Aim of the study was to evaluate the prevalence of disturbance of activity and attention among the secondary school adolescences in Ukmerge city; to analyze the achievement motivation of hiperactivity adolescence; to compare achievement motivation of hiperactivity adolescence with achievement motivation of adolescence without hiperactivity disorder. Teachers, adolescences and parents were asked to fill the CADS‘ and AMP scales. CADS scale exceeded the norms for age and gender. Both scales were obtained for 178 adolescence 12-17 of age. Disturbance of activity annd attention was diagnosed for 66,30% of adolescences. Achievement motivation was assessed using Achievement Motivation Profile (AMP). The results show that adolescences with attention hyperactivity disorder deployed active optimistic strategy. They were typified by a moderately high level of success expectation.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir išnagrinėti skirtingo mokymosi pažangumo 11-12 klasių mokinių pasiekimų motyvacijos, vidinių resursų ir mokyklinio streso įveikos stilių ypatumus. Tiriamieji: 2006 – 2007 mokslo metais anoniminio anketavimo būdu buvo apklausta 416 jaunuolių t.y. 11-12 klasių mokinių (atitinkančių vidurinės mokyklos pakopą). Atsitiktinės atrankos metu buvo pasirinkta po dvi vidurines mokyklas iš trijų didžiausių Lietuvos miestų. 186 (45%) mokiniai buvo iš Vilniaus, 135 (32%) – iš Kauno ir 95 (23%) – iš Klaipėdos. Visi respondentai buvo 16-19 metų, 162 vaikinai (39%) ir 254 merginos (61%), vienuoliktoje klasėje mokėsi 213 (51%) , dvyliktoje klasėje – 203 (49%) mokiniai. 283 (68%) tyrime dalyvavę mokiniai gyveno pilnose šeimose ir 133 (32%) su vienu iš tėvų. Surinkti duomenys apie mokinių dienos rėžimo ypatybes – miegui ir pamokų ruošai skiriamo laiko trukmę, praleistų pamokų skaičių, papildomą darbą su korepetitoriais – 128 (32%) mokiniai naudojasi ir 284 (68%) nesinaudoja korepetitorių paslaugomis. Tyrimo metu buvo taikyti šie metodai: mokslinė pedagoginės ir psichologinės literatūros analizė, Mokyklinio streso įveikos klausimynas (N. S. Endler, J. D. Parker, 1990; P. Szczepaniak, J. Streliau, K. Wrzesniewski, 1996) ir Pasiekimų motyvacijos klausimynas (AMP), (J. Friedland, Ph.D., S. Marcus, Ph.D., H. Mandel, Ph.D.). IŠVADOS: 1.Pažangumas; pasiekimų motyvacija ir laikas, skiriamas pamokų ruošai, vaikinų mažesni negu merginų. Vaikinai ir merginos laiko... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to determine and to examine peculiarities of achievement motivation, inner resources and school stress coping styles among 11th – 12th form pupils with different levels of academic achievement. The tasks of the research: 1. To explore peculiarities of school stress coping styles, achievement motivation and inner resources among pupils with different levels of academic achievement. 2. To compare , inner resources, planning and organization between boys and girls. 3. To compare academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization between 11th and 12th form pupils. 4. To compare academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization between pupils studying with crammer and studying by themselves. 5. To determine distinctions in academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization among pupils living in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. 6. To estimate correlations between academic achievement and school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization, studying with crammer. Research methods: Achievement Motivation Profile Scores (J.Friedland, S.Marcus, H.Mandel), Questionnaire of School Stress Coping (N.S.Endler, J.D.Parker, 1990; P.Szczepaniak, J.Streliau, K.Wrzesniewski, 1996) Respondents: 416 11th and 12th form pupils (1... [to full text]

Atlikta labai daug tyrimų, kurie patvirtina tikslo orientacijų ryšį su akademiniais pasiekimais, mokymosi motyvacija, elgesio ir emocijų problemomis bei mokyklos aplinka, tačiau nedaug yra žinoma apie tikslo orientacijų ryšį su paauglių intelektiniais gebėjimais bei savęs vertinimu. Taip pat trūksta informacijos apie globos namuose augantiems paaugliams būdingas tikslo orientacijas bei jų veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti globos namų auklėtinių intelektinius gebėjimus, akademinius pasiekimus, elgesio ir emocijų problemas, savęs bei mokyklos aplinkos vertinimą. Taip pat išsiaiškinti globos namų auklėtiniams būdingų tikslo orientacijų veiksnius. Tirti globos namuose augantys paaugliai (n = 34). Tikslo orientacijos buvo vertinamos sukurtu klausimynu; meistriškumo tikslo orientacijos skalės α = 0,62, o užduoties atlikimo tikslo orientacijos skalės α = 0,67. Vaikų elgesio problemų aprašu buvo vertinamos globos namų auklėtiniams būdingos elgesio ir emocijų problemos. Juos pildė paauglių klasės auklėtojai, globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai (arba psichologai ar auklėtojai). Intelektiniai gebėjimai buvo vertinami, atliekant WISC-III intelekto testą. Taip pat buvo pateikiamas savęs vertinimo klausimynas, kurio α = 0,89, ir mokyklos aplinką vertinantis klausimynas, kurio α = 0,74. Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavę paaugliai turi gana žemus intelektinius gebėjimus (IQ rezultatų rodikliai yra žemiau 100, t.y., žemiau vidurkio) bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are a lot of researches, which confirm a link between goal orientations and academic achievements, learning motivation, behavioral and emotional problems and school environment. Still, there is not a lot of information on the link between goal orientations and intellectual abilities of adolescents as well as with their self-esteem. Also, there is not enough information about the factors that may influence goal orientations. One of the aims of this research was to estimate the intellectual abilities, academic achievements, behavioral and emotional problems, self-esteem and school environment of the adolescents, living in foster home. Also, to clear up, what are the main factors, that may influence the goal orientations of adolescents, living in foster home. Adolescents, living in foster home (n = 34) took part in this research. The goal orientations were assessed by means of questionnaire, in which there were mastery goal orientation scale (α = 0, 62) and task performance goal orientation scale (α = 0, 67). Adolescents were also evaluated by their educators, foster home’s social workers (either psychologists or housefathers), using the Inventory of children behavioral problem’s. Intellectual abilities were assessed by performing WISC-III intellect test. Also, the adolescents completed the questionnaire of self-esteem (α = 0,89) and the questionnaire of school environment (α = 0,74). The results showed, that the intellectual abilities of adolescents... [to full text]

The aim of this study was to consider a question of creativity in all its aspects and to explore peculiarities of creative thinking according to gender, classes, learning profiles of senior pupils and find out links between creative thinking and general learning motivation, creative thinking and motivation of achievements, creative thinking and learning success (academic results). So for this purpose there was chosen Torrance Test of Creative Thinking (1974), in case to explore their peculiarities of creative thinking. It was used figural A form (all three activities). Torrance test of creative thinking identified four components of divergent thinking: fluency (the ability to quickly find multiple solutions to a problem); flexibility (being able to simultaneously consider a variety of alternatives); and originality (referring to ideas that differ from those of other people) and elaboration (optional; the ability to elaborate ideas and solutions). We also used “Approach to Study Inventory” (test of general learning motivation; Entwistle N.J., Hanley M., Rounsell D., 1979; Entwistle N.J., Ramsden P., 1981) and Mechrabian Test-Questionnaire for motivation of achievements (modified by M.Š.-Magomed-Eminov, 1987). 198 senior pupils were investigated during this research. There were 102 girls and 96 boys of them. They were divided according to their learning profile into the two groups: humanitarian and real profiles. Trying to find out differences between gender, classes and... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti vyresniųjų paauglių (10 klasės) nerimastingumo ir ateities planų sąsajas. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji (104 merginos bei 99 vaikinai; 152 paaugliai - 16 metų amžiaus ir 51 paauglys - 17 metų amžiaus) iš Vilniaus gimnazijos. Nerimastingumas tirtas A. Dževečkos (2008) „Nerimo socialinėse situacijose tyrimo skale“, o ateities planai - R. Pivorienės (sud.), (2005) „Pasiekimų motyvacijos skale“. Tyrimo hipotezės: 1- vyresniųjų paauglių merginų nerimastingumas didesnis negu vaikinų; 2- vyresniųjų paauglių merginų ateities planai didesnė negu vaikinų; 3- yra ryšys tarp vyresniųjų paauglių nerimastingumo ir ateities planų. Nustatyta, kad vyresniesiems paaugliams daugiausia nerimastingumo kelia savivokos – savivartės, kiek mažiau – tarpasmeninių santykių bei darbo – mokymosi socialinės situacijos. Hipotezė, jog vyresniųjų paauglių merginų nerimastingumas didesnis negu vaikinų, pasitvirtino. Tačiau 16 metų ir 17 metų paauglių grupėse nerimastingumas nesiskiria. Hipotezė, jog vyresniųjų paauglių merginų ateities planai didesni negu vaikinų, nepasitvirtino. Tačiau 16 metų paauglių ateities planai didesni negu 17 metų paauglių grupėje. Hipotezė, jog yra ryšys tarp vyresniųjų paauglių nerimastingumo ir ateities planų, nepasitvirtino. Tačiau, nors merginų grupėje ryšio tarp nerimastingumo ir ateities planų nerasta, vaikinų grupėje rastas neigimas nerimastingumo ir ateities planų ryšys. Ryšio tarp 16 metų ir 17 metų paauglių nerimastingumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master's Theses aim - to explore the connections of anxiety and future plans of the senior adolescents (10th grade). The study included 203 respondents (104 girls and 99 boys, 152 senior adolescents - 16 years of age and 51 senior adolescents - 17 years of age) from Vilnius gymnasium. Anxiety has been studied using A. Dževečka (2008) ,,Anxiety in social situations scale” and future plans – using R. Pivorienė (editor), (2005) ,,Achievement Motivation Scale”. The study hypotheses: 1 – senior adolescent girls feel more anxiety than boys; 2 – senior adolescent girls have bigger future plans than boys; 3 - there is a connection between senior adolescents’ anxiety and future plans. It was found that senior adolescents mainly feel anxiety in self-evaluation - self-consciousness, to a lesser extent – in interpersonal relationship and in work - the education social situations. The hypothesis that senior adolescent girls feel more anxiety than boys, has been confirmed. However, anxiety is not different in 16 years and 17 years senior adolescents’ groups. The hypothesis, that senior adolescent girls have bigger future plans than the boys, hasn‘t been confirmed. However, future plans are different in 16 years and 17 years senior adolescents’ groups. The hypothesis, that there is a connection between senior adolescents’ anxiety and future plans, hasn‘t been confirmed. Although, the connection between anxiety and future plans in girls group was not found, there was found a negative... [to full text]