Magistro darbe nagrinėjama teisės jungtis į profesines sąjungas ypatumai valstybės tarnyboje, atskirai aptariant ypatumus statutiniams valstybės tarnautojams bei ginkluotojų pajėgų nariams. Tyrimo pradžioje nustatoma teisės jungtis į profesines sąjungas sąvoka ir turinys. Analizuojama šios teisės tarptautinis teisinis reguliavimas: tiriamos Tarptautinės darbo organizacijos priimtos konvencijų nuostatos, šios organizacijos Asociacijų laisvės komiteto praktika, Ekspertų komiteto išvados, pataisytosios Europos socialinės chartijos nuostatos bei Europos socialinių teisių komiteto išvados. Tiriama valstybės tarnautojų teisės jungtis į profesines sąjungas teisinis reglamentavimas Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, nustatant atitikimą tarptautiniam teisiniam reguliavimui. Darbe aptariama kolektyvinių derybų galimybės ir ypatumai valstybės tarnyboje. Analizuojama galimybė pasinaudoti teise į streiką valstybės tarnyboje, šios teisės ribojimai statiniams valstybės tarnautojams. / This master paper presents the research of peculiarities of civil servants right to join trade unions. We also individually analysed peculiarities of this right for statutory servants and for members of armed forces. The concept and the contents of the right of civil servants to join trade unions are determined at the beginning of the research. We present the analysis of international law regulation of this right: the research of conventions initiated by The International Labour Organization, reports of the ILO’s Committee on Freedom of Association, the conclusions of the Committees of Experts, the European Social Charter and the conclusions of European Committee of Social Rights. An investigation of national law legislation of the right of civil servants to join trade unions and it’s fulfilment to international law regulations was conducted in this study. We discussed opportunities and peculiarities of collective bargaining in civil service. The analysis of strike opportunities for civil servants is presented as well as prohibition of this right to statutory servants.

Profesinių sąjungų ir darbo tarybų santykis šiame darbe analizuojamas per atstovavimo instituto sampratą kolektyviniuose darbo santykiuose, profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmenį socialiniame dialoge, ypatingai per kolektyvines derybas įmonėje, taip pat analizuojama kokius įgaliojimus ir galimybes profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms suteikė įstatymų leidėjas sprendžiant kolektyvinio ginčus, tokiu būdu atskleidžiant jų galimybes bendradarbiauti. Profesinė sąjunga ir darbo taryba – įmonės darbuotojų interesams atstovaujantys bei juos ginantys darbuotojų atstovai, kurie įgyvendina darbuotojų teises, kuriomis jie patys savarankiškai pasinaudoti negali. Dabartinis reglamentavimas darbuotojų atstovavimo prioritetą suteikia profesinei sąjungai. Tai suponuoja, kad įmonėje, kurioje veikia darbo taryba, įsteigus profesinę sąjungą, susidaro dvigubo atstovavimo situacija. Tokia padėtis leidžia teigti, kad darbo tarybos kompetencija turėtų būti siaurinama. Šis sprendimas leistų darbo tarybai tapti profesinių sąjungų talkininke, kas reikštų ir darbo tarybos perrinkimo galimybę, įmonėje veikiant profesinei sąjungai. Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 27 str. įtvirtinta jungtinės profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybės sukūrimo galimybę, tačiau būtina sureguliuoti tokios atstovybės sukūrimo klausimą, kad ši teisinė norma galėtų veikti. Be to įgyvendinus darbo tarybos funkcijų siaurinimo idėją, įmonėje įsteigus profesinę sąjungą, tokios jungtinės atstovybės sukūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the relationship of Trade Unions and Labour Councils is analyzed through the concept of representation institute within labour relations, the role of Trade Unions and Labour Councils in social dialogue, particularly through the collective bargaining in a company, as well it is analysed what powers and possibilities are given for Trade Unions and Labour Councils by the legislature while dealing with collective disputes, thus revealing their ability to cooperate. Trade Union and Labour Council – representatives of company’s workers defending and representing their interests, which implement workers’ rights, though cannot take advantage of them on their own. Current regulations of workers’ representation priority is given to Trade Union. Establishment of Trade Union in a company which has Labour Council implies a dual representation situation. This situation suggests that the competence of Labour Council should be narrowed. This solution would enable Labour Council become Trade union’s helper and would mean a possibility of re-election of Labour Council while Trade Union is running in the company. Art. 27 of Labour Council Law of the Republic of Lithuania consolidates ability to create joint representation of the Trade Unions and Labour Council, but it is necessary to regulate the question of foundation to make this legal norm function. Furthermore, after the implementation of narrowing functions of Labour Council, setting up company’s Trade Union, the right of... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti profesinių ligų paplitimą, struktūrą ir dinamiką Lietuvoje 1981 – 1986 m. Darbo uždaviniai: išnagrinėti profesinių ligų struktūrą ir dinamiką, įvertinti pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, profesijas, lytį, darbo stažą, kenksmingus darbo veiksnius, profesinių ligų formą ir rūšį. Tyrimo metodai ir apimtis: darbui panaudotos 1981 – 1986 m. SAM Sanitarinės/ epideminės valdybos ataskaitos, kuriose užregistruoti 844 profesinių ligų atvejai. Duomenų analizė atlikta remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK – 10), Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine programa WinPepi. Skirtumų tarp grupių patikimumas vertinamas &#967;2 testu, statistinės išvados formuojamos, kai p<0,05. Rezultatai: tyrimo rezultatai rodo, kad 1981 – 1986 m. dažniausia profesinė liga buvo vibracinė liga (36,37%), ausies ligos sudarė 23,1%, odos ir poodžio ligos – 12,68% viso profesinio sergamumo. Vyrams užregistruota 619 (73,3%) profesinių ligų atvejų, moterims – 225 (26,7%) atvejai. Profesinio sergamumo rodiklis 1981 – 1986 m. buvo 9,18 atvejo 100 000 dirbančiųjų. Darbuotojams, turintiems 0 – 9 metus darbo stažo diagnozuota 0,65 % vibracinės ligos ir 4,76% klausos nervo neurito atvejų, 10 – 19 metų – atitinkamai 21,17% ir 39,46%, 20 – 29 metus – 52,77% ir 47,62%, 30 ir daugiau metų – 25,41 % ir 8,16%. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams užregistruota 44,55%... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work: to investigate the incidence, structure and trends of occupational diseases in Lithuania in 1981-1986. The task of the work: to investigate the structure and trends of occupational diseases, to evaluate the distribution according to the economic activity spheres, occupations, sex, length of service, harmful work factor, form and type of occupational diseases. The methodology of the investigation: the 1981-1986 accounts of the Sanitary Epidemic Board of the Ministry of Public Health Care have been used in this work. In these accounts, 844 cases of occupational diseases have been registered. The analysis of the data has been performed using International Classification of Diseases (ICD - 10), classifiers of the Economic activities (NACE) and Occupations (ISCO), as well as data about employed persons from the Lithuanian Statistics Department. The statistical analysis of the data has been performed using WinPepi computer program. The reliability of the difference between the groups is estimated by &#967;2 test, the statistic conclusions are formed when p<0,05. The results: the results of the investigation show that within 1981-1986 the most frequent disease was the vibration disease (36,37 %), ear diseases have made up 23,1%, cutaneous and subcutaneous diseases have made up 12,68 % of the total occupational sickness rate. There have been registered 619 (73,3%) of occupational disease cases for men and 225 (26,7 %) cases for women. The index of occupational... [to full text]

Lietuvoje labiausiai paplitusios profesinės ligos yra fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sukeliamos profesinės ligos. Jos sudarė didžiausią dalį visų profesinių ligų Lietuvoje 2005-2009 metais. Šio darbo tikslas – nustatyti sergamumą fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sukeltomis profesinėmis ligomis bei šių ligų pasiskirstymą pagal įvairius kriterijus Lietuvoje 2005-2009 metais. Siekiant šio tikslo, pirmiausiai atlikta literatūros apžvalga. Pateiktos profesinių ligų bei fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sukeltų profesinių ligų sampratos, išskirti ir aprašyti pagrindiniai fizikiniai rizikos veiksniai darbo aplinkoje ir jų sukeliamos profesinės ligos bei aptarta profesinių ligų prevencija. Kitoje darbo dalyje pateikta darbo tyrimo metodika. Atliktas aprašomasis tyrimas. Analizuojami duomenys gauti iš Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel 2003 ir WinPepi programas. Lietuvoje 2005-2009 metais stebima sergamumo fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sukeltomis profesinėmis ligomis mažėjimo tendencija. Šiuo laikotarpiu užregistruoti 4646 fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sukeltų profesinių ligų atvejai, kuriuos sukelė šiluminė aplinka (7), triukšmas (1659), mechaniniai virpesiai (2988). Daugiausiai šių ligų atvejų diagnozuota pagrindinį išsilavinimą turintiems žmonėms (1946), bei asmenims dirbantiems įrenginių, mašinų operatoriais ir surinkėjais (4034). Didžiausi sergamumo... [toliau žr. visą tekstą] / Occupational diseases which are caused by physical work environment risk factors are the most prevalent occupational diseases in Lithuania. These diseases represented the largest proportion of all occupational diseases in Lithuania in 2005-2009. The aim of the work is to determine the morbidity and incidence of occupational diseases caused by physical work environment risk factors and to determine the distribution of these diseases in Lithuania from 2005 to 2009 according to various criteria. In order to attain this objective, a review of literature has been performed first of all. It presents the definition of occupational diseases and definition of occupational diseases caused by physical work environment risk factors, identifies and describes the main physical risk factors in working environment and occupational diseases caused by them. Also it presents the prevention of occupational diseases. The second part of the work presents research methods used in this work. Descriptive research has been carried out. Data analysis obtained from the Lithuanian State Register of Occupational Diseases. Statistical analysis of data has been performed by use of the programs MS Excel 2003 and WinPepi. In Lithuania in 2005-2009 were observed downward trend in morbidity of occupational diseases caused by physical work environment risk factors. In this period were recorded 4646 occupational disease events caused by thermal environment (7), noise (1659), mechanical vibrations (2988). Most of... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų atstovavimo institutas Lietuvoje ir pasirinktose užsienio valstybėse, būtent įmonės lygmenyje, bei siekiama nustatyti ar valstybės pasirinktas darbuotojų atstovų modelis yra efektyvus praktikoje. Pirmojoje dalyje atskleidžiamos atstovavimo bei darbuotojų atstovų sąvokos. Prieinama išvados, kad darbo teisėje atstovavimu siekiama ieškoti kompromiso tarp darbo santykių šalių bei siekti socialinės partnerystės. Kolektyviniuose darbo santykiuose darbuotojų bei jų kolektyvų atstovais gali būti profesinės sąjungos ar jų organizacijos, darbo tarybos arba įmonės darbuotojų kolektyvo atstovas. Aptariama asociacijų laisvės principo samprata, esmė ir jo taikymas darbuotojų atstovavimo institute bei išskiriami pagrindiniai darbuotojų atstovų modeliai. Grupuojant valstybes pagal aptartus atstovavimo modelius, jas buvo suskirstyta į dvi pagrindines grupes - valstybes, kur darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos ir darbo tarybos, yra (beveik) lygiaverčiai ir veikia lygia greta bei valstybes, kur dominuoja profesinės sąjungos. Antrojoje dalyje analizuojamos valstybės, kur profesinės sąjungos ir darbo tarybos yra lygiaverčiai partneriai, bent jau įmonės lygmenyje. Šioje dalyje analizuojamas darbuotojų atstovavimo reglamentavimas Lietuvoje bei Vengrijoje. Prieinama išvados, jog pagrindiniu darbuotojų atstovu Lietuvoje yra profesinės sąjungos, tuo tarpu darbo tarybos yra papildomas/alternatyvus atstovas, tačiau įmonės lygmenyje abu paminėti darbuotojų atstovai... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the institute for the representation of employees in Lithuania and the selected foreign countries, particularly, at the enterprise level, and seeks to determine whether the employee representation model chosen in a country is effective in practice. In the first part, the concepts of representation and representatives of employees’ are disclosed. It is concluded, that, according to the labor law, representation is aimed to seek a compromise and social partnership between the parties in labor relations. In collective labor relations, the representatives of employees and their groups can be trade unions or their organizations, work councils or a representative of the enterprise’s employees. The concept of the principle of freedom of association, its meaning and application in the institute for the representation of employees, together with the main models of employee representation, is discussed. Grouping of the countries according to the identified models of representation, divided them into two main groups – the countries where employees’ representatives - trade unions and work councils - are (almost) equivalent and perform equally and countries dominated by trade unions. In the second part, the countries, where trade unions and work councils are equal partners, at least at the enterprise level, are overviewed. This part analyzes the regulation of employee representation in Lithuania and Hungary. The conclusion reached is that the main representative of the... [to full text]

Valstybėms besivystant bei atsisakius nusistovėjusio patriarchalinio požiūrio, itin daug dėmesio skirta įtvirtinti lygioms vyrų ir moterų galimybėms, ypač darbo teisiniuose santykiuose. Palaipsniui vis daugiau moterų įsitraukia į darbo rinką lygiomis teisėmis su dirbančiais vyrais, tuo tarpu tiesioginis (ne vien finansinis) rūpinimasis šeima, vaikais tampa svarbus, ,,negėdingas“ ir vyrui, tačiau vienas ar kitas privalo daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai. Dažniausiai įsipareigojimų šeimai turi jauni, darbingi žmonės, kurie itin reikalingi šiandieninėje darbo rinkoje, todėl kiekvienoje teisinėje valstybėje įtvirtinta ne tik lygių galimybių garantija, bet kartu sukuriama palanki teisinė bazė, sudaranti sąlygas derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, įgyvendinama taip vadinamoji pozityvioji diskriminacija, siekiant skatinti, aktyvinti darbo rinką ir kartu išsaugoti šeimą, kaip vertybę. Darbuotojo, turinčio įsipareigojimų šeimos nariams, interesų ratas susijęs su pareigomis šeimai, kurias tam tikrais atvejais yra sunku derinti su savo kaip darbuotojo pareigomis, vykdant darbines pareigas šeimai skiriamo laiko nelieka daug, todėl reikalinga teisinė bazė ir organizacinis mechanizmas, leidžiantis darbuotojui tinkamai derinti savo darbines ir šeimines pareigas. Pastaruoju metu tiek Europos Sąjungos mastu, tiek ir Lietuvoje itin didelis dėmesys skiriamas teisinei bazei bei jos įgyvendinimo mechanizmui, orientuotam į šeimos poreikius, leidžiant palankiai derinti šeimyninius... [toliau žr. visą tekstą] / As the states developed and abandoned the established patriarchal attitude, particularly much attention was being paid to the establishment of equal opportunities for men and women, especially in legal relationships of labour. Gradually, more women got involved in the labor market on equal rights with the working men; in the meantime direct (not just financial provision) tending for a family has become important and ‘not shameful’ for men, too; however one of them has to devote more time and attention to family. Generally, these are young and employable people who have family commitments and who are particularly needed in a contemporary labour market. Each legal state, therefore, has entrenched an equal rights guarantee as well as created a favorable legal base enabling the combining of labour and family commitments; the so-called positive discrimination is being implemented in order to promote and activate the labour market and simultaneously protect the family as a value. The circle of interests of an employee who has commitments towards family members is associated with his/her duties to the family, which are, in certain cases, difficult to combine with one’s duties at work. When performing the work-related duties, there is not much time left for family and legal basis is, therefore, required as well as an organizational mechanism that would enable the employee to suitably combine his/her job-related and family obligations. Recently, Europe and Lithuania have been paying... [to full text]

Žmogus tobulina kompetenciją visą gyvenimą, sąveikaudamas su kitais žmonėmis. Todėl kompetencija yra neatsiejama nuo darbo aplinkos ir žmonių santykių. Mokslininkai išskiria labai įvairias kompetencijas, taip pat gausu ir kompetencijų apibrėžimų. Kompetencija - gebėjimas veikti, sąlygotas žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmens savybių bei vertybių. Šia sąvoka apibrėžiamas asmeninis potencialas ir galimybė pritaikyti kintamus ir tikslingus gebėjimus remiantis žiniomis ir patirtimi. Kompetenciją galima traktuoti kaip visumą (competence) ir kaip atskiras sudėtines bendrosios profesinės kompetencijos dalis (competencies). Skirtingo veiklos hierarchinio lygio atlikimui reikia skirtingo lygio kompetencijos. Holistiniu požiūriu kompetenciją leidžiama aiškinti kaip gebėjimą įvertinti naują situaciją, pasirinkti joje tinkamus veiklos metodus, ir integruoti dalykines bei profesines žinias. Darbuotojo kvalifikaciją, kaip jau yra įprasta, rodo jo darbai – kaip užduočių ar sumanymų vykdymo rezultatas. Kvalifikacija ir yra tinkamais rezultatais įrodyta atitiktis darbo reikalavimams. Kvalifikacija yra sudaryta iš kompetencijos, nes ji yra esminis elementas, nusakantis asmens ryšį su užduotimi. Kompetencijų kiekis ir pobūdis gali kisti, tai priklauso nuo jų sudėtingumo ir pobūdžio. Mažmeninės prekybos darbuotojų profesinės kompetencijos yra labai įvairios. Pagrindinės išskiriamos profesinės kompetencijos: komunikavimo, darbo komandoje, profesinio kryptingumo, profesinės kaitos... [toliau žr. visą tekstą] / During all the life people improve their competence through dealing with other people. That is why the competence is so closely connected with work area and relationship. Scientists separate different kinds of competence. There are also a great number of definitions of the competence. The competence is an expression of the professional qualification, an ability to work that is dependent on the knowledge, skills, habits, points of view, personality characteristics and values of an individual. Personal potential and possibility to apply changeable and expedient abilities referring to knowledge and experience are defined by the definition of competence. It is possible to treat competence as the totality and as the separate parts of the compound common professional competence. For the implementation of different hierarchy work level there are needed competencies of the different level. According to the holistic point of view it is possible to define the competence as an ability to evaluate new situation, choose suitable work methods in it and integrate professional knowledge. Obvious that the qualification of an employee is determined by the work result in other words the implementation of different tasks and plans. Qualification is a correspondence to the work orders that is proved by suitable results. Qualification compiles of competence because it is the main element that defines person‘s connection with the task. The quantity and the method of the competence can vary... [to full text]

SANTRAUKA PROFESINIŲ LIGŲ STRUKTŪRA IR DINAMIKA LIETUVOJE 1965 – 1970 M. Darbo tikslas: ištirti profesinių ligų struktūrą ir dinamiką Lietuvoje 1965 – 1970 m. Darbo uždaviniai: išnagrinėti profesinių ligų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, profesijas, lytį, kenksmingus darbo veiksnius, profesinių ligų formą ir rūšį; įvertinti profesinių ligų dinamiką 1965 – 1970 m. Tyrimo metodai ir apimtis: darbui panaudotos 1965 – 1970 m. SAM Sanitarinės/ epideminės valdybos ataskaitos, kuriose užregistruoti visi ( N=1989 ) profesinių ligų atvejai. Duomenų analizė atlikta remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK – 10), Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis programomis Microsoft Excel, WinPepi, Skirtumų tarp grupių patikimumas vertinamas &#967;2 testu. Išvada, kad grupės skiriasi buvo daroma, kai p &#8804;0,05. Rezultatai pateikti paveiksluose ir lentelėse. Rezultatai: 1965 – 1970 m. Lietuvoje buvo registruojami 26,5 – 36,02 profesinių ligų atvejai 100 000 dirbančiųjų . Didžiausią profesinių ligų dalį – 54% sudarė infekcinės ir parazitinės ligos. Odos ir poodžio ligos sudarė 28%, apsinuodijimai – 9%. Daugiausia profesinių ligų užregistruota apdirbamojoje gamyboje – 87%, žemės ūkyje 5%. Profesinės ligos 1965 – 1970 m. dažniausiai buvo diagnozuojamos maisto gamintojams, medžio apdirbėjams, siuvėjams, tekstilininkams, batsiuviams ir giminingų profesijų atstovams – 64%... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE STRUCTURE AND TRENDS OF OCCUPATIONAL DISEASES IN LITHUANIA IN THE YEAR 1965-1970 Key words: occupational diseases, structure, trends,1965 -1970 m. The object of the work: to investigate structure and trends of occupational diseases in Lithuania in 1965-1970. The task of the work: to evaluate the distribution of occupational diseases according to the economic activity spheres, occupations, sex, harmful work factor, form and type of occupational diseases; to evaluate the trends of occupational diseases in 1965-1970. The methodology of the investigation: the 1965 -1970 accounts of the Sanitary Epidemic Board of the Ministry of Public Health Care have been used in this work. In these accounts, 1989 cases of occupational diseases have been registered. The analysis of the data has been performed using International Classification of Diseases (ICD - 10), classifier of the Economic activities (NACE) and Lithuanian classifier of Occupations (LPK), as well as data about employed persons from the Lithuanian Statistics Department. The statistical analysis of the data has been performed using Microsoft Excel, WinPepi computer programs. The reliability of the difference between the groups is estimated by &#967;2 test, the statistic conclusions are formed when p<0,05. The results: the results of the investigation show that within 1965-1970 the most frequent occupational diseases group was the infection and parazitis diseases – 54%, skin diseases – 28%. The index of occupational... [to full text]

The topic of the masters‘work is „Learning particularities of the youth that is using illegal narcotic substances at the professional schools“. Efforts were taken to clarify the particularities of the pupils learning at professional schools considering the learning difficulties that meet pupils who are using and who are not using an illegal narcotic substance. In Vilnius teaching center of technology and business there has been performed the quantitative research at September of 2005 and the qualitative research during the October of 2005 and April of 2006. 209 pupils of 1 – 3 course who are studying at the center of professional teaching were attending the quantitative research. 6 pupils who are using an illegal narcotic substance and 15 teachers who are working at the center of professional teaching were attending the qualitative research. After performing the research it has been clarified: a number of pupils who are using an illegal narcotic substance is growing annually. And these pupils are studying at the center of professional teaching just for one reason – that they would be able to elude the criminal responsibility and military service. There have been explored the factors that influence the learning difficulties of the pupils of professional teaching center. It was estimated that pupils who are using an illegal narcotic substances often meet the problems of attendance (52 percent) and report (48 percent). Such problems influence most often the difficulties in... [to full text]

Darbo teisės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – pagrindinės teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia darbo sutarties pagrindu, ir jos pasižymi ypatingais požymiais, kurie išskiria jas iš kitų rūšių teisių ir pareigų. Be to, darbuotojas darbo santykiuose paprastai laikomas silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami jo teisėms ir pareigoms griežtesni reikalavimai, jiems nustatomos ne vienodo svorio teisės ir pareigos. Kito darbo teisės subjekto - darbuotojo kolektyvo – teisių ir pareigų ypatumus lemia jo subjektiškumas, kuris pasižymi tam tikru specifiškumu – daugeliu atveju darbuotojų kolektyvas tiesiogiai realizuoti savo teisių negali. Todėl daugiau kalbama apie šio subjekto atstovavimą. Ir darbuotojai, ir darbdaviai, siekdami organizuotai ginti savo teises ir interesus, vienijasi į organizacijas. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos, šiems subjektams suteiktos beveik vienodos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės, išskyrus tam tikras profesinių sąjungų išimtines teises. Darbdavių atstovai – darbdavių organizacijos – veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuris nėra pritaikytas darbo santykių specifikai ir kuriame nėra išspręstas darbdavių asociacijų narių atstovavimo darbo santykiuose kompetencijos klausimas. / The main labour rights and labour obligations of an employee and an employer may arise, change or expire under an employment contract. These labour rights and duties as to perform work of a certain profession, speciality, qualification or to perform specific duties in accordance with the work regulations established at the workplace; and to provide the employee with the work specified in the contract, to pay him the agreed wage and to ensure working conditions, have special features which set apart them from other (for instance, civil rights and obligations) rights and obligations. Besides, an employee is more vulnerable than an employer so for this reason an employer has more obligations and from him is asking to be more careful than an employee. The other subject of labour law is the staff whose legal capacity is special. The staff can not perform some of his rights and obligations directly, in these cases he needs to be represented by the other entities. Employees and employers may be represented both in collective and individual labour relations. Representation in collective labour relations is regulated by Labour Code, and in this work only the representation in collective relations is studying. Representatives of employees are trade unions and labour councils, they possess almost the same rights of collective representation except some exclusive rights which belong only to trade unions. Employers can be represented by the organisation too. Employers’s organisation is... [to full text]