Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos ir ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo ikimokyklinėje įstaigoje analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, jog tėvai bei pedagogai teigiamai vertina vieni kitus ir siekia bendradarbiauti, tenkindami vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ikimokyklinėje įstaigoje, tačiau pats SPV nėra įtraukiamas į bendradarbiavimą. Anketinės apklausos, interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti specialiųjų poreikių vaikų, jų tėvų, pedagogų, specialistų bendradarbiavimo ypatumus ikimokyklinės įstaigos grupės ir specialiojo ugdymo kontekste, atskleidžiant realią bendradarbiavimo situaciją, formą. Atlikta statistinė ir turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų (5-7 metų), 139 tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir 102 ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai (iš viso 256 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjama tėvų ir pedagogų nuomonė apie jų specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymą bendrojo lavinimo darželyje, SPV tėvų dalyvavimą savo vaiko ugdymo, bendradarbiavimo procese, požiūrį į pedagogų darbą bei pedagogų požiūrį savo ir kolegų vaidmenį, pedagogų lūkesčius. Siekiama nustatyti, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta jiems teikiamą pagalbą ir kiek vaikas įtraukiamas į bendradarbiavimo procesą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtino hipotezę. Tėvai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of communication and the collaboration of participants in the process of education in a preschool institution was carried out. The hypothesis proposed: there is likelihood that parents and educators evaluate each other positively and they aim to collaborate satisfying a child’s special educational needs in a preschool institution, however, the child with special needs is not involved in to the process of collaboration. The research was carried out by questionnaire survey, interview methods that aimed to evaluate the peculiarities of collaboration between children with special needs, their parents, educators, specialists within the context of a preschool institution group and special education, revealing the realistic situation of collaboration and form. The statistical and content data analysis was carried out. 15 preschool children with special educational needs (5 -7 years old), 139 parents, that up bring children with special needs and 102 educators from preschool institutions (in total 256 respondents) participated in the research. The empirical part of the study discusses parents’ and educators’ attitudes on a child’s with special needs education in a nursery of general education, the participation of parents of children with special needs in the process of their child’s education and collaboration, the attitude on educators’ practice and educators’ attitude on their own and their colleagues’ practice, educators’ expectations... [to full text]

Darbe atlikta teorinė specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų kokybės sampratos (ir ugdymo paradigmų kaitos įtaką pagalbos kokybei) bei veiksnių, sąlygojančių specialiąją pedagoginę pagalbą analizė. Iškeltos hipotezės, kad teikiamos specialiosios pedagoginės pagalbos lygis atitinka specialiosios pedagoginės pagalbos vartotojų poreikius. Tikėtina, jog specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjų ir vartotojų požiūris į pagalbos veiksmingumą skirtingas. Taikyti anketinės apklausos metodai (standartizuota apklausa raštu, pusiau standartizuota apklausa). Tyrimo rezultatai grindžiami statistine tikimybine duomenų analize (aprašomoji statistika, faktorinė analizė). Tyrime dalyvavo 15 mokyklos vadovų, 100 bendrųjų pedagogų, 6 specialieji pedagogai, 120 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių. Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų funkcijų įgyvendinimo galimybių būklė ir poreikis, bendrųjų pedagogų, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių požiūrių apie specialiosios pagalbos veiksmingumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Palankiausiai galimybes vykdyti specialiojo pedagogo funkcijas vertina mokyklos vadovai. Nepalankiausiai– specialieji pedagogai. Visi respondentai galimybes įgyvendinti funkcijas vertina palankiai. Palankiausiai vertinamas darbas su specialiųjų poreikių vaikais, administracija, pedagogais, dokumentų tvarkymu. Nepalankiausiai vertinama funkcija – bendravimas, bendradarbiavimas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical conception of special educational help services’ quality (and the influence of education paradigms changing to help quality) and the analysis of factors, conditioning special educational help are done in this work. The hypotheses that a level of rendering special educational help satisfies the requirements of special educational help users are raised. It is believed that a view of special educational help users and givers to effectiveness of assistance is different. The methods of questionnaire inquest are used (a standardized poll in writing, a demi- standardized poll). The results of the research are predicated on the analysis of statistical probability data (descriptive statistics, factor analysis). 15 headmasters, 100 teachers, 6 special pedagogues, 120 students having special educational needs participated in the research. A condition and requirement of special pedagogues functions realization possibilities, views of teachers and students having special educational needs about effectiveness of special help. The main conclusions of empiric research: 1. Headmasters rate the possibilities to do special pedagogue functions the most kindly. The most unkindly – special pedagogues. All respondents rate kindly the possibilities to realize the functions. Work with special needs students, administration, pedagogues, documents is rated the most kindly. The most unkindly rated function is communication, collaboration with... [to full text]

Integracijos tema aktuali, nes šiandien norima, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai gyventų pilnavertį gyvenimą savo bendruomenėje, kad nesusidurtų su segregacija (atskyrimu), kad būtų lygiaverčiai su kitais bendrojo lavinimo mokyklos mokiniais. Darbe nagrinėjamas mokyklos bendruomenės požiūris į specialiųjų poreikių vaikų integraciją į bendrojo lavinimo mokyklą. / In my magistrate work I would like to analyse the problem and peculiarity of disabled children in the process of integration in general educational schools. The aim of the research: To research specific problems appearing while integrating children with special needs into general educational school in Shalchininkay town.

Vis daugiau bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje imasi integruoti vaikus su negalia. Bendrojo lavinimo mokyklos lankymas – tik viena, netgi neesminė integracijos dalis. Svarbesnė yra dvasinė atmosfera, bendra kaita, mokyklos atvirumas visokiems vaikams ir naujiems darbo metodams. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas yra neatskiriama švietimo ir mokslo sritis ir sudaro vieną svarbiausių neįgalių asmenų socialinės integracinės politikos dalių. Lietuvoje yra sukurtos mokinių su negalia integracijos strategijos bei parengti strateginės sistemos plėtros dokumentai, kurie atitinka Europos komisijos direktyvas. Strateginiai dokumentai sudaromi atsižvelgiant į labiausiai tobulintinas vietas. Tačiau mokinių su negalia integracija mokyklose dar nepakankamai išplėtota, individualūs vaikų poreikiai tenkinami nepakankamai. Šio darbo tikslas: išanalizuoti neįgalių mokinių integracijos strategijos gaires bendrojo lavinimo mokykloje t.y. apimant galimybes, tendencijas ir mokytojo darbo ypatumus. Uždaviniai: 1. Susipažinti su pagrindiniais teisiniais aktais reglamentuojančiais neįgaliųjų mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. 2. Apžvelgti mokinių su negalia integracijos proceso ypatumus bei pagrindinius principus. 3. Atskleisti neįgalių mokinių integravimo proceso tendencijas bendrojo lavinimo mokyklose siekiant permainų. 4. Išanalizuoti mokytojo dirbančio su neįgaliais mokiniais pedagoginio darbo aspektus ir integracijos... [toliau žr. visą tekstą] / An increasing number of mainstream schools in Lithuania takes to integrate children with disabilities. Attendance at schools of general education - the only one even marginal integration. More important is the spiritual atmosphere, the total change, openness to all kinds of school children and new working methods. Special needs education is an integral part of education and science and is one of the most important people with disabilities inclusive social policy. Lithuania has developed the integration of pupils with disabilities and to develop a strategy for the development of a strategic framework documents that comply with European Commission directives. Strategy papers shall be improved according to most sites. However, students with disabilities at school integration are not yet sufficiently developed, the child's individual needs are met sufficiently. The aim of this research is to analyze the integration of disabled students in general education guidelines for a strategy that is in school including opportunities, trends and teaching characteristics. Objectives: 1. Access to basic legal framework governing the integration of disabled pupils in mainstream schools. 2. Students with disabilities to review the integration process characteristics and the basic principles. 3. Students with disabilities to reveal trends in the integration process in general education schools to change. 4. To analyze the teacher working with disabled students and the... [to full text]

Integruojant vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimų į bendrojo lavinimo mokyklas susiduriama su lėta integracija, kuri lydima įvairių sunkumų. Remiantis teorine, moksline literatūra ir atlikto tyrimo duomenimis parengti modeliai darbui su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, padėtų sėkmingiau vaikams socializuotis, o mokytojams ugdymo procesą padarytų patrauklesnį. Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje 2006/2007 m.m. įsteigta pirmoji Lietuvoje specialioji klasė vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Įsteigta specialioji klasė vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje, ir darbas joje, iniciavo gilinimąsi į šią problemą ir sprendimo suradimą. Siekiant ištirti ugdymo proceso organizavimo ir valdymo tobulinimo galimybes, integruojant vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimų analizuojami nagrinėjamos problemos moksliniai, teoriniai pagrindai. Siekiama išsiaiškinti mokytojų ir mokyklų vadovų, vaikų ir tėvų požiūrį į vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, specialioje klasėje. / The main problem of the work is slow integration of children with derangements in their behaviour and emotions. According to nonfiction, theoretical literature and the data of the research models for work with children, who has derangements in their behaviour and emotions were formulated. These models would help the children to socialize and make the education process more attractive. The special class for the children who has derangements in their behaviour and emotions was established in 2006/2007 school year in Vilnius at Seskines primary school. This class is the first in Lithuania. This class and work there initiated to go deeper into the problem and discover the decision. On purpose to explore the possibilities how to improve the planning and management of the education process integrating the children with derangements in their behaviour and emotions, scientific and theoretical basics of the problem are analysed. The opinion of teachers, headmasters, children and parents about the children with derangements in their behaviour and emotions learning at school in special class is being found out in this work.

Magistro darbo objektas – emociniai brendo atributai. Darbo tikslas – išsiaiškinti, ar emocinis marketingas taikytinas Lietuvos prekybos centrų kategorijoje konkurenciniam pranašumui ir diferenciacijai įgyti. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslines publikacijas šia tema; išanalizuoti prekybos centrų kategorijos ypatumus ir vartotojų emocinius poreikius; atlikti prekybos centrų komunikacijos analizę; įvertinti emocinio marketingo naudojimo galimybes prekybos centrų atveju. Remiantis mokslinių publikacijų analize, “TNS Gallup” tyrimo “Prekybos centrai Lietuvoje 2003 metai” duomenimis ir prekybos centrų komunikacijos analize, kurios duomenys buvo įvertinti pagal „Need Scope“ metodologiją ir apdoroti SPSS paketo programa, prieita išvados, kad emocinis marketingas tinkamas naudoti prekybos centrų kategorijoje. Emociniai brendo atributai padėtų centrams diferencijuotis, nes pagal vartotojai juos mato toje pačioje emocinės skalės vietoje. Nustatyta, kad beveik pusėje reklamų prekybos centrai nenaudoja emocinių atributų. Aiškiai identifikuojamos emocijos – vos 20 procentų visų tirtų reklamų. Brendai emocijas naudoja beveik vienodai. Kiek mažiau nei „Maxima“ ir „Rimi“ juos eksploatuoja „Iki“ savo reklamoje. „Iki“ dažniausiai komunikuoja apdairumą ir santūrumą. „Rimi“ dažniausiai komunikuoja žaismingumą ir laimę, o „Maxima“ – galią, drąsą ir sėkmingumą. Brendai nėra nuoseklūs komunikuojamų emocijų atžvilgiu, o tai kelia abejonių marketingo komunikacijos integruotumu... [toliau žr. visą tekstą] / This is a master thesis on emotional branding within communication of main Lithuanian shopping centers. Its object is emotional branding. Its goal is to analyze applicability of emotional branding to the shopping center category. Its main tasks were to analyze scientific publications on the subject; peculiarities of shopping center category and emotive needs of its users; perform a content analysis of communication of main shopping centers; asses the possibility of applying emotional branding in this category. The thesis analyzes advantages and disadvantages of emotional marketing, consumer categories, their needs, relation between emotions and needs and provides an example of “Wal-Mart” emotional branding. Based on analysis of scientific publications, “TNS Gallup” research “Shopping center in Lithuania 2003”, and the analysis of shopping center communication (its data were assessed using “Need Scope” methodology and processed using SPSS program), the thesis was concluded with the statement that emotional branding is totally applicable in the shopping center category. According to the “TNS Gallup” research consumers see no difference between main shopping centers when it comes to emotions. Emotional branding would help the brands to differentiate and create competitive advantages. It was found that almost half of the ads communicate no emotion at all. Clearly identifiable emotions were found in only 20 percent of the ads tested. No brand is more emotional than others. A... [to full text]

Darbo autorius: Rūta Butkevičienė Darbo tema: Pedagogų požiūris į specialiųjų poreikių mokinius bendrojo lavinimo mokykloje Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2008 metai. Darbo apimtis: 64 psl. Darbe yra: 3 lentelės, 20 paveikslų, 3 priedai. Literatūros šaltinių: 56 Tyrimo objektas: Kėdainių rajono pedagogų požiūris į specialiųjų poreikių mokinių situaciją bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė 2. Anketinė apklausa 3. Ekspertinė apklausa 4. Statistinė duomenų analizė Tyrimo rezultatai: Buvo nustatyta, kad Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai kelia savo kvalifikaciją specialiųjų poreikių mokinių ugdymo klausimais, teigiamai vertina mokinių su negalėmis pastangas ir pasiekimus, išreiškia pozityvią nuostatą į specialiųjų poreikių mokinių ir jų bendraamžių buvimą kartu. Neigiamai vertinamas specialiųjų poreikių mokinių tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas bei aplinkos pritaikymas mokiniams turintiems negalių. / Author of the study: Rūta Butkevičienė Study topic: Educator‘s attitude in the comprehensive school to schoolchild‘s having special educational needs Location: Lithuanian Agricultural University. Chair of Professional Pedagogy and Psychology. Akademija, 2008. Size of study: 64 pages. Study contains: 3 tables, 20 pictures, 3 annexes Sources of literature: 56 Object of study: Attitude of Kėdainiai area educator‘s to situation of schoolchild‘s having special educational needs in the comprehensive schools. Research methods: 1. Analysis of sources of literature 2. Questionnaire 3. Expert poll 4. Statistics analysis Results of research: It was establisched that educators of comprehensive schools of Kėdainiai area raises their qualification about schoolchild‘s having special educational needs, positively value efforts and achievements of schoolchild‘s having disability puts positive attitude to being together of schoolchild‘s having special needs and their contemporaries. Negative attitude to cooperation of educators and parents of schoolchild‘s having special needs also adaptation of ambience for such schoolchild‘s.

Tyrimo tema: Mokytojų specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotės galimybės mokykloje. Tikslas: Atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotės galimybes mokykloje. Uždaviniai: 1. Apibrėžti specialiosios pedagoginės kompetencijos sampratą. 2. Išryškinti specialiųjų poreikių vaikų neformalaus ugdymo organizavimo ypatumus. 3. Išryškinti pedagogų požiūrį į jų turimus gebėjimus dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. 4. Nustatyti šių gebėjimų plėtotės poreikį mokykloje. 5. Apibrėžti galimas specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotės formas mokykloje. Tyrimo metodai : 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketavimas. Darbo rezultatai: Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų pasirengimas ir geranoriška pedagogų nuostata padeda užtikrinti sėkmingą specialiųjų poreikių vaikų integraciją. Svarbu mokytojo požiūris į neįgaliuosius, gebėjimai, asmens savybės, profesinis pasirengimas ir meistriškumas, darbo patirtis, veiklos planavimas ir bendradarbiavimas. Siekdama gerinti vaikų užimtumą, ugdyti jų saviraišką, stiprinti ugdymo institucijų ryšį su vietos bendruomene, didinti rizikos vaikų adaptacijos ir reabilitacijos visuomenėje galimybes Švietimo ir mokslo ministerija nuolat didina finansavimą neformaliajam švietimui ir ugdymui, tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualios neformaliojo vaikų švietimo problemos. Išvados: Apibendrinant galime daryti išvadą, kad kiekvienas bendrojo lavinimo mokyklos pedagogas privalo turėti... [toliau žr. visą tekstą] / Research theme: Opportunities for development of teachers‘ special pedagogical competence at school. Research aim: Disclose the possibilities for development of secondary school teachers‘ special pedagogical competence at school. Research goals: 1. Define the concept of special pedagogical competence 2. Highlight the features of organizing non-formal education for children with special needs. 3. Highlight the teachers‘ approach to their existing skills of work with special needs children 4. Identify the need for development of these skills at school. 5. Define possible forms of development of special pedagogical competence at school. Research methods: 1. Analysis of scientific literature. 2. Questionnairing. Research results: Preparation and good will attitude of secondary school teachers help to ensure successful integration of children with special needs. Important factors are: teachers‘attitude to special needs children, their professional skills, personal qualities, professional preparation and excellence, work experience, planning and cooperation. In order to improve the employment of children and develop their self-expression, also to strengthen the relationship between educational institutions and local community and increase the opportunities for rehabilitation and adaptation of risk children in the society Ministry of Education and Science is constantly increasing funding for non-formal education and training. However, at present... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo teorinėje dalyje buvo atskleisti SUP turinčių mokinių ugdymo integracijos procesai, ugdymo specialiojoje mokykloje ir integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje bruožai bei individualizuotų programų taikymo specialiųjų poreikių vaikams taikymo teoriniai aspektai.Empirinėje darbo dalyje pateikiamas kiekybinis tyrimas, kuriuo metu respondentai įvertino įvairių SUP turinčių mokinių ugdymo formų (integruoto/inkliuzinio, bendrojo lavinimo mokykloje specialiojoje klasėje, specialiojoje mokykloje ir ugdymo namuose) tinkamumą bei jų taikymo ypatumus. / Master thesis theoretical part revealed an integration process of pupils with special educational needs, features of special education in special school and education in comprehensive school and individualized programs for children with special needs for the application of the theoretical aspects.The empirical part of the presentation of quantitative research in which respondents rated different educational forms for pupils with special educational needs (integrated / inclusive education, education in comprehensive school in a special classroom, education in special education school and education at home), and the appropriateness of their features.

Darbe atlikta teorinė konfliktų raiškos visuomenėje ir mokyklose analizė. Čia analizuojama konflikto samprata, priežastys ir jų pasireiškimo būdai, konflikto rūšys, valdymas, sprendimo būdai bei mokinių tarpusavio konfliktai. Iškelta hipotezė, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) dažniau patiria konfliktus mokyklose ir negeba jų tinkamai išspręsti negu įprastos raidos mokiniai. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - išanalizuoti įprastai besimokančių ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių požiūrį į tarpusavio konfliktus. Atlikta lyginamoji duomenų analizė. / In this paperwork there was carried out the theoretical analysis of the conflict occurancies in society and schools. It provides the analysis of the conflict concept, causes and manifestation ways, types of the conflicts, management, resolution and inter-pupil conflicts.Hypothesis, that pupils with special educational needs (SEN) are more likely to have conflicts in their schools and are unable to properly resolve them than pupils with common needs, was raised.Questionnaire survey method was conducted with the aim - to analyze the attitude to the interpersonal conflicts of the pupils with common and with special educational needs. A comparative analysis of the data was done.