Tyrimo objektas – tiesioginė parama. Tyrimo dalykas – tiesioginės paramos schemos. Darbo tikslas - ištirti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir įvertinti paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį žemės ūkiui. Uždaviniai: 1. Identifikuoti tiesioginių išmokų kaip tiesioginės paramos reikšmę ir nustatyti jų vietą agrarinės politikos priemonių sistemoje; 2. Išnagrinėti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir atlikti jų palyginamąją analizę; 3. Išanalizuoti ir įvertinti tiesioginės paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Tyrimo metodai: literatūros sisteminės analizės ir sintezės; grafinio vaizdavimo metodai; statistinių duomenų palyginimo; indukcijos ir dedukcijos; modeliavimo ir konstrukcinių skaičiavimų metodai; prognozuojamiems dydžiams nustatyti panaudota modeliavimo programa GAMS; loginio mąstymo ir atsiribojimo metodai. Ištyrus tiesioginės paramos schemas ir jų poveikį žemės ūkiui pagal Lietuvos ir užsienio šalių mokslinius veikalus, periodinę literatūrą, konferencijų medžiagą ir interneto puslapių duomenis, identifikuota tiesioginės paramos kaip agrarinės politikos priemonės esmė ir formos, išnagrinėti schemų pokyčiai, įvertintas atsiejimo nuo gamybos poveikis žemės ūkio plėtotei. / Research object - direct support. Research subject – direct support schemes. Research aim – explore direct support schemes changes and measure decoupling impact for agriculture. Objectives: 1. Identify direct payments import in concept of direct support and establish them position in agricultural policy system; 2. Scrutinize direct support schemes changes and make comparable analysis of them; 3. Traverse and measure direct support decoupling form productivity impact for Lithuania agriculture. Research methods – special literature analysis and synthesis; graphical modeling; statistic data comparison; induction and deduction methods; modeling and contraction; GAMS program for future date research; logical and abstraction methods. By exploring direct support schemes and them impact for agriculture by the Lithuanian and the other countries scientific, periodical literature, conferences stuff, web pages data was identified direct support like measure of agricultural policy point and form; scrutinize the changes of schemes, measured direct support decoupling form productivity impact for agriculture.

Darbo objektas- tiesioginių išmokų įtaka žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo dalykas- tiesioginių išmokų poveikis stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo tikslas- sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti tiesioginių išmokų įtaką žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti žemės ūkio pajamų sampratą, jas įtakojančius veiksnius; 2. išanalizuoti žemės ūkio vyriausybinio reguliavimo pagrįstumą bei tiesioginės paramos būtinumą; 3. nustatyti tiesioginės paramos įtaką stambių ir smulkių žemės ūkio gamintojų pajamoms; 4. nustatyti tiesioginės paramos įtaką žemės ūkio gamintojų, ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV, įtaką pajamoms; 5. išanalizuoti tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos ekonominį efektyvumą. 6. apibendrinti šiame darbe išanalizuotą medžiagą, atlikti tyrimą bei pateikti išvadas ir siūlymus. Darbo metodai: analizės, lyginamasis, analitinis, statistinių duomenų rinkimo ir analizės, grupavimo, grafinio modeliavimo, anketinės apklausos, loginis ir apibendrinimo metodai. Išanalizavus mokslinę medžiagą, respondentinių ūkių duomenis bei statistinius duomenis, nustatyta tiesioginės paramos įtaka stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. / The object of the paper is the impact of direct payments on the income of agricultural producers. The subject matter of the paper is the impact of direct payments on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to agriculture areas and favourable to agriculture areas. The aim of the paper is to investigate and assess the impact of direct payments on the income of agricultural producers from the systemic point of view. Objectives: 1. analyse the concept of income from agriculture and factors influencing the such income; 2. analyse the legitimacy of governmental regulation and the necessity of direct support; 3. establish the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers; 4. establish the impact of direct support on the income of agricultural producers farming in the areas less favourable to agriculture and favourable to agriculture; 5. analyse the efficiency of dissociation of direct payments from production; 6. generalize data analysed in the present paper, to perform a research and to give conclusions as well as suggestions. The methods of the study: analyse, analytical, collection and analysis of statistical data, grouping, graphic modelling, questionnaire survey, logical and generalisation methods. Having analysed the scientific data, the data of respondents’ farms and statistical data, the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to... [to full text]

Projekto tikslas – bankinės sistemos komunalinių įmokų modulio sudarymas Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau CKU). Tai modulis skirtas atsiskaityti klientams už jiems suteiktas komunalines paslaugas, duomenų užfiksavimą, bei jų paskirstymą visoms įmonėms už kurias klientas atsiskaitė. Visas šis modulis yra daromas centralizuotai. Kadangi CKU teikia paslaugas kitoms unijoms, tai reiškia jog CKU priima visą atsakomybę už sistemos darbus. Sukurtas modulis veikia kaip centras, kuris surenka visus duomenis iš visos Lietuvos unijų ir klientų bei paskirsto juos įmonėms. Šis modulis yra svarbus CKU, kaip žingsnis siekiant patenkinti klientų ir kredito unijų (toliau KU) poreikius, bei konkurencingumo sustiprinimas rinkoje. Šis modulis sustiprina KU pozicijas tiek rinkoje tiek paslaugų teikimo pasiūloje. Šis projektas yra išskirtinis tuo, jog tokios sistemos Lietuvoje dar nėra kaip ir kitose pabaltijos (Lietuvos kaimynės) šalyse. Projekto privalumas yra tas jog jis gali būti lengvai pritaikytas kitos šalies ar pasaulio rinkai. Toliau šioje ataskaitoje yra atliktas kokybės tyrimas bei lyginamuoju principu palyginta liktinė sistema ir nauja sistema su sukurtu komunalinių įmokų moduliu. / Objective of the project is to build a model of banking system utility payments module to the Lithuanian Central Credit Union (hereinafter referred to CKU). This module is intended to help customers to pay for their use of public utility services, data capture, and data distribution to companies for which customers accounted. This entire module is done centrally. Since CKU provide services to other unions, which means that CKU accepts full responsibility for the system works. The module acts as a center, which collects all data from all credit union clients of over Lithuania and distributes data to all public utility services. This project is unique in the fact that such a system in Lithuania is not like the other Baltic States (Lithuania neighboring) countries. The project has the advantage that it can be easily adapted to another country or the world market. During the quality analysis of the system, it was evaluated as a good system.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvoje veikiančių komercinių bankų elektroninės bankininkystės paslaugos 2006 – 2010 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai. Antroje darbo dalyje atlikta elektroninės bankininkystės paslaugų analizė: nustatyta, jog bankų pajamų iš elektroninės bankininkystės paslaugų rodikliai buvo pasiskirstę gana netolygiai; elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius visuose bankuose didėja. Negrynųjų pinigų atsiskaitymus palyginus su grynųjų pinigų atsiskaitymais nustatyta, jog negrynieji pinigai labiausiai yra naudojami didelės sumos operacijoms atlikti. Atlikus mokėjimo kortelių operacijų įvertinimą nustatyta, jog Lietuvos vartotojai 2006 – 2010 m. buvo linkę atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tačiau ši tendencija ateityje turėtų pasikeisti. Koreliacinės – regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymų ryšys su grynųjų pinigų atsiskaitymais yra atvirkštinis, o negrynųjų pinigų atsiskaitymų ir šalies BVP – tiesioginis. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą, nustatyta, jog elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis. / Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania, for the period of year 2006 – 2010. The first part presents the theoretical aspects of electronic banking. The second part of the work presents the carried out analysis of electronic banking services: the figures of established banking income from electronic banking services were quite unevenly distributed; the number of users of electronic banking is increasing for all banks. Non-cash payments were compared to the cash payments, which showed that most non-cash money is used for transactions of large sums of money. The evaluation of payment card operations showed that residents of Lithuania in period of year 2006 – 2010 tended to pay with cash, but this trend should change in the future. The correlation – regression analysis showed that there is inverse relation between non-cash payments and cash payments and direct relation between non-cash payments and Lithuanian’s GDP. The qualitative assessment of prospects for online banking showed that e-banking in Lithuania continues to grow.

The purpose of this study is to apply the monetary approach to the determination of international reserve flows to major Arab oil-exporting countries. These are Iraq, Kuwait, Libya and Saudi Arabia. / Well-defined and stable demand for and supply of money functions must exist for the monetary approach to have predictive power for reserve flows. This study found that the demand for real balances in the designated countries was a stable function of real income and the rate of inflation. In examining the money supply process, the main determinants of the monetary base and hence the money supply proved to be net foreign assets and government expenditures. / This thesis extends the empirical analysis of international reserve flows by providing empirical tests of a two-area model for the small country case. Our empirical results supported the main propositions of the monetary approach to the balance of payments about the effect of the demand for and the supply of money on reserve flows. The growth in domestic price, domestic income and world money supply exerted a positive impact on the reserve flows, while the growth in world income, interest rates, money multiplier and domestic assets had negative impact. The results also supported the validity of the assumption concerning unified world goods markets.

The object of research – Lithuanian dairy farms. The aim of research – to analyze the impact of direct payments on the competitiveness of dairy farms in Lithuania. The main tasks are: to clear up the role of Agrarian policy in competitiveness of agriculture; to establish the factors of competitiveness; to analyze the direction and instrumentality of the support of dairy sector in Lithuania; to estimate the direct payment support of dairy sector in Lithuania and the influence of direct payment on dairy farms, by their size. Ways to study – logical analysis and synthesis of literature sources and information, grouping, diagrammatic representation, modelling. In the way of studies of Lithuanian and foreign literature, statutes of Republic of Lithuania and the other documents about the support policy, in this MA thesis are analyzed the meaning of competitiveness, the factors of competitiveness, direct payments support of dairy sector in Lithuania and the influence of direct payments on dairy farms competitiveness.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamos elektroninės bankininkystės paslaugos Lietuvoje, lyginant jas su Europos Sąjungos valstybėmis, JAV, PAR, Rusija, Kinija, Brazilija, Australija. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai: rūšys, priemonės, privalumai ir trūkumai. Antroje darbo dalyje atlikta Lietuvos ir pasirinktų pasaulio valstybių elektroninės bankininkystės paslaugų palyginamoji analizė. Remiantis negrynųjų pinigų atsiskaitymus, mokėjimo korteles, bankomatus apibūdinančiais rodikliais nustatyta, jog Lietuva gali pasigirti panašia elektroninės bankininkystės priemonių kiekio struktūra, tačiau pagal vertines atliekamų operacijų elektroninėje erdvėje išraiškas Lietuva atsiduria žemiausiose pozicijose analizuojamų valstybių kontekste. Koreliacinės-regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymus Lietuvoje lemia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, bedarbių skaičius, mokėjimo kortelių skaičius šalyje, infliacija, grynųjų pinigų išėmimo operacijų bankomatuose vertė. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą nustatyta, kad elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis: daugės elektroninės bankininkystės vartotojų, modernės vartotojų aptarnavimo ir apsaugos platformos elektroninėje erdvėje. / Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania and compared with EU countries, USA, South Africa, Russia, China, Brazil and Australia. The first part represent the theoretical aspects of electronic banking: sorts, devices, advantages and disadvantages. The second part of the work represent the carried out analysis of electronic banking service in Lithuania and other selected countries. Based on cashless payments, payment cards, ATMs describing indicators, Lithuania is very similar with other countries in e-banking devices using but in cashless payments operations values Lithuania is at the lowest positions in the context of the analysed countries. The correlation-regression analyse showed that there are five factors which determine the cashless payments in Lithuania: the average monthly average, the number of unemployed, the number of payment card in country, inflation, cash withdrawals from ATMs value. The qualitative analyse of prospects for e-banking showed that e-banking in Lithuania will grow: the number of e-banking consumers continues to grow, consumers’ service platforms will become more modern and safer.

The mobile payments industry has in recent years experienced large growth and rapid changes. Several different actors are trying to capture the market, to get enough users of their system to reach critical mass. This study investigates how a small Swedish mobile payments company have utilized its business network in their strive to reach critical mass, both in their domestic market and internationally.  The study intends to describe how the company has developed its network and which stages of the network development that have been the most important.  We utilize the ARA-model to analyze the business network and the Uppsala Model and born global theory to define how the company has internationalized.  Our main results indicate that our case company has the mindset of a born global but the particulars of the industry have forced it to internationalize following the Uppsala Model. The development of the business network have to a large part been dependent of the initial activities since this builds the credibility needed to work with large actors.  Moreover the business network is found to not only help the company, but to be essential for their plans on reaching critical mass.

Bakgrund: För att skapa mer transparens i redovisningen bildades IASB (tidigare IASC) och EU beslutade att alla EU-länder skulle tillämpa IASB:s internationella standarder. Detta medförde att de svenska börsnoterade bolagen från och med 2005 blev tvungna att tillämpa IFRS 2, som innebar att aktierelaterade ersättningar skulle börja kostnadsföras, vilket tidigare inte krävts. Syfte: Syftet med denna undersökning är att kartlägga huruvida företagens användning av aktierelaterade ersättningar till styrelse, VD och övriga anställda, har förändrats från 2001 till 2013, vilket utgör en tid innan, till en tid efter införandet av IFRS 2005. Metod: En longitudinell studie har genomförts av de 60 bolag som var noterade i Large Cap per den 31 december 2013. Studien är en totalundersökning av dessa bolag under åren 2001 till 2013 och datainsamlingen genomfördes genom dessa bolags årsredovisningar under dessa år. Det som granskats är huruvida bolagen använt sig av aktierelaterade ersättningar under perioden. Om en förändring har skett och i så fall hur den sett ut, vilka sorters aktierelaterade ersättningar de använt sig av, samt i vilken omfattning. Dessutom studerades hur stora tilldelningar som skett, förekomsten av nystartade incitamentsprogram, samt om användningen skiljer sig åt mellan företag inom olika branscher. Analysen utgår från de diagram och tabeller som kunnat tas fram genom den insamlade datan. Slutsatser: Användningen av aktierelaterade ersättningar har ej minskat under perioden 2001 till 2013. Tilldelningen minskade kraftigt från 2001 till IFRS införande år 2005, för att sedan öka från 2005 till 2013. Överlag använde cirka hälften av bolagen aktierelaterade ersättningar vardera år. Inom branschen Tillverkning & Industri tilldelades flest optioner och aktier i genomsnitt per företag under perioden. Den bransch som tilldelade minst antal optioner och aktier i genomsnitt per företag under perioden var Fastighetsverksamhet. Det gick att urskilja en stark minskning av användningen av personaloptionsprogram, samtidigt som en markant och stabil ökning av användningen av olika typer av aktieprogram kunde urskiljas. / Background: To create more transparency in reporting, the IASB (previously IASC) was formed and the EU determined that all the countries, which are members of the EU, are to apply the international standards of the IASB. This lead to the requirement that all the Swedish listed companies had to comply with IFRS 2 as of 2005, which meant that share-based payments were to be expensed, which had not previously been required. Purpose: The purpose of the study is to identify whether corporate use of share-based payments of directors, CEO and other employees, has changed from 2001 to 2013, which represents a time before, to a time after the introduction of IFRS in 2005. Method: A longitudinal study was conducted on the 60 companies listed in Large Cap on December 31, 2013. The study includes the total population during the years 2001 to 2013. The data collection was carried out through these companies’ annual reports for these years. What has been reviewed in the study is whether the companies have been using share-based payments during this period of time. If a change has occurred and, if so, how it appeared, which forms of share-based payments they have been using, and to what extent. Furthermore, the size of allocations, the presence of start-up incentive programs and if the use of share-based payments differ between companies in different industries were studied. The analysis is based on the graphs and tables that could be produced by the collected data. Conclusions: The use of share-based payments has not decreased over the period 2001 to 2013. The allocation decreased significantly from 2001 to the introduction of IFRS in 2005, to later on increase from 2005 to 2013. Overall, approximately half of the companies used share-based payments each year. Within the line of business Manufacturing & Industry, the highest number of options and shares were allocated on average per company over the period. The line of business that allocated the least number of options and shares on average per company over the period was Real estate activity. It was possible to distinguish a strong reduction in the use of employee stock option programs. At the same time a significant and steady increase in the use of different types of share programs could be distinguished.

No description available.