Pagrindinė darbo tema - riba tarp moters kūrėjos ir jos kuriamo objekto. Užduodamas klausimas kiek moteris atsiriboja nuo savo kuriamo objekto, o kiek emocijų, pavydo ir kitų jausmų tenka atiduoti kūrėjai, kuriant seksualų objektą, kuris medijose dažniausiai tampa pranašesnis, gražesnis, seksualesnis už kūrėją. Ši tema nagrinėjama tiek teorinėje, tiek praktinėje dalyje, stengiamasi vizualiai pateikti autorės, kaip kūrėjos, išgyvenamus jausmus. Teorinėje dalyje nagrinėjama kurėjos savasties ribos medijose, praktinėje dalyje visa tai perteikiama per vaidybinę metaforą su dokumentinio filmo elementais. Vizualaus projekto komponentai ir dimensijos: scenarijus ir muzikinė kompozicija, makiažas ir kostiumai filmuojamiems personažam, studijos įranga (kamera, apšvietimas). / Main objective of this work is to discover and question distance between woman artist and her object of art. Define how many emotions, envies and other feelings is embedded in her work of art and how much of those components are separated from herself. The separated object usually is more attractive, more sexually appealing and stronger than it's creator. This issue is questioned both in theoretical and practical part of this work and trying to visualise authors, as artist, over-lived feelings and emotions. In theoretical part boundaries between woman's essence in media is examined. In practical part of this work, these issues are visualised in scenic metaphor with elements of documentary. Visual project components and dimensions are:script and musical composition, make-up and costumes for filmed actors and various studio equipment.

Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį. / Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment.

Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment. Ramunė Bleizgienė‘s... [to full text] / Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį.

Magistrinio darbo tezės tikslas - atlikti mokslinį tyrimą ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kuri teigia, kad LR teisinė sistema neužtikrina moters nediskriminavimo darbo rinkoje. Objektas – teisinė sistema, susijusi su moters (ne)diskriminavimu darbo rinkoje. Problematika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje yra sukurta įstatyminė bazė, skirta įgyvendinti lygias asmenų teises darbo srityje. Tačiau, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, de facto moterų padėtis darbo rinkoje yra prastesnė nei vyrų. Darbe buvo naudojami mokslinio tyrimo metodai: interviu, lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad moteris darbo rinkoje diskriminuojama dėl nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus, nuolat reprodukuojamų lyčių stereotipų, didesnės moterų nei vyrų turimų šeiminių pareigų naštos. LR įstatymai numato keturias draudžiamas diskriminavimo formas: tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, tačiau teisinių sąvokų vienoks ar kitoks apibrėžimas įstatyme, neturi tiesioginio ryšio su faktine segregacija užimtumo srityje. LR įstatymuose pozityvieji veiksmai yra įvardinti kaip laikinos specialiosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties ir kt. pagrindais, tačiau Lietuvoje nėra priimtas įstatymas, kuris numatytų šių priemonių taikymo sąlygas. Lietuvoje Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos Fakultatyvinis protokolas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Master thesis Does the Law System of the Republic of Lithuania Ensure the Non-Discrimination of Women in Labour Market is, by answering the problematic question, to conduct a scientific research and confirm or deny the hypothesis that the law system of the Republic of Lithuania does not ensure the non-discrimination of women in labour market. This topic is problematic because there is a legislative context established in Lithuania that aims to ensure equal individual rights in the field of labour. Despite the relative legislation, the official statistical data demonstrate that de facto situation of women in labour market is worse than men. In Lithuania only in 2012 in the age range of 25-34 there were 17.8% more women with higher education than men and, compared to men, their work pay gap was 12.6%. What is more, in the age range of 35-44 the work pay gap was 17.3%, and the employment rate of women was 3% smaller than men. Hence, the subject of the scientific study is the legal system of the Republic of Lithuania in terms of the non-discrimination/discrimination of women in labour market. The objectives of the paper are as follows: 1. interview the representatives of three different institutions in Lithuania in order to find out the main reasons, why the situation of women in the labour market is worse, and to provide the form and base of discrimination of women; 2. present the concept of positive actions and the application of tools of positive actions that... [to full text]

Magistro darbe siekiama pateikti išsamią nužudymą kvalifikuojančių požymių, didinančių šios veikos pavojingumą, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje bei kitų užsienio šalių įstatymuose, analizę. Palyginimui buvo pasirinkti Rusijos Federacijos, Lenkijos ir Vokietijos baudžiamieji įstatymai. Be to, darbe pateikiami kai kurie pavyzdžiai pagal Prancūzijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos bei Portugalijos baudžiamuosius įstatymus. Siekiant nuoseklaus ir nuodugnaus tyrimo, darbe visų pirma aptariama nužudymo samprata nacionalinės bei tarptautinės teisės kontekste, nagrinėjami šiai nusikalstamai veikai būdingi bruožai, trumpai apžvelgiamos nužudymų rūšys, teisės šaltinių, reglamentavusių nužudymus Lietuvoje, raida bei pagrindinės nužudymo sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Pagrindinėje darbo dalyje aptariamos nužudymą kvalifikuojančių požymių sąvoka, rūšys bei pateikiama išsami kiekvieno požymio analizė, lygiagrečiai aptariant minėtų valstybių baudžiamųjų įstatymų reglamentavimo panašumus ir skirtumus. Analizuojant nužudymą kvalifikuojančius požymius pagal nacionalinę ir užsienio valstybių teisę, aptariamos ir kvalifikuoto nužudymo atribojimo nuo paprasto ar privilegijuoto, o taip pat nuo kitų veikų, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, problemos, pateikiami konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai. / The aim of the Master’s Thesis is to provide the comprehensive analysis of qualifying factors of murder which increase the danger of this act provided in Article 129 paragraph 2 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as in the laws of foreign states. The criminal laws of the Russian Federation, Poland and Germany have been chosen for comparison. In addition, some instances according to the criminal laws of France, Latvia, Belarus, Italy and Portugal are presented in the paper. In order to carry out the consistent and exhaustive investigation, first of all, the conception of a murder is discussed in the paper in the context of national and international law; the features typical for this criminal act are considered, the kinds of murders, development of the sources of laws regulating murders in Lithuania as well as the objective and subjective factors of the basic corpus delicti of a murder are briefly reviewed. The major part of the paper deals with the discussion of the conception and kinds of the qualifying factors of a murder and comprehensive analysis of each qualifying factor and, in parallel, consideration of similarities and differences of regulation of the criminal laws in the said states. While analyzing the qualifying factors of a murder according to the national law and the law of the foreign states, the problems of delimitation of a qualified murder from simple or privileged murders as well as other life-threatening acts are discussed and the... [to full text]

Candacės Bushnell romanai atskleidžia šiuolaikinės moters tapatybės problemas. Romanų veikėja Kerė Bradšo atspindi nepriklausomą, savo vienišumu patenkiną moterį, kuriai vyras reikalingas tik tam, kad pildytų jos užgaidas. Be to, Kerė yra moteris, kuriai mada padeda atskleisti jos asmenybę. Šiuolaikinė moterų literatūra turi tikslą ne tik suteikti savo skaitytojams gerų emocijų, bet ir apibrėžti šiuolaikines moterų, ieškančių savosios asmenybės, problemas. / The novels written by Candace Bushnell reveal the problems of identity of a contemporary woman. The female character of the novels, Carrie Bradshaw, represents an independent woman who is satisfied being single and needs a man only to fulfil her desires. Moreover, Carrie is a fashion-oriented female; through fashion, she shows her individuality. Contemporary women’s literature has the goal not only to entertain its readers but also to define the contemporary problems that female face when they seek for self- identity.

Eteriniai aliejai plačiai naudojami aromaterapijoje, kosmetologijoje, farmacijoje bei parfumerijoje. Nors plačiai kalbama apie eterinių aliejų įtaką žmogui ir jų panaudojimą, tačiau moksliniais tyrimais patvirtintų duomenų apie jų poveikį nėra daug. Šio magistrinio darbo tikslas - ištirti levandų eterinių aliejų poveikį kognityvinėms funkcijoms ir širdies ritmui. Eksperimentai buvo atliekami su 19-25 metų amžiaus vyrais ir moterimis. Moterys buvo tiriamos folikulinės, ovuliacinės, geltonkūnio ir vėlyvosios geltonkūnio mėnesinių ciklo fazių metu, o vyrai – vieno eksperimento metu kvėpavo levandų eteriniu aliejumi, kito – vandeniu. Kiekvieno eksperimento metu prieš ir po kvėpavimo levandų eteriniu aliejumi buvo atliekami kognityviniai (trumpalaikės regimosios atminties, dėmesio ir reakcijos laiko) testai bei nenutrūkstamai registruojama elektrokardiograma. Naudojant Eysenck‘o testą buvo įvertintas tiriamųjų intraversijos - ekstraversijos ir neurotiškumo - emocinio stabilumo asmenybės bruožų išreikštumas. Gauta, kad: 1. Neskirstant tiriamųjų į grupes negautas reikšmingas kvėpavimo levandų eteriniu aliejumi poveikis reakcijos laikui, trumpalaikei regimajai atminčiai, dėmesio parametrams – protino produktyvumo koeficientui, regimosios informacijos apimčiai, informacijos apdorojimo greičiui bei širdies ritmui. 2. Dėmesio tikslumo koeficientas po kvėpavimo eteriniu aliejumi statistiškai patikimai geresnis nei prieš kvėpavimą, kai tiriamieji neskirstomi į grupes. Vyrams šis... [toliau žr. visą tekstą] / Essential oils are mostly used in aromatherapy, cosmetics, pharmacology and in perfumes industry. Though there are wide discussions about influence of essential oils on the human organism, there are not many scientific studies on the influence of these oils and mechanisms of their action. The main purpose of Master thesis is to investigate influence of lavender essential oil on cognitive functions and heart rate. The experiments were conducted with 19 -25 years old males and females. Women were examined in the follicular, ovulation, luteal and late luteal phases of menstrual cycle. Men were examined twice – with essential oil and water (as control). During every experiment before and after inhalation of the lavender essential oil cognitive tests (short-term memory, attention and reaction time) were performed and electrocardiogram was continuously recorded. The personality traits were identified using Eysenck test and subjects were categorized as introvert-extravert and neurotic-emotionally stabile. The main findings are as follows: 1. There was no statistically significant effect of lavender essential oil on reaction time, short term memory, parameters of attention - coefficient of mental productivity, capacity of visual information, velocity of information processing and heart rate when subjects were not subdivided into groups. 2. Coefficient of accuracy increased statistically significantly after breathing with lavender essential oil when subjects were not subdivided into... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti, kokia yra santykių su partneriu ir požiūrio į menopauzę reikšmė moters seksualiniam funkcionavimui menopauzės laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 107 partnerį turinčios moterys nuo 45 iki 65 metų amžiaus. Tyrime naudojami R. Rosen ir kolegų (2000) moters seksualinės funkcijos rodiklis, D. P. H. Barelds ir kolegų (2003) olandiškas santykių klausimynas, B. L. Neugarten ir kolegų (1963) požiūrio į menopauzę skalė bei menopauzės simptomų įvertinimo skalė, sukurta Berlyno tyrimų institute „ZEG“ (2013). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterų požiūris į menopauzę nėra susijęs su seksualinių funkcionavimu, santykiais su partneriu ir menopauzės simptomais, t. y. turinčios tiek teigiamą, tiek neigiamą požiūrį į menopauzę moterys nesiskiria pagal seksualinės funkcijos, santykių su partneriu kokybės ir menopauzės simptomų pasireiškimo lygį. Taip pat nustatyta, kad santykių su partneriu kokybė yra susijusi su moterų seksualiniu funkcionavimu, t. y. moterys, turinčios geresnės kokybės santykius su partneriu, pasižymi geresniu seksualiniu funkcionavimu nei moterys, kurių santykių su partneriu kokybė blogesnė. Be to, pastebėta, kad menopauzės simptomai netiesiogiai susiję su seksualine funkcija per santykius su partneriu, t. y. moterys, kurioms labiau pasireiškia menopauzės simptomai, būdingi žemesnės kokybės santykiai su partneriu nei moterims, kurios menopauzės simptomai pasireiškia silpniau. / The aim of the study is to identify the importance of relationships with the partner and attitude towards menopause to the woman‘s sexual behaviour during the period of menopause.. The subjects of the study were 107 women at the age from 45 to 65, who have partners. The index of woman‘s sexual behaviour, which was presented by R. Rosen and colleagues (2000), the Dutch questionnaire on relationships, which was presented by D. P. H. Barelds and colleagues (2003), the scale of an attitude towards menopause, which was presented by B.L. Neugarten and collegues (1963), and the scale for assessment of symptoms of menopause, which was created by Berlin Institute of Researches „ZEG“ (2013) were used in the study. The results of the study showed that women‘s attitude towards menopause is not related to sexual behaviour, relations with the partner and the symptoms of menopause, i.e. there is no difference between the levels of sexual behaviour, quality of relationships with the partners and the symptoms of menopause of the women with positive or negative attitude towards menopause. It is also found that the quality of relationship with the partner is related to women‘s sexual behaviour , i.e the higher quality of relations with the partners means the better sexual functioning comparing with those women, whose quality of relationships with the partner is worse. Moreover, it is noticed that the symptoms of menopause are indirectly connected with sexual behaviour through relationships... [to full text]