Ziel dieser Diplomarbeit ist Ähnlichkeiten und Untershiede in der Erziehung der polnishen und litaunishen Kinder festzustellen, die durch Deviationsverhalten gekennzeichnet sind. Im Laufe der Arbeit wurde die pedagogische und psychologische Literatur der beiden Länder analysiert, die mit diesem Problem verbunden ist. Damit wurden die Hauptfaktoren festgestellt, die das Deviativnsverhalten der Kinder und Jugendlichen in Polen und Litauen beeinflussen. In der Dimplomarbeit wurden juristische Basys der Kinderrechtschutz in Polen und Litauen sowoll auch der Niveau der prophylastischen Tätigkeit mit den Kindern analysiert, die Veranlagung zur Deviationsverhalten haben.

Pilietinis – visuomeninis jauno žmogaus aktyvumas, svarbus bendrojo lavinimo įstaigose. Reikšmingas vaidmuo tenka mokyklos savivaldai, pilietiniam ugdymui mokymo turinyje, pilietiškumo raiškai mokyklos bendruomenėje, visuomeninėms organizacijoms veikiančioms mokykloje ir vietos bendruomenėje. Valstybė įgyvendina įvairias besimokančio jaunimo pilietiškumo ugdymo programas, tačiau stebima pačių jaunų žmonių pasyvumo tendencija. Šiame darbe tiriama 14 – 19 metų amžiaus mokinių visuomeninio dalyvavimo raiška. Raseinių rajono bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 130 respondentų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad: dalyvavimas pilietinėse akcijose ir savanoriškoje veikloje yra mokiniams priimtina forma pilietiškumui ugdytis; pagrindinės mokinių dalyvavimo visuomeninių organizacijų veikloje priežastys yra susijusios su savirealizacija, asmeninių savybių ugdymu, bendravimo poreikio tenkinimu; mokiniai suvokia dalyvavimo visuomeninėse organizacijose svarbą, dėl savirealizacijos poreikio tenkinimo, galimybės veikti komandoje, dirbti visuomenės labui, atstovauti bendruomenės narių (mokinių) interesams; tyrime dalyvavusiems mokiniams trūksta informacijos apie jų gyvenamoje teritorijoje veikiančias visuomenines organizacijas; visuomeninių organizacijų veikloje dalyvauja apie trečdalis tiriamųjų; gyvenamoji vietovė lemia mokinių dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aktyvumą. / Civic-public activities of young people are important in general education institutions. A significant role is assigned to the self-governance of a school, civic education included in the teaching material, expression of citizenship in the school community, public organizations operating in schools and local communities. The state implements various programs of civic education for the studying youth, however, the passiveness of young people is observed. Public participation of pupils of the age of 14 to 19 is investigated in this work. Quantitative study has been carried out in the general education institutions in the district of Raseiniai, 130 respondents have been questioned. The results of the study revealed that: participation in civic campaigns and volunteering is an acceptable means of civic education for the pupuls; the main reasons for participating in the activities of public organizations are closely related to self-realization, development of personal qualities, fulfilling the need of communication; pupils understand the importance of participating in public organizations because it is a means of satisfying the need of self-realization, a possibility to act as a team and work in the public interest, to represents the interest of the members of the community (pupils); the pupils lack information about public organizations operating in their living area; one third of the respondents participate in the activities of public organizations; place of residence influences... [to full text]

Šio darbo objektas yra suinteresuotos visuomenės – kraštotyrinio sąjūdžio dalyvių ramuviečių ir žygeivių - paminklosauginės nuostatos bei praktikos sovietų Lietuvoje. Nagrinėjamas laikotarpis apima 7-9 dešimtmečius, kai Lietuvoje vyko kraštotyrinis – folklorinis sąjūdis: kūrėsi kraštotyros, žygeivių (turistų) klubai, pusiau legalūs inteligentų susibūrimai, balansavę ties sovietinės valdžios leistinumo riba, kurių patriotiškai nusiteikę nariai domėjosi savo krašto istorija, puoselėjo tautines tradicijas, rūpinosi tautos kultūros paminklų išsaugojimu ir tvarkymu. Darbo tikslas – atskleisti, kaip sovietmečiu suinteresuotos visuomenės istorinė atmintis bei kultūriniai tapatumai reiškėsi paveldo apsaugos srityje, išskirti pagrindinius, ryškiausius to meto visuomenės istorinės kultūros bruožus, jų tęstinumą ir kaitą šiandieninėje visuomenėje. Iškeltas darbo tikslas ir uždaviniai lėmė darbo struktūrą. Pirmame skyriuje aptariamos sovietų Lietuvos valdžios nuostatos praeities palikimo, istorijos atžvilgiu, kėlusios visuomenės nepasitenkinimą. Užslėptas kultūrinis / politinis valdžios – visuomenės konfliktas pasireiškė etnokultūriniame – kraštotyriniame – folkloriniame sąjūdyje, kuris nagrinėjamas antrame skyriuje. Siekiama nustatyti pagrindines žygeivių ir ramuviečių elgsenas saugant kultūros palikimą ir kaip per šias elgsenas pasireiškė požiūriai į tautos istoriją, jos herojus bei reikšmingiausius įvykius. Trečiame skyriuje apžvelgiamas tautinio atgimimo metu prasidėjęs tautos... [toliau žr. visą tekstą] / The conceptions, that have influenced during the soviet period (and still are influencing) appreciation, recognition and usage of the heritage are analyzed in this essey. The main purpose of this research work is reconstructing popular images of national history in the ethnocultural movement which had taken place in Lithunia approximately from 7‘th to 9‘th decay. To be more exact, the question under discussion is heritage presservation activities of turist clubs, called ,,žygeiviai“ and etnographic club ,,ramuviečiai“.The resource used for this essey (mostly commemorations of members who participated in the mentioned clubs) records information about motives, purposes and means of heritage conservation movement. These commemorations reveals that the strongest influence on the heritage presservation activities of ,,žygeiviai“ and ,,ramuviečiai“ had the dominant and rooted nationalistic ideology and nationalistic historical narrative which was absorbed by Lithuanian society from the first Republic of Lithuania (1918-1940). It must be mentioned, that this nationalistic ideology had an important role consolidating the people during the times when the soviet invaders and their collaborators tried to erase or change the historic memory of the nation in creating the new soviet identification. However, the nationalistic ideology was rather conservative, rigid and selective or in other words – mono-perspective. Therefore the heritage preserved by ,,žygeiviai“ ir ,,ramuviečiai“ was... [to full text]

In the first part of this master job was assessed a geographical feature of Utena region. In the same part was described natural condition and natural recourses of territory. In this job specific attention was given to define objects of social geography and to evaluate sectors of urbanization, transport‘s infrastructure, education and industry. The second part represents creation methodic of a visual Digital database of Utena region. To analyze the digital database was indited informative, representing spatial distribution of photographed location maps. In the other part of this job was described an internet web site www.utenosapskritis.info , which was created to represent the Digital database. In this part also was supposed the educological use of this digital database to the creative worksheets and cognitive programs. This master job is dedicated to everyone who is interested in Utena region. Created the visual digital database of Utena region has extensive adaptability worth.

Demokratinėje valstybėje svarbu kurti ir puoselėti pilietinės visuomenės pagrindus. Kiekvienas pilietinės visuomenės narys turi deramai, išsamiai ir atsakingai suvokti pilietinę visuomenę kaip tokią, identifikuoti jos nuostatas, principus ir tikslus, įsisąmoninti ir pažinti savo teises ir pareigas, lūkesčius ir galimybes veikti demokratiniame, visuomeniniame gyvenime. Šiandieniniame pasaulyje kiekvienas demokratinės visuomenės pilietis suvokia, kad valstybės, o kartu ir jo, tobulėjimas ir ateitis priklauso nuo jaunosios kartos. Jaunimas turi būti kiekvienos demokratinės valstybės bendros politikos objektas. Tačiau, ar nepastebime Lietuvoje visiškai priešingos situacijos? Šio magistrinio darbo tikslas: ištirti Lituvos jaunimo dalyvavimą ir nuostatas pilietinės visuomenės kontekste. / For everyone of us it is very important to have ability to express own ideas, to understand and to know how to deal with civil rights and responsibilities, to identify principes, goals and mission of civil society and to have apropriate attitude to civility and democracy to be enshrinen. Without any doubts such conditions and attitude gives opportunity for every person to attend and positivelly operate in political and public life. As one of the main goals of civil society is to create a better welfare in the country, therefore we do understand, that youth is extremely important for all countries. The youngsters are the future of the country. The policy of youth has to be one of the main objects in country‘s general policy. Every country has to encourage youngsters to participate in public and political country‘s life. Unfortunatelly, today in Lithuania we can hardly find manifestations of civility among the youngsters in Lithuania. On the basis of current a situation in Lithuania, this diploma thesis appeared as nessesity to explore the reality of civil society, faced by youngsters in Lithuania.

Tyrimo objektas: Sporto ir socialinio kapitalo ryšys Tyrimo tikslas: Nustatyti kokia įtaka sportinė veikla turi socialiniam kapitalui Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinio kapitalo koncepciją ir tipus bei nustatyti kokiais metodais matuojamas socialinis kapitalas 2. Atskleisti socialinio kapitalo ir ekonominio efektyvumo ryšį. 3. Remiantis pasaulinės praktikos pavyzdžiais nustatyti sporto ir socialinio kapitalo ryšį bei apžvelgti dalyvavimo tendencijas Europoje 4. Naudojanti socialinio kapitalo indikatoriais nustatyti socialinį kapitalą merginų jaunių sportuojančių krepšinį tarpe. / N/a.

Šiuolaikinių tarptautinių prekės ženklų valdymas SANTRAUKA Globalizacija bei sparti informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra lėmė, kad šiuolaikinis tiek privatus, tiek valstybinis sektorius, susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Pasaulinės ekonomikos kontekste informacinės tendencijos tapo globalaus bendradarbiavimo ir globalaus verslo įgyvendinimo pagrindu. Novatoriškumas, kūrybiškumas, nuolatinis tobulinimasis tampa neatsiejami dalykai nuo kasdieninės veiklos. Naujų žinių, naujų produktų sukūrimą užtikrina nuolatinis įgūdžių tobulinimas, inovacijų diegimas, sugebėjimas kitais būdais pažvelgti į tuos pačius dalykus. Technologinė, socialinė ir ekonominė pažanga lemia naują pasaulio struktūrą, tobulesnius verslo procesus, kuriuose pagrindinį vaidmenį vaidina globalios ekonomikos tendencijos, kurios atvaizduoja ne tik „valstybių įsipynimą į pasaulinę sistemą“ , bet ir atskirų verslo organizacijų. Tokios pasaulinės ekonomikos tendencijos nepalieka nuošalyje nacionalinių valstybių ekonominių ir verslo sistemų, skatindamos jungtis į tarptautines bendrijas, tapti vykdomos ekonomikos politikos partnerėmis. Nacionalinės įmonės siekia dalyvauti pasaulio prekyboje, užtikrinti, kad jų konkurencingumas didžia dalimi taptų inovacinių gebėjimų, investicijų, makroekonominės aplinkos kokybės funkcija. Kiekviena jų bando atrasti savo skiriamąjį bruožą, kuris padėtų ją identifikuoti rinkoje. Šią identifikavimo funkciją ,dažniausiai, atlieka prekės ženklas. Šiame magistriniame... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary international trademark management SUMMARY The objective of this master work is to analyze the globalization economy and how it influences the strategic trademark management, to show the main tendencies and effects of it. The chosen approach is the analysis of the trademark management aspects, such as global society, economical infrastructure and technological development of the market. This master work is written to show the most important evolution tendencies in the World, which influence international trademarks. Globalization and rapid Information Technology development are main reasons for trademarks becoming of a great importance. Present market situation show us that companies need to know, how to manage trademarks, and be able to leverage global markets and in this way to gain competitive advantages. It is one of the few strategic assets available to the company that can provide a long-lasting competitive advantage. There is also rediscovered that the best kind of loyalty is brand loyalty, not price loyalty or bargain loyalty, because in our materialistic societies, people want to give meaning to their consumptions. So, in this way, only brand that add value to the product and tell a story about the consumer, or situate their consumption in a ladder of immaterial values, can provide this meaning. Trademark management means systematic creation, processing, controlling and distribution of it, competence and expertise within the producer. The main features... [to full text]

Magistro darbo objektas – sociologiniai visuomenės tyrimai. Darbo tikslas Apžvelgti Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus. Išanalizuoti visuomeninės Lietuvos televizijos (toliau LTV) autorinėse laidose rodomų visuomenės atstovų socialinius ryšius, remiantis stratifikacijos modeliais suskirstyti juos į klases. Atlikti socialinį ekrano žmonių pjūvį, atskleisti šiandieninės Lietuvos visuomenės portretą – vystymosi, kaitos, lūžio etapų aspektus, nustatyti prielaidas, lėmusias vienokią ar kitokią visuomenės stratifikaciją. Palyginti realybėje egzistuojantį visuomenės modelį su tuo, kuris atsispindi televizijos laidose. Darbo uždaviniai: Sužinoti kokie yra atlikti sociologiniai tyrimai, ką, remdamiesi jais, galime sužinoti apie Lietuvos visuomenę, jos struktūrą, modelius ir kitus segmentus. Ištirti bei apžvelgti atliktų sociologinių tyrimų medžiagą, statistinius duomenis, LTV laidų archyvinę medžiagą, susisteminti, suklasifikuoti laidų dalyvius, taip pat išnagrinėti kitą, socialinius aspektus nagrinėjančią, medžiagą, padėsiančią patvirtinti arba paneigti keliamą hipotezę. Išsiaiškinti, ar egzistuoja skirtumas tarp Lietuvos televizijos laidose formuojamos visuomenės modelio ir modelio, kuris pagrįstas atliktų sociologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis. Naudojantis mokslinės literatūros analize, tiriant televizijos laidų dalyvius, buvo prieita išvados, kad Lietuvos visuomenės modelis neatitinka to modelio, kurį sukuria televizijos. Darbe kelta hipotezė pasitvirtino. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Theme actuality. Television like phenomenon has been analyzed and explored since it had begun. Television has become an usual discussion object because it has positive aspects (information, discovery opportunities) and also for negative (irresponsible view into facts, law defiance, bad influence for youngest users groups, too big commerciality).Finding parallels by comparing television public model with model which was made by social public analysis will help to find and understand what we see in TV screen. It is important to study persons types who we see in TV like separate public model. My work aim is to overlook the social analysis which was made in Lithuania, also to research public representative from LTV who have them own copyrighted shows social links according stratification models and separate them into groups. Also to perform sociological shows heads cut, to reveal today’s Lithuanian public portrait-development, changing, fracture stage aspects, to set presumptions which has determined public stratification. Compare public model which exists in reality with model which reflects in TV shows. Research object. The newest Social research institute, Lithuania Statistic Department accomplished analysis, statistical data, others whose department’s social analysis which can be found in them database also LTV archives ant documents converged with LTV work. I will try to examine the hypothesis that persons who take part in LTV shows social reality doesn’t mach Lithuanian... [to full text]

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).