Šio darbo tikslas buvo paanalizuoti ryšius tarp vaiko statuso klasėje, mokymosi pažangumo (sunkumų). Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai iš dviejų mokyklų, besimokantys šeštoje klasėje ir tose klasėse dėstantys mokytojai. Tyrimo pradžioje buvo atlikta pilotinė apklausa, kurioje dalyvavo dviejų mokyklų mokytojai. Mokinių socialiniam statusui nustatyti panaudota sociometrinė anketa. Taip pat mokiniams buvo pateikta anketa, norint nustatyti, kuriuos klasės draugus jie pasirinktų vienoje ar kitoje gyvenimiškoje ar mokyklinėje situacijoje. Klasėse dėstantys mokytojai atsakė į anketos klausimus apie klasės lyderius, specialiųjų poreikių mokinius. Tai pat buvo prašoma suranguoti klasės mokinius. Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių, ir klasės draugų, ir mokytojų vertinimu yra aukšto arba vidutinio statuso klasėje, o mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių – žemo statuso klasėje. Mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai klasėje yra atstumti, su jais nelabai norima bendrauti nei mokykloje, nei už jos ribų. Mokinių statusas klasėje dalinai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, o mokinių mokymosi sunkumai priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Mokinių statusą klasėje labiausiai įtakoja mokinių mokymosi sunkumai. / The aim of this paper is to analyse the relation of the child's status in the class and his/her learning achievements. The survey respondents are 108 sixth-formers and their teachers from two schools. The research tools include a pilot survey questionnaire for teachers, a socio-metric questionnaire for the child to define his/her social status, and a questionnaire for the child to define factors that influence his/her choice of friends in different life and school situations. The questionnaire for the teachers includes questions on leadership in the class, pupils with special needs, and a ranking scale of pupils. Children who have neither learning difficulties nor special needs are ranked as having high or medium status by their teachers and classmates, and those who have learning difficulties or special needs are ranked low status. Children with learning difficulties or special needs are neglected by / not popular with their classmates neither at school nor outside school. Children’s status at school is partly related to and their learning difficulties fully related to their parents' education. Children’s status is mostly related to their learning difficulties.

Šio darbo tikslas buvo įvertinti paauglių savižudišką elgesį ir jo ryšius su psichikos sutrikimais, asmenybės ypatumais bei psichosocialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių savižudiško elgesio skirtumus tarp lyčių. 2. Nustatyti bandžiusių nusižudyti paauglių psichikos sutrikimų pasiskirstymą tarp lyčių. 3. Nustatyti asmenybės ypatumų įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. / The aim of this study was to evaluate adolescents suicidal behavior and its correlation to mental disorders, personality peculiarities and psychosocial factors. The objectives of the study: 1. To determine the differences of adolescents suicidal behavior between genders. 2. To establish distribution of mental disorders between genders of adolescents who attempted to commit suicide. 3. To determine the influence of personality’s peculiarities to adolescents suicidal behavior. 4. To establish the impact of psychosocial factors to adolescents suicidal behavior.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų duomenimis, besivystančiose šalyse apie 30 proc. pastatų - naujai pastatytų ir rekonstruotų - turi vadinamąjį sergančio pastato sindromą (SPS). Tokiuose pastatuose ilgai būnantys žmonės pradeda skųstis įvairiais sveikatos negalavimais. Spėjama, kad šie simptomai pasireiškia 10-30 proc. tokiuose pastatuose dirbančių žmonių. Darbo tikslas. Įvertinti darbuotojų nusiskundimų sveikatos simptomais ir darbo sąlygom pobūdį bei dažnį ir surinktus duomenis analizuoti atsižvelgiant į lytį, amžių, pareigas. Nustatyti sergančio pastato sindromo atsiradimą sąlygojančias priežastis. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas taikant internetinę apklausą. Anketoje buvo pateiktas 51 klausimas. Iš viso klausimyną užpildė 302 respondentai. Tai buvo suaugę, dirbantys asmenys. Rezultatai. Turinčių nusiskundimų darbo sąlygomis moterų skaičius buvo didesnis negu vyrų. Moterys dažniau jausdavo įvairius simptomus būdamos darbo vietoje. Administracines pareigas užimančių asmenų tarpe buvo mažiau besiskundžiančių darbo sąlygomis. Jie rečiau jausdavo įvairius simptomus lyginant su kitas pareigas užimančiais asmenimis. Taip pat turėjo didesnes tinkamų darbo aplinkos parametrų užtikrinimo galimybes. Reikšmingų skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių nebuvo nustatyta. Duomenys buvo analizuojami naudojant statistinės duomenų analizės programą „SPSS“. Išvados. Moterys turėjo daugiau nusiskundimų darbo sąlygomis bei darbo vietoje dažniau jausdavo įvairius simptomus lyginant... [toliau žr. visą tekstą] / According to the data of Word Health Organization, about 30 percent of the buildings in the developing countries, both newly-built and reconstructed, have the so-called sick building syndrome (SBS). The people who spend an extended period of time in such a building tend to begin having various health complaints. It is assumed that from 10 to 30 percent of the people who work in such buildings start having such complaints. Aim of the study: to examine the nature and the frequency of the workers’ complaints regarding the health and working conditions, and to analyze the collected data accounting for such variables as sex, age and occupation; to determine the reasons which condition the occurrence of the sick building syndrome. Methods. The research was conducted using the method of online questionnaire. The questionnaire consisted of 51 questions and was completed by 302 respondents. All of the respondents were working adults. Results. The number of complaints about working conditions received from women exceeded that received from men. Women reported feeling various symptoms while at work more frequently. The number of complaints about working conditions from those who held administrative positions was lower. The people from this group reported feeling various symptoms less frequently, in comparison with the people who held other positions. They also had more possibilities to assure suitable parameters of the working environment. There were no significant differences among... [to full text]

Čalko T. Organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvacijos aspektai, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. D. Zagurskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014. – 92 p. Organų persodinimas – didžiausias chirurgijos ir medikų komandos profesinio meistriškumo pasiekimas. Operacinės slaugytojai, dalyvaujantys organų persodinimo procese, yra svarbūs komandos nariai, jų atliekamas darbas – atsakingas, sudėtingas, reikalaujantis naujų žinių, didelio profesionalumo. Nors nemonotoniškas darbo pobūdis galėtų būti suvokiamas kaip patraukli veikla, tačiau personalo trūkumas, nepasitenkinimas atlyginimu, skubėjimas, viršvalandžiai, neįprastos procedūros, daug fizinių bei emocinių pastangų – veiksniai, išvedantys iš pusiausvyros ir darantys neigiamą įtaką operacinės slaugytojų darbo motyvacijai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvacijos aspektus. Tyrimo uždaviniai: įvertinti psichosocialinių veiksnių raišką operacinės slaugytojų darbe; ištirti darbo motyvacijos veiksnių raišką ir jų sąsajas su slaugytojų sociodemografinėmis savybėmis; nustatyti veiksnius, didinančius organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvaciją. Tyrimo metodas – 2013 m. rugpjūčio 25 – spalio 30 dienomis buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Dalyvavo 127 operacinės slaugytojai, dirbantys... [toliau žr. visą tekstą] / T. Motivational aspects at work of surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries, final thesis for Master's Degree/ supervisor Dr. D. Zagurskienė; Nursing and Care Department, Faculty of Nursing, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2014. - 92 p. Organ transplantation is the highest achievement of professional excellence of the surgical and medical team. Surgical nurses assisting at organ transplantation process are important team members, their work is responsible, complicated, requiring continuously-refreshed knowledge, high-level professionalism. Lack of monotony at work could be regarded as attractive feature, but shortage of staff, dissatisfaction with remuneration, rush, overtime, unusual procedures, lots of physical and emotional efforts are the factors that break the balance and negatively impact work motivation of surgical nurses. The purpose of the research was to analyse the aspects of work motivation of surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries. Objectives of the research included evaluation of manifestation of psychosocial factors at surgical nurses' work; examination of manifestation of work motivation factors and their links with nurses' socio demographic qualities; determination of factors increasing work motivation for surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries. Research method: anonymous questionnaire conducted on 25 August - 30 October 2013. Respondents of the research were 127 surgical... [to full text]

Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „karšta“ savireguliacija savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją... [toliau žr. visą tekstą] / Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text]

Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text] / Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „šalta“ savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą]