The aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level... [to full text] / Šio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo... [toliau žr. visą tekstą]

Šio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level... [to full text]

Magistro darbe išanalizuotos ir susistemintos įvairių Lietuvos bei užsienio autorių namų ūkių tyrimų teorijos, išnagrinėta Šiaulių regiono namų ūkių ekonominė ir socialinė padėtis, kryptys, gyvenimo lygio augimą skatinantys metodai ir priemonės. Atlikta ekonominė ir socialinė Šiaulių regiono namų ūkių analizė, tiriant įvairius gyvenimo lygį įtakojančius veiksnius: disponuojamas pajamas, vartojimo išlaidas, nedarbą, švietimą, socialinę apsaugą, apsirūpinimą būstu. Gyvenimo lygio diferenciacijai nustatyti buvo naudojami duomenys gauti iš Statistikos departamento, Šiaulių darbo biržos, VSD Šiaulių skyriaus, Šiaulių apskrities savivaldybių, ekonominės ir statistinės teorinės literatūros, pranešimų, straipsnių ir publikacijų. Įvertinus Šiaulių regiono namų ūkių gyvenimo lygio esamą situaciją, numatomos priemonės šio lygio kilimui, jo perspektyvos: • skatinti aktyvaus užimtumo programas mažinant nedarbą; • socialines išmokas reikėtų nukreipti į pačius skurdžiausius gyventojų sluoksnius; • LSD prie LRV turėtų vykdyti didesnės apimties ir gilesnius namų ūkių biudžetų tyrimus. / In the master‘s degree work were analized and structured research theories of different Lithuanian and foreign homes, studied economic and social states and tendencies of Šiauliai regional homes, methods and means to induce the homes growth. It was perfomed economic and social analize of Šiauliai regional homes by researching different factors: disposable income, expense of consumption, unemployment, education, social security, home supply. To determine the differentiation of homes I used the material from Department of statistics, Šiauliai jobcentre, VSD Šiauliai department, Government of Šiauliai region, literature of economic and statistics theory, announcements, articles and publications. After the evaluation of the situation of Šiauliai region‘s homes, there were foreseen some means and perspectives to achieve the homes growth: • to induce the programs of occupation to reduce the unemployment; • to point the social expenses to the most poor set of population; • LSD under LRV have to pursue the bigger coverage analysis of the homes budgets.

Šiame darbe nagrinėjama jaunuolių su negalia profesijos pasirinkimo motyvacija bei jų galimybės įsitvirtinti šiandieninėje darbo rinkoje. Buvo pasirinktos dvi respondentų grupės: jaunuoliai su negalia, besimokantys integruotose bendrojo lavinimo bei specialiosiose mokyklose, ir įmonių vadovai ar kiti asmenys, susiję su darbuotojų priėmimu į darbą. Pirmosios respondentų grupės apklausos tikslas – nustatyti, kokie jaunuolių su negalia profesijos pasirinkimo motyvai, kas nulemia apsisprendimą. Antrosios – išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie neįgaliųjų įsidarbinimo jų įmonėse galimybes, kokie yra pagrindiniai sunkumai, kliūtys, priimant darbuotoj�� su negalia. Pirmąja apklausa nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (jaunuolių su negalia) mano, kad mokykloje teikiamų profesinio informavimo paslaugų moksleiviams nepakanka. Moksleiviams trūksta įvairios informacijos apie profesinį orientavimą: kokie profesijos pasirinkimo keliai, tinkamumas pasirinktai profesijai, tolesnio mokymosi ir studijų galimybės, stojimo į profesinio mokymo institucijas tvarka ir reikalavimai, profesijos keliami reikalavimai, situacija darbo rinkoje ir jos poreikiai. Tiriamojo darbo rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę, kad moksleiviams nepakanka informacijos apie profesijas, ir tai jiems apsunkina numatyti savo ateities perspektyvas. Tad mano siūlymas - skatinti mokytis socialinius pedagogus ir psichologus profesijos patarėjo specializacijos, nes tik jie geriausiai žino savo moksleivių privalumus... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This thesis deals with young disabled people‘s motivation while they are choosing their future profession and establishing themselves in the labour market. There were chosen two groups of respondents. The first group consisted of young disabled people who study at secondary and special schools, and the other group consisted of employers or the personnel in charge of staff employment.. The questionnaire of the first group of respondents was aimed at finding out the motives determining the choice of their future profession, while the other one was focused on the employers’ opinion in regard to the employment possibilities of disabled people at their enterprises as well as the major obstacles when employing a disabled person. The answers given by the first group of respondents clearly indicated that there is lack of professional orientation services at schools, i.e. there is provided insufficient amount of information about professional orientation, the choice of profession, young people’s suitability for professions they would like to choose and their further possibilities for studies and education (such as rules and requirements for entry to educational establishments, special requirements posed by a profession, needs of the labour market, etc.). The results of the analysis of the answers confirmed the hypothesis that there is lack of information about possible professions, and due to this the disabled encounter difficulties when planning their future. Therefore... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti gabių mokinių intelekto ir nerimo sąsajas keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo metais. Šiuo darbu siekiama nustatyti ar gabūs mokiniai patiria aukštesnį nerimo lygį, juos lyginant su vidutinius gabumus turinčiais mokiniais ir ar geriau besimokantys vaikai patiria aukštesnį nerimo lygį lyginant su prasčiau besimokančiais vaikais. Taip pat buvo siekiama sužinoti ar vaikų mokymosi pažangumas priklauso nuo tėvų mokslinių pasiekimų ir ar gabių moksleivių tėvai yra labiau išsilavinę. Tyrimas buvo atliekamas naudojant R. Amthauerio IST-70 testą, vaikų intelektui nustatyti, nerimo lygiui nustatyti buvo naudotas T. A. Нeмчин „Nerimo pasireiškimo skalės“ antrasis testas. Šiomis metodikomis buvo ištirti vienos Kauno gimnazijos 199 mokiniai iš 8 devintųjų klasių, 3 anketos buvo atmestos, dėl neatsakytų klausimų. Gabiųjų mokinių kategorijai buvo priskirti tie mokiniai, kurių IQ lygus arba didesni už 115. Tyrimas atskleidė, kad nerimo lygis nesusijęs su tuo ar vaikas yra gabus, ar pasižymi vidutiniais gebėjimais, statistiškai reikšmingas skirtumas nestebimas (p>0,05). 44,4% geriau besimokančių mokinių patiria aukštą nerimo lygį kai tuo tarpu aukštą nerimo lygį patiria tik 25,3% prasčiau besimokančių mokinių, šios grupės statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,019). Tyrimas atskleidė, kad moksleivių intelektiniai gebėjimai nesusiję su lyties faktoriumi, bet nerimo lygis susijęs – mergaitės pasižymi didesniu nerimu nei berniukai (p<0,0001). Buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to determine a connection between intellect and anxiety of gifted pupils of age 14-15 and to find out whether gifted pupils experience a higher level of anxiety compared to pupils of the average talent, as well as whether pupils who learn well are more anxious than pupils who learn worse. This Master’s thesis also aims to analyze whether pupils’ progressiveness depends on their parents’ study achievements and whether pupils who learn well have better educated parents. R. Amthauer test (IST-70) was used to measure children’s intellect level and T. A. Нeмчин second test of The Scale of Anxiety Manifest was used to measure children’s anxiety level. These methods were used in a survey involving 199 9th year pupils from one Kaunas gymnasium, 3 questionnaires were rejected due to unanswered questions. Pupils, who IQ were equal or more than 115, were classified to gifted children. The research showed that the level of anxiety does not depend on whether a child is gifted or has an average talent, a statistically significant difference was not observed (p>0,05). 44,4 % of pupils who learn well experience a high level of anxiety compared to only 25,3 % of pupils who learn worse and also experience a high level of anxiety, a statistically significant difference was observed (p<0,019). The research also revealed that pupils’ intellectual capabilities do not depend on sex, but the level of anxiety does: girls are more anxious than boys (p<0,0001). It was established... [to full text]

Emigrantų pinigų srautų įtaka išleidžiančios šalies pastovių gyventojų pajamoms, nagrinėta pakankamai siauru aspektu, dažniausiai išskiriant teigiamas ir neigiamas pasekmes darbo rinkoje. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti emigrantų pinigų srautų grįžtamąjį ryšį šalies gyventojų pajamoms bei šalies ekonomikai. Emigrantų pinigų srautų motyvavimo sistemos struktūra analizuojama pirmoje darbo dalyje analizuojama. Remiantis Olandu ligos teorija pirmoje darbo dalyje makroekonominiu aspektu aiškinama emigrantu pinigu srautu įtaką šalies rinkos struktūrai bei ekonominiam augimui. Antroje darbo dalyje analizuojamos trys trumpojo laikotarpio priklausomybės tarp emigrantų pinigų srautų ir emigracijos masto, bei modeliuojami šeši galimi atvejai. Trečioje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, kuriais remiantis galima teigti, kad emigrantų pinigines perlaidas veikia trys aspektai: pajamų lygis prieš atliekant pinigines perlaidas tarp emigranto ir pastovaus kilmės šalies gyventojo; emigrantų skaičius tenkantis potencialiems gavėjams; bei emigranto altruizmo lygis. / Economical studies investigating the influence of emigrants' remittances to the homeland residents' income has only been conducted in a limited way, usually distinguishing between positive and negative consequences to the labor market. The main objective of this paper is to analyze the feedback of emigrants' remittances to the residents' income as well as to the country's economy. The first part of this paper describes the motivation system of emigrants' remittances. Influence of emigrant's remittances to the market structure and to the economic growth in macroeconomic aspect is explained in reference to the Dutch disease theory. The second part of this paper analyses three short term relationships between emigrants' cash flow and the scale of emigration and describes the model of six possible cases. Results of the study are presented in the third part of this paper, showing that there are three major aspects influencing emigrants' remittances. Three major aspects are as follows: income level before the actual remittance is initiated between emigrant and the resident; the extent of emigration and the level of altruism.

Garso lygio matavimai Šiaulių mieste buvo atlikti geguţės mėnesį. Tyrimų vietos buvo pasirinktos gyvenamojoje aplinkoje prie didţiųjų prekybos centų „Akropolis“, „Tilţė“, „Bruklinas“ ir „Saulės miestas“, gyvenamojoje aplinkoje prie geleţinkelio stoties, Šiaulių reabilitacijos centro aplinkoje, prie J. Janonio gimnazijos, kuriai didţiausią triukšmą sukelia autotransportas ir šalia Jovaro progimnazijos. Palyginimui, tose pačiose vietose matavimai buvo ir savaitgalio metu. Didţiausias ekvivalentinis garso lygis išmatuotas šalia prekybos centro „Saulės miestas“. Aukštas triukšmo lygis uţfiksuotas taip pat prie J. Janonio gimnazijos.. Vidutinis triukšmo lygis šalia gyvenamųjų namų išmatuotas netoli prekybos centrų „Tilţė“, „Akropolis“, „Bruklinas“ bei Jovaro progimnazijos aplinkoje, kuriuose garso lygiai viršija leistiną ribą 1 - 4 dBA. Šiaulių reabilitacijos centro aplinkoje neleistinų viršijimų nebuvo aptikta. Savaitgalio matavimuose didţiausias ekvivalentinis garso lygis buvo išmatuotas prie prekybos centro „Saulės miestas“. Gyvenamojoje zonoje prie geleţinkelio stoties ekvivalentinis garso lygis, lyginant su autotransporto skleidţiamais lygiais viršijamas net 12 dBA. / Sound levels were measured in month of May. Research test sites were near residential areas next to shopping centres „Saulės miestas“, „Bruklinas“, „Akropolis“, „Tilţė“, also in residential area near city railway station, in Šiauliai rehabilitation centre area, nearby J.Janonis gymnasium, whereat majority of noise is caused by motor transport, and next to Jovaras progymnasium. In comparison all the measurements have been conducted also in weekend. Highest equivalent sound level was measured near J. Janonis gymnasium. Average sound levels were detected in residential areas near shopping centres „Tilţė“, „Akropolis“, „Bruklinas“ and also in Jovaras progymnasium area, in which the equivalent sound level was exceeded by 1-4 dBA respectively. The sound levels in area near Šiauliai rehabilitation centre did not exceed the limits. The results that were conducted in weekend showed that the highest equivalent sound level was measured near the shopping centre „Saulės miestas“. Utmost sound level was measured near the railway station, where equivalent sound level was exceeded by 12 dBA. Specific noise of the railway transport is the major cause for it.

Darbe analizuojamas natūralus nedarbo lygis, Filipso kreivė. Darbo tikslas - įvertinti natūralų nedarbo lygį Lietuvoje. Pirmoje dalyje teoriškai nagrinėjama Filipso kreivė ir jos modifikacijos, kuri yra natūralaus nedarbo lygio teorinis pamatas, bei natūralų nedarbo lygį veikiantys faktoriai, analizuojamos vertinimo metodikos. Antroje dalyje analizuojami Filipso kreivę veikiančių faktorių dinamika Lietuvoje: valstybės išlaidos, komercinių bankų suteiktos paskolos, importo infliacija, naftos, dujų, elektros ir maisto žaliavų kainos. Analizuojami galimi Filipso kreivės struktūriniai lūžiai. Analizuojami natūralų nedarbo lygį veikinatys faktoriai: jaunimo nedarbo lygis ir santykinis dydis darbo jėgoje, emigracija, socialinės apsaugos lygis bei darbo produktyvumas, pateikiama natūralaus nedarbo lygio vertinimo metodologija. Trečioje dalyje vertinamos įvairių Filipso kreivių modifikacijų galiojimo Lietuvoje hipotezės bei vertinamas natūralus nedarbo lygis, apžvelgiami rezultatai ir jų patikimumas. Tyrime statistiškai patikimas Filipso kreivės modelis nebuvo rastas. Apskaičiuotas 12,04% Lietuvos natūralus nedarbo lygio įvertinimas yra tik iš dalies patikimas. Visi regresiniai modeliai parodė statistiškai reikšmingą neigiamą nedarbo lygio ir infliacijos priklausomybę. / Thesis is focused on natural rate of unemployment and variations of Phillips curve. Estimation of natural rate of unemployment in Lithuania is the main objective. In the first part Phillips curve and its variations, which is foundation for natural rate of unemployment as well as other infuencing factors are analysed on theoretical basis. Various estimation techniques are compared. In the second part various factors are analysed in the context of Phillips curve in Lithuania together with possible structural breaks in Phillips curve relationship. Conclusions are drawn from analysis of factors influencing natural rate of unemployment, particularly emigration and social security. Estimation methodology is specified in the second part. In the last part hipothesis of Phillips curve and natural rate of unemployment are tested. In conclusion, no statistically reliable model of Phillips curve based on empirical data is found, though all models proved negative inflation and unemployment relationship in Lithuania. Results show natural rate of unemployment to be 12,04%, though it is important to note, that results are drawn from statistically unreliable model.

Iškritus krituliams ant žemės paviršiaus, dalis jų susigeria į gruntą, o kita dalis nuolydžio kryptimi teka link žemiausių reljefo vietų. Susigėrimo intensyvumas priklauso nuo grunto laidumo. Sunkiuose gruntuose vandens susigeria ir patenka į gilesnius grunto sluoksnius gana sunkiai dėl mažo grunto laidumo. Intensyviausiai vanduo nuo žemės paviršiaus teka drenažo tranšėjomis ir šalia jų. Šios vandens tekėjimo sąlygos tranšėjose susidaro pakitus grunto struktūrai, jas užverčiant. Laikui bėgant, drenažo tranšėjoje atsiradę plyšiai užnešami smulkiomis grunto dalelėmis. Tai įtakoja grunto vandens laidumo savybių prastėjimą. Norint pagerinti vandens nutekėjimą iš viršutinio dirvožemio sluoksnio, padėtų natūralios gamtoje sutinkamos medžiagos, įterptos skersai virš vamzdinio drenažo. Drenažo tranšėjų užpylimui naudojant poringas medžiagas, dalis atitekėjusio vandens akumuliuotųsi naujai įrengtose skersinėse drenažo tranšėjose. Tokios technologijos taikymas leistų padidinti sausinimo efektyvumą nekeičiant jau paklotų drenažo vamzdžių. Modeliuojant skersinių drenažo tranšėjų tankio įtaką vandens lygiui tarpdrenyje, nustatyta, kad papildomas jų įrengimas turi įtakos gruntinio vandens lygiams tarpdrenyje tik esant atstumui iki 30 m. Esant didesniam atstumui, jų poveikis gruntinio vandens lygio nuslūgimui tampa nežymus, siekia vos 1-2%. Didžiausią įtaką gruntinio vandens slūgimui tarpdrenyje turėjo skersinės drenažo tranšėjos įrengiamos 20 m tarpais, kai drenažo tranšėjos užpildo... [toliau žr. visą tekstą] / After rainfall, part of it is absorbed by the ground whereas the rest part flows upon the direction of the inclination towards the lowest points on the relief. Intensity of absorption depends on conductivity of the ground. In the hard ground water is absorbed and enters the deeper layers of the ground with difficulty due to low conductivity of the ground. Water flows most intensely through drainage trenches and next to them. These conditions of water flow in trenches form when the ground structure alters and overloads them. The time passing by, cracks, having occurred in the drainage trench, are filled with small ground particles. It influences deterioration of ground water conductivity qualities. In order to improve water runoff from the upper soil layer, natural substances found in nature, if inserted across, above the drain, could help. Using porous substances in order to cover drainage trenches, part of the water would accumulate in newly equipped cross-section drain trenches. Applying such a technology would allow increasing the efficiency of drainage without changing the already laid drainage pipes. Modeling the influence of cross-section drainage trench density on ground water level between drains, it was determined that additional installation could affect ground water level between the cross-section drains trench, the distance being up to 30 meters. When the distance is larger, its impact on the ground water level recession becomes insignificant and reaches only 1-2%... [to full text]

Iškritus krituliams ant žemės paviršiaus, dalis jų susigeria į gruntą, o kita dalis nuolydžio kryptimi teka link žemiausių reljefo vietų. Susigėrimo intensyvumas priklauso nuo grunto laidumo. Sunkiuose gruntuose vandens susigeria ir patenka į gilesnius grunto sluoksnius gana sunkiai dėl mažo grunto laidumo. Intensyviausiai vanduo nuo žemės paviršiaus teka drenažo tranšėjomis ir šalia jų. Šios vandens tekėjimo sąlygos tranšėjose susidaro pakitus grunto struktūrai, jas užverčiant. Laikui bėgant, drenažo tranšėjoje atsiradę plyšiai užnešami smulkiomis grunto dalelėmis. Tai įtakoja grunto vandens laidumo savybių prastėjimą. Norint pagerinti vandens nutekėjimą iš viršutinio dirvožemio sluoksnio, padėtų natūralios gamtoje sutinkamos medžiagos, įterptos skersai virš vamzdinio drenažo. Drenažo tranšėjų užpylimui naudojant poringas medžiagas, dalis atitekėjusio vandens akumuliuotųsi naujai įrengtose skersinėse drenažo tranšėjose. Tokios technologijos taikymas leistų padidinti sausinimo efektyvumą nekeičiant jau paklotų drenažo vamzdžių. Modeliuojant skersinių drenažo tranšėjų tankio įtaką vandens lygiui tarpdrenyje, nustatyta, kad papildomas jų įrengimas turi įtakos gruntinio vandens lygiams tarpdrenyje tik esant atstumui iki 30 m. Esant didesniam atstumui, jų poveikis gruntinio vandens lygio nuslūgimui tampa nežymus, siekia vos 1-2%. Didžiausią įtaką gruntinio vandens slūgimui tarpdrenyje turėjo skersinės drenažo tranšėjos įrengiamos 20 m tarpais, kai drenažo tranšėjos užpildo... [toliau žr. visą tekstą] / After rainfall, part of it is absorbed by the ground whereas the rest part flows upon the direction of the inclination towards the lowest points on the relief. Intensity of absorption depends on conductivity of the ground. In the hard ground water is absorbed and enters the deeper layers of the ground with difficulty due to low conductivity of the ground. Water flows most intensely through drainage trenches and next to them. These conditions of water flow in trenches form when the ground structure alters and overloads them. The time passing by, cracks, having occurred in the drainage trench, are filled with small ground particles. It influences deterioration of ground water conductivity qualities. In order to improve water runoff from the upper soil layer, natural substances found in nature, if inserted across, above the drain, could help. Using porous substances in order to cover drainage trenches, part of the water would accumulate in newly equipped cross-section drain trenches. Applying such a technology would allow increasing the efficiency of drainage without changing the already laid drainage pipes. Modeling the influence of cross-section drainage trench density on ground water level between drains, it was determined that additional installation could affect ground water level between the cross-section drains trench, the distance being up to 30 meters. When the distance is larger, its impact on the ground water level recession becomes insignificant and reaches only 1-2%... [to full text]