Šiame magistriniame darbe aptariamos kai kurios pagrindinės Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei sutarčių nuostatos jų įgyvendinimas. Bendrai kalbant, šios specifinės tarptautinės sutartys nustato Katalikų Bažnyčios kaip institucijos, jos dvasininkų teisinę padėtį valstybės viduje ir apibrėžia jų veiklos ribas. Darbo pradžioje autorius atkreipia dėmesį į konkordato kaip tarptautinės sutarties teisinę prigimtį, t. y. aptariama jo sąvoka, objektas, subjektai, galiojimas ir kiti elementai. Vėliau supažindinama su konkordato ir sutarčių atsiradimo istorinėmis aplinkybėmis bei trumpai aptariamos šių tarptautinių teisės aktų šalys – valstybė ir bažnyčia. Taip pat skiriama dėmesio religinių organizacijų teisinei padėčiai Lietuvoje bei užsienio valstybėse, Katalikų Bažnyčios statusui kitų religinių grupių atžvilgiu (pagrindinis šaltinis – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Didžiausia darbo dalis skirta konkrečių konkordato ir sutarčių nuostatų analizei, jų palyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad Katalikų Bažnyčia turi juridinio asmens statusą, tarp kitų dalykų, darbe apžvelgiamas jos apmokestinimas pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčiu. Aptariama ir kitų valstybių praktika. Nemažą dėmesį autorius skiria bažnytinės santuokos sudarymo ir nutraukimo tvarkai, keliančiai nemažai ginčų tiek civilinės, tiek bažnytinės teisės specialistų tarpe. Analizuojama Lietuvoje vis dar vyraujanti dvigubos santuokos registracijos tradicija, santuokos nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s thesis deals with some essential provisions of the concordat (1927) and the agreements (2000) concluded between the Holy See and Lithuania, and implementation of them. Generally speaking, these specific international agreements establish the legal status of the Catholic Church as institution, its clergymen in the State, and determine limitations of activity of them. At the beginning of the thesis author pays attention to the legal nature of the concordat as international agreement, i. e. definition, object, subjects, validity and other elements of it are discussed. Then historical background of origin of the concordat and the agreements is presented and the parties of these international legal acts – the State and the Church – are briefly discussed. The legal status of religious organizations in Lithuania and foreign states, position of the Catholic Church in the context of legal status of other denominations are also analyzed (the main source – jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania). The principal part of the thesis is intended for analysis and comparison of particular provisions of the concordat and the agreements. In consideration of the fact that the status of legal person is recognised for the Catholic Church, among other things, the procedure for imposing corporate income tax, immovable property tax, land tax on it, is analyzed in the thesis. The practice of other foreign states is also discussed. Author also gives one‘s... [to full text]

Visuomenės fragmentacija ir skurdas egzistavo tiek iki europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką, tiek XX a. antroje pusėje, kuomet šiame regione susiformavo išlaisvinimo teologija. Išlaisvinimo teologai manė, kad Bažnyčia negali likti šį regioną kamuojančios priespaudos nuošaly, o turi ją pasmerkti ir socialinės bei politinės veiklos pagalba siekti perkeisti visuomeninę santvarką. Teologai įžvelgė visuomenės susiskirstymą į klases ir engimą tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyse, o krikščionišką artimo meilę ėmė laikyti nepajėgia suvienyti susiskaldžiusių klasių. Esamai padėčiai paaiškinti išlaisvinimo teologija pasitelkė marksistinę metodologiją. Išlaisvinimas buvo susiaurintas iki politinio ir socialinio-ekonominio lygmens, o Šv. Rašto interpretacijose išryškintas politinis išlaisvinimo aspektas. Teologai vertino visuomenės struktūras esant nuodėmingomis ir siekė socialinės revoliucijos pagalba išlaisvinti gyventojus iš socialinės-ekonominės priespaudos. Katalikų Bažnyčios modernus socialinis mokymas atsirado 1891 m. popiežiui Leonui XIII paskelbus encikliką „Rerum novarum“ – „Apie darbininkų klausimus“. Socialinis mokymas remiasi etika, teologine antropologija ir žmonijos išganymo samprata. Bažnyčia grindžia privačios nuosavybės egzistavimą prigimtine teise. Į žmogaus darbą žvelgiant antropologiškai, pabrėžiamas darbo orumas ir žmogaus dalyvavimas Kūrėjo veikloje. Bažnyčios socialiniame mokyme svarbus solidarumo principas, nurodantis į žmonių pareigą padėti... [toliau žr. visą tekstą] / Fragmentation of the society and poverty existed in Latin America both before the 15th century when the Europeans colonized this region, as well as in the second half of the 20th century when liberation theology came into existence. Liberation theologians maintained that the Church cannot stay aside of the oppression that envelops the region but should rather condemn it and seek to transform the existing order through social and political means. The theologians perceived a division of the society into different classes and oppression both on the national and internationals levels, while maintaining that Christian love of one’s neighbor is incapable of uniting the polarized classes. Liberation theology employed Marxist methodology to explain the present situation. Liberation was reduced to a political and socio-economic level, while interpretations of the Scripture highlighted the political aspect of liberation. Theologians judged society structures to be sinful and sought to liberate people from socio-economic oppression through a social revolution. Modern social teaching of the Catholic Church emerged in 1891 with Pope Leo XIII ‘s encyclical letter Rerum Novarum – On Capital and Labor. Catholic social teaching is based on ethics, theological anthropology and the conception of human salvation. Viewing human work from an anthropological perspective, the dignity of human work and his participation in the work of the Creator is emphasized. An important principle of Catholic... [to full text]

Ryšiai su visuomene tampa neatsiejama verslo organizacijų dalimi, tačiau ne pelno organizacijoms, kartu ir religinėms, taip pat būtina juos taikyti savo veikloje. Lietuvoje kokybiški ryšiai su visuomene dar neturi gilių tradicijų, ypač paslaugų ir nevyriausybinių organizatorių sektoriuose. Lietuvos Katalikų Bažnyčia sekuliarėjančioje visuomenėje sunkiai atranda ryšį su visuomene. Kokybiška komunikacija yra vienas iš būdų, galinčių išspręsti šią problemą. Pasaulinė Katalikų Bažnyčia jau prieš kelis dešimtmečius suprato komunikacijos svarbą ir ėmėsi formuoti ryšių su visuomene politiką. Tam išleisti keli svarbūs, formuojamos ryšių su visuomene institucijos. Lietuvos Katalikų Bažnyčia dar tik pradeda kuruoti šią sritį, todėl apie aukštus pasiekimus dar anksti kalbėti. Darbe išanalizuotos pagrindines Lietuvos Katalikų Bažnyčios komunikacines veiklas. Analizės rezultatai parodė, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia ryšius su visuomene vykdo dviejuose lygmenyse – nacionaliniame ir parapijos. Tačiau nė vienas iš jų dar nėra deramai kuruojamas. Didžiausia problema yra tai, kad vis dar nesuformuotas nacionalinis pastoracinis komunikacijos planas, todėl ši veikla vykdoma padrikai ir nenuosekliai. Norėdama tapti paveikia šiandieninės visuomenės dalimi Lietuvos Katalikų Bažnyčia turi reorganizuoti dabartines intencijas ir sutelkti dėmesį į jų novatoriškumą ir efektyvumą. / Although communication is a method, which is most widely used by business organizations, public, political and even religious organizations apply it as well. Lithuania still feels the lack of public relations knowledge, especially in service companies or organizations not connected with profit-making. The Catholic Church of Lithuania encounters quite a lot of problems, which might be solved applying the knowledge of communication and public relations. Although Roman Catholic Church has already formed basics of communication policy by announcing several decrees concerning this field, it is still estimated too insufficiently in Lithuania. Therefore, the Catholic Church of Lithuania is starting to realize necessity of communication in today’s secular society. I have carried out the analysis of the public relations activities of the Catholic Church of Lithuania. The results of the analysis showed that there are two main levels of public communication in Lithuania – the national one and the congregational one, but none of them is carried proper. The Catholic Church of Lithuania has to form individual pastoral plan of communication and reorganize existing implements – make them more innovative and effective in order to reach audience and do an impact on it.

Nuo 1995 m., kada buvo pradėta rūpintis jaunimo religiniu auklėjimu bei dvasingumu, katalikų bažnyčios hierarchija tiek Vatikano lygmenyje, tiek ir nacionaliniame, t.y. Lietuvos Vyskupų konferencija, susirūpino ir iškėlė klausimą, kaip paruošti jaunimą gyvenimui - šeimai. Tai buvo iš tikrųjų sudėtinga situacija šeimoje postkomunistinėje Lietuvoje. Man, kaip dvasininkui, labai buvo gera ir džiugu matyti, o kartu ir įsitraukti į rengimą santuokai - katalikiškai šeimai, tyrimą. Taip atsiranda 1998 metais pirmoji priešsantuokinė anketa jaunavedžiams. Lietuvos Vyskupų konferencija ją patvirtina ir 2009 m. ją pakoreguoja. / Since 1995, when young people began to take care of religious education and spirituality, the Catholic Church hierarchy and the Vatican level, as well as national, this, Lithuanian Bishops' Conference expressed concern and wondered how to prepare young people for life - family. It was a really difficult situation in the family post-communist Lithuania. Me as a clergyman, was very good and happy to see, and thus be involved in the preparation for marriage - Catholic family study. This creates a 1998 first marriage love newlyweds. Lithuanian Bishops' Conference it has been approved in 2009 to adjust.

Since 1995, when young people began to take care of religious education and spirituality, the Catholic Church hierarchy and the Vatican level, as well as national, this, Lithuanian Bishops' Conference expressed concern and wondered how to prepare young people for life - family. It was a really difficult situation in the family post-communist Lithuania. Me as a clergyman, was very good and happy to see, and thus be involved in the preparation for marriage - Catholic family study. This creates a 1998 first marriage love newlyweds. Lithuanian Bishops' Conference it has been approved in 2009 to adjust. / Nuo 1995 m., kada buvo pradėta rūpintis jaunimo religiniu auklėjimu bei dvasingumu, katalikų bažnyčios hierarchija tiek Vatikano lygmenyje, tiek ir nacionaliniame, t.y. Lietuvos Vyskupų konferencija, susirūpino ir iškėlė klausimą, kaip paruošti jaunimą gyvenimui - šeimai. Tai buvo iš tikrųjų sudėtinga situacija šeimoje postkomunistinėje Lietuvoje. Man, kaip dvasininkui, labai buvo gera ir džiugu matyti, o kartu ir įsitraukti į rengimą santuokai - katalikiškai šeimai, tyrimą. Taip atsiranda 1998 metais pirmoji priešsantuokinė anketa jaunavedžiams. Lietuvos Vyskupų konferencija ją patvirtina ir 2009 m. ją pakoreguoja.

Nagrinėjant civilinės metrikacijos problemą buvo svarbu paţiūrėti į buvusią tuo metu teisinę padėtį. Tam tikslui buvo nagrinėjami visi nuolatinėse Pirmosios Respublikos konstitucijose esantys straipsniai liečiantys šeimą, jos padėtį. Taip pat naudotasi ir kitais įstatymais, nagrinėti Pilietybės, Pavardţių keitimo įstatymai. Nereikėtų pamiršti ir kitos srities – baţnyčios ir valstybės santykių. Lietuva priėmusi krikštą tapo katalikiška šalimi, kur laikui bėgant minėtos konfesijos atstovai sudarė daugumą gyventojų. Buvo jaučiama nemenka katalikų dvasininkų įtaka valstybės gyvenime: švietime, politiniame gyvenime. Gerus santykius tarp abiejų pusių galėtų iliustruoti tokie faktai, kaip 1919 m. Vatikano pripaţinimas Lietuvą de facto, vėliau ir pripaţinimas de jure, uţmegzti diplomatiniai santykiai ir konkordato pasirašymas. Siekis įteisinti civilinę metrikaciją skatino laisvamanius veikti. Vienas ryškiausių tokių kovotojų buvo laisvamanybės sąjūdţio vienas iš įkvėpėjų dr. J. Šliūpas. Ši neeilinė asmenybė ieškojo įvairių kelių, per kuriuos būtų galima paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Respublikoje. Dr. J. Šliūpas rašė memorandumus, laiškus aukštiems valstybės pareigūnams, kitiems ţymiems visuomenės veikėjams, kurie galėtų paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. / While investigating the problem of civil registry it was important to refer to legal situation of that period. For this purpose all the articles of permanent constitutions of the First Republic about family and its status have been analysed. In addition, other laws have been referred to, the Laws on Citizenship and Changes of Surnames have been used as well. The other sphere also should not be forgotten – relationship between the church and the state. Having adopted the Christianity, Lithuania became a catholic country when in the course of time the representatives of the mentioned confession formed the majority of the population. Quite strong influence of Catholic priests upon state’s life was felt: in education, political life. Good relationships between the both parties could be illustrated by the following facts – recognition of Lithuania de facto by the Vatican in 1919, later recognition as de jure, established diplomatic relations and signing of the concordat. The aspiration to legalise civil registry stimulated the free-thinkers to take actions. One of the strongest fighters was one of the inspirers of free-thinkers’ movement – dr. J. Šliūpas. This extraordinary personality was searching for various ways how to accelerate the implementation of civil registry in the First Republic. Dr. J. Šliūpas was preparing memoranda, letters to high state officials, other significant public figures who could accelerate the implementation of civil registry in the First Republic of... [to full text]

Šiame darbe lyginami subsidiarumo principai katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose siekiant atskleisti ES subsidiarumo principo interpretavimo problemų šaltinį. Tyrimo tikslas – lyginant subsidiarumo principo katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose sampratas ir nustatant ryšio (jei toks egzistuoja) tarp jų pobūdį, atskleisti ES subsidiarumo principo prigimtį, kuri leistų paaiškinti, kodėl jo interpretacijų problemų taip ilgai neišeina išspręsti. Dėl aptartojo tyrimo objekto ir problemos pobūdžio, darbe atsiribota nuo socialiniuose moksluose taikomų empirinio tyrinėjimo metodų ir užsibrėžto darbo tikslo siekiama pasitelkus analitinį, istorinį-lyginamąjį, metafilosofinės žiūros ir diskurso analizės metodus. Atskirai analizuojamos katalikų socialinės filosofijos ir ES subsidiarumo principo sąvokos, jų pagrindimas. Šiame darbe metafilosofinio lyginimo metodas svarbus tuo, kad leidžia ne vien ieškoti istoriškai kintančių subsidiarumo ir su juo susijusių kitų sąvokų formalių panašumų ir skirtumų. Jis padeda atskleisti jų ištakas ir pagrindą platesniame filosofiniame kontekste, taigi ir įvertinti, kuris sąvokų grindimo būdas yra objektyvesnis, tikslesnis, o tuo pačiu ir keliantis mažiau interpretavimo bei subsidiarumo principo praktinio įgyvendinimo problemų. Darbo tikslas įgyvendinamas tokia tvarka: 1) pirmojoje dalyje analizuojama subsidiarumo principo samprata katalikų socialinėje filosofijoje. Aptariama katalikiško subsidiarumo principo vystimosi... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of subsidiarity has been incorporated into the legal system on the European Union (EU) by the Maastricht Treaty. The problem of the essential definition of the principle, however, has not been resolved yet. The aim of this Master thesis, entitled "Comparison Between the Principles of Subsidiarity in the Catholic Social Thought and in the Documents of the European Union", is to reveal the nature of the European principle of subsidiarity that would allow to explain why the problems of it’s interpretation cannot be resolved for such a long time. This aim is achieved by comparing the principles of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU. Putting the Catholic principle of subsidiarity in contrast with the European principle of subsidiarity can give a possibility to analyse the latter “from outside” and to distance from the unsuccessful attempts to resolve the problem of interpretation only by means of social sciences. The main problem consists in the fact that, while encountering the problems of interpretation of the principle of subsidiarity in the EU, the philosophical presuppositions of this principle are not reflected and it is identified with the principle of subsidiarity of the social Catholicism. The attempt to solve this problem is made by raising a hypothesis that the presuppositions of the principle of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU differ fundamentally. Notwithstanding that the... [to full text]

Magistro darbo objektas - Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonės. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos raidos ypatumus 2000 – 2007 metais. Darbo uždaviniai: aptarti katalikiškos žiniasklaidos sampratą, suvokti jos vietą žiniasklaidos kontekste; ištirti užsienio katalikiškos žiniasklaidos raidos tendencijas ir dokumentus, reglamentuojančius katalikiškos žiniasklaidos specifiką; pateikti Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos raidos apžvalgą nuo tarpukario iki 2007 metų; ištirti būdingiausias Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonių savybes 2000 – 2007 metais. Darbo hipotezės: Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonės nesugebėjo šiuolaikiškai pateikti tikėjimo dalykų; Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonių raidą stabdė vidinės ir išorinės problemos, kurių jos nesugebėjo išspręsti; Lietuvos interneto ir radijo katalikiškos žiniasklaidos augimas stiprino katalikiškos žiniasklaidos padėtį Lietuvoje. Teorinėje darbo dalyje apibrėžiama žiniasklaidos sąvoka, nustatomi specifiniai katalikiškos žiniasklaidos bruožai, supažindinama su pasauliniu katalikiškos žiniasklaidos priemonių kontekstu, pateikiama Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonių raida nuo tarpukario iki XXI amžiaus, aptariamas oficialus Katalikų Bažnyčios požiūris į žiniasklaidos priemones, pristatomi su visuomenės komunikavimo priemonėmis ir jų reglamentavimu susiję Šventojo Sosto dokumentai. Darbo metodai: antrinė duomenų analizė, indukcija, interviu, lyginamasis... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is Lithuanian catholic media. The purpose is to analyze the features of development of Lithuanian Catholic media from 2000 till 2007. The tasks of this work are: 1. Discuss the concept of Catholic media, understanding its place in the context of all media. 2. Investigate foreign Catholic media trends and the documents governing the specifics of Catholic media. 3. Provide an overview of Lithuanian Catholic media evolution from the interwar period to 2007. 4. Investigate the most representative characteristics of Lithuanian Catholic media 2000 - 2007 year. This work has the following hypotheses: 1. Lithuanian Catholic media have failed to represent religious subjects in a modern way. 2. The development of Lithuanian Catholic media slowed because of internal and external problems, which they failed to resolve. 3. The growth of Lithuanian Catholic radio and Internet media has strengthened Catholic media situation in Lithuania. This work of master’s degree about Lithuanian catholic media is one of the first in Lithuania. Working methods in a theoretical part of this work are secondary data analysis, induction, comparative, historical, systematic, interview, logical methods. In a practical part of this work there is an interview method. The research interviewed six experts, who monitor the Lithuanian Catholic media and participate in its activities. This work sowed that Lithuanian Catholic media prospered interwar, but the occupation of the Soviet Union... [to full text]

Object of thesis – a social, cultural and partly political movement initiated by a whole range of talented young Catholic intellectuals – Young Catholic Movement (YCM) that operated in 1936 – 1940. The desire to prepare successors of S. Šalkauskis, K. Pakštas and J. Eretas and other Catholic culture workers united in Romuva Society in 1919 was one of the most important factors of YCM genesis. YCM was influenced by world-view and political climate unfavourable to liberal democracy formed in Europe in the 4th decade and provided YCM with national and social radicalism. Idealism opposed to materialism and Catholicism as religions and ideologies synthesis model – open („wide”) Catholicism and the Catholic Action (CA) became the basis of YCM religious programme. Meanwhile, the programme included the nation‘s efforts to seek for modernization of the country and the solidarity of nation. Refusal of traditional Catholicism exclusiveness enabled a positive attitude to cooperation with non-Catholics. This allowed the relations with hostile to CA ideological groups (with Nationalists, Voldemaras adherents, Populists, the Social Democrats, Communists). The paper focuses on cultural movement of Naujoji Romuva (NR), considered being the expression way of young Catholics deep world-view attitudes. During the period of significantly increased risk to independence (1938 - 1940) YCM performance was determined by efforts to educate the Lithuanian national and social solidarity in the... [to full text] / Disertacijos objektas – visos eilės talentingų jaunų katalikų intelektualų inicijuotas visuomeninis, kultūrinis ir iš dalies politinis judėjimas - jaunųjų katalikų sąjūdis (JKS) - veikęs 1936 – 1940 m. Vienu iš svarbiausių JKS genezės veiksnių buvo 1919 m. į Romuvos draugiją susivienijusių S. Šalkauskio, K. Pakšto ir J. Ereto bei kitų katalikų kultūrininkų siekis išsiugdyti savąją pamainą. JKS labai įtakojo ir 4 - ame dešimtmetyje Europoje susiformavęs nepalankus liberaliajai demokratijai pasaulėžiūrinis bei politinis klimatas, suteikęs JKS tautinio ir socialinio radikalumo. Materializmui priešpriešinamas idealizmas ir katalikybės kaip religijų ir ideologijų sintezės modelis - atviroji („plačioji”) katalikybė - bei Katalikų akcija (KA) tapo JKS religinės programos pagrindu. Tuo tarpu tautinė programa apėmė pastangas siekti šalies modernizavimo ir tautos solidarumo. Tradicinio katalikiškojo ekskliuzyvizmo atsisakymas įgalino teigiamą požiūrį į bendradarbiavimą su nekatalikais. Tai leido palaikyti santykius ir su priešiškomis KA ideologinėmis grupėmis (tautininkais, voldemarininkais, liaudininkais, socialdemokratais, komunistais). Darbe daug dėmesio skiriama Naujosios Romuvos kultūriniam sąjūdžiui, laikytinam jaunųjų katalikų giluminių pasaulėžiūrinių nuostatų raiškos būdu. JKS veikimą itin išaugusios grėsmės nepriklausomybei laikotarpiu (1938 – 1940) sąlygojo pastangos ugdyti lietuvių tautinį ir socialinį solidarumą, ruošiant katalikų ir jų įtakojamas bendratautinių... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos objektas – visos eilės talentingų jaunų katalikų intelektualų inicijuotas visuomeninis, kultūrinis ir iš dalies politinis judėjimas - jaunųjų katalikų sąjūdis (JKS) - veikęs 1936 – 1940 m. Vienu iš svarbiausių jo genezės veiksnių buvo 1919 m. į Romuvos draugiją susivienijusių S. Šalkauskio, K. Pakšto ir J. Ereto bei kitų katalikų kultūrininkų siekis išsiugdyti savąją pamainą. JKS labai įtakojo ir 4 - ame dešimtmetyje Europoje susiformavęs nepalankus liberaliajai demokratijai pasaulėžiūrinis bei politinis klimatas, suteikęs JKS tautinio ir socialinio radikalumo. Materializmui priešpriešinamas idealizmas ir katalikybės kaip religijų ir ideologijų sintezės modelis - atviroji („plačioji”) katalikybė - bei Katalikų akcija (KA) tapo JKS religinės programos pagrindu. Tuo tarpu tautinė programa apėmė pastangas siekti šalies modernizavimo ir tautos solidarumo. Tradicinio katalikiškojo ekskliuzyvizmo atsisakymas įgalino teigiamą požiūrį į bendradarbiavimą su nekatalikais. Tai leido palaikyti santykius ir su priešiškomis KA ideologinėmis grupėmis (tautininkais, voldemarininkais, liaudininkais, socialdemokratais, komunistais). Darbe daug dėmesio skiriama Naujosios Romuvos (NR) kultūriniam sąjūdžiui, laikytinam jaunųjų katalikų giluminių pasaulėžiūrinių nuostatų raiškos būdu. JKS veikimą itin išaugusios grėsmės nepriklausomybei laikotarpiu (1938 – 1940) sąlygojo pastangos ugdyti lietuvių tautinį ir socialinį solidarumą, ruošiant katalikų ir jų įtakojamas bendratautinių... [toliau žr. visą tekstą] / Object of thesis – a social, cultural and partly political movement initiated by a whole range of talented young Catholic intellectuals – Young Catholic Movement (YCM) that operated in 1936 – 1940. The desire to prepare successors of S. Šalkauskis, K. Pakštas and J. Eretas and other Catholic culture workers united in Romuva Society in 1919 was one of the most important factors of YCM genesis. YCM was influenced by world-view and political climate unfavourable to liberal democracy formed in Europe in the 4th decade and provided YCM with national and social radicalism. Idealism opposed to materialism and Catholicism as religions and ideologies synthesis model – open („wide”) Catholicism and the Catholic Action (CA) became the basis of YCM religious programme. Meanwhile, the programme included the nation‘s efforts to seek for modernization of the country and the solidarity of nation. Refusal of traditional Catholicism exclusiveness enabled a positive attitude to cooperation with non-Catholics. This allowed the relations with hostile to CA ideological groups (with Nationalists, Voldemaras adherents, Populists, the Social Democrats, Communists). The paper focuses on cultural movement of Naujoji Romuva (NR), considered being the expression way of young Catholics deep world-view attitudes. During the period of significantly increased risk to independence (1938 - 1940) YCM performance was determined by efforts to educate the Lithuanian national and social solidarity in the... [to full text]