Šio magistro darbo objektas – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau Šiaurės Korėja) branduolinė programa ir jos keliamos grėsmės tarptautiniam saugumui. Pastarosios yra nagrinėjamos pasitelkiant realizmo teoriją ir jos atstovo Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę, R. Cooper senosios ir naujosios pasaulio tvarkos sąvokas, Šiaurės Korėjos reakcijas į tarptautinės bendruomenės galios demonstravimą tarptautinėje arenoje. Taip pat analizuojamos tarptautinės bendruomenės pastangos spręsti susidariusią situaciją plėtojant daugiašalius santykius (dėmesį sutelkiant į keturšales ir šešiašales derybas). Šiame darbe yra teigiama, jog Šiaurės Korėja traktuoja tarptautinę aplinką kaip priešišką sau, nes vis dar grindžia savo politiką senosios pasaulio tvarkos koncepcija, t. y. Šaltojo Karo laikotarpio nustatytomis taisyklėmis, todėl daugiašalės derybos netenka prasmės. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos, kaip ateityje gali klostytis įvykiai Korėjos pusiasalyje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirma – realizmo teorijos analizė pasitelkiant Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę. Antra – Šiaurės Korėjos branduolinės programos įtaka tarptautiniam saugumui. Trečia – daugiašalių santykių neefektyvumo priežastys, Šiaurės Korėjos reakcija į tarptautinės politikos pokyčius ir ateities perspektyvos. Darbe pateikiama sutrumpinimų rodyklė ir priedai. / The object of this major thesis is the Democratic People’s Republic of Korea’s (North Korea) nuclear program and the threat it possesses to international security. The latter are being analyzed within realism theory and Hans J. Morgenthau’s systemic and non-systemic view to the state, R. Cooper’s new and old world order concepts, North Korea’s reactions to international community’s power demonstration in international system. Also, the analysis of international community’s efforts to deal with the emerging situation through multilateral negotiations is being carried out (concentrating the attention to four and six-party talks). In this thesis the statement is being made, that North Korea is viewing international system as rival to her, because it still forms politics according to the old world order concept, that is according to the rules that emerged during Cold War, and this is why the multilateral talks most of the times are meaningless. Lastly, the insights to the future events in Korea peninsula are being proposed. The thesis is composed of three parts. In the first part the analysis of realism theory according to Hans J. Morgenthau is being carried out. In the second part the influence of nuclear North Korea’s program to international security is pointed out. The third part tells why multilateral negotiations were not effective, what is the North Korea’s reaction to the changes in international politics and the future perspectives are being told. This analysis includes... [to full text]

Lithuanian literature of early socialistic realism is called normative literature: literary works were written according to certain set rules in order to meet the requirements of Soviet ideology. Comparisons of edits of the novel Po audros – Dideli įvykiai Naujamiestyje (1947-1948) by J. Dovydaitis, the novel Puodžiūnkiemis (1952) by A. Vienuolis and the novella Pikčiurnienė (1953) by I. Simonaitytė reveal the main norms of writing a Lithuanian novel of that period. In early socialistic realism period, literary works describing the past predominate. The ground of such pieces is based on a class conflict. In order to depict class fights scenes of highlighted clashes between antagonists and protagonists are created. Negative characters are kulaks, enemies of Soviet authorities – who serve for condemning the past. Positive characters are representatives of the new order, fighters for welfare of workers. A group of passive, politically inactive, characters comprise the intelligentsia whose depiction peculiarities were borrowed from Russian literature. The contrast of the past and the future becomes the base of composition of a literary work of early socialistic realism. The past is depicted in dark colours, turned into a legend, while the future is depicted in bright colours, often idealised. Literary works by A. Vienuolis, I. Simonaitytė and J. Dovydaitis are full of pathos, celebrating the new authorities, the role of communists as well as working individuals... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]

Kas yra teisė? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma per visą teisės egzistavimo istoriją. Jo ieškoma ir dabar. Skirtingi autoriai, skirtingai suprasdami teisės kilmę, jos paskirtį ir vaidmenį, skirtingai suvokė, kas yra teisė ir siekė pateikti savo teisės sampratą. Todėl galima rasti egzistuojant labai daug teisės sampratų. Šiame darbe yra nagrinėjamos kelios teisės sampratos suskirsčius jas į dvi grupes pagal teisės šaltinio kriterijų. Pirmosios grupės teisės šaltinis yra mistifikuotas arba realiai neapčiuopiamas (neapibrėžtas). Jai priklauso: teisės, kaip visuomenės kultūros istorijos rezultato, samprata, psichologinė teisės samprata, dieviškoji teisės kilmės teorija ir prigimtinės teisės samprata bei teisinis pliuralizmas. Antrosios grupės šaltinis yra nemistifikuotas arba realiai apčiuopiamas (apibrėžtas). Šiai grupei priklauso teisinis pozityvizmas, teisinis realizmas ir F. A. von Hayek‘o pateikiamas teisės suvokimas. Vienos iš teisės sampratų šiandieniniam teisės suvokimui turi didesnės įtakos, kitos – mažesnės. Pavyzdžiui, teisinis pozityvizmas ir prigimtinė teisė daro gana didelę įtaką teisinei minčiai ir teisės suvokimui. Kaip bebūtų, kiekviena teisės samprata yra teisinga, nes atspindi konkretaus istorinio laikmečio, konkrečios visuomenės supratimą, kas yra teisė, paaiškina praeities ir dabarties socialinius ir teisnius reiškinius, sutampa su socialinės raidos tendencijomis. Galima įžvelgti egzistuojant šiuolaikinę teisės sampratą, kuri apima psichologinę teisę... [toliau žr. visą tekstą] / What is law? For an answer to this question is been looking during all law history long. It can be found a lot of conceptions of law in legal theory. Eight world wide conceptions of law are examined dividing them in two groups by law origin criterion. First group origin source is not realistically difined. To this group belong: „conception of law as the result of history of society culture“, „psychological law conception“, „conception of law as religion“, „natural law conception“ and „legal pliuralism“. Second group origin source is realistically difined. To this group belong: „legal posityvism“, „legal realism“ and F. A. von Hayek‘s „spontaneous oder“. Some conceptions of law have more influence over understandingwhat is law, some of them less. For example legal posityvism and natural law conception have rather huge influance over understanding what is law. These two conceptions are as interfering between each other. It can be said that every law conception is correct, because it reflects specific historical time, specific society understanding of law. In these days we can find contemporary conception of law. Which has attribute of law as the result of history of society culture, psychological law, natural law, legal realism and leagal posityvism. The definition of contemporary law: law is a system of setteled in society members conscious and developed over its culture obligatory behaviour rules, which embody society values concurrent from human being, and which are... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamuose mokslo darbuose (monografijoje Laiko įkaitė ir partnerė: Lietuvių literatūros kritika 1945–2000 ir straipsniuose) tiriama sovietinės ir posovietinės lietuvių literatūros kritikos raida 1945–2000 metais. Pirmoje tyrimo dalyje, skirtoje sovietmečio literatūros kritikai, išryškinama svarbiausios kritikos raidos tendencijos bei jas lėmę veiksniai, aptariamas socialistinio realizmo reiškinys, apibūdinamos literatūros kritikos metodologinės orientacijos. Daugiausia dėmesio skiriama pirmajam pokario dešimtmečiui, kai literatūros kritika represinėmis priemonėmis buvo priversta tapti komunistų partijos ideologijos diegimo įrankiu. Vėliau, pradedant nuo šeštojo dešimtmečio vidurio, tyrimo centru tampa literatūros kritikos sąlygiškas laisvėjimas, modernėjimas, gabiausiems kritikams renkantis sociologinei meno traktuotei alternatyvias metodologijas: fenomenologiją, struktūralizmą, recepcijos teoriją. Antroje tyrimo dalyje apžvelgiamas literatūros kritikos procesas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiu: akcentuojamos metodologinio atsinaujinimo pastangos, aptariami nauji uždaviniai, sumuojami rezultatai. Konstatavus metodologines akademinės kritikos inovacijas (postkolonijinė kritika, kultūrinės studijos, feminizmas), inspiruotas išeivijos ir apskritai Vakarų humanitarų patirties, dėmesys kreipiamas į skirtingų metodų dialogo ženklus, svarstomos jų galimybės. Darbe aptariama ir šio laikotarpio neakademinės kritikos specifika, ryškiausiu jos... [toliau žr. visą tekstą] / The research works submitted for the habilitation procedure (the monograph Hostage and Partner of Time: Soviet and Post-Soviet Lithuanian Literary Criticism (1945–2000) and articles) analyse the development of Soviet and post-Soviet Lithuanian literary criticism from 1945 to 2000. The first part of the research deals with Soviet-era literary criticism and highlights the most important tendencies in its development, reveals the factors that influenced that development, discusses the phenomenon of Socialist Realism, and examines the methodological orientation of literary criticism. The analysis focuses on the first post-war decade, when literary criticism was forced to become a tool for the propagation of the Communist Party ideology. Later, beginning with the mid-1950’s, the analysis concentrates on the relative liberation of literary criticism and its modernisation, which came about as a result of the most skilled critics choosing alternative methodologies rather than the sociological art interpretation: phenomenology, structuralism, and reception theory. The second part of the research surveys the process of literary criticism in the first decade of Lithuanian independence, accenting attempts at methodological renewal, discussing new tasks, and summarising the results. Having stated the methodological innovations in academic criticism (postcolonialism, cultural studies, feminism), inspired by the experience of the Lithuanian émigré researchers and the Western humanities in... [to full text]

The dissertation explores the question of the possibility of a moral theory compatible with common sense morality. Common sense morality is limited to its two fundamental features, or suppositions: moral judgements are truth apt and practical, i.e. they are at the same time in some sense objectively right or wrong and necessarily action guiding. In contemporary philosophy, the two fundamental features of common sense morality seem to be incompatible: only descriptions can have truth values, but descriptions are not prescriptions, or, to put it otherwise, from the way the things are, it does not follow straightforwardly how the things should be. However, analyses of the methodological, ontological, epistemological and semantic possibilities of moral theories enable a positive answer: a moral theory which embodies the two fundamental features of common-sense morality is possible, only if it makes coherence its constitutive value and uses the approach of rationalist internalism. In this research, the main controversies and distinctions of contemporary meta ethics (moral realism/anti realism, motivational internalism/externalism) are discussed and an account of rationalist internalism is explicated and enforced. / Disertacijoje nagrinėjama su sveiko proto morale suderinamos moralės teorijos galimybė. Sveiko proto moralė apribojama dviem pamatinėm prielaidom, arba savybėm: moraliniai sprendiniai turi teisingumo reikšmes ir yra praktinio pobūdžio, t.y. jie yra kažkuria prasme objektyviai teisingi arba klaidingi ir būtinai kreipia mūsų veiksmus. Šiandienėje filosofijoje šios dvi pamatinės sveiko proto moralės savybės atrodo esančios nesuderinamos: juk teisingumo reikšmes gali turėti tik deskripcijos, o deskripcijos nėra preskripcijos, arba iš to, kaip yra, tiesiogiai neseka tai, kaip turėtų būti. Vis dėlto nagrinėjant metodologines, ontologines, epistemologines bei semantines moralės teorijų galimybes, disertacijoje į pagrindinį klausimą atsakoma teigiamai: abi pamatines sveiko proto moralės savybes įkūnijanti moralės teorija yra galima, tik jei ji padaro koherentiškumą savo konstituojančia vertybe ir naudoja racionalistinio internalizmo prieigą. Darbe aptariamos pagrindinės šiandienės metaetikos kontroversijos bei skirtys (moralinis realizmas/antirealizmas, motyvacinis internalizmas/eksternalizmas), išskleidžiama bei papildoma racionalistinio internalizmo teorija.

Disertacijoje nagrinėjama su sveiko proto morale suderinamos moralės teorijos galimybė. Sveiko proto moralė apribojama dviem pamatinėm prielaidom, arba savybėm: moraliniai sprendiniai turi teisingumo reikšmes ir yra praktinio pobūdžio, t.y. jie yra kažkuria prasme objektyviai teisingi arba klaidingi ir būtinai kreipia mūsų veiksmus. Šiandienėje filosofijoje šios dvi pamatinės sveiko proto moralės savybės atrodo esančios nesuderinamos: juk teisingumo reikšmes gali turėti tik deskripcijos, o deskripcijos nėra preskripcijos, arba iš to, kaip yra, tiesiogiai neseka tai, kaip turėtų būti. Vis dėlto nagrinėjant metodologines, ontologines, epistemologines bei semantines moralės teorijų galimybes, disertacijoje į pagrindinį klausimą atsakoma teigiamai: abi pamatines sveiko proto moralės savybes įkūnijanti moralės teorija yra galima, tik jei ji padaro koherentiškumą savo konstituojančia vertybe ir naudoja racionalistinio internalizmo prieigą. Darbe aptariamos pagrindinės šiandienės metaetikos kontroversijos bei skirtys (moralinis realizmas/antirealizmas, motyvacinis internalizmas/eksternalizmas), išskleidžiama bei papildoma racionalistinio internalizmo teorija. / The dissertation explores the question of the possibility of a moral theory compatible with common sense morality. Common sense morality is limited to its two fundamental features, or suppositions: moral judgements are truth apt and practical, i.e. they are at the same time in some sense objectively right or wrong and necessarily action guiding. In contemporary philosophy, the two fundamental features of common sense morality seem to be incompatible: only descriptions can have truth values, but descriptions are not prescriptions, or, to put it otherwise, from the way the things are, it does not follow straightforwardly how the things should be. However, analyses of the methodological, ontological, epistemological and semantic possibilities of moral theories enable a positive answer: a moral theory which embodies the two fundamental features of common-sense morality is possible, only if it makes coherence its constitutive value and uses the approach of rationalist internalism. In this research, the main controversies and distinctions of contemporary meta ethics (moral realism/anti realism, motivational internalism/externalism) are discussed and an account of rationalist internalism is explicated and enforced.

This work is concentrated on the understanding of the mythical dimension of Gabriel Garcia Marquez works. This dimension is conditioned by authors eagerness to base his writings on folklore consciousness and folklore mythology, namely on a myth, which is created and lives in oral tradition and family beliefs. Marquez looks at myth through carnival culture, which by itself is passing link between primitive mythology and fiction (75, 60). To his novel “One Hundred Years of Loneliness” he adjusted the primitive mythology, he knew from his childhood: folklore, people beliefs, superstitions, witchcraft – all this set, which was still alive in Caribbean coast peoples’ consciousness. The “magical realism” literature was based on that. In this work the attention is directed to Creole, Indian, Afro-American mythology, which is reflected in Garcia Marquez writings. Reflections of Afro-Catholic religions (voodoo, Santeria) are also reflected (especially in his book “About Love and Other Demons”). The motives of time (dominating illud tempus) and pre-Christian space is also important. The world is only being created. So it is tried to look for the repeating of eschatological and cosmological myths. The repeating of birth myth in Garcia Marquez works is mostly expressed through specific relationship with death. It is specific feature in his works, determined by Latin America traditions and individual relation with surrounding world. Important role in Garcia Marquez writings plays such... [to full text]

This work is concentrated on the understanding of the mythical dimension of Gabriel Garcia Marquez works. This dimension is conditioned by authors eagerness to base his writings on folklore consciousness and folklore mythology, namely on a myth, which is created and lives in oral tradition and family beliefs. Marquez looks at myth through carnival culture, which by itself is passing link between primitive mythology and fiction (75, 60). To his novel “One Hundred Years of Loneliness” he adjusted the primitive mythology, he knew from his childhood: folklore, people beliefs, superstitions, witchcraft – all this set, which was still alive in Caribbean coast peoples’ consciousness. The “magical realism” literature was based on that. In this work the attention is directed to Creole, Indian, Afro-American mythology, which is reflected in Garcia Marquez writings. Reflections of Afro-Catholic religions (voodoo, Santeria) are also reflected (especially in his book “About Love and Other Demons”). The motives of time (dominating illud tempus) and pre-Christian space is also important. The world is only being created. So it is tried to look for the repeating of eschatological and cosmological myths. The repeating of birth myth in Garcia Marquez works is mostly expressed through specific relationship with death. It is specific feature in his works, determined by Latin America traditions and individual relation with surrounding world. Important role in Garcia Marquez writings plays such... [to full text]

Jurgis Kunčinas (1947—2003) romane „Tūla“ pateikia dviejų bohemos atstovų meilės istoriją, kurioje literatūros tyrinėtoja Elena Nijolė Bukelienė įžvelgia postmodernizmo bruožų. Vokietijoje susiformavęs postmodernizmas pasižymi veikėjų apatija supančiam pasauliui, aplinkiniams, ironija. Ji tampa gynybine priemone veikėjui, kurio netenkina esamas gyvenimas ir jis žino, kad nieko negali pakeisti. Abejojama Dievu, amžinybe, veikėjų pasaulis susiskaidęs, gyvenimas priimamas kaip žaidimas. J. Kunčino romane elgiamasi priešingai – pagrindinis veikėjas myli Tūlą ir po mirties, mėgaujasi bohema. Ji, ironija, šikšnosparnio motyvas pagrindiniam „Tūlos“ veikėjui padeda pabėgti nuo jo netenkinančios tikrovės. Ironija kyla daugiau iš linksmo gyvenimo būdo, dirbtinio atsipalaidavimo, nei iš intelektualių paskatų. „Tūla“ nėra ir grynai magiškojo realizmo kūrinys, nes veikėjas nepriima tikrovės, bet nuo jos bėga vartodamas alkoholį, įsivaizduodamas esąs šikšnosparnis. Tai, kad įvedamas šikšnosparnio motyvas, gali priminti fantazijos ir tikrovės maišymą, kuriuo paremtas magiškasis realizmas. Tik „Tūloje“ šikšnosparnis neatlieka žaidybinės funkcijos, kaip, pavyzdžiui, sapnas David’o Madsen’o romane „Sapnų dėžutė“, šikšnosparnis yra veikėjui reikalinga, svarbi detalė. J. Kunčino romaną „Tūla“ galima įvardinti kaip lietuvių tautos sąmonės kūrinį. Jame iš pirmo žvilgsnio galima rasti magiškojo realizmo ir postmodernizmo bruožų, bet tai būtų tik paviršutinis pastebėjimas. „Tūloje“... [toliau žr. visą tekstą] / The novel “Tūla” by Jurgis Kunčinas (1947 – 2003) presents the love story of two bohemia representatives in which Elena Nijolė Bukelienė, the literature researcher, notices the features of postmodernism. Postmodernism originated in Germany is distinguished by the characters‘ apathy for the world surrounding them, people round about, irony. It becomes the defensive means for the character who is dissatisfied with the present life and he knows that he can not change anything. The characters doubt the God, eternity, their world is decomposed, the life is understood as a game. The behaviour in Jurgis Kunčinas‘ novel is contrary – the main character loves Tūla even after his death, enjoys bohemia. She, irony, the motive of the bat help the main character of “Tūla” to escape the unsatisfying reality. Irony rises from the cheerful lifestyle, artificial relaxation but not from intellectual inducements. “Tūla” is not a work of pure magic realism since the character does not accept the reality but he escapes it drinking alcohol, seeing himself as a bat. The fact that the motive of the bat is introduced can remind of the confusion of fantasy and reality on which magic realism is based. However, the bat does not perform the function of games in “Tūla” as, for example, the dream in David Madsen’s novel “The Box of Dreams” („Sapnų dėžutė”), the bat is a necessary, important detail for the character. J. Kunčinas’ novel “Tūla” can be called the work of Lithuanian consciousness. At first... [to full text]