„Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Temos aktualumas. Valstybės pagrindas yra šeima, todėl jeigu šeimos pamatas susvyruotų, iškiltų pavojus ir pačiai valstybei. Todėl valstybė privalo rūpintis šeima įvairiais gyvenimo etapais. Gerai, kai šeimoje nėra didelių problemų, bet jeigu šeimoje gimsta vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, viskas pasikeičia. Tuo momentu šeimai ypač reikalinga visokeriopa pagalba, kuri, ne visada suteikiama. Šeimai, auginančiai neįgalų vaiką – jaunuolį, pastarasis dešimtmetis Lietuvoje buvo ypatingas dviem aspektais: požiūrio į šeimą ir požiūrio į negalią naujumu. Šiuo laikotarpiu, kai senąją socialinę sistemą keičia nauja, šeima atsiduria konfliktinėje situacijoje tarp jos vertės pripažinimo ir socialinės-kultūrinės visuomenės realybės (Butkevičienė, 2001 ). Pateiktoji mintis yra aiški, nes požiūris į tokias šeimas mūsų visuomenėje labai skiriasi. Panagrinėję mokslinę literatūrą, galime prieiti prie išvados, kad apie šeimas, auginančias neįgalų vaiką – jaunuolį, yra diskutuojama ir jų situacija analizuojama tikrai nepakankamai. Jų problemos nėra iki galo išklausomos, o sprendimo būdų ieškoma vangiai. Taip pat nėra daug mokslinių darbų, kurie tyrinėtų šeimų refleksijas gimus neįgaliam vaikui, šeimos narių santykių kaitą, situacijų sprendimus šeimose gimus neįgaliam vaikui. Tai rodo, kad šeimos, turinčios neįgalų vaiką – jaunuolį, patiria materialinių, socialinių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Topic relevance. The base of the state is family. If this base wavers, jeopardy rise to the state itself. Therefore the state must take care of family throughout its existence. Life of the family changes dramatically after a child with special educational needs is born. Family, raising a child with special educational needs, requires full support from the state, however, often state does not provide this support. The last decade for family raising child with special needs in Lithuania was very important because of two reasons: the approach to family and disability changed significantly. At this period of time, when old social system transforms into new one, family appears to be in conflict. It struggles for recognition of values and social-cultural reality of society ((R. Butkevičienė 2001). Approach to such families is contraversial, therefore this problem requires further studies and discussions. State needs to listen to problems of such families and react immediately. Unfortunately it takes a long time to make decisions concerning families raising children with disabilities. There is not many scientific studies concerning transformation of relations amongst members of family, the change of decision-making in the family after the child with special educational needs is born. This cause families raising child with special needs facing material, soacial and mental problems, that can not be solved easily. Object. Parents raising children and teenagers with disabilities... [to full text]

XX a. viduryje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje prasidėję socialiniai pokyčiai ir naujos neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos teorijos turėjo įtakos ir kuriamai Lietuvos švietimo koncepcijai. Lietuvos švietimo politika grindžiama Vakarų Europos priimtais humaniškumo, demokratiškumo principais, normalizacijos, integracijos idėjomis. R. Rose (2003) teigimu, viso pasaulio vyriausybės, pasirašydamos Salamankoje priimtus dokumentus: ataskaitą ir veiksmų planą specialiųjų poreikių vaikų integracijai vystyti (UNESKO 1994), pasižadėjo stengtis sukurti kuo nešališkesnę švietimo sistemą, apimančią geresnį moksleivių, dar dažnai nustumiamų į šalį, ugdymą. Nors ir buvo padaryti dideli žingsniai vaikų iškritimui iš mokyklos įveikti, dar vis pasitaiko atvejų, kai didelis skaičius vaikų pasijunta už tinkamo (atitinkančio vaiko gebėjimus) ugdymo ribų. Įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi mastai įvairiose švietimo sistemose, tame tarpe ir Lietuvoje, yra ryškūs (Barkauskaitė M, 2003). Aktualiausia švietimo ir ugdymo problema ES ir Lietuvoje įvardijamas kokybiškas visų švietimas. Kiekvieno vaiko „iškritimas” iš mokyklos yra netektis valstybei, reikalaujanti papildomų investicijų. Sprendžiant šį uždavinį, specialiųjų ugdymo(si) poreikių (SUP) savalaikiškas identifikavimas tampa itin aktualus, nes šalina nesėkmingo mokymosi, neigiamai veikiančio vaiko asmenybę, priežastis, sudaro galimybes mokytis pagal individualius gebėjimus, garantuoja „nubyrėjimo” iš mokyklos prevenciją... [to full text] / The subject of master’s work – Identification of special (self)-educational needs: the aspect of special development commission’s activity. The subject is relevant because the different researches show that the scale of unsuccessful learning in different educational systems including Lithuania is telling. Dealing with educational today’s problems the well-timed identification of special (self)-educational needs (SEN) is becoming especially talking point because it eliminates the reasons of unlucky learning, which negatively affects to the child’s personality, helps to solve the most actual educational problem in EU and Lithuania – the qualitative development of all schoolchildren and guarantees the prevention of dropping out of schools. The schools must be ready to envisage the special needs of pupils, to consider the individual abilities of children and organize the service of social, psychological, special pedagogical help. The purpose of research – to show the situation (problems, reasons) of identification of special (self)-educational needs of schoolchildren in the commissions of special development and formulate the recommendations for improving this work. The purpose is realized by these goals: a) to discover the survey of development of institutions that identify SEN and the conception of special development commission (SDC), b) to discuss the conception of special (self)-educational needs and their identification as well as the matter of activity, c) to estimate... [to full text]

Darbe analizuojami informacijos apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pateikimo ugdymo dalyviams ypatumai. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti informacijos apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pateikimo ugdymo dalyviams ypatumus. Tyrime dalyvavo 17 4 – 11 metų amžiaus vaikų, turinčių SUP; 16 tėvų, auginančių vaikus, turinčius SUP; 7 bendrojo ugdymo pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius SUP; 6 pagalbos mokiniui specialistai. Empirinėje dalyje nagrinėjami ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių SUP, jų tėvų, bendrojo ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų informacijos apie vaiko SUP pateikimo ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vaikams, turintiems SUP, dažniausiai nepateikiama informacija apie jų specialiuosius ugdymosi poreikius. Tai liudija nepakankamą mokinio įtraukimą į ugdymo procesą., Informaciją vaikui dažniau teikia pagalbos mokiniui specialistai (specialieji pedagogai, logopedai ir kt.). 2. Pateikiama informacija apie vaikų vidutinius, didelius ir labai didelius SUP labiau neigiamo pobūdžio, dominuoja informacija apie negalias, sutrikimus ir kt. 3. Informuojant apie vaikų SUP realizuojamos tokios nuostatos kaip pozityvumas, orientacija į ugdymosi procesą; nepakankamai realizuojamos tokios svarbios nuostatos kaip mokinio ir tėvų įtraukimas ir dalijimasis informacija, tėvų kompetencijos vertinimas, atsakomybės už vaiko ugdymą pasidalijimas, bendras problemos sprendimas. / This paper analyses the features of presenting information about child’s special educational needs to education participants. By the method of interviewing there was a study made with an aim to find out the features of presenting information about child’s special educational needs to education participants. In the study participated 17 children between the ages of 4 and 11 who have special educational needs; 16 parents of children with SEN; 7 pedagogues of general education who educate children with SEN; 6 specialists of pupil’s help. In the empirical part there is an investigation of features of how the information was given to pre – school and school children with SEN, their parents, pedagogues of general education, specialists of pupil’s help. The most important conclusions of empirical investigation: 1. The information about children’s special educational needs in most cases is not presented to them. It witnesses the insufficient child’s inclusion into the education process. The information is more frequently given to the child by specialists of pupil’s help. (Special pedagogues, speech – language pathologists, etc.) 2. Given information about children’s medium, big, or very big SEN is mostly negative, dominates information about disabilities, disorders, etc. 3. Such aspects as positiveness and orientation to education process are realized by informing about children’s SEN; such important aspects as involving child and his parents and sharing information, estimation of... [to full text]

Darbe atlikta teorinė integruoto (inkliuzinio) ugdymo sampratos, probleminių klausimų, ugdymo individualizavimo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad modifikuotų ir adaptuotų programų rengimas bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams mažai praktine patirtimi paremta sritis, kurią reikia tobulinti. Programų rengimo mechanizmas yra nebaigtas ir nuolatos tobulinamas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ir įvertinti adaptuotų ir modifikuotų programų taikymo bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumo veiksnius, atkreipti dėmesį į pačią problemą, t.y. galbūt svarbiau ne programa, o mokymo kokybė, ar nesureikšminama programa, dėmesį atitraukiant nuo ugdymo proceso kokybės. Gautų tyrimo rezultatų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus: skaičiuotas procentinis pasiskirstymas, aritmetinis vidurkis, reitingai, atlikta koreliacinė analizė. Statistinėms hipotezėms tikrinti taikytas chi-kvadrato kriterijus. Tyrime dalyvavo 111 bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, mokymo metodų taikymas, atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimas, aptariami organizaciniai adaptuotų bei modifikuotų lietuvių kalbos programų rengimo klausimai ir problemos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai sunkumai, susiję su ugdymo turinio individualizavimu ir diferencijavimu: mokytojams... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the theoretical analysis of integrated (inclusive) education and problem questions, as well as analysis of education individualization functions in the mainstream school are performed. Hypothesis is set, that preparation of modified and adapted curricula in the mainstream schools is the area little supported by the teachers’ practical experience which is to be improved. Curricula preparation mechanism is incomplete and undergoes improvement. With the means of questioning survey a research was performed, sought to disclose and to assess the efficiency factors of adapted and modified curricula application in the mainstream school, to pay attention at the same problem, i.e. probably teaching quality is more important that the curriculum, whether the curriculum isn’t given prominence, taking the attention away from the education process quality. Analysis of the results obtained was performed using the descriptive statistical methods: percentage distribution, arithmetical means, ratings were calculated, correlation analysis was done. To check the statistical hypotheses, chi-square criterion was employed. 111 teachers of Lithuanian language and primary forms from mainstream schools participated in the survey. In the empirical part modified and adapted curriculum compilation, application of teaching methods are analysed, evaluation of the pupils with special needs is performed, organization questions and problems of modified and adapted Lithuanian language... [to full text]

Darbe atlikta teorinė ekologinio vaiko pažinimo ir vertinimo modelio sampratos, raiškos dokumentuose, vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių įvertinimo pokyčių analizė. Empirinėje darbo dalyje nagrinėjami prioritetai, kuriuos teikia specialistai vertindami ir ugdydami vaiką, tėvų pasirengimas teikti informaciją apie savo vaiką, ekologinio požiūrio taikymo prioritetai ir teorinių nuostatų į vaiko pažinimą raiška praktikoje. Iškeltos hipotezės, kad specialistų teorinės nuostatos į vaiko pažinimą ir ugdymą grindžiamos ekologinio sisteminio modelio elementais, kurie praktikoje gali būti keičiami tradiciniu vaiko vertinimo modeliu bei, kad specialistų diskusijos grupėje, refleksijos bei tinkamas teorinis ir praktinis pasirengimas leidžia pažinti vaiką šeimos kontekste. Anketinės apklausos bei sutelktos grupės metodais atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti specialistų nuostatas į vaiko pažinimą, vertinimą ir ugdymą, šių nuostatų raišką praktikoje bei jų sąsajas su ekologiniu sisteminiu požiūriu, ir pateikti vaiko pažinimo šeimos kontekste praktinį modelį. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, Kruskal- Wallis neparametrinio testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 112 darželių ir 39 ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistai bei 106 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vertindami ir ugdydami ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaiką, turintį specialiųjų poreikių, specialistai... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of the ecological systemic model conception and it‘s expression in the official documents, as well as the changes in the process of identification and assessment of children special needs/special educational needs have been analyzed and presented in the master thesis. In the empirical part of the paper the professional priorities in childs‘ assessment and education, parents preparedness to share information with professionals about their child, priorities of ecological approach used, as well as attitudes towards the child in a practice have been analyzed and described. Hypothesis has been formulated that theoretically the professionals‘ attitudes towards a child, towards the recognition of his/her developmental peculiarities as well as towards the training are based on the elements of ecological systems approach. However in the educational practice the elements of ecological model can be combined with the elements of traditional child‘s estimation model. Discussions in a focus groups, reflections and relevant theoretical and practical preparedeness enable professionals to know the child in the context of his/her family. The research has been based on the methods of questioning in written as well as on focus group method. The main purpose of the inquiry was to evaluate professionals’ attitudes towards the assessment and the education of the child as well as the expression of these attitudes in the practice and their links with ecological systemic... [to full text]