Bendras šio darbo, tema „Darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į turtą, turtines teises ir turtinius interesus (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktas)“, tyrimo tikslas – darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo klausimų analizė. Pirmoje dalyje atskleidžiamos veikų, numatytų Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose, sampratos, analizuojamas jų pasireiškimo darbo teisiniuose santykiuose galimybės ir būdai, pateikiami pasiūlymai kaip organizuoti turto, turtinių teisių ir turtinių interesų apsaugą. Antroje dalyje, lyginant Darbo įstatymų kodeksą, Darbo sutarties įstatymą ir Darbo kodeksą, analizuojama kaip keitėsi darbo sutarties nutraukimo be ispėjimo reglamentavimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, taip pat, remiantis šią dieną galiojančiu Darbo kodeksu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo, kaip drausminės nuobaudos, įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje pateikiami Lietuvos įmonių apklausos apibendrinimo rezultatai bei tam tikri jų vertinimai. Darbo pabaigoje pateikiamos, pirmoje ir antroje dalyje išanalizuotų klausimų pagrindu prieitos išvados, taip pat temos atskleidimui naudotos literatūros sąrašas. / The general task of this work is analysis of legal regulations on Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Work Duties (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235 of the Labour Code of the Republic of Lithuania) and their practical application. The first part discloses conceptions of deeds provided in the Labour Code of the Republic of Lithuania (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235) and also how those deeds display in the relations governed by the Labour Law. There are some suggestions made how the Employer could organize protection of his property, property rights and property interests. The second part contains analysis of regulation of termination of employment contracts due to gross breach of work duties changed since the rehabilitation of the Independence of Lithuania Republic. The order of application of termination of the labour contract as a disciplinary punishment is analysed on the ground of the valid Labour Code and the unified court practise formed by the Supreme Court of the Republic of Lithuania. There are drawn some conclusions based on questionnaire filled by Lithuania companies. The conclusions on the subjects analyzed in the first and second parts of the work are drawn by the author at the ending as well as the list of literature referred to.

Pirkėjo civilinių teisių gynybos svarbą nulemia tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra viena dažniausiai sudaromų sutarčių, tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu, o tai reiškia, kad pirkėjo civilinių teisių gynyba yra dažnai taikomas ir būtinas institutas. Darbe analizuojami pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai pagal komercines pirkimo-pardavimo sutartis remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (kuriame ganėtinai detaliai reglamentuojama pirkimo-pardavimo sutartis, o kartu ir pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai) ir 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (kadangi nemaža dalis teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra perimta iš minėtosios Konvencijos). Viena esminių darbo sąvokų yra tinkamas daikto perdavimas ir jo elementai: kiekio, kokybės, asortimento, taros, pakuotės ir kiti reikalavimai, keliami daiktui; daikto perdavimo vieta; momentas ir taip toliau. Tik apibrėžus tinkamą daikto perdavimą, galėsime išskirti tinkamo daiktų perdavimo pareigos pažeidimą, apibrėžti pardavėjo atsakomybės ribas ir taikyti pirkėjo civilinių teisių gynybos būdus. Pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai darbe nagrinėjami priklausomai nuo pardavėjo pareigos pažeidimo pobūdžio. Didesnis dėmesys yra skiriamas pirkėjo civilinių teisių gynybos būdams, kai yra daikto kokybės pažeidimas, kadangi įsigijus nekokybišką daiktą gali ypač stipriai nukentėti pirkėjo interesai. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of buyer‘s remedies for breach of contract is determined by the importance of contract of sale of goods itself as contract of sale is one of the most common of all contracts formatted inside the country as well as internationally and that means that buyer’s remedies are of great importance and they are often used by the buyer. The research analyses buyer‘s remedies for breach of contract of commercial sale of goods in accordance with the Civil Code of the Republic of Lithuania (which covers contracts of sale i.e. buyer’s remedies) and United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods (1980) (as many provisions in the Civil Code of Lithuania are transferred from above-mentioned Convention). One of the most important conceptions of this work is the conception of fit handover of goods and composing parts of fit handover which are: quantity, quality, stock, packing and other specifications of goods; time of handover; place of handover; etc. Only if we have awareness in what fit handover of goods is, we can determine the breach of contract, seller’s liability and remedies which can be taken on. Buyer‘s remedies for breach of contract are analyzed on the ground of buyer’s failure to perform contract especially paying attention to remedies relating with failure to handover goods conforming with quality requirements. As in the case when goods do not conform with the quality buyer is expected to face heavy damages. This research analyses what... [to full text]

Magistro darbo objektas – sociologiniai visuomenės tyrimai. Darbo tikslas Apžvelgti Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus. Išanalizuoti visuomeninės Lietuvos televizijos (toliau LTV) autorinėse laidose rodomų visuomenės atstovų socialinius ryšius, remiantis stratifikacijos modeliais suskirstyti juos į klases. Atlikti socialinį ekrano žmonių pjūvį, atskleisti šiandieninės Lietuvos visuomenės portretą – vystymosi, kaitos, lūžio etapų aspektus, nustatyti prielaidas, lėmusias vienokią ar kitokią visuomenės stratifikaciją. Palyginti realybėje egzistuojantį visuomenės modelį su tuo, kuris atsispindi televizijos laidose. Darbo uždaviniai: Sužinoti kokie yra atlikti sociologiniai tyrimai, ką, remdamiesi jais, galime sužinoti apie Lietuvos visuomenę, jos struktūrą, modelius ir kitus segmentus. Ištirti bei apžvelgti atliktų sociologinių tyrimų medžiagą, statistinius duomenis, LTV laidų archyvinę medžiagą, susisteminti, suklasifikuoti laidų dalyvius, taip pat išnagrinėti kitą, socialinius aspektus nagrinėjančią, medžiagą, padėsiančią patvirtinti arba paneigti keliamą hipotezę. Išsiaiškinti, ar egzistuoja skirtumas tarp Lietuvos televizijos laidose formuojamos visuomenės modelio ir modelio, kuris pagrįstas atliktų sociologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis. Naudojantis mokslinės literatūros analize, tiriant televizijos laidų dalyvius, buvo prieita išvados, kad Lietuvos visuomenės modelis neatitinka to modelio, kurį sukuria televizijos. Darbe kelta hipotezė pasitvirtino. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Theme actuality. Television like phenomenon has been analyzed and explored since it had begun. Television has become an usual discussion object because it has positive aspects (information, discovery opportunities) and also for negative (irresponsible view into facts, law defiance, bad influence for youngest users groups, too big commerciality).Finding parallels by comparing television public model with model which was made by social public analysis will help to find and understand what we see in TV screen. It is important to study persons types who we see in TV like separate public model. My work aim is to overlook the social analysis which was made in Lithuania, also to research public representative from LTV who have them own copyrighted shows social links according stratification models and separate them into groups. Also to perform sociological shows heads cut, to reveal today’s Lithuanian public portrait-development, changing, fracture stage aspects, to set presumptions which has determined public stratification. Compare public model which exists in reality with model which reflects in TV shows. Research object. The newest Social research institute, Lithuania Statistic Department accomplished analysis, statistical data, others whose department’s social analysis which can be found in them database also LTV archives ant documents converged with LTV work. I will try to examine the hypothesis that persons who take part in LTV shows social reality doesn’t mach Lithuanian... [to full text]