Šiuo metu plačiai diskutuojama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos pokyčius bei rezultatus. Didelė ugdymo programų įvairovė. Todėl didelis dėmesys skiriamas ugdymo kokybės užtikrinimui, diegiama patikima ugdymo turinio vertinimo sistema. Vis didesnis dėmesys skiriamas ugdymo programų kūrimui, netradiciniams ugdymo metodams, tame tarpe ir M. Montessori pedagoginei sistemai. Tačiau dar neatskleista priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės sampratą M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo objektas: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata. Tyrimu siekta: 1. Apibrėžti priešmokyklinio ugdymo turinio sampratą remiantis „laisvojo ugdymo paradigma“. 2. Atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės ypatumus. 3. Išskirti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijus M. Montessori pedagoginėje sistemoje. 4. Identifikuoti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijų raišką M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos tyrimo išvados: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybei M. Montessori pedagoginėje sistemoje ypatingą reikšmę turi vaiko amžių atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės. Priemonės skiriamos individualiems gebėjimams lavinti. Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybę sąlygoja ugdytojo - santūraus stebėtojo, tyrinėtojo, kuris stengiasi nesikišti į vaiko veiklą samprata. Įgyvendinant ugdymo turinį... [toliau žr. visą tekstą] / The changes and the outcomes in the pre-school educational institutions are being widely discussed nowadays. The variety of the educational systems used is being of a wide scale. Therefore, a considerable attention is being admitted to the achievement of the educational quality and the introduction of the plausible evaluation system of the educational content. A growing attention is being paid to the development of the educational programs as well as to the unconventional educational methods and the Montessori education therein. The aim of this final paper: To define the conception of the quality of the pre-school educational content in the Montessori educational system. The object of the research: The conception of the quality of the pre-school educational content. The goals of the research: 1. To define the conception of the pre-school educational content on the basis of the “free education paradigm”. 2. To reveal the peculiarities of the pre-school educational content quality. 3. To exclude the criteria of the pre-school educational content quality in the Montessori education. 4. To identify the manifestation of the qualitative criteria in the Montessori pre-school education. The following conclusions of the research can be inferred on the basis of the results: The educational setting and means corresponding the child’s age have a particular significance for the qualitative educational content of the Montessori pre-school education. The means attributed to develop the... [to full text]

Darbe atlikta teorinė sveikatos sampratos analizė; išnagrinėti priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo ypatumai.Iškelta hipotezė, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai turi įgiję žinių apie sveikatą ir tai sudaro pagrindą jų sveikatai ugdyti, palaikyti ir puoselėti.Tarpusavyje derinant ir integruojant kokybinius (interviu) ir kiekybinius (anketinė apklausa) tyrimo metodus buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų žinias apie sveikatą ir jų sveikatos ugdymo galimybes. Tyrime dalyvavo 50 ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbantys specialistai, 100 tėvų, auginančių priešmokyklinio amžiaus vaikus ir 10 priešmokyklinio amžiaus vaikų. Empirinėje dalyje nagrinėjamas sveikatos ugdymas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir šeimoje, ugdytojų požiūris į vaikų sveikatą, priešmokyklinio amžiaus vaikų žinios apie sveikatą. / The work carried out theoretical analysis of the concept of health; it was examined preschool children's health education features. Hypothesis: preschool children have formed knowledge about health and this forms the basis of their health education, support and nurturing. Combining and integrating qualitative (interviews) and quantitative (survey) methods were investigated, with the aim - to reveal the pre-school age children about health and health education opportunities. The study involved 50 pre-school institutions working professionals, 100 parents of preschool children and 10 preschool children. In the empirical part of health education pre-school educational institution and the family, the attitude towards the health of children, preschool children knowledge about health.

The system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language in the statė school and pre-school education institutions has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity, and the Law on Ethnic Minorities provides for all citizens' rights and possibilities to integrate into the cultural and sočiai life of Lithuania. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes: the Law on the State Language, the Programine of Teacher Training for National Minorities Education Institutions, resolutions of the State Commission of the Lithuanian Language, activiry of Lithuanian language teaching centres, etc. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium: to work with clients (in statė or private service), to receive and disseminate relevant information and materialise their abilities in the activity of interest circles and leisure centres. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation manifested through acceptance of ethnic, traditional and cultural practises, strengthening of ethnic... [to full text]

The article actualizes the system of preparatory pre-school education as a subsystem of education that lacks theoretical management and administration conceptions. It is explained that due to this reason with respect to management processes of educational reform of Lithuania the system of preparatory pre-school education becomes dysfunctional and does not respond to the general trend of changes in education. The thesis discloses theoretical-praxeological bases of management of preparatory pre-school education system, which have self-contextualised in the modern policy of education of Lithuania. With this aim the author of the thesis uses post-modern instruments of social sciences and the humanities and formulates the idea about the necessity of new type managerial knowledge, while making political decisions regarding managerial strategies of preparatory pre-school education and other subsystems of education. Based on the results of qualitative content analysis, which showed up carrying out the analysis of the most important documents on education of modern post-reform period of Lithuania, the following is concluded: to manage preparatory pre-school education system both general and special managerial principles, which are suitable for management of localized subsystems of education in policy change processes, can be applied. The thesis proves that the management of preparatory pre-school education system must be perceived through the paradigms of systemic change of its... [to full text] / Disertacijoje aktualizuojama priešmokyklinio ugdymo sistema, kaip švietimo grandis, stokojanti vadybos ir valdymo teorinių koncepcijų. Aiškinama, jog dėl šios priežasties Lietuvos švietimo reformos valdymo procesuose priešmokyklinio ugdymo sistema tampa disfunkcine ir neatliepia bendrajai švietimo kaitos krypčiai. Disertacijoje atskleidžiami priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo teoriniai-prakseologiniai pagrindai, kurie kontekstualizavosi šiuolaikinėje Lietuvos švietimo politikoje. Tuo tikslu disertacijos autorius naudoja socialinių-humanitarinių mokslų postmodernistinį instrumentarijų ir formuluoja idėją apie naujo pobūdžio vadybinių žinių būtinumą, priimant politinius sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo ir kitų švietimo posistemių valdymo strategijų. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, kurie išryškėjo atliekant svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio poreforminio laikotarpio švietimo dokumentų analizę, formuluojama išvada: priešmokyklinio ugdymo sistemai valdyti galima taikyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vadybinius principus, tinkančius lokalizuotų švietimo sistemos grandžių valdymui politikos kaitos procesuose. Disertacijoje įrodoma, kad priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymą būtina suvokti per jos funkcijų sisteminės kaitos paradigmas, orientuojantis į societarinį, sisteminį, institucinį, interpersonalinį bei intrapersonalinį lygmenis, jų tarpusavio sinerginius ryšius, priešmokyklinio ugdymo kaip posistemės bei švietimo sistemos kaitą.