Le but de mon mémoire consiste à présenter l’approche communicative et son rôle dans l’apprentissage du français. / Mano darbo tikslas išnagrinėti komunikacinį užsienio kalbų mokymo/si metodą. / Objective of my master work is to represent an approach methode of foreign languages study.

Esu chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ muzikos istorijos mokytoja, mano mokinės 11-15 metų paauglės. Pati vesdama pamokas, atradau, kad didžiausia kliūtis pažinti klasikinę muziką – mokinių nedėmesingumas skambant muzikai. Pasidomėjus muzikos klausymo veiksena paaiškėjo, kad ši problema aktuali ir kitiems Lietuvos muzikos pedagogams. Pasirinkau Kokybinį veiklos tyrimą. Tyrimas vyko Vilniaus Chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“, 2009 12, 2010 03 – 05 ir 2011 01 - 03. Tyrime dalyvavo trys 6 klasės grupės (po 13, 12, 13 mokinių ), pakartotinai – dvi 6 klasės grupės (po 13, 11 mokinių). Organizuotos 35 pamokos, – 7 pamokos su 5 grupėmis. Išnagrinėjus dėmesio savybes, dalyvaujančias mokymo procese ir būdingas paaugliams, paaiškėjo, kad paauglių dėmesingumas yra nepastovus ir lengvai pažeidžiamas, todėl svarbu jį kontroliuoti. Mokinių dėmesį gali palaikyti įvairūs dirgikliai: emocinės asociacijos, vaizdinės priemonės, fizinė veikla, mokinio interesai, poreikiai, veikla, reikalaujanti mąstymo, samprotavimų. Naudodama interviu, stebėjimo, anketinės apklausos tyrimo metodus, siekiau įvertinti pamokų metu naudotų muzikos klausymo metodikų veiksmingumą. Rezultatai parodė, kad siekiant pagerinti mokinių dėmesingumą muzikos klausymo metu, svarbu taikyti skirtingas mokymo priemones, kaip antai: muzikograma; improvizacinis šokis; užduotys, nukreiptos į emocinį kūrinio pažinimą; ritminės užduotys; lyginimo užduotys; muzikos klausymo užduotys, susietos su kūrybine... [toliau žr. visą tekstą] / I am a music history teacher at a choir singing school “Liepaitės.“ My pupils are 11-15 years old teenagers. During lessons I noticed that the main obsacle to acknowledge classical music is pupils’ lack of attention when the music is being played. After investigations about the process of music listening it appeared that this problem is relevant also to other Lithuanian music pedagogues. This qualitative action research study took place in Vilnius at the “Liepaitės: choir singing school in December, 2009, March-May, 2010 and January-March, 2011. Three groups from the 6th grade (13, 12 and 13 pupils) participated in the study. When the research was repeated – two groups of the 6th grade (13 and 11 pupils) participated. There were 35 lessons (7 lessons with 5 groups). After studying the qualities of attention involved in the teaching process and typical of teenagers, it appeared that teenagers’ attention is variable and easily susceptible to distraction, so it is important to control it. Pupils’ attention can be preserved with various stimuli: emotional associations, visual implements, physical activity, pupil’s interests and needs, as well as activity, requiring intellectual effort and reasoning. Applying research methods of interview, observation and questionnaire I strove to evaluate the efficiency of music listening methodology used in lessons. The results showed that trying to improve pupils’ attention while listening to music, it is important to apply different... [to full text]

Daina Grinčukienė. Kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Ikimokyklinio ugdymo šakos / magistratūros studijų baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Aldona Mazolevskienė, Vilniaus edukologijos universitetas, Vaikystės studijų katedra. – Vilnius, 2012 – 85 psl. Pagrindinė tyrimo problema – kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Tiriant kalbėjimo ir klausymosi ypatumus kyla klausimai: kokia yra šių ypatumų struktūra, kuria remiantis būtų galima tiksliai apibrėžti kalbėjimo ir klausymosi būdus. Efektyvus kalbėjimas ir klausymasis yra tuomet, kai pedagogas kuria kalbėjimui ir klausymui palankią aplinką, nori ir stengiasi būti vaikui sektinu pavyzdžiu, siekia su juo lygiavertės sąveikos, lanksčiai reaguoja į spontaniškas kylančias situacijas grupėje, skiria didelį dėmesį vaiko kalbėjimo ir klausymosi poreikiams. Pedagogas sukuria intensyvaus, įvairiapusio poveikio vaikui sistemą ir dažniausiai renkasi tuos kalbėjimo ir klausymosi būdus, kurie kartojasi monotoniškai kasdieninės veiklos metu, todėl jų rūšių nėra daug. Tyrimo problema: kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Tyrimo objektas: kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Tyrimo tikslas: ištirti kalbėjimo ir klausymosi ypatumus 5 – 6 metų amžiuje. Tyrimo uždaviniai: 6. Išanalizuoti teorinę literatūrą ir išskirti svarbiausius kalbėjimo ir klausymosi ypatumus 5 – 6 metų amžiuje. 7. Išsiaiškinti žodinius ir nežodinius kalbėjimo būdus, kontakto užmezgimo ir palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The issue of the research - the peculiarities of speaking and listening in the age of 5-6 years. The study of the peculiarities of speaking and listening raises the following questions: what is the structure of these characteristics, based on which would be possible to define clearly the ways of speaking and listening. Effective speaking and listening is when the teacher creates a supportive environment for speaking and listening, wants and tries to be a role model for a child, tries to achieve the equivalence of interaction with a child, responds flexibly to spontaneously emerging situations in the group, attaches great importance to the child's speaking and listening needs. A teacher creates the system of an intense, diverse influence on the child, and usually prefers the ways of speaking and listening that repeat themselves monotonously in activities of daily living, therefore there are not so many of them. The problem of the research: the peculiarities of speaking and listening in the age of 5-6 years. The object of the research: the peculiarities of speaking and listening in the age of 5-6 years. The aim of the research: to explore the features of speaking and listening in the age of 5-6 years. The tasks of the research: 1. To analyze the theoretical literature and identify key features of speaking and listening in the age of 5-6 years. 2. To find out the patterns of verbal and non-verbal speech while making and maintaining the contact, (teacher interacting with the... [to full text]

In the master’s work “Creative assignments for encouraging music listening in lower school” possibilities of the realization of students’ linking for music listening during the lesson are analyzed. The contemporary pedagogy and artistic training refer to the spread of student’s experience, educators’ competence in varying methods and collaborating. Music listening is a special assumption of a person musical culture’s training, therefore, its stimulation is essential. Starting in the early training, music listening should be encouraged during the lesson and also in socio-cultural environment. For such music listening encouragement an experimental model of creative assignments was used. The aim of the work is to explore the possibilities of music listening encouragement by using creative assignments in lower school. The research shows that the creative assignment model is effective and the assumption of music listening encouragement is potential if creative assignments will be used while music listening. Novelty of the work. The possibilities of music listening encouragement in the lesson and socio-cultural environment by applying creative assignments are shown. The creative assignment model signally changes the efficiency of musical training and influences the student’s musical culture. The creative assignment model in music listening is concerted with E Velicka’s musical training program. Creative assignments in music listening activate students’ expression, give freedom... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas pradinių klasių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo procesas per lietuvių kalbos pamokas. Tyrime dalyvavo 98 bendrojo lavinimo mokyklų pradinių klasių pedagogai. Anketinės apklausos metu tirta, kokiais metodais ir priemonėmis pedagogai ugdo SUP turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo siekiama atskleisti SUP turinčių mokinių kalbinio ugdymo prioritetus; išsiaiškinti kokie veiksniai lemia SUP turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo sėkmę; išskirti dažniausiai patiriamus kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo(si) sunkumus per lietuvių kalbos pamokas. Tyrimu nustatyti tokie SUP turinčių mokinių kalbinio ugdymo prioritetai: vertinimas pasiekimų knygelėse už skaitymą ir rašymą; pateikiamos užduotys – pasakojimai iš patirties arba pagal paveikslėlius; daugiausia galimybių kalbėti SUP mokiniams suteikiama per lietuvių kalbos pamokas. Dažniausiai kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi taikant informacinius metodus (pokalbis, pasakojimas, vaizdas); didaktinius žaidimus. Priimtiniausia SUP mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo sritis – dialogas. SUP mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus labiausiai padėtų tobulinti naujos metodinės priemonės bei glaudesnis darbas su įvairiais specialistais ir vaikų tėvais. Pedagogai nepatenkinti dėl per didelio vaikų skaičiaus klasėje, nepakankamos pagalbos iš SUP turinčių vaikų tėvų. Pedagogams sunku... [toliau žr. visą tekstą] / Process development of speaking and listening skills of the primary grades pupils with specific educational needs (SEN) were analysed during the Lithuanian lessons in this bachelor paper. 98 pedagogues of general education schools parcitipated in research. Teachers` education methods and means were investigated by questionnaire, they teach speaking and listening skills of the pupils with SEN. Researching this analysis information was tried to reveal speaking and listening development priorites of children with SEN; ascertain what factors determine speaking and listening ability, education success of the pupils with SEN; exlude mostly used speaking and listening ability development difficulties during the Lithuanian lessons. Linguistic education priorites of pupils having SEN were defined by this analysis, such as assessment for reading and writing in the aschievement books; mostly given tasks – tellings from experience or according to the pictures; children with SEN most chances to speak are having during the Lithuanian lessons. Usually speaking and listening skills are tought by information methods (conversation, tale, view); didactic games. Dialogue is the most acceptable speaking and listening ability education range of children with SEN. New methodical means and closer work with various specialists and parents of children would be the best help for speaking and listening skills improvement of the pupils with SEN. Pedagogues are not satisfied with too many children in... [to full text]