Apžvelgiamas medicinos muziejų darbas, jų vykdoma veikla, veikla mokslinėje srityje, komunikavimas, nagrinėjant lankomumą, ekskursijas, edukacines programas, rinkinius, rinkinių apimtis - prieinant prie ribos, kai matoma, jog bendradarbiavimas tarp Lietuvoje esančių tokio pobūdžio įstaigų vyksta gan sunkiai, nes kiekvienas iš jų yra užsidaręs savyje ir gyvena vos ne atskirą gyvenimą, sunkiai priimdami tai kas naujesnio. Kiekvienas medicinos muziejus yra savaime unikalus, su tam tikra specifika, galinčia pritraukti vieną ar kitą visuomenės dalį. Apžvelgiant medicinos muziejų rinkinius, kolekcijas aptinkame tai ko galima ir tikėtis – dalis rinkinių ar eksponatų dubliuojasi. Tai palengvintų organizuojant naujas parodas ,ekspozicijas, - būtų mažiau skolinimosi rengiant vienokią ar kitokią profilinę parodą medicinos ar farmacijos srityje. Taip pat būtų gerai, jog visi eksponatai būtų suinventorinti ir atsispindėtų internete. Tai palengvintų parodų organizavimą. Būtų galima rengti netgi virtualias parodas. Reikėtų visiškai naujo tipo, modernaus medicinos muziejaus įkūrimo idėjos, duodančios postūmį tolesniam medicinos istorijos tyrinėjimui ir, galbūt, turinti įtakos tolesnei mokslo muziejų raidai. Pagrindinis šios įstaigos akcentas – mokslinė, edukacinė, pažintinė reikšmės, iki galo išreiškiančios maksimalų galimybių panaudojimą šioje srityje. Naujo modernaus tipo medicinos muziejaus patalpose turėtų būti įrengiamos erdvės ekspozicijoms, saugykloms ir, esant galimybei, patalpos... [toliau žr. visą tekstą] / Job analysis has been taken for medical museums in Lithuania - Vilnius University Faculty of Medicine Medicine History Museum,Pharmacy(Vilnius),Medical(Panevezys),Pharmacy Lithuanian Medicine and Pharmacy History Museum(Kaunas),Lithuanian Health Medicine University Anatomy Museum, Ortopedic museum and the first Vieksniai chemist's shop Museum.Comparison with foreign countries to take Medical History of Belarus(Minsk),Ukrainian National Medical(Kiev), Tartu Medical(Estonia),P.Stradins Medicine(Riga, Latvia) Museums and Kunstkamera(St.Petersburg,Russia).Lithuanian Museums of Medicine analyzed the situation was to explore the collections in the field of science,communication activities and their cooperation. An analogous analysis was performed and the above-mentioned foreign medical museums. It also compared the activities of Lithuania of the same type of museums.Reviewing Lithuanias' medical museums' work, their activities, communication, collections, cooperation - has led to the threshold, where we see that cooperation between Lithuania in such institutions is quite difficult, because each of them is exclusive in itself, and not just live separate lives difficulty accepting that what is newer.Medical museum is unique in itself with a specificity.The review of medical museum collections, collections find what was available and expected.Is easier to organize new exhibitions, expositions.Will are good that all the exhibits will are on the Internet.The benchmarking of Lithuanian... [to full text]

Šio tyrimo objektas – Lietuvos muziejų erdvėse eksponuojamų koklinių krosnių rekonstrukcijos įvertinimas autentiškumo ir paveldosauginiu aspektu. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos muziejų erdvėse eksponuojamų krosnių rekonstrukcijas. Darbe gilinamasi į atkūrimo autentiškumo problematiką. Vieni iš svarbiausių tikslui pasiekti keliamų uždavinių yra koklinių krosnių rekonstrukcijų reikšmės analizė bei būdingųjų verčių nustatymas. Kadangi koklinių krosnių rekonstrukcijos Vilniaus Žemutinėje pilyje yra ne tik didžiausios savo mastu, bet ir sudėtingiausios, didžiausias dėmesys tyrime skiriamas būtent šiam muziejui. Darbe atliekama mokslinių tyrimų duomenų, koklinių krosnių rekonstrukcinių maketų analizė, nagrinėjami teoriniai bei teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi rekonstruojant Vilniaus Žemutinės pilies koklines krosnis, analizuojamos bei vertinamos koklinių krosnių eksponavimo vieta bei galimybės. Vertinimo kriterijais pasirinkus paveldosauginius, meninius, autentiškumo kriterijus, atliekamas koklinių krosnių rekonstrukcijų įvertinimas. Tyrimas reikšmingas tuo, kad atkreips dėmesį į Lietuvoje rekonstruojamas koklines krosnis. Aktualus paliestu autentiškumo ir moksliškumo klausimu. Šis darbas gali būti naudingas paveldo apsaugos specialistams, susiduriantiems su archeologiniu, architektūriniu paveldu, menotyrininkams bei muziejininkams. / The subject of this research is reconstructed tile furnaces exposed in spaces of Lithuanian museums. The aim of this work is to analyze and evaluate those reconstructions using the test of authenticy and main principles of conservation. Talking about reconstruction itself, the main problem of authenticy occurs. One of the main purpose in this work is the analysis of importance of reconstructed tile furnaces and attempt to select the typical values they implicate. As the reconstruction of tile furnaces in Lower castle of Vilnius is of the largest extent and also the most complicate one, the greatest attention in this work is dedicated to this museum. Amongst the main difficulties of reconstruction are: colleting tiles and making reconstructions, localization of original places of tile furnaces, attribution problem dealing with remains of tiles from various furnaces. The methods used in this work are: analysis of scientific information and models of reconstruction of tile furnaces, also the theoretical and juridical aspects are analyzed on which the idea of reconstruction is based. Also in the research is given the evaluation of the place of exhibition and stressed possibilities. To pursue the evaluation, various criteria have been chosen: the reconstructions of tile furnaces are analyzed according to principles of conservation, art and authenticy. This research is important because it spotlights the problem of reconstruction of tile furnaces, and relevant because of its... [to full text]

Magistro darbe „Lazdijų krašto muziejaus edukacinių programų poveikis rajono gyventojų bendrųjų kompetencijų plėtrai“, kuriame analizuojama šiuolaikinėje muziejininkystėje aktuali edukacinės veiklos sritis, padedanti mąstyti ir suvokti bendrųjų kompetencijų plėtrą rajono visuomenei. Lazdijų krašto muziejuje rengiamos edukacinės pamokos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, tenkinančios jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, praktinius poreikius ir kuriančios naują mokymosi aplinką. Tyrimo tema – Lazdijų krašto muziejaus edukacinių programų poveikis rajono gyventojų bendrųjų kompetencijų plėtrai. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar Lazdijų krašto muziejaus teikiamos edukacinės programos padeda plėtoti mokinių, mokytojų bei suaugusiųjų poreikius. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: teoriškai pagrįsti edukacinės veiklos plėtotės galimybes muziejuje, atskleisti Lazdijų krašto muziejaus edukacinių programų esmę, apibūdinti muziejaus edukacinių programų reikšmę bendrųjų kompetencijų ugdymui, išryškinti, kaip Lazdijų krašto muziejaus edukacinė veikla tenkina moksleivių bei kitų lankytojų poreikius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, programų analizė ir nuomonės apie jų efektyvumą tyrimas. Tyrimo dalyviai – 35 moksleiviai, 17 mokytojų, 15 suaugusiųjų. Atlikti tyrimai rodo, kad Lazdijų krašto muziejaus edukacinė veikla tapo viena pagrindinių muziejinio darbo sričių, edukacinės veiklos populiarumas nuolat auga visuomenėje. Lazdijų... [toliau žr. visą tekstą] / In master‘s thesis „The impact of education programmes of Lazdijai region museum to the common abilities development of district residents“, there is analyzed the range of education activity which is relevant to a modern museology, which helps contemplate and realize the development of common abilities to region‘s society. In Lazdijai region museum there are organized educational lessons to people of various age and education, these lessons satisfy their educational, educable, vocational, practical demands and also it creates the new learning setting. The topic of research – The impact of education programmes of Lazdijai region museum to the common abilities development of district residents. The aim of this study – ascertain whether educational programmes, which are provided by Lazdijai region museum, help to develop the demands os pupils, teachers and adults. For this purpose, the following tasks have been established: to justify in a theoretical way the opportunities of educational activity development in museum, to define the point of educational programmes of museum to the general competences education, to highlight in which way educational programmes of Lazdijai region museum satisfy the demands of students, teachers and adults. Methods of analysis: the analysis of scientific literature, questionnaire, the analysis of programmes and the opinion research about its effectiveness. The particiants of research – 35 pupils, 17 teachers, 15 adults. The analysis shows... [to full text]

Magistro darbe analizuojama Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimas internete: teoriniai ir teisiniai aspektai, būdai, atskiri proceso elementai, technologijos, etapai ir efektyvumas siekiant patvirtinti ar paneigti iškeltą hipotezę. Darbo tikslas − surinkti empirinius duomenis apie Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimą didžiausiuose Lietuvos, Europos ir pasaulio paveldo informacijos išteklių interneto svetainėse, informacinėse duomenų sistemose ir socialiniuose interneto tinkluose, atlikti analizę ir išvadose patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Lietuvos nacionaliniai muziejai konceptualiai sprendžia paveldo saugojimo institucijoms iškilusią naują užduotį – efektyvaus nacionalinio paveldo informacijos, komunikacijos ir valdymo proceso užtikrinimą taikant naujausias informacines technologijas. Tyrimo objektas − Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimas internete. Temos aktualumas. Sparčiai besivystančioms ir tobulėjančioms informacinių technologijų priemonėms pakeitus humanitarinių mokslų šaltinių valdymo procesus atminties saugojimo institucijoms iškilo nauja efektyvus nacionalinio kultūros ir istorijos paveldo reprezentavimo internetinėje erdvėje užduotis. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami organizacijos reprezentacijos teoriniai aspektai ir siekiama atsakyti kas yra nacionalinių muziejų reprezentacija, koks šio proceso tikslas, misija, pobūdis, jo organizavimas. Šioje dalyje nagrinėjami reprezentacijos būdus elektroninėje erdvėje... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis analyses the representation of Lithuanian national museums on line: theoretical and legal aspects, techniques, individual elements of the process, technology, steps and efficiency to confirm or refute the hypothesis. The purpose of this thesis is to gather data on the representation of Lithuanian national museums in major Lithuanian, European and world heritage information sources web sites, information data systems and online social networks, to carry out the analysis and confirm or refute the hypothesis in the conclusions. Lithuanian national museums conceptually solve the new task given to heritage protection institutions – to ensure effective national heritage information, communication using advanced information technologies. The object of the thesis is the representation of Lithuanian national museums on the internet. The relevance of the topic’s. The study analyses problems of museology, heritage, information and communication, focusing more attention to the issues of information a communication management, marketing, image, advertising and social mission. Modern technology creates new opportunities for Access to information. The first part of the thesis analyses the theoretical aspects of the representation of institution and gives the answer what is the representation of national museums, what is the purpose of this process, its mission, character and organization. This part examines the ways of representation in electronic space, regulations and... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos pilių muziejų komunikacija. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos pilių muziejų komunikacijos pobūdį, jos sričių rodiklius 2007, 2009 m., nustatyti pilių muziejų komunikacijos paklausos lygį bei reitingą Lietuvos muziejų komunikacijos paklausoje. Darbo uždaviniai – analizuoti muziejinės komunikacijos sampratas, struktūrą ir būdus; nustatyti Lietuvos pilių muziejų klasifikaciją ir tipologiją; išanalizuoti pilių muziejų komunikacijos sričių rodiklius 2007, 2009 m. (internetinės svetainės ir socialiniai tinklapiai 2010, 2011 m.); nustatyti pilių muziejų reitingą bendrame muziejų lankyme. Remiantis muziejų metinėmis veiklos ir statistinėmis analizėmis, internetinėmis svetainėmis bei socialiniais tinklapiais, empirinių duomenų analizės metodu, išanalizuota pilių muziejų fizinė (parodos, leidyba, edukacija, renginiai) ir elektroninė komunikacija (virtualios parodos, socialiniai tinklapiai, internetinės svetainės), nustatytas pilių muziejų reitingas bendrame muziejų lankyme. Padarytos išvados – muziejus komunikacijai pasitelkia įvairias priemones – tiek fizines, tiek ir elektronines; daugiausia pilies muziejai turi savivaldybės muziejaus statusą; pilies muziejaus dominuojantis tipas – istorinis muziejus; pilių muziejų komunikacija plečiasi, ypač, auga elektroninės komunikacijos paklausa; pilių muziejai turintys respublikinio ir nacionalinio muziejų statusą, yra vieni iš lankomiausių. Magistro darbas gali būti naudingas muziejininkams, dirbantiems... [toliau žr. visą tekstą] / Castles have a significant place in Lithuanian history at all times being a symbol of the grandeur of the state and also a symbol of struggle and resistance. Few buildings of this type have only remained in Lithuania until now, and museums are accommodated in almost half of them. So it gives us an opportunity to witness the interaction of two objects of different type of heritage: a castle itself and a museum with all its treasuries. There have not been many scientific studies on museums in Lithuania so far and there are no studies on the museums of castles at all. Therefore, it may be reasonable to give more attention to the castle museums in Lithuania. Having analysed the communication between these types of memorial institutions we will be able to supplement the knowledge about them that we have from scarce studies on this subject. At the same time we can contribute to the research on the demand of Lithuanian museums by ascertaining and emphasizing the commonalities of the structure, areas and means of communication in castle museums and other types of Lithuanian museums, and by rating them according to numbers of visitors and the demand. The research includes 8 castle museums of Lithuania. The aim of the thesis is to evaluate the nature of the communication of Lithuanian castle museums and the indicators of the areas of communication in 2007 and 2009, to ascertain the level of demand of communication in castle museums and to determine their position in the rating... [to full text]

Darbo objektas – Sūduvos regiono muziejų etnokultūrinė veikla. Pristatomi didieji savivaldybių muziejai: Marijampolės kraštotyros muziejus (Marijampolė), Vilkaviškio (Paežeriai) ir Zanavykų (Girėnai) krašto muziejai, 3 privatūs ir 19 visuomeninių muziejų, esančių Sūduvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų Sūduvos regione esančių muziejų edukacinę, etnokultūrinę veiklą, ją palyginti ir apibendrinti. Darbo tema aktuali tuo, kad visapusis žmogaus ugdymas privalo apimti visas žmogiškojo gyvenimo sritis, neišskiriant ir vienos svarbiausių – savo šaknų, papročių bei tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo. Šių dienų vaikai ir jaunimas nė neįsivaizduoja, kaip galima ne pirkti, o patiems išsiausti audeklą, nusivyti virvę, nusipinti pintinę, išsikepti duoną. Tėvai yra prigimtiniai ir nepakeičiami savo vaikų lavinimo veiksniai, šeimos užduotis – puoselėti etnokultūrinį mikroklimatą, perduoti tradicijų bei papročių paveldą. Todėl ir mokytojai, ir muziejininkai stengiasi padėti šeimai populiarinti ir išsaugoti etnokultūrinį palikimą. Darbą sudaro trys dalys: Įvadas, Bendroji Sūduvos krašto muziejų charakteristika bei Etnokultūrinės edukacinės veiklos organizavimas. Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti muziejaus kaip mokslo įstaigos specifiškumą, aptariamos Sūduvos muziejų etnokultūrinio tyrimo prielaidos. Antroje darbo dalyje pateikiama bendra Sūduvos krašto muziejų charakteristika, pristatomi didieji savivaldybių muziejai.Trečioje darbo dalyje kalbama apie edukacijos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is ethnocultural activity in the museums of Sūduva. The largest museums of the local administration are talked: The ethnography museum in Marijampolė, the museums in Vilkaviškis (Paežeriai) and Zanavykai (Girėnai), 3 private and 19 public museums that are in Sūduva. Purpose of this work is to analyse the educational, ethno-cultural activity in the mentioned museums, compare and summarize it. Theme of this work is actual because of that the upbringing of the human being must include all spheres of human life, not excluding one of the most important one – maintaining and cherishing your customs, traditions. Nowadays children, youth cannot even imagine how not to buy, but to weave the cloth, bake the bread and etc. by themselves. That is why teachers and people who work in the museums try to help the family to popularize and to maintain the ethno-cultural heritage of the past. The work contains three parts. In the first one author seeks to reveal the peculiarity of the museum as the institution of science, the ethno-cultural premises of the research of Sūduva museums are talked. In the second part of the work the general characteristics of Sūduva museums is presented. In the third part of the work the peculiarity of education in the museums, the experience of preparing the displays are analyzed. Mostly the educational programs, the methods of preparing it are analyzed in this work. The methods of this work are interview, descriptive, statistic and... [to full text]

Meno muziejuose yra plėtojama specifinė edukacijos sritis – meninis lankytojų ugdymas. Pastaruoju metu itin išaugęs dėmesys meninio ugdymo problematikai skatina domėtis ir meninio ugdymo plėtojimo galimybėmis meno muziejuose. Taigi iškyla klausimas kaip muziejai prisideda prie lankytojų meninio ugdymo: kokia muziejų politika meninio ugdymo atžvilgiu, bei koks šio tipo ugdymui skirtų edukacinių programų turinys, teorinis pobūdis ir ar jų specifika atitinka naujosios meninio ugdymo sampratos reikalavimus. Šio darbo objektas yra meno muziejų edukacinės veiklos meninio ugdymo teorijos ir praktikos. Darbo tikslas – išanalizuoti meninio ugdymo teorijų įtaką meno muziejų edukacinei veiklai. Uždaviniai, iškelti siekiant užsibrėžto tikslo yra: išanalizuoti meninio ugdymo sampratas; išanalizuoti meninio ugdymo teorijas ir nustatyti pagrindinius meninio ugdymo turinį formuojančius komponentus; apibūdinti meno muziejų edukacinės veiklos koncepcijas; nustatyti meninio ugdymo meno muziejuose kryptis, bei jas įtakojančias meninio ugdymo teorijas; išskirti meno muziejuose naudojamas meninio ugdymo formas ir metodus; išanalizuoti Lietuvos meno muziejų edukacinės veiklos tendencijas ir 2006-2007 m. Lietuvos meno muziejų edukacines programas; išskirti Lietuvos meno muziejų pagrindines edukacines formas; nustatyti meninio ugdymo kryptis Lietuvos meno muziejuose. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius yra naudojamas aprašomasis-analitinis, dokumentų analizės, lyginamasis metodai. Magistro... [toliau žr. visą tekstą] / Recently interest in the possibilities of development of art education in the art museums has grown. Therefore, the question how the museums contribute to the art education of visitors arises: what is the policy of museums in respect of art education, what is the subject matter and theoretical complexion of educational programmes dedicated to this type of education and do these programmes correspond to the requirements of new educational conception. The object of this study is the theories and practices of art education in the art museums. The main aim is to analyse the influence of art education theories to the educational activity of art museums. The tasks to achieve this goal were: To analyse the conception of art education and theories of art education ascertaining the main components that shape the content of art education; To characterise the concepts of educational activities in art museums and directions of the art education in museums of art; To distinguish the forms ant methods of art education used in museums of art; To analyse the tendencies of educational activities in Lithuanian art museums and educational programmes in 2006-2007 of Lithuanian art museums; To distinguish the main educational forms of Lithuanian art museums; To identify the directions of art education in Lithuanian art museums. In order to fulfill these tasks the descriptive-analytical, analysis of documents and comparative methods are used in the paper. The master work consists of introduction... [to full text]

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Magistro darbe „Lietuvos dailės muziejų edukacinė veikla: problemos ir perspektyvos“, analizuojama šiuolaikinėje muziejininkystėje aktuali edukacinės veiklos sritis, nes muziejai realizuoja esmines kultūros funkcijas: socializacijos, integracijos, kūrybinę, pažintinę, komunikacijos, informacijos, vertybinę ir kitas. Tyrimo tikslas — atskleisti Lietuvos dailės muziejų edukacinės veiklos problemas ir perspektyvas. Tyrimo objektas — Lietuvos dailės muziejų edukacinės veiklos problemos ir perspektyvos. Remiantis moksline, istorinė pedagogine, psichologinė bei metodine literatūra išaiškinta dailės, muziejaus sampratą, funkcijas, bei aptarta Lietuvos dailės muziejų edukacinę patirtis. Išanalizuotos muziejinės edukacijos ypatumai, ištirti dailės muziejų edukacinės veiklos dalyvių požiūriai į rengiamą ir vykdomą edukacinę veiklą. Iškelta darbe hipotezė, kad įvertinant moksleivių, mokytojų ir muziejininkų požiūrį į Lietuvos dailės muziejuose vykdomą ir rengiamą edukacinę veiklą, galėsime atskleisti problemas ir perspektyvas ir pateikti rekomendacijas kaip reikėtų tobulinti muziejų edukacinę veiklą. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmoje dalyje analizuojama dailės muziejaus mokslo objektas, metodai samprata ir funkcijos. Lietuvos dailės muziejaus dabartinė būklė ir teisinė bazė. Antroji dalis skirta dailės muziejaus edukacinei veiklai, analizuojama muziejaus paskirtis tenkinant gyventojų kultūrinius poreikius, muziejaus kaip švietimo institucijos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In the Master‘s Thesis „The Educative Activities of Lithuanian Arts‘ Museums: the Problems and the Perspectives“, the educative activities that is an urgent sphere of the modern museology, because museums are engaged in realization of the essential cultural functions, such as socialization, integration, creative and cognitive communication, information, assessing and so on, are analyzed. The object of the investigation – to disclose the problems and perspectives of the educative activities of Lithuanian arts museums. On the base of the scientific, historical pedagogical, psychological and methodical references, the definitions of arts and a museum as well as their functions; the educative experience of Lithuanian arts museums is discussed upon as well. The peculiarities of museum education are analyzed; the attitudes of the participants of the educative activities at museums towards the developed and executed educative activities are explored. The hypothesis provided in the Paper: an assessment of the attitude of schoolchildren, teachers and museum employees towards the developed and executed educative activities at Lithuanian arts museums will enable us to disclose the problems and perspectives as well as to provide recommendations for improving the educative activities of museums. The Paper consists of the Introduction, three parts, the list of references and annexes. In the Part One, the scientific object of an arts museum, its methods, concepts and functions are... [to full text]