Šio tyrimo tikslas - ištirti ir nustatyti mokytojų, ugdančių specialiųjų poreikių moksleivius, kauzalinės atribucijos ypatumų reikšmę šių vaikų ugdymo(si) veiklai. Tyrimas buvo atliktas Vilniaus Viršuliškių ir Pasvalio Vaškų vidurinėse mokyklose bei Raseinių Šaltinio ir Alytaus Panemunės pagrindinėse mokyklose. Ištirta 95 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių bei besimokantys 5-12 klasėse, ir 103 jiems dėstantys mokytojai. Metodai: 1. Mokslinių šaltinių analizė: pedagoginės, psichologinės literatūros ir teisinių dokumentų studijavimas ir analizė. 2. Empiriniai: mokytojų, ugdytinių anketinė apklausa. 3. Duomenų statistinė analizė. Iškelti ginamieji teiginiai: 1. Mokytojams būdingas labiau optimistinis ir vidinis kauzalinės atribucijos stilius mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo atžvilgiu. 2. Mokytojų kauzalinės atribucijos stiliaus ypatumai mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo atžvilgiu, blogėja didėjant jų pedagoginio darbo stažui ir kvalifikacinei kategorijai. 3. Mokytojų, pasižyminčių labiau optimistiniu – vidiniu kauzalinės atribucijos stiliumi, mokinių, turinčių specialiųjų poreikių ugdymo atžvilgiu, veiklos rodikliai geresni nei mokytojų, pasižyminčių labiau pesimistiniu – išoriniu atribucijos stiliumi. Tyrimo rezultatai patvirtino pirmąjį ir trečiąjį ginamąjį teiginį. Nustatyta, kad mokytojams būdingas labiau optimistinis ir vidinis kauzalinės atribucijos stilius mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymo atžvilgiu. ... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is to analyze and to determine the significance of the causal attribution peculiarities to the quality of children’s education of the teachers, who educates the students with special needs. This research was accomplished in following schools: Vilniaus Viršuliškių and Pasvalio Vaškų secondary schools; Raseinių Šaltinio and Alytaus Panemunės primary schools. 95 students, with special needs and who are learning in 5-12 classes, and 103 teachers, who are teaching those children, were analyzed. Methods: 1. The analysis of scientific sources: the study and analysis of pedagogic, psychology literature and juridical documents. 2. Empirical: questionnaire for teachers and their students, 3. Statistical analysis of data The raised hypotheses: 1. The more optimistic style is typical to the teachers. This is the inner causal attribution style and it is more optimistic in respect to the students with special needs 2. The qualities of teachers‘causal attribution, in regards to education of children with special needs, are getting lower, while their work experience and qualification category is getting higher. 3. The work results of teachers who can be distinguished with more optimistic – inner causal attribution style, are better than the results of teachers, who are characterized by more pessimistic – external attribution style. The results of this research have confirmed the first and the third hypotheses. It was found, that the more optimistic inner... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamos nevyriausybinės organizacijos bei jų veiklos ypatumai organizuojant paslaugas specialiųjų poreikių asmenims ir jų šeimoms. Pirmojoje dalyje nuosekliai aprašoma nevyriausybinių organizacijų sampratos kaita, veiklos principai bei teisinis reglamentavimas, numatomos nevyriausybinių organizacijų ateities perspektyvos. Antroje dalyje aptariama šalies socialinė politika bei neįgaliųjų asmenų padėtis socialinės integracijos kontekste, bei trečiojo sektoriaus vaidmuo teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems asmenims. Empirinio tyrimo aprašomojoje dalyje koncentruojamasi ties nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatumus organizuojant paslaugas, specialiųjų poreikių asmenims ir jų šeimoms. Pateikiami tyrime dalyvavusių aštuonių nevyriausybinių organizacijų tyrimo duomenys, atskleidžiantys jų veiklos apimtis ir turinį, teikiant paslaugas specialiųjų poreikių asmenims, Vilniaus mieste. Taip pat identifikuojamos nevyriausybinių organizacijų veiklos ir bendradarbiavimo problemos, kylančios organizuojat paslaugų teikimą neįgaliesiems. Tyrimo metodas – pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių paslaugų teikimas yra vienas iš pagrindinių nevyriausybinių organizacijų veiklos prioritetų, siejamas su dienos centrų užimtumo programomis, informavimu ir konsultavimu bei socialine priežiūra. Be to buvo nustatyta, kad dauguma nevyriausybinės organizacijos plėstų savo veikla kultūrinėje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of study of this Master thesis is non-governmental organizations and their specific characteristics of organizations of service for people with special needs and their families. The first section describes conception of non-governmental organizations, their operating principles and legal regulation. It also predicts the future perspective of non-governmental organizations. The second part describes the social policy of the country and the situations of person with disabilities in the context of social integration. It also discusses the non-governmental organizations role in providing social services for disabled people. The empirical research part focuses on non-governmental organizations. The main task of this research is to discuss the characteristics of non-governmental organizations in organize services for person with special needs and their families. The research results presented of eight non-governmental organizations study facts about their scope of activities and content, providing services to persons with special needs, in Vilnius. It also identified non-governmental organizations practice and cooperation problems which arise of arranging services for disabled people. The research method – is the semi structured interview. The results showed that the provision of social service is one of the basic non-governmental organizations priorities, related with day care centre employment programs, information, consulting and social care. Moreover the study... [to full text]

Magistro darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių bei jų įprastos raidos bendraamžių bendravimo, sąveikos ypatumų analizė. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - apklausiant 3-4 ir 7-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių ir įprastos raidos mokinius išsiaiškinti šių moksleivių tarpusavio sąveikos ypatumus. Atlikta turinio (content) analizė duomenims apibendrinti. Tyrime iš viso dalyvavo 32 bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai besimokantys 3-4 ir 7-8 klasėse. 21 mokinys – įprastos raidos, 11 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklos mokinių gebėjimas atpažinti bendraklasio SUP, šio klasės draugo patiriamų sunkumų suvokimas, mokinių sąveika su SUP klasioku pamokų metu ir po jų, su kokiu požiūriu į specialiuosius ugdymo poreikius normalios raidos mokiniai susiduria savo artimiausioje aplinkoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dominuoja daugiau teigiama 3-4 klasių mokinių sąveika. Tą įrodo mokinių galimybės būti lygiaverčiais grupės nariais, palankus savo klasės vertinimas, bendradarbiavimas pamokoje, noras bendrauti ne tik mokykloje, kada sąveikos ne visada galima išvengti, bet kartais kuriamos ir papildomos sąveikos galimybės po pamokų. 2. Dominuojančią teigiamą sąveiką 7-8 klasėse rodo tai, jog dauguma linkę bendrauti ir bendradarbiauti su silpniau besimokančiais bendraklasiais, nesistengia jų išskirti, stengiasi padėti sunkumų metu. Dalis paauglių kuria papildomos... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the interaction peculiarities of children who have special educational needs with their peers. Interview method was conducted with the objective - interview 3-4 and 7-8 special educational needs pupils and their typically developed peers to find out the interaction features. The data of the research was generalized using the content analysis 32 persons studying in 3-4 and 7-8 grades participated in the research: 11 schoolchildren who have special educational needs and 21 pupils whose development was typical. The empirical part analyses the abilities of general education pupils to recognize their peers with special educational needs (SEN), understanding the experienced difficulties of the classmate, interaction of students having SEN with their classmates at school and beyond, the attitude towards SEN in the immediate environment of regular education students. The main conclusions of the research: 1. Interaction of 3-4 grades pupils is more positive. This demonstrates the possibility for students to be equivalent to the group in favor of his class evaluation, co-lesson, the willingness to communicate not only at school when it’s not always possible to avoid the interaction, but sometimes they create additional opportunities to interact after school, too. 2. The fact that the majority of 7-8 grades students tend to interact and collaborate with SEN classmates, do not try to distinguish them, try to help during difficulties... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos ir ugdymo dalyvių bendradarbiavimo bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, jog mokytojai ir specialistai tenkindami vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius dirba komandoje, bendradarbiavimą laikydami neatsiejamu jos elementu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų, specialistų, dirbančių su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, bendradarbiavimo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje ir specialiojo ugdymo kontekste, atskleidžiant realią bendradarbiavimo situaciją, bendradarbiavimo formas. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklų pagalbos mokiniui specialistai (N=70) (specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, logopedai, psichologai ir kt.) ir bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo pedagogai (N=226) (iš viso 296 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjama specialistų ir pradinių klasių mokytojų bendradarbiavimo situacija. Remiantis gautais duomenimis, atskleidžiama mokytojų ir specialistų nuomonė apie bendradarbiavimą, bendradarbiavimo naudą, formas, bendradarbiauti trukdančius veiksnius, sunkumus, patiriamus ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados : 1. Atlikus statistinį duomenų apdorojimą, nustatyta, jog mokytojus dažniausiai skatina bendradarbiauti ugdymo kokybės motyvas, specialistus – lygiavertės profesinės partnerystės poreikis. Abi respondentų... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical concepts of cooperation and education cooperation between participants in a comprehensive school analysis were carried out in the work. The hypothesis was raised that teachers and specialists serving children's special educational needs works in team, by holding cooperation its inherent feature. By questionnaire survey method was conducted research with the aim - to reveal the teachers and specialists working with special needs children having features cooperation between mainstream schools and special education in the context of cooperation in disclosing the real situation, the forms of cooperation. The statistical analysis of data was done. The study included general education student assistance specialists (N = 70) (special educators, social pedagogues, speech therapists, psychologists, etc.) general education and elementary education pedagogues (N = 226) (total of 296 respondents).The empirical part deals with specialists and primary school teachers in cooperation situation. Based on the disclosed data opinion of teachers and experts on co-benefits of cooperation was revealed, forms of work, interfering factors, the difficulties faced by developing special educational needs students. The main empirical conclusions: 1. After statistical processing of the data revealed that teachers often encourage cooperation in raising the quality of the motive, specialists - equivalent to a professional need for partnership. Both groups of respondents agree that... [to full text]

Darbe atlikta teorinė specialiojo ugdymo sampratos probleminių klausimų, individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo aspektų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Profesinių žinių, rengiant istorijos ir geografijos modifikuotas ir adaptuotas programas, modifikuotų ir adaptuotų programų privalumų ir trūkumų analizė. Iškelta hipotezė: istorijos ir geografijos modifikuotų ir adaptuotų programų rengimą, jų privalumus ir trūkumus lemia pedagogų didaktinis ir psichologinis pasirengimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti adaptuotų ir modifikuotų programų privalumus ir trūkumus, kokių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių pasigenda pedagogai, ugdydami specialiųjų poreikių vaikus, ar pasiruošęs mokytojas rengti adaptuotas ir modifikuotas programas. Tyrimo duomenys analizuojami statistiniais metodais (aprašomoji statistika, chi- kvadratas, aritmetinis vidurkis). Tyrime dalyvavo 225 istorijos ir geografijos mokytojai iš Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Pagėgių rajonų ir savivaldybių. Empirinėje dalyje nagrinėjamos istorijos ir geografijos modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, jų trūkumai ir privalumai, aptariami mokytojų profesinio bei psichologinio pasirengimo ugdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikus, klausimai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenys, susiję su antro uždavinio sprendimu atskleidė, kad mokytojai dar ne visiškai pasiruošę rengti istorijos ir geografijos modifikuotas ir adaptuotas programas: daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretically special educational didactical conception of problematically questioning, individual and differential educational aspects at comprehensive school analysis were done at work. Knowledge of career, preparing modified and adaptive programs of History and Geography , modified and adaptive programs, their advantages and disadvantages analysis. Hypothesis was suggested: all preparations of modified and adaptive programs of History and Geography, their disadvantages and advantages depend on didactic and psychological preparation of pedagogues . Testing was done, which had one main purpose - to find modified and adaptive programs merits and demerits, what kind of knowledge, competence and practical skills are miss pedagogues teaching special need students and if pedagogues are ready to prepare modified and adaptive programs. Statistical methods were used to make testing. About 225 History and geography pedagogues from Klaipėda, Šilute, Šilalė, Pagėgių districts took part in this testing. Modified and adaptive programs of History and Geography, their formation, merits and demerits, professional and psychological preparation of pedagogues, teaching special need students, other questions analyses in empirical section. The most important empirical conclusion: 1. Pedagogues are not ready to prepare modified and adaptive programs of History and Geography, more than half of respondents 67.0 told that they are not ready to prepare these programs , suitable ready are 24.6 and... [to full text]

The topic of the study is to asses the larynx cancer patients needs from the viewpoint of the patient, his or her family and nursing personnel, using quantitative and qualitative research methodology. The significance of the reseaarch. The needs and difficulties of larynx patients are very significant in clinical practice. It is important to evaluate if the nursing needs are equally and adequately understood by the patient, family and the nursing personnel. It is a common practice to use the worldly acknowledged instruments. The use of the quantative method in the research improves the quality of the research and allows to deepen the understanding of the needs of the patient. The hypothesis of the research. The needs of the larynx cancer patient can be disclosed using the adapted version of Needs Evaluation Questionnaire and by disclosing the attitude of the family, nursing personnel towards the needs of the patient by means of quantitative research. The aim of the study is to determine the larynx patient needs by using Needs Evaluation Questionnaire and to assess the attitude of the family and the nursing by means of quantitative research. The goals: 1. Determine the suitability and reliability of the Needs Evaluation Questionnaire by evalutaing the needs of the larynx patients. 2. Determine the attitude of the family towards the needs of the patient by using partially structured interview. 3. Determine the attitude of the nursing personnel towards the needs of the... [to full text]

The aim of the research is, having evaluated attitude peculiarities of the participants of the research, revealed real collaboration practices and applied action research, to construct methodology and a model of collaboration, meeting special educational needs. The research has been carried out in accordance with the principle of triangulation, combining quality and quantity methods (questionnaire method, individual semi-structured interview, action research using the focus group method). The results of the research revealed that children, having special educational needs and their parents often appear in the situation of isolation in comprehensive schools. teachers’ communication among themselves is more often oriented to individual conversations, consultations, individual perfection, but not to team work and collegial solution of problems. Students often feel teachers’ negative attitudes towards them, ignorance, rejection. Structure and expressiveness of parents’ and teachers’ attitudes towards special education and collaboration has been identified. Considering the collaborative situation (on a country scale) and concrete institutional context (on a school scale), collaboration methodology has been suggested, the basis of which is action research with focus group method applied. The results of the research confirm effectiveness of the methodology. Analysis of individual cases when there is common problem solution and participation of all the members of educational process... [to full text]

The aim of the research is, having evaluated attitude peculiarities of the participants of the research, revealed real collaboration practices and applied action research, to construct methodology and a model of collaboration, meeting special educational needs. The research has been carried out in accordance with the principle of triangulation, combining quality and quantity methods (questionnaire method, individual semi-structured interview, action research using the focus group method). 1445 participants were involved. The results of the research revealed that children, having special educational needs and their parents often appear in the situation of isolation in comprehensive schools of Lithuania – SEN students lack communication, often there are no possibilities to involve and solve children’s educational problems together, their possibilities and needs are not evaluated enough. Parents’ and specialists’ interactions are especially limited. It was stated that teachers’ communication among themselves is more often oriented to individual conversations, consultations, individual perfection, but not to team work and collegial solution of problems. One way information provision dominates in communication with parents. Underefficient system of communication and information spread limits possible interactions, does not encourage complex interaction of all the participants of the process of education and common problem solution. Leaders underestimate the results of common work... [to full text]

Pastaruoju metu Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, kuriuose gilinamasi į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymosi veiksmingumą, mokytojų gebėjimą ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius, atkreiptas dėmesys į specialiųjų pedagogų darbo kokybę. Tačiau išsamiau specialiojo pedagogo darbas kol kas nenagrinėtas. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai, SUP mokinių tėvai ir patys specialieji pedagogai ne visada palankiai žiūri į specialiojo pedagogo darbą, kartais išsako kritinį požiūrį; specialiojo pedagogo darbas dar ne visiškai tenkina mokytojų ir tėvų lūkesčius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti, kaip specialiojo pedagogo darbą vertina individualizuoto ugdymo proceso dalyviai (mokytojai, tėvai, specialieji pedagogai). Antriniai (gretutiniai tikslai) - įvertinti specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą kiekybiniu aspektu, nustatyti silpniausias specialiosios pedagoginės pagalbos sritis ir būdus specialiojo pedagogo pagalbos efektyvumui didinti. Tyrimo duomenys analizuojami statistiniais metodais (aprašomoji statistika, faktorinė analizė). Tyrime dalyvavo 60 Šiaulių ir 40 Rokiškio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, 100 Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų SP mokinių tėvų, 30 Šiaulių ir 20 Rokiškio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų specialiųjų pedagogų Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Specialiųjų pedagogų veiklos turinys bendrojo lavinimo mokykloje labai įvairus. Ypač svarbi veiklos sritis... [toliau žr. visą tekstą] / Teachers, where cultivate students of the special needs education, their parents and special teachers value special teacher’s work. Three groups of respondents answered the questions of the forms. Masters’ work author raised the hypothesis, that special teacher work at the general education school stimulant teachers’ work efficiency, parents’- activity to participate in the special education process. But special teacher’ work doesn’t always satisfy meet the teachers and parents requirements. Teachers valued special teachers’ assistance to make individual programs, to consult about students special needs education. Parents valued special teacher’s assistance for their children in the individual lessons and special teachers’ consults. Special teachers’ valued their own abilities to work as special teachers, their assistance and consults for teachers, students with special needs education and their parents. The essential work sphere and consulting parents, who have children with special needs and teachers, who work with this children. Teachers value special teachers’ work well (consultations, communication, estimation of students special needs). And not sufficient well – help to adaptation content, application methods. Students’ with special needs parents only give information for teachers, but often they don’t undestand information about special education process. Facts of the farms showed, parents value special teachers’ work well, special teachers’ value their own... [to full text]

Darbe aptariamos bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių nuomonių įvairovė į specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integruotą ugdymą ir jų kaita nuo integracijos proceso pradžios. Iškelta hipotezė, kad tarp teorinio integracijos modelio ir praktinio jo pritaikymo yra tam tikrų nesutapimų, kurie trukdo kokybiškam integracijos proceso vystymuisi. Gali išryškėti kontroversiškos bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės nuostatos, nepalankiai veikiančios integruotai ugdomų mokinių socializaciją. Turinio analizės metodu apžvelgti panašūs atlikti tyrimai, siekiant įžvelgti integracijos proceso dalyvių nuostatų kaitą. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, mokinių bei jų tėvų požiūrius į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus bei įvertinti integruotai ugdomų specialiųjų poreikių vaikų savijautą mokyklos aplinkoje. Tyrime dalyvavo 130 bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių normalios raidos ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, 75 šių mokinių tėvai ir 115 pedagogų, dirbančių tose pačiose mokyklose iš įvairių Lietuvos regionų. Empirinėje dalyje nagrinėjamos bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių nuostatos į specialiųjų poreikių vaikų socializacijos sėkmę, į integruotą ugdymą bei jo efektyvumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės nariai pakankamai geranoriškai ir tolerantiškai nusiteikę specialiųjų poreikių vaikų atžvilgiu. Tėvų nuostatos netgi teigiamesnės... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the variety of opinions of mainstream school community members’ about the integrated education of children with special educational needs (SEN children) also how these opinions have been turnover from the beginning of the integration’s process. Hypothesis: there are some discrepancies between the theoretical pattern of integration and it’s practical adaptation with discourages the qualitative progress of the integration’s process. The controversial attitudes of the mainstream school community can be found which could adversely operate the integrated training pupils socialization. The review of similar navigated investigations was done using content analysis method on purpose to penetrate the alternation of the integration process members. Questionnaire survey method was used to accomplish the research which purpose is to investigate the attitude of mainstream school teachers, pupils and their patents about the SEN children and to appreciate how SEN children feel themselves in the school environment. The presence of 130 mainstream school pupils with SEN and non-disabled children, 75 their parents also 115 general teachers from various Lithuanian regions caused a successful research. The most important empirical conclusions that were drawn are: ● Community members of mainstream school are benevolently and tolerantly minded in point of SEN children enough. The attitudes of parents are even more positive than their children’s are. SEN children feel fairly... [to full text]