Magistro darbo tikslas – ištirti, kiek skaidri yra viešojo sektoriaus komunikacija. Darbo objektas – skaidrumas viešojo sektoriaus organizacijų komunikacijoje. Darbo uždaviniai: Apibrėžti viešojo sektoriaus sampratą bei veiklos specifiką; Išsiaiškinti viešajam sektoriui būdingus komunikacinės veiklos aspektus, naudojamas komunikacijos priemones; Apibrėžti, kas tai yra skaidrumas, nustatyti koks jo santykis su viešojo sektoriaus įstaigų komunikacija. Analizuojant mokslinę literatūrą susipažinta su viešajam sektoriui keliamais reikalavimais. Išsiaiškinta, kad čia vyrauja pakankamai griežtos taisyklės, kurios labai aiškiai apibrėžia veiklos procesus, veikiančios sistemos nustato tam tikras ribas. Sektorius veikia visuomenės pasitikėjimo pagrindu, todėl yra įpareigotas efektyviai bei skaidriai tenkinti jų poreikius. Prieš keletą dešimtmečių susirūpinta viešojo sektoriaus veiklos efektyvumu, todėl imtasi įvairių reformų nepaslankiai biurokratijai keisti. Šios reformos įtakojo ir naują komunikacijos, kaip strategiškai svarbios sektoriaus veiklos traktavimą. Ypatingas dėmesys imtas skirti komunikacijos skaidrumui, įstaigos atvirumui. Visuomenė ypač nori, kad įstaigos būtų atviros, matomos, sprendimai aiškūs, o komunikacija orientuota į tikslines auditorijas. Taip pat aptartas komunikacijos specialistų vaidmens išaugimas, jiems priskiriamų naujų funkcijų svarba. Teorinėms prielaidoms patvirtinti buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino literatūros analizės metu gautą medžiagą. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Transparency and openness of work processes and communication are very important in nowadays, especially in the public sector. Public sector is responsible for legislations, public services and wellbeing of the citizen’s. It operates on the foundation of public trust. It means that publics, communities have special rights and demands that influence public sector work and its communication. One and the most important is transparency. Transparency is very wide term, which contains such elements like openness, responsibility, accountability, clearness. Transparency of Communication is one of the main conditions of public sector in nowadays. The aim of this Master thesis is to survey the situation of transparency in the public sector communication. The main tasks are: to survey about public sector conception and work specific; to analyze public sector communication and its singularity; to identify what role transparency plays in public sector communication. Analysis of articles, researches, internet resources and databases where the main sources, which helped to unclose the main aims of this work. The ideas of these authors were used: Raipos, Backūnaitės, Ginevičiaus, Sūdžiaus, Ulevičiaus, Puškoriaus, Fairbanks, Lane, Pandey, Garnett and others. This Master thesis consists of four main parts. Firstly the conception of the public sector, its work specific and demands are presented. Also there are public administrating, the most important publics and the main reforms discussed in... [to full text]

Veiklos auditas – nauja viešojo sektoriaus institucijų veiklos kontrolės forma, analizuojanti ne finansinį tam tikros institucijos, o būtent veiklos, rezultatų pasiekimo aspektą, pasaulyje atsiradusi apie 1979 metus. Lietuva – jauna valstybė, neturinti itin daug viešojo sektoriaus institucijų veiklos audito patirties bei tradicijų šioje srityje, nėra ir pakankamai teisės aktų, reglamentuojančių veiklos audito procesą, taigi išsiaiškinti, išanalizuoti ir pritaikyti praktikoje kitų pasaulio valstybių veiklos audito atlikimo principus yra itin aktualu. Taigi toks ir yra pagrindinis mokslinio tiriamojo darbo “Įvairių šalių audito patirties lyginamoji analizė” tikslas: išanalizuoti trylikos pasaulio valstybių (Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Norvegijos, Kanados, JAV, Australijos ir Slovėnijos) veiklos audito atlikimo procesą ir pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikoje atsižvelgiant į pasaulio praktiką. / Performance audit is a new form of control of public sector institutions, which analyses not financial, as usually, but performance and achievements of results aspects in these institutions. This type of audit could be dated to 1979. Lithuania is very young country which does not have sufficient experience and traditions in performance audit, there are no appropriate amount of legislation for performance audit and its process regulation so it is eminently topical question to find out, analyze and put in practice the experience of other countries in performance audit principles and its process. So the main idea of the study “Comparative analysis of audit experience in various countries” is to analyze the process of performance audit in thirteen countries (France, Italy, Netherlands, Germany, Czech, Hungary, Great Britain, Finland, Norway, Canada, USA, Australia and Slovenia) and to offer the suggestions how the situation of performance audit system could be changed and improved in Lithuania by the practice of other countries. In the order to realize the main idea of the study, the author analyzes basic phases of performance audit process, such as the planning of performance audit, audit evidence, data analysis and reporting. In accordance with these phases of performance audit all thirteen countries are compared with each other; the author is looking for similarities and differences, advantages and defects of every single country and is system of performance audit: for... [to full text]

Tema: E-turizmo panaudojimas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti. / The usage of e-tourism to improve the competitiveness of the tourism sector. / Lukoševičiūtė D. / Mokslinis vadovas: prof. dr. Navickas V. Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto edukologijos fakultetas, Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra. – Kaunas, 2011. – 52 p. Tyrimo objektas – E-turizmas turizmo sektoriuje. Tyrimo tikslas – Ištirti e-turizmo panaudojimą turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. 2. Išnagrinėti turizmo sektoriaus konkurencingumą lemiančius veiksnius. 3. Atskleisti e-turizmo pritaikymo įmonėje veiksnius. 4. Apžvelgti e-turizmo panaudojimo būdus turizmo įmonių konkurencingumui didinti. 5. Atlikti e-turizmo panaudojimo turizmo įmonių konkurencingumui ekspertinį vertinimą. Tyrimo metodai: Mokslinės – teorinės literatūros analizė ir ekspertinis vertinimas. Svarbiausios išvados Turizmo sektorius yra svarbus šalies ekonomikai ir turi daug reikšmės tiek regioniniu tiek nacionaliniu lygmeniu, todėl svarbu didinti šio sektoriaus konkurencingumą. Tinkamai pritaikytas e-turizmas lemia įvairius teigiamus pokyčius įmonėse, kurie turi daug įtakos didinant įmonių konkurencingumą, o tai lemia turizmo sektoriaus konkurencingumą. Paplitęs požiūris ir su juo susiję veiksmai, kad technologinis (kur įeina ir e-turizmas) ir ekologinis aspektai yra nelabai svarbūs turizmo sektoriaus konkurencingumui, gali... [toliau žr. visą tekstą] / Object- E-tourism in tourism sector Aim - to examine the usage of e-tourism to increase the competitiveness of tourism sector.

Viešasis sektorius ir jam priklausančios įvairaus lygmens savivaldos institucijos atlieka didelį vaidmenį užtikrinant valstybės ir konkrečios vietos bendruomenės gerovę. Tačiau vis dažniau pastebimas viešojo sektoriaus organizacijų veiklos nerezultatyvumas, kuris priešpastatomas privačiajam sektoriui ir jo veiklos principams. Nerezultatyvi veikla kuria nepasitikėjimą valstybe ir konkrečiomis įvairaus lygmens savivaldos institucijomis. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai kaip dirba valstybės tarnautojai, kaip jie yra motyvuojami darbui, nes darbo motyvacijos lygis ir darbuotojų pasitenkinimas savo darbu įtakoja vienas kitą. Darbo motyvacijai vis didesnė reikšmė skiriama ir tarptautiniuose dokumentuose, ir Lietuvos vadybinėje literatūroje. Kintantis požiūris į darbuotoją kaip į vieną svarbiausių darbo išteklių, besikeičiančios pačių darbuotojų vertybės, privataus sektoriaus teikiamų galimybių patrauklumas reikalauja iš naujo įvertinti ir tobulinti egzistuojančias darbo motyvacijos priemones bei kurti naujus motyvacijos modelius. / Public sector and various level self-government institutions belonging to it do a big role securing the wealth of state and concreat place society. However, more and more often it is possible to notice unusefulness of public sector organizations work and that it stands in front of the private sector and its activity principles. Unuseful performance creates distrust in the state and of the concreat various level self-government institutions. That‘s why it is very important to put the attention to how the state officers work, how they are motivated with their jobs, because the level of the job motivation and the workers satisfaction with their job effect each other. Nowadays the attention to the job motivation is increasing in the international documents and in Lithuania‘s management literature. The changing attitude to the worker as one of the most impotant work reservoir, changing virtues of the workers, the attractfullness of private sector alloted possibilities demand to revalue and improve already existance job motivation means and create new motivation models. The main scientists‘ motivation theoretical models and their importance, effect to job motivation are discussed. The peciularities of job motivation in public sector were analysed. The main motivation components were distinguished, on which the practical research is based, according to which the Vilnius municipality staff motivation to their job was valued. During the research period the main factors, influencing... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama svarbi personalo valdymo profesinio rengimo įstaigose tema. Konkrečiai nagrinėjamos viešojo sektoriaus tiek civilinės, tiek karinės organizacijos. Tinkamai vykdomas personalo valdymas daro didelę įtaką organizacijai. Šiuo atveju personalo valdymas dar svarbesnis, kadangi kalbame apie organizacijas, kurios ruošia ir moko kitus asmenis. Blogo personalo valdymo pasekmėje, tokio pobūdžio organizacijose, gali atsiliepti ne tik šių organizacijų veiklai, bet ir daugeliui kitų. Prastas specialistų parengimas gali įtakoti net ir visos Lietuvos ekonomiką. Taikant efektyvų personalo valdymą, organizacijoje tvyros geras darbinis klimatas, personalas stengsis rezultatyviau ir našiau atlikti savo užduotis ir organizacija pradės daug efektyviau veikti. Tačiau praktika rodo, kad personalo valdymas labai sudėtinga ir daugialypė procedūra. Šiame darbe analizuojama mažai tirta profesinio rengimo sistema viešojo sektoriaus organizacijose, teisinė bazė, o taip pat LR krašto apsaugos sistemos organizacija – Generolo Adolfo Ramanausko Kovinio rengimo centras. Darbe siekiama nustatyti galimus trūkumus, problemas, perspektyvas bei tobulinimo galimybes. Atlikta personalo apklausa Generolo Adolfo Ramanausko Kovinio rengimo centre atskleidė darbuotojų nuomonę. Remiantis ja buvo galima susidaryti nuomonę apie esamą situaciją, atskleisti problemas, trūkumus, parengti pasiūlymus ir išvadas, kaip visa tai patobulinti. / Personnel management, professional arrangement, public range organizations, motivation, work effectiveness, success of organization, empirical survey. The biggest wealth of organization - people. Personnel management is very important in organization. Trying to reach the very best results organizations optimize their personnel management. They optimize working conditions, they trying to do the best not only for organization, but for personnel too. The master’s thesis analyzes the personnel management in professional arrangement system. The purpose is to show personnel management aspects in professional arrangement system. Also to show possibilities how to optimize this system. You can find the theoretic analysis of personnel management in first part of master’s thesis. What it is personnel management, theories, aspects of personnel management are explained according literature. Second part „Professional arrangement“ is about profession arrangement in public civilian and military ranges. Legal base, purposes, programs and statistic data are mention in this part. Third part „Personnel management analyze of Gen. A. Ramanauskas Warfare training centre“ is about personnel management in this organization. Documents, politics, aspects, personnel planning system and etc. are mention in this part. Fourth part „ of Gen. A. Ramanauskas Warfare training centre perfections aspects“ shows results of practical analyze which was held in this organization, shows Personnel management... [to full text]

The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Viešajame sektoriuje vykdomos reformos turi poveikį kiekvienam mokesčių mokėtojui, nes bendri reformų tikslai – taupyti valstybės išteklius, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Vykdant reformas svarbu valstybės tarnautojų kvalifikacija įgyvendinti pokyčius, kitaip reformos gali neduoti laukiamų rezultatų. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo klausimus nagrinėja daugelis autorių, tačiau valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo ypatumai buhalterinės apskaitos ar panašaus pobūdžio reformoms vykdyti nėra nagrinėjami. Darbe keliama problema, kad nors teisės aktai nustato valstybės tarnautojams kvalifikacijos kėlimą, neaišku, kaip šiuos teisės aktus vykdydama reformą konkrečioje situacijoje pritaiko atskira įstaiga. Darbe iškelta hipotezė, kad valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo sistema nėra universali, todėl ją reikia pritaikyti kiekvienai reformai. Darbo objektas yra valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas viešojo sektoriaus apskaitos reformai vykdyti. Darbo tikslas – išnagrinėti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo ypatumus viešojo sektoriaus apskaitos reformai vykdyti. Siekiant darbo tikslo iškelti uždaviniai: išanalizuoti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimą reglamentuojančius teisės aktus; susipažinti su vykdomos viešojo sektoriaus apskaitos reformos esme ir ypatumais; ištirti, kaip buvo keliama valstybės tarnautojų kvalifikacija šiai reformai įgyvendinti ir pasiūlyti, kaip tobulinti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimą panašaus pobūdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Public sector reforms have an impact on every taxpayer because the overall reform objectives are to save state resources and to improve people's quality of life. It is important to improve the qualification of the civil servants to implement changes, in other reforms can not produce the desired results. The training of the civil servants is an issue for many authors, but the civil servants training characteristics of accounting and other similar reforms are not addressed. The work raises the problem that although the law provides for the civil servants qualification, it is unclear how this legislation with the reform in a given situation applies single institution. The hypothesis is – the training system of the civil servants is no panacea, and should be adapted to each reform. Object of the work is the training of the civil servants for the Public Sector Accounting Reform. The aim of the work – to examine the training of civil servants features of Public Sector Accounting Reform. In order to raise the goal the following tasks: to analyze the qualification of the civil servants legislation; to know about the essence and characteristics of the Public Sector Accounting Reform; to examine how the civil servants have been caused by the qualification that the implementation of reform and to suggest how to improve the qualification of the civil servants for similar reforms. The following methods were used in this work: collection, systematization, generalization, comparison... [to full text]

Turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių pramonės šakų, kai kurioms šalims tai vienintelis būdas gauti pajamas. Turizmas kuo toliau tuo svarbesnis ne tik žmonėms, bet ir šalims – pritraukiami didesni turistų srautai, gaunamos didesnės pajamos padeda tapti šaliai konkurencingesne. Tam, kad turizmo sektorius būtų konkurencingas, svarbu įvertinti įvairius faktorius, kurie didina sektoriaus konkurencingumą. Etnocentrizmas šiame darbe bus pritaikomas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti – bus bandoma išsiaiškinti kaip jis veikia būtent šį sektorių, kokios galimybės padidinti sektoriaus konkurencingumą pasitelkus šį reiškinį. / -.

Darbo tema yra aktuali tuo, kad tarptautinės reitingų agentūros, įvertindamos skolų krizę Europoje, pastaruoju metu daugeliui šalių mažino valstybės kredito reitingus ar blogino jų perspektyvas. Nors po prieš trejus metus patirto nuosmukio Baltijos šalių reitingai ir stabilizavosi, jų aukštesnių reikšmių išlaikymas Baltijos valstybėms yra svarbus užsienio investicijų pritraukimo ir šių šalių finansų sektoriaus vystymosi veiksnys. Vis dėlto, reitingų gerėjimas gali turėti ir priešingą poveikį.Todėl svarbu išsiaiškinti situaciją Baltijos šalyse. Tiriamojo darbo objektas yra Baltijos šalių ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingai bei ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi nacionaline valiuta reitingai. Šio darbo tikslas - atlikus teorinę valstybės kredito reitingų ir jų įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams analizę, nustatyti valstybės kredito reitingų įtaką finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams Baltijos šalyse. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti uždaviniai: atlikti teorinę valstybės kredito reitingų ir jų įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams analizę, išanalizuoti Baltijos šalių finansų sektoriaus išsivystymo lygį bei užsienio investicijų srautų ir kredito reitingų šiose šalyse pokyčių tendencijas, reitingus įtakojusius veiksnius, nustatyti valstybės kredito reitingų įtaką finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams Baltijos... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the work is relevant due to the fact, that international credit rating agencies, assessing the debt crisis in Europe, recently downgraded credit ratings or their outlook for many countries. Despite the fact that sovereign credit ratings of Baltic states have stabilized after the decline occured three years ago, higher ratings are the essential factor for Baltic states, seeking to attract foreign investment and promote their financial sector development. Though, the improvements of ratings may have the opposite effect. Therefore, it is important to clarify the situation in Baltic states. The object of the research work – the Baltic states‘ short and long term in foreign and local currency ratings. The purpose of this paper is to establish the impact of sovereign credit ratings on the financial sector development and international capital flows in the Baltic states, doing theoretical analysis on sovereign credit ratings and their impact on the financial sector development and international capital flows in a country. In order to achieve an objective, the following tasks have been fomulated: to accomplish above-mentioned theoretical analysis, to analyse the level of financial sector development, changes in trends of international capital flows and sovereign credit ratings in the Baltic states, reveal the main factors, which affected ratings in these countries and ascertain the influence of these ratings on the financial sector development and international capital... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos kelių ir geležinkelių transporto vystymosi tendencijas, įvertinti jų atitikimą darnaus vystymosi principams bei ištirti transporto naudojimo visuomenės įpročius. Vykdant išsikeltus darbo uždavinius buvo renkami, grupuojami, ir analizuojami statistiniai duomenys susiję su transporto sektoriaus darniu vystymusi ir apimantys šio sektoriaus aplinkosauginius, ekonominius bei socialinius aspektus. Duomenys analizuojami programiniais paketais Microsoft Excel ir Statistica 10. Atlikta koreliacinė analizė tarp skirtingų rodiklių siekiant išsiaiškinti jų tarpusavio ryšio stiprumą ir patikimumą. Taip pat buvo atlikta visuomenės apklausa internetinėje prieigoje www.manoapklausa.lt . Apklausa buvo atlikta du kartus – 2010 matų rudenį ir 2011 metų pavasarį – siekiant išanalizuoti visuomenės nuomonės pasikeitimus, susijusius su metų laiko, ekonominės situacijos ir kitų veiksnių pakitimais. Apklausų duomenys buvo analizuojami programiniu paketu SPSS, nustatomas ryšys tarp skirtingų rodiklių grupių. Analizuojamas laikotarpis apima 1995 – 2010 metus. Per šį laikotarpį Lietuvos transporto sektorius labai vystėsi. Ryškiausias augimas buvo kelių transporto sektoriuje. Kelių transporto priemonių skaičius per analizuojamą laikotarpį padidėjo 2,2 karto. Kuro sunaudojimas transporto sektoriuje per analizuojamą laikotarpį išaugo 50 proc. Kuro suvartojimas transporto sektoriuje labai sumažėjo po Rusijos krizės 2001 metais ir dabartinės ekonominės krizės metu. Vis... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of research – to analyze the Lithuanian road ant rail transport development trends, assess their compliance with the principles of sustainable development and to investigate the use of public transport habits. By research were collected, grouped and analyzed statistical data related to transport sector sustainable development and covering the sector‘s environmental, economic ad social aspects. The data were analyzed by software packages Microsoft Excel and Statistica 10. Were transacted correlation analysis between the different indicators to identify the relationship strength and reliability. It was also made an public online poll. The poll was made two times – in autumn 2010 and spring 2011 – in order to analyze the changes in public opinion related to seasons, the economic situation changes and other factors. The data of polls were analyzed using SPSS software package, defines the relationship between different indicators. Analyzed period covers the 1995 – 2010 year. During this period, the Lithuania transport sector is highly developed. The largest increase was in the road sector. Road vehicles during the analysis period increased 2,2-fold. Fuel consumption in the transport sector during the analyzed period increased 50 percent. Fuel consumption in the transport sector decreased significantly after the Russian economic crisis of 1999 and the current economic crisis. Road transport has a growing share of goods and passenger turnover. Passenger turnover by road... [to full text]