mąstymo ir intelekto ypatumai bei kaita / Young Chess Player’s Non-verbal Creative Thinking and IntellectAmelkina, Irina 24 September 2008 (has links)
1. Remiantis moksline literatūra darbe buvo išnagrinėti įvairių mokslininkų požiūriai apie šachmatų žaidimo įtaką vaikų kūrybinio mąstymo raidai, kurios tapo pagrindu iškelti šio darbo hipotezes.
2. Tyrime nustatyta, kad:
Per du metus jaunųjų šachmatininkų neverbalinio kūrybinio mąstymo: mąstymo gausumo (t = 3,652, p= 0,001) ir mąstymo originalumo (t =3,617 ; p =0,001) rodikliai (The Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT) (1974) statistiškai reikšmingai padidėjo.
Kūrybinio mąstymo lankstumo (t = 1,261; p = 0,213) ir mąstymo detalumo (t = -2,076 ; p =0,053) rodikliai (The Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT) (1974) išliko beveik tokie patys: skirtumai tarp 2005 metų ir 2007 metų re-testo rezultatų yra statistiškai nereikšmingi.
Skirtumas tarp 2005 metų ir 2007 metų re-testo bendrų neverbalinio kūrybinio mąstymo tyrimo rezultatų yra statistiškai nereikšmingas (t = 0,881 ; p = 0,382).
Pirmoji ir antroji hipotezės apie jaunųjų šachmatininkų neverbalinio kūrybinio mąstymo vystymosi ypatumus pasitvirtino dalinai.
3. Siekiant ištirti jaunųjų šachmatininkų neverbalinio intelekto ir neverbalinio kūrybinio mąstymo sąsajų ypatumus rastas silpnas statistiškai nereikšmingas ryšys (r = 0,269 ; p = 0,052). Analizuojant atskirus kūrybinio mąstymo komponentus:
nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp jaunųjų šachmatininkų neverbalinio intelekto ir neverbalinio kūrybinio mąstymo detalumo (r = 0,307 ; p = 0,025);
kiti neverbalinio kūrybinio mąstymo... [toliau žr. visą tekstą] / Creativity is multidimensional and still not completely understood by psychologists. Creative thinking is an important ability formed by some factors: flexibility, originality, fluency, elaboration. Through chess, pupils learn to invent creative solutions to problems. Chess can strengthen problem-solving skills, foster critical, creative, and original thinking, demonstrate the importance of flexible planning, concentration, and the consequences of decisions. The aim of the investigation was to analyze young chess player’s creative thinking in different age, their achievement. Torrance test of creative thinking (TTCT, 1974) was used as the main evaluation tool. The scoring was as follows: Fluency by the number of interpretable, meaningful, and relevant responses to the stimulus, Flexibility by the variety of categories of relevant responses, Originality by responses which are unexpected, unusual, unique or statistically rare, Elaboration by the addition of pertinent details. Fifty six children of chess school in Vilnius were investigated using this method. The main result showed that young chess player‘s creative thinking (Torrance test (TTCT, 1974)) is not significantly higher than 2 years ago. Correlation have been found between the TTCT and Raven in the construct of elaboration (r = 0,307; p = 0,025).
|
3 |
Paauglių (11-12 kl.) kūrybiškumo ypatumai / The features of teenager’s (11-12 forms) creativityKovalevskaja, Kristina 23 May 2005 (has links)
In this master thesis the features of teenager’s creativity are traversed. The work consist of the following structure: introduction, two main sections (which are divided into more detailed subsections), conclusion, reference, bibliography and appendixes.
In the first section the problem of teenagers creativity is outlined theoretically. The definition of creativity, teenagers creativity, creative thinking, creative imagination and the main factors of teenagers creativity are described.
In the second section the research on teenagers note: who at present learn at 9-12 forms of a Secondary School) creativity is analysed.
K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP methods of creative thinking (A. Matchak’s, Javorovska’s, and Stanchak’s polish version, 1998) and V.Petrulis tasks from questionnaire on person’s creativity were applied in the research.
In the result girls indexes (6,297) were higher than boys indexes (5,297) according the TCT-DP method of creative thinking. This leads to the conclusion that in general 9-12 form girls are more creative in comparing with boys. And after the comparison made on differences in average components of creativity the assumption of girls superiority can be also made.
According the results of the research there are no any essential difference in 9-10 forms and 11-12 forms creative thinking. It was completely proved by the applied K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP method of creative thinking and V. Petrulis questionnaire tasks.
According the... [to full text]
|
4 |
Significance of Creative Competitions to Lithuanian Art of Architecture / Kūrybinių konkursų reikšmė Lietuvos architektūros meneLinartas, Darius 06 January 2012 (has links)
The subject matter of the research is architectural competitions in Lithuania to begin with their origin (end of the 18th century) up to the present times (2010). The dissertation aims at disclosing the significance of architectural competitions to art of architecture in Lithuania, improvement of architects’ professional excellence and public meaning of competitive selection, as well as analyzing the preconditions for improvement of the competition system. The following tasks have been raised and formulated:
1. to explore the genesis of architectural competitions and review the historical development of architectural competitions in Lithuania starting from its origins to the present day;
2. based on specific examples of architectural competitions in Lithuania, to analyze the main types of competitions and their purposes, disclose their peculiarities and meaning;
3. to perform the critical analysis on organization process of architectural competitions in Lithuania (preparation of requirements, rules, involvement of society to the design process and evaluation) and further existence and quality of the competition winning design projects; and
4. to disclose the peculiarities of public, architectural and professional significance of creative competitions.
The dissertation has an introduction, three chapters with separate summaries, general conclusions, lists of bibliography and author’s publications on the dissertation subject, list of illustrations and two appendices.
The... [to full text] / Disertacijos tyrimų objektas – architektūros konkursai Lietuvoje nuo ištakų (XVIIIa. pabaigos) iki šių laikų (2010 m.). Šio darbo tikslas yra atskleisti architektūros konkursų reikšmę Lietuvos architektūros menui ir architektų profesinio meistriškumo augimui, visuomeninę konkursinės atrankos prasmę, išnagrinėti konkursų sistemos tobulinimo prielaidas. Tam suformuluoti šie uždaviniai:
1. Ištirti architektūros konkursų genezę, apžvelgti Lietuvos architektūros konkursų istorinę raidą nuo jų atsiradimo iki šių dienų.
2. Remiantis konkrečiais Lietuvos architektūros konkursų pavyzdžiais, išanalizuoti pagrindinius konkursų tipus ir tikslus, atskleisti jų ypatumus ir prasmę.
3. Atlikti Lietuvos architektūros konkursų organizavimo bei konkursuose laimėjusių projektų būties ir kokybės kritinę analizę.
4. Atskleisti kūrybinių konkursų visuomeninės, architektūrinės ir profesinės reikšmės Lietuvoje ypatybes.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, skyrių apibendrinimai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai, iliustracijų sąrašas bei du priedai
Įvadiniame skyriuje aptariamas darbo aktualumas, analizuojama literatūra, problemos ištirtumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.
Pirmame disertacijos... [toliau žr. visą tekstą]
|
5 |
Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos / Educational dimensions of creativity and creative thinkingBeresnevičius, Gediminas 19 May 2010 (has links)
Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka.
Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai.
Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą.
Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą] / Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment.
Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation.
655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence.
The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text]
|
6 |
Jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus paauglių aš-vaizdas, kūrybinis mąstymas ir mokymosi sėkmė / Self-view of younger and older adolescents, creative thinking and learning successGaidelienė, Erika 07 July 2010 (has links)
Palyginus mūsų tiriamųjų paauglių nuo 10 iki 19 metų amžiaus sveikatos kontrolės lokuso skalių duomenis su K. Wallstono (1978), E. Žutautienės (2003), A. Petrulytės ir K. Vetrovaitės (2004) atliktais panašiais tyrimais, stebime tendenciją, kad kuo besimokantieji yra vyresnio amžiaus, tuo labiau išreikštas vidinės kontrolės lokusas. Kituose tyrimuose nenustatyta koreliacija tarp paauglių kūrybiškumo ir akademinio pažangumo. O mūsų tyrimai atskleidė, kad 10 - 19 metų paauglių vidutinis akademinis pažangumas yra susijęs su kūrybinio mąstymo originalumo parametru; taip pat ir vidutinis akademinis pažangumas turi teigiamų sąsajų kūrybiniu mąstymu. Pagal A. Petrulytės, D. Beresnevičienės ir K. Samašonok (2004) ankstesnius tyrimo rezultatus tarp mokinių kūrybiškumo ir mokymosi sėkmės reikšminga koreliacija nebuvo rasta.
A. Petrulytė (2008) nubrėžė tyrimų perspektyvą ateityje, kad būtų tikslinga patyrinėti besimokančiųjų sveikatos kontrolės lokuso ir kūrybiškumo subskalių koreliacijas su vidine darna, sveikata, bei palyginti rezultatus su vyresnio amžiaus tiriamųjų (suaugusiųjų) rezultatais. Mūsų tyrimas praplėtė šį teiginį tuo, kad darbe buvo nustatyta kad tarp 10-19 metų paauglių (N=322) lietuvių kalbos bei menų mokymasis turi teigiamų sąsajų su vidinės sveikatos kontrolės (HLC) faktoriumi.
Gauti tyrimo duomenys susišaukia su A. Petrulytės (2008) tyrimais tuo jog patvirtina faktą kad tarp kūrybiškumo ir sveikatos kontrolės lokuso bei mokymosi sėkmės yra tam tikras ryšys. Mūsų 1... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: self-view, creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Aim of the research: to analyze self-view (evaluation of self-creativity, apprehension of health), creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Hypotheses of the research: 1. Indicators of creative thinking likely differ according to adolescents’ age and sex quantitative and detailed assessment is higher in the groups of girls and older adolescents. 2. Indicators of older adolescents’ health, mood and activity are probably higher and their inner control is more expressed than younger adolescents’. 3. There probably exists positive relationship between adolescents’ a academic progress, indicator of creative thinking and perceptible creativity self-evaluation at emotional and cognitive levels. Conclusions. Creative thinking indicators of adolescents (aged 10-19) are higher in a group of girls and students of higher forms (11-12th school years, aged 17-19). Medium academic progress of adolescents is related to the parameter of creative thinking originality; medium academic progress has positive relations with creative thinking as well. Evaluation of self-creativity at emotional level is higher in girls’ group; and evaluation of self-creativity at cognitive level is the highest among 17-19 years old adolescents (11-12th school years). Indicators of older adolescents’ health, mood, and activity are higher than younger... [to full text]
|
7 |
Kūrybiškumas Lietuvos ryšių su visuomene organizacijose / Creativity in lithuanian public relations organizationsGrigaliūnaitė, Dovilė 25 June 2014 (has links)
Magistro darbo objektas – kūrybiškumas ryšių su visuomene organizacijų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti kūrybiškumo pasireiškimą individualiame, grupės ir organizacijos lygmenyse ir ištirti jo svarbą ryšių su visuomene veiklos praktikoje. Pagrindiniai uždaviniai: išsiaiškinti kūrybiškumo sampratą ir požiūrius į kūrybiškumą; išanalizuoti, kas lemia individualų ir grupinį kūrybiškumą, bei identifikuoti faktorius, sudarančius kūrybiškumui palankią aplinką organizacijoje; apibrėžti kūrybiškumo ir ryšių su visuomene veiklos sąsajas; atlikus kūrybiškumo Lietuvos ryšių su visuomene organizacijose tyrimą, išsiaiškinti darbuotojų kūrybiškumą organizacijoje skatinančius ir slopinančius veiksnius. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė ir sintezė bei praktiniame tyrime panaudotas ekspertų apklausos metodas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad kūrybiškumo fenomenas gali būti suprantamas įvairiai: kaip gebėjimas originaliai išspręsti problemą, kaip asmenybės savybė arba kaip procesas. Kūrybiškumas yra siejamas su organizacijos sėkme, nes kūrybiški darbuotojai sugeba pasiūlyti originalių idėjų, sukurti originalių produktų ar paslaugų. Individualų darbuotojo kūrybiškumą labiausiai veikia jo vidinė motyvacija, o grupinis kūrybiškumas priklauso nuo socialinio konteksto. Organizacijos kultūra, klimatas ir vadovo vadovavimo stilius taip pat gali paskatinti arba slopinti darbuotojų viduje slypintį kūrybiškumo potencialą. Atliktas tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic is proved by increasing popularity of public relations use in various business sectors. Companies are becoming more open to the public and increasingly seek to communicate with it. Living in a rapidly evolving information age, public relations professionals are confronted with the problem - the dissemination of messages does not always reach the target audiences, as there are too many media reports. Most reports in the media are being overlooked and not affected by the audience, because there are too common, obvious, and such that might have been expected. However, the implementation of creative public relations programs can quickly reach the public and be accepted with greater interest. The increasing development of digital technology provides more tools and channels for public relations specialists, but creativity is necessary for the effective use of all that. To exploit their creative potential, public relations professionals must understand the nature of creativity, what factors affect it and how to increase creative potential in every worker. The subject of this Master thesis is creativity in public relations organizations. The objective of this thesis is to overview the occurrence of creativity in an individual, group and organization level and to understand its importance in practice of public relations. Main tasks are: to clarify the concept and different approaches to creative; analyze the factors that determine individual creativity and... [to full text]
|
8 |
Jaunesniojo mokyklinio (I-IV klasės)amžiaus vaikų kūrybiškumo ypatumai / Primary scool (I- IV classes) childrens creative thinking componentsGiržadienė, Aldona 23 May 2005 (has links)
The aim of this work is to analyse the peculiarities of the components of verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part analysed the problems of creativity and creative thinking, characteristics of creative teenagers, factors that confirm creativity are discussed. In the second (practical) part analysed the results of investigation on the components of verbal and nonverbal creative thinking in the I- IV class primary school boys and girls.
|
9 |
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus dailės profilio klasių mokinių kūrybinio mąstymo (verbalinio ir neverbalinio) ypatumai / Creative thinking (verbal and nonverbal)of pupils of junior school age of art profile classesStrazdaitė, Giedrė 23 May 2005 (has links)
This work reviews factors influencing creativity, conception and purport of creativity of different authors features of creative personality and their development in junior school age. Creativity researches of children of special skills of junior school age are also discussed, which are composed of research parts of verbal and nonverbal abilities.
|
10 |
EDUCATIONAL DIMENSIONS OF CREATIVITY AND CREATIVE THINKING / KŪRYBIŠKUMO IR KŪRYBINIO MĄSTYMO EDUKACINĖS DIMENSIJOSBeresnevičius, Gediminas 19 May 2010 (has links)
Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment.
Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation.
655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence.
The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text] / Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka.
Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai.
Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą.
Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą]
|
Page generated in 0.0593 seconds