RESUMÉ de la thèse de magistère „Optimisation de la rèalisation des habitants ďun pensionnat“ faite par Judita Kriauciuniene, étudiante en magistère de spécialité de la gestion des institutions sociales, chaire de Pédagogie sociale, Faculté de Pédagogie et de Psychologie de ľUniversité Pédagogique de Vilnius. La thèse est faite sous la direction du docteur Romas Prakapas en 2004. La plupart des personnes ayant ľinvalidité psychique sont envoyées aux pensionnats, institutions stationnaires de tutelle. Le personnel du domaine social a une charge la plus importante dans la réalisation des besoins des pensionnaires. Comme dans notre pays il n’y a pas de grande expérience et de méthodes expérimentés concernant le travail avec des personnes ayant l’invalidité psychique, les employés sociaux agissent en utilisant l’expérience des pays étrangers. On sent la manque de la littérature des experts lituaniens sur les questions de réalisation des besoins des pensionnaires. On peut trouver encore des personnes dans des institutions stationnaires de tutelle qui y travaillent sans qualification requise et suffisante. Outre cela, l’expérience professionnelle de l’auteur de cette thèse permet à affirmer que les pensionnaires ne se sentent pas comme les citoyens pleinement appréciés de notre société et que leurs besoins ne sont pas suffisamment réalisés. Cette thèse vise à analyser les besoins des personnes ayant l’invalidité psychique et présenter l’optimisation de la... [to full text]

The problem/focus of the research - the process of integration and adaptation into general education of children with special educational needs, who are brought up in the orphanages/boarding schools.

S. Krutulienė ir G. Zdanavičiūtė (Lekt. V. Jakutienė, Prof. Habil. Dr. A. Bagdonas) EPILEPSIJA SERGANČIŲ ASMENŲ SPECIALIŲ POREIKIŲ IR JŲ TENKINIMO ANALIZĖ Magistro darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007, 93 p. SANTRAUKA Epilepsija vienas iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Lietuvoje per metus priskaičiuojama 1300 naujų epilepsijos atvejų (MOSES, 2006), tačiau epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija ir specialieji poreikiai mažai tyrinėta sritis. Anketavimo būdu buvo surinkta duomenų apie 186 įvairaus amžiaus epilepsija sergančius asmenis (vaikus, suaugusius, pagyvenusius). Apie epilepsija sergančius vaikus informacija gauta iš vaikų motinų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog epilepsija sergantiems suaugusiems asmenims (ESA) ir epilepsija sergantiems vaikams (ESV) kyla psichologinių, tarpasmeninių santykių problemų. ESA dažniau nei ESV šeimos jaučia stigmą. ESA jaučiama stigma dažniausiai nėra susijusi su neuroepilepsiniais ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrimas parodė, jog ESA ir ESV šeimų poreikiai yra mažai tenkinami. Didžiausi tiriamųjų poreikiai buvo informavimo bei psichologinės pagalbos, taip pat reabilitacijos ir savipagalbos grupių. ESV šeimoms taip pat reikalinga pagalba, susijusi su vaiko priežiūra ir ugdymu. ESA išreiškė maitinimo organizavimo ir labdaros poreikius. Dauguma ESA yra neužimti, tačiau poreikio dirbti neišreiškė. / THE ANALYSIS AND SITUATION OF MEETING OF SPECIAL NEEDS OF PEOPLE WITH EPILEPSY Master work V.: VU Department of Social Work SUMMARY Epilepsy is one of the most common neurological disorders. Every year about 1300 people are diagnosed having epilepsy in Lithuania. However, the special needs and psychosocial situation of these people is not extensively studied yet. The data have been collected about 186 people with epilepsy of different age groups (children, adults and the elderly) by using questionnaires. Mothers filled in the questionnaires in order to give information about their children with epilepsy as they could not do it themselves. The results of the research show that both children and adults with epilepsy have psychological and interpersonal relationships problems. Adults face stigma more often than families having children with epilepsy. Stigma is not related to neuroepileptical and sociodemografical factors. Moreover, the research shows that special needs of both families having children with epilepsy and adults with epilepsy are not fully met. Briefing, psychological support, rehabilitation and involvement in mutual assistance groups are essential for people with epilepsy. Families having children with epilepsy also need assistance concerning care and education of their children. Adults with epilepsy are in the need of charity and food supply. Most of the adults with epilepsy are not employed, however, they did not express the need to work.

S. Krutulienė ir G. Zdanavičiūtė (Lekt. V. Jakutienė, Prof. Habil. Dr. A. Bagdonas) EPILEPSIJA SERGANČIŲ ASMENŲ SPECIALIŲ POREIKIŲ IR JŲ TENKINIMO ANALIZĖ Magistro darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007, 93 p. SANTRAUKA Epilepsija vienas iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Lietuvoje per metus priskaičiuojama 1300 naujų epilepsijos atvejų (MOSES, 2006), tačiau epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija ir specialieji poreikiai mažai tyrinėta sritis. Anketavimo būdu buvo surinkta duomenų apie 186 įvairaus amžiaus epilepsija sergančius asmenis (vaikus, suaugusius, pagyvenusius). Apie epilepsija sergančius vaikus informacija gauta iš vaikų motinų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog epilepsija sergantiems suaugusiems asmenims (ESA) ir epilepsija sergantiems vaikams (ESV) kyla psichologinių, tarpasmeninių santykių problemų. ESA dažniau nei ESV šeimos jaučia stigmą. ESA jaučiama stigma dažniausiai nėra susijusi su neuroepilepsiniais ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrimas parodė, jog ESA ir ESV šeimų poreikiai yra mažai tenkinami. Didžiausi tiriamųjų poreikiai buvo informavimo bei psichologinės pagalbos, taip pat reabilitacijos ir savipagalbos grupių. ESV šeimoms taip pat reikalinga pagalba, susijusi su vaiko priežiūra ir ugdymu. ESA išreiškė maitinimo organizavimo ir labdaros poreikius. Dauguma ESA yra neužimti, tačiau poreikio dirbti neišreiškė. / THE ANALYSIS AND SITUATION OF MEETING OF SPECIAL NEEDS OF PEOPLE WITH EPILEPSY Master work V.: VU Department of Social Work SUMMARY Epilepsy is one of the most common neurological disorders. Every year about 1300 people are diagnosed having epilepsy in Lithuania. However, the special needs and psychosocial situation of these people is not extensively studied yet. The data have been collected about 186 people with epilepsy of different age groups (children, adults and the elderly) by using questionnaires. Mothers filled in the questionnaires in order to give information about their children with epilepsy as they could not do it themselves. The results of the research show that both children and adults with epilepsy have psychological and interpersonal relationships problems. Adults face stigma more often than families having children with epilepsy. Stigma is not related to neuroepileptical and sociodemografical factors. Moreover, the research shows that special needs of both families having children with epilepsy and adults with epilepsy are not fully met. Briefing, psychological support, rehabilitation and involvement in mutual assistance groups are essential for people with epilepsy. Families having children with epilepsy also need assistance concerning care and education of their children. Adults with epilepsy are in the need of charity and food supply. Most of the adults with epilepsy are not employed, however, they did not express the need to work.

Children with special needs grow and become mature according to common principles of evolution. However, physical characteristics and motor development fall behind. Various studies show that physical capability of those with special needs (mentally handicaped) in all age groups is 20-40% lower than of those who are healthy. (Fernhall et. Al., 1998). Lack of agility and balance or disability to remember things or forsee the changed conditions to perform the tasks can prevent them from performing various motor tasks well. (Pitetty, Fernhal, 1997). It has benn noted that exercising can improve physical capability (power) of people with special needs. The intensity level and duration of exercising influence it, as well. (Mikelkevičiūtė, 2002; Sherill, 1998). Physical capability (power) of students is usually tested by EUROFIT tests (physical capability of mentally handicaped students, as well). The aim of this research work was to evaluate physical power of students with special needs from Kužiai Secondary School (5 th-9th forms). The objectives: 1. Generalize the characteristics of the tested students. 2. Define physical capability of students with special needs by EUROFIT test: balance, flexibility, sudden power, waist power, functional power, running speed, quickness. 3. Compare physical capability of children with special needs and healthy students of the same age. 4. Define the level of efficiency of this experiment. Hypothesis: Students with special... [to full text]

Viena iš problemų, su kuria susiduria informacinių sistemų kūrėjai, tai veiklos taisyklių atradimas. Tai procesas, kurio metu identifikuojamos veiklos taisyklės, įtakojančios kuriamą informacinę sistemą. Veiklos taisyklių atradimas gali trukti visą IS kūrimo laiką: daugelis jų atrandama specifikuojant vartotojų poreikius, taip pat projektuojant IS modelius. Derėtų nepamiršti, kad IS kūrimas – tai procesas, išsidėstęs laike, todėl tuo metu pati veikla, savaime aišku, nestovi vietoje ir gali generuoti naujas taisykles ar senų pakeitimus. Taigi taisyklės atrandamos viso proceso metu ir netgi po jo. Kurgi dėti, kaip dokumentuoti naujai atrastą taisyklę? Daugelis mokslininkų siūlo susikurti tam tikros formos blanką ir jame užrašyti veiklos taisyklės specifikaciją. Be abejo tai gali būti ir kompiuterinis failas. Šio darbo objektas veiklos taisyklėmis grindžiamas vartotojo reikalavimų kuriamai informacinei sistemai specifikavimas. Darbo tikslas yra pasiūlyti veiklos taisyklėmis grindžiamo vartotojo poreikių specifikavimo metodą ir CASE priemonę jam palengvinti. Iškelti uždaviniai yra tokie: • Apžvelgti veiklos taisyklių koncepciją; • Aptarti veiklos taisyklių struktūrizavimo metodus; • Apžvelgti veiklos taisyklių struktūrizavimo proceso eigą; • Realizuoti pasirinktą veiklos taisyklėmis grindžiamos vartotojo reikalavimų saugyklos modelį; • Pateikti išvadas ir pasiūlymus tolesniam sistemos vystymui. Laukiamas rezultatas veikianti vartotojo reikalavimų saugykla. / The success of requirements analysis often decides the quality of the finished information system (IS). Application of ideas behind the business rules approach for requirements analysis could help narrow the gap between business representatives and analysts thus paving the way to a better requirements specification. In this paper a framework for business rules driven IS requirements specification is presented. The proposed approach is based on discovery of functions, business decisions and underlying business rules. The management of captured requirements as well as the generation of relevant documentation is performed using the repository system, major implementation guidelines of which are also discussed. The prototype of the repository system has been implemented. The problems of the proposed approach that were discovered during the experimental implementation are also discussed.

Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Darbe atlikta bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Iškeltos hipotezės:  tikėtina, jog SUP turintys mokiniai gyvena šeimose, turinčiose mažiau galimybių padėti vaikui ugdytis. Tėvai ir patys SUP turintys vaikai menkai dalyvauja sprendžiant ugdymosi procese kylančias problemas;  tikėtina, kad SUP turintys mokiniai mokykloje jaučia psichologinį diskomfortą ir dalinę atskirtį;  tikėtina, kad mokytojams trūksta teorinių žinių apie specialųjį ugdymą, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų individualizuoti SUP turintiems mokiniams ugdymo procesą ir turinį ir tai didele dalimi lemia nepakankamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą. Anketinės apklausos bei struktūruoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti kaip tenkinami mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, specialieji ugdymosi poreikiai. Atlikta kokybinė ir kiekybinė gautų duomenų analizė. Tyrimo dalyvavo 164 Raseinių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, 50 SUP turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose ir 66 tėvai, auginantys SUP turinčius vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose. Empirinėje tyrimo dalyje atskleidžiama mokinių, turinčių SUP, psichosocialinė charakteristika. Nagrinėjama ugdymo(si) kokybė ir pagalbos teikimas. Analizuojamas ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinamas pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas darbe su SUP turinčiais mokiniais, pedagogų skatinimas... [toliau žr. visą tekstą] / This study analysed the satisfaction of pupils’ special educational needs at school. Following hypotheses were raised: - Pupils with special educational needs live in families, which have fewer possibilities to help their children to study. Parents and pupils with special educational needs poorly take part in problem solving in educational process; - Pupils with special educational needs experience psychological discomfort and partial isolation at school; - Teachers lack theoretical knowledge about special education, abilities and skills to individualise educational process and content to pupils with special educational needs. The research was conducted using survey and structural interview. The goal of research was to analyse how there are satisfied special educational needs of pupils studying in schools. There was conducted qualitative and quantitative analysis of data. 111 teachers, 53 class teachers, 50 pupils with special educational need and 66 parents were involved in this study. Psychological characteristics of pupils with special educational needs were examined in empirical part of research. There was analysed quality of education and support. There was analysed the individualisation of educational process and content. The improving teachers’ competence in working with pupils with special educational needs and teachers’ stimulating were evaluated in this study. The main conclusions of empirical research: 1. Psychosocial characteristic of pupils with special... [to full text]

Integravus vaikus su negalia į bendrojo lavinimo mokyklas, mokytojui, ugdančiam šiuos vaikus, iškyla nemažai rūpesčių. Tapo aktualu ištirti mokytojo padėjėjo veiklą ir apibūdinti mokytojo padėjėjo vaidmenis bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant spęsti šią problemą buvo iškeltas toks tyrimo tikslas: atskleisti svarbiausius mokytojo padėjėjo vaidmenis, kuriant palankias mokymosi sąlygas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo lavinimo mokykloje. Šiam tikslui pasiekti buvo suformuluota keletas uždavinių: išanalizuoti specialiosios pagalbos teorinius pagrindus; atskleisti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir mokinių tėvų lūkesčius mokytojo padėjėjo pagalbai; įvertinti bendrojo lavinimo mokykloje dirbančių mokytojų padėjėjų atliekamų vaidmenų kryptingumą, nustatyti mokytojo padėjėjo veiklos ryšius su kitais ugdymo proceso dalyviais, pateikti siūlymų dėl mokytojų padėjėjų rengimo. Empirinis tyrimas atskleidė visuomenės lūkesčius: mokytojo padėjėjas turėtų būti kiekvienoje klasėje, turėtų turėti specialųjį pedagoginį – psichologinį išsilavinimą ir turėtų padėti mokiniams turintiems specialiųjų poreikių bendradarbiauti su mokytojais, padėti mokytojui ir mokiniui atlikti pateiktas užduotis, judėti mokykloje, orientuotis aplinkoje. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad mokytojo padėjėjas atlieka tokius vaidmenis: pagalbininko mokytojui, pagalbininko mokiniui, tarpininko tarp mokinio ir mokytojo, prižiūrėtojo, draugo. Siekdami įvertinti jų kryptingumą, ištyrėme... [toliau žr. visą tekstą] / As the disabled children have been integrated in comprehensive schools their teachers encounter many problems. Therefore, analysis of assistant teacher functions and description of his/her roles in a comprehensive school has become relevant. To resolve the issue the following aim of the research was put: to reveal basic roles of assistant teacher in creating favourable learning environment for children with specific education needs in comprehensive schools. To achieve the said aim several tasks have been formulated: to analyze theoretical bases of specific assistance; to reveal expectations of comprehensive school teachers and schoolchildren parents in regard of assistant teacher functions; to evaluate functional singleness of roles of assistant teachers working in comprehensive schools; to ascertain relations of assistant teacher activity with activities of other participants of educational process and to give suggestions on training assistant teachers. The empirical study carried out has disclosed social expectations: an assistant teacher should be in each and every class, he/she must have specific pedagogical and psychological education, help children with specific needs to cooperate with teachers, help teachers and children do their tasks, move across a school and orient in the environment. Results of the study show an assistant teacher has the following roles: he/she is an assistant to a teacher, an assistant to a child, an intermediate between a child and a teacher, a... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami VIII klasių nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, matematikos gebėjimai bei raštingumas. Suformuluota hipotezė, jog tikėtina, kad nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, matematiniai gebėjimai atitinka Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo testų vertinimo instrukcijoje aprašytą patenkinamą pasiekimų lygmenį. Tyrime dalyvavo 40 VIII klasių nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose. Kontrolinio matematikos testo metodu tirta, kaip nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai geba pritaikyti turimas matematikos žinias, spręsdami uždavinius ir kokie yra jų gebėjimai. Tyrimu nustatyta, kad VIII klasės nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių žinios ir gebėjimai atitinka matematikos programoje nurodytus minimalius reikalavimus, tačiau šios žinios nėra tvirtos, mokiniai ne visada gebėjo jas taikyti praktinėje veikloje sprendžiant uždavinius. Todėl beveik visose užduotyse buvo daroma klaidų. Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad geriausiai moksleiviams sekėsi atlikti geometrijos turinio srities uždavinius, spręsti aritmetines eilutes bei kitus lengvesnio pobūdžio veiksmus, kuriuose buvo pateikti atsakymo variantai. Kiek sunkiau mokiniams sekėsi atlikti tuos uždavinius, kuriuose reikėjo skaičius kelti laipsniu, rasti pradinę prekės kainą ir... [toliau žr. visą tekstą] / Mathematic and mathematical literacy are very important parts of personality and of all society. There are things which make an influence on human daily life, work and others. These things are important in education too because schoolchildren have to know that these subjects are necessary not only now but it will be need in the future too. The bachelor work deals with schoolchildren of 8th classes and who have small special educational needs. The purpose of investigation was to explore mathematical abilities of children with small special educational needs. It is hypothesized, that probably children’s with small special educational needs who learn in comprehensive school mathematical abilities adequate achievement level of satisfactory which was written in National schoolchildren achievement, in instruction of investigation’s evaluation tests. Forty schoolchildren with small educational needs of 8th classes participated in this investigation. The respondents were selected from Šiauliai, Skuodas, Kupiškis comprehensive schools. They had to work a sums which were taken from National schoolchildren achievements investigation in 2007. The results of investigation showed that schoolchildren with small special educational needs don’t have enough information of mathematic, so their mathematical abilities are not good too. Some results of worksheet were comparable with normal schoolchildren of the same age. Results of these people were better because they were done less mistakes... [to full text]