Nedarbo problemos yra aktualios nuolat, todėl būtina tirti nedarbo priežastis, ieškoti būdų, kaip su jomis kovoti. Su nedarbo problema susiduria net ir ekonomiškai stipriausios valstybės. Natūralus nedarbas yra naudingas ekonomikoje, tačiau jei susiduriama su kitomis nedarbo rūšimis, tame tarpe ir struktūriniu nedarbu, reikėtų imtis atitinkamų priemonių jam sumažinti. Vienas iš efektyviausių būdų kovoje su nedarbo problemomis yra stipri įstatyminė šalies bazė, vykdoma šalies vyriausybės politika. Norint nustatyti tikslų nedarbo lygį yra, būtina nuolat stebėti darbo rinką, jos pokyčius ir naujai kylančias problemas, su kuriomis reikia nedelsiant kovoti. Reikia nuolat atnaujinti informaciją apie bedarbystės lygį, kurti programas, kurios palengvintų darbą praradusiems žmonėms įsidarbinti pagal dabartinę specialybę ar padėti jiems persikvalifikuoti. Nedarbo problemas aptaria tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai, jie išskiria nedarbo rūšis, lemiančius nedarbą veiksnius, siūlo įvairius problemos sprendimo būdus. Įvairiuose literatūros šaltiniuose yra pabrėžiama, kad itin svarbu turėti kiek įmanoma tikslesnius duomenis apie nedarbo lygį šalyje, taip pat apie priežastis, nulėmusias nedarbo lygio augimą. Pirmoji dalis teorinė darbo dalis apie struktūrinį nedarbą. Šioje dalyje analizuojama su struktūriniu nedarbu, jo atsiradimo priežastimis, jo mažinimo metodais. Joje pateikiama įvairių autorių nuomonės bei jų nagrinėjami aspektai susiję su nedarbu bei užimtumu. Ši dalis yra įvadinė... [toliau žr. visą tekstą] / Understanding the causes of unemployment has proved one of the major challenges of modern macroeconomics. Unemployment is a central problem in modern societies. When unemployment is high, resources are wasted and people’s incomes are depressed. During such periods, economic distress spills over to affect people’s emotions and family lives. Structural unemployment signifies a mismatch between the supply and the demand for workers. Mismatches can occur because the demand for one kind of labour is rising while the demand for another kind is falling, and supplies do not quickly adjust. We often see structural imbalances across occupations or regions as certain sectors grow while other decline. Structural unemployment usually lasts longer than frictional unemployment, because workers must usually retrain and possibly relocate to find a job. Structural unemployment is painful, especially for older workers for whom the best available option might be to retire early or take a lower- skilled, lower – paying job. The Lithuanian government responded to changes in the labour market by approving the national program for increased employment and Lisbon strategy. The strategic objectives are to cope with negative consequences of structural economic reforms and the external impact on employment and labour market, increase employment, reduce unemployment, restore balance in the labour market. Long term unemployment becomes a severe problem in the labour market. The current system of... [to full text]

Pastaraisiais metais įvyko ženklūs pokyčiai Lietuvos gyventojų užimtumo srityje. Besiformuojančią darbo rinką paveikė ekonomikos virsmas iš planinės į rinkos ekonomikos sistemą. Statistiniai duomenys rodo, kad atkūrus nepriklausomybę visuose Lietuvos regionuose iškilo gyventojų užimtumo problema. Atsirado nedarbo problema. Bedarbystė - viena svarbiausių demografinių ekonominių problemų Lietuvoje. Pasaulyje nedarbo lygis laikomas natūraliu, kai jis neviršija 3 - 5 % nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų. Lietuvoje per 1991 – 2005 m. laikotarpį bedarbystė ir nedarbo lygis viršijo Europos Sąjungos vidurkius. Magistrinio darbo pagrindinis objektas – bedarbiai ir nedarbo lygis Lietuvoje. Procesai nagrinėjami šalies ir atskirų teritorinių administracinių vienetų aspektu. Magistrinio darbo tikslas: analizuojant bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio kaitą prisidėti prie socialinės regioninės politikos optimizavimo. Magistrinio darbo uždaviniai: nustatyti bedarbystės priežastis šalyje; nustatyti nedarbo lygio ir bedarbystės teritorinę sklaidą Lietuvoje; išanalizuoti svarbiausias nedarbo priežastis išskiriant šalies probleminius regionus; nurodyti nedarbo lygio mažinimo priemones. Darbe taikyti - mokslinės literatūros analizės metodai, leidžiantys apibūdinti ir pagrįsti bedarbių ir nedarbo lygio socialinius - ekonominius nuostolius; statistinės analizės metodas, leidžiantis analizuoti kokybinius duomenis, kokybiškai (matematiškai) apdoroti statistiką; palyginamieji – analitiniai logikos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last years considerable changes have taken place in Lithuania concerning the unemployment sphere. The planned economy has transformed into the market economy and it greatly affected the forming employment market. The statistical data show that after the regaining independence the unemployment problem remains in the all regions of Lithuania. The unemployment problem has appeared. The unemployment rate is considered natural in the world if does not increase more than 3 - 5 percent from the active inhabitants. The unemployment rate in Lithuania is higher than the average unemployment rate in the European Union during 1993-2005. The purpose of the research is to disclose the unemployment and the changes in the unemployment rate in Lithuania. The processes are investigated from the territorial aspect. The unemployment is one of the most important demographic and economic problems in Lithuania. The main object of the article is the unemployed and the unemployment rate in Lithuania. The tasks are: to analyse the detailed tendencies of the changes in the unemployment rate; disclose the changes from the territorial aspect; disclose the causes of the unemployment within the limits of municipalities. The purpose of the master’s research: contribute to the optimisation while analysing the changes in the number of employees and the unemployment rate. The tasks of the master’s research: determine the reasons of the unemployment in Lithuania; analyse the situation concerning the... [to full text]

Magistro darbe atlikta 2003 – 2008 metų migracijos ir nedarbo lygio Lietuvoje priežasčių analizė bei numatyta jų priklausomybė vienas nuo kito. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai migracijos, bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio duomenys Lietuvoje ir jos apskrityse. Taip pat pateikta duomenų analizė pagal amžiaus grupes, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, emigrantai pagal būsimą gyvenama vietą. Apskaičiuoti atitinkami indikatoriai padėjo įvertinti kai kurių rodiklių reikšmingumą, sudaryti tiesinės regresijos lygtį ir nubraižyti jos grafikus, kurie atspindi prognozuojamą imigrantų skaičių, kai žinomas bedarbių skaičius. Padidėję emigracijos tempai Lietuvoje yra viena iš priežasčių dėl ko sumažėjo tuo metu nedarbo lygis. Taip pat esantis nedarbas yra viena iš migracijos priežasčių, todėl galima teigti, kad migracija yra stipriai susijusi su nedarbu. / In this master’s work the analysis of the reasons of the migration and the unemployment level in Lithuania in 2003-2008 is given. There is discussed the dependence on each other. The data about the unemployment level, about the number of unemployed people and the migration in Lithuania is analyzed and systematized referring to the information from different works of Lithuanian and foreign authors. There is given the analysis of data according to different age groups, sex, education, family status and emigrants according to their living place. Special indicators were calculated and they helped to evaluate the significance of some indexes, to make the equation of the direct regression and to draw its diagrams which reflect the predicted number of emigrants when the number of unemployed people is known. One of the reasons why the unemployment level decreased in Lithuania at this moment is the rise of migration. The unemployment is one of the reasons of the migration, so it can be stated that migration is closely related to the unemployment.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, atgavus nepriklausomybę, prasidėjo masinė emigracija. Emigracijos mastai iš Lietuvos itin ėmė augti panaikinus administracinius jos ribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas. Tyrimo objektas – Lietuvos darbo jėgos emigracija. Išanalizavus Lietuvos darbo jėgos emigracijos į ES pagrindinius ekonominius veiksnius, galima teigti, kad darbuotojų emigraciją skatina darbo jėgos paklausa Vakarų Europos valstybėse dėl kai kuriose jų augančios ekonomikos ir dėl mažėjančios vietinės darbo jėgos, ypač dėl visuomenės senėjimo. Darbo jėgos migracija ES viduje padeda sušvelninti darbo jėgos trūkumą, tuo naudojasi ES valstybės, nenustačiusios pereinamųjų laikotarpių laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES valstybių narių. Gyventojų emigracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis yra pagrindiniai darbo pasiūlos mažėjimo Lietuvoje veiksniai. Prognozuojama, kad neigiami demografiniai pokyčiai ateityje įtakos darbo jėgos pasiūlos mažėjimą. / In Lithuania as well as in many other countries of Central and Eastern Europe, when the independence was regained, mass emigration started. The extents of emigration started to grow when administrative limits were abolished and the amount of countries that opened their borders increased. On May 1, 2004 when Lithuania became a full member of the European Union (hereinafter EU) and new work opportunities were offered, the emigration process became especially active. Lately the emigration has been considered to be the greatest not military threat for Lithuania, because during the last 17 years 461 thousand of Lithuanian citizens emigrated. More than a half (about 70%) of emigrants went to work to other states of the European Union last year. The main reason why the number of citizens decreases is emigration; hence it is possible to state that emigration is a relevant question of national importance that requires special attention. It is obvious that the membership of the country in the EU and globalization processes will increase the relevance of the emigration in the future as well. Object of the research: Emigration of Lithuanian labor force. Duration of the research: one month (March 1-31, 2007). The work consists of three parts; it also includes conclusions and appendices. The scope of the work is 55 pages. There are 6 tables and 26 pictures presented in the work. When main economical factors of Lithuanian labor force emigration to the EU were analyzed, one can state that... [to full text]

Jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugybė įvairaus pobūdžio veiksnių, tokių kaip paslaugų ir gamybos sferos plėtojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, gyvenimo lygis bei kiti ne ką mažiau svarbūs faktoriai. Istoriškai susiklostė taip, kad vienas svarbesnių sėkmingo ir įvairialypio integravimosi į darbo rinką garantų yra tinkamas išsilavinimas, kurio kokybė priklauso nuo visos švietimo sistemos. Analizuojant užsienio šalių patirtį pastebėta, kad jaunimo užimtumas, kaip ir bendras gyventojų užimtumas, labiausiai priklauso nuo bendros ūkio padėties ir gyvenimo lygio šalyje. Ir pabrėžia, kad efektyviausia jaunimo užimtumo didinimo priemonė – intensyvi ūkio plėtra, kuri didina investicijas į gamybą ir taip kurianti naujas darbo vietas, plėtojanti paslaugų ir gamybos sferas ir padedanti jaunimui integruotis į darbo rinką. Hipotezė: Jaunimo nedarbas turi neigiamą reikšmę šalies padėčiai ekonomine, socialine, politine prasme. Tikslas: išanalizuoti jaunimo nedarbo problemą, jos atsiradimo priežastis bei poveikį, rasti galimus sprendimo būdus. / Youth unemployment emerge depends on different factors that appertain not only on countries government actions or industries positions but also on youth too. More and mores often is observed that colleges or universities or other graduates tend to choose only decent and well paid jobs, although their quality does not meet the level required by companies. On the other hand, youth unemployment problem is a serious one and could be solved by enhancing youth self employment, creating better conditions for starting their own business. Orient young men and women to invest more endeavour in refining upon themselves. Also to make youth understand that sometimes several months unpaid practice could be more profitable. Moreover, companies could achieve cooperatative labour – management relations meeting global standards, attract investments and give more opportunities for the youth to be employed. Education system could be reoriented and to prepare professionals that have the biggest demand in labour market But comes up one questions – do those newly created workplaces are occupied by youth and maybe there are other ways of solving this problem. Aim – to analyze youth unemployment problem, reasons of it emerge and find out possible of reducing youth unemployment.

Darbe analizuojamas natūralus nedarbo lygis, Filipso kreivė. Darbo tikslas - įvertinti natūralų nedarbo lygį Lietuvoje. Pirmoje dalyje teoriškai nagrinėjama Filipso kreivė ir jos modifikacijos, kuri yra natūralaus nedarbo lygio teorinis pamatas, bei natūralų nedarbo lygį veikiantys faktoriai, analizuojamos vertinimo metodikos. Antroje dalyje analizuojami Filipso kreivę veikiančių faktorių dinamika Lietuvoje: valstybės išlaidos, komercinių bankų suteiktos paskolos, importo infliacija, naftos, dujų, elektros ir maisto žaliavų kainos. Analizuojami galimi Filipso kreivės struktūriniai lūžiai. Analizuojami natūralų nedarbo lygį veikinatys faktoriai: jaunimo nedarbo lygis ir santykinis dydis darbo jėgoje, emigracija, socialinės apsaugos lygis bei darbo produktyvumas, pateikiama natūralaus nedarbo lygio vertinimo metodologija. Trečioje dalyje vertinamos įvairių Filipso kreivių modifikacijų galiojimo Lietuvoje hipotezės bei vertinamas natūralus nedarbo lygis, apžvelgiami rezultatai ir jų patikimumas. Tyrime statistiškai patikimas Filipso kreivės modelis nebuvo rastas. Apskaičiuotas 12,04% Lietuvos natūralus nedarbo lygio įvertinimas yra tik iš dalies patikimas. Visi regresiniai modeliai parodė statistiškai reikšmingą neigiamą nedarbo lygio ir infliacijos priklausomybę. / Thesis is focused on natural rate of unemployment and variations of Phillips curve. Estimation of natural rate of unemployment in Lithuania is the main objective. In the first part Phillips curve and its variations, which is foundation for natural rate of unemployment as well as other infuencing factors are analysed on theoretical basis. Various estimation techniques are compared. In the second part various factors are analysed in the context of Phillips curve in Lithuania together with possible structural breaks in Phillips curve relationship. Conclusions are drawn from analysis of factors influencing natural rate of unemployment, particularly emigration and social security. Estimation methodology is specified in the second part. In the last part hipothesis of Phillips curve and natural rate of unemployment are tested. In conclusion, no statistically reliable model of Phillips curve based on empirical data is found, though all models proved negative inflation and unemployment relationship in Lithuania. Results show natural rate of unemployment to be 12,04%, though it is important to note, that results are drawn from statistically unreliable model.

Pokyčiai, vykstantys darbo rinkoje – ūkio restruktūrizavimas, privataus sektoriaus augimas, darbo rinkos plėtra – įtakoja gyventojų užimtumą. Gyventojų užimtumo ir nedarbo problemoms, ypač moterų, pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, kurį inicijuoja besiformuojanti Lietuvos darbo rinka. Moterų padėtį darbo rinkoje lemia dar gajus visuomenės požiūris į moters ir vyro socialinius vaidmenis: moterims vis dažniau tenka susidurti su nedarbo problema, ilgesnį laiką ieškotis darbo, jos gauna santykinai mažesnį darbo užmokestį, darbe patiria diskriminaciją. Siekiant įvertinti moterų nedarbo problemas, buvo atliktas tyrimas respondentų požiūriui į darbą, darbo vertybes, kliūtis, su kuriomis respondentai susiduria karjeros kelyje, nedarbo priežastis, atskleisti. / Processes in labour market – economic restructuring, growth of the private sector comparing to public sector, development of market based relations – influence employment. In recent time attention initiated by developing labour market in Lithuania on employment and unemployment is much bigger. Women‘s employment opportunities are determined by still popular public opinion about social man’s and women‘s roles, although Lithuanian laws provide equal opportunities in labour market. The research was made to evaluate problems of women’s unemployment including opinion about work, values, obstacles that respondents met in their career, reasons of unemployment.

Baigiamajame magistro darbe remiantis užsienio ir Lietuvos autorių pateikta moksline medžiaga atskleidžiamos probleminės darbo rinkos grupės, kurios ilgiausiai patiria socialines ir ekonomines pasekmes. Teorinė analizė padeda atskleisti veiksnius darančius poveikį darbo rinkos segmentų nedarbo lygiui. Analitinėje-tiriamojoje darbo dalyje siekiama įvertinti ekonominių veiksnių poveikį skirtingiems darbo rinkos segmentams, siekiant sumažinti jų nedarbo lygį. / The thesis of foreign and Lithuanian authors provided scientific material disclosed problematic labor market groups that the longest experience in social and economic consequences. Theoretical analysis helps to reveal the factors affecting the labor market segments unemployment. The analytical part of the study-to assess the economic factors on different segments of the labor market in order to reduce the unemployment rate.

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]