Rue is popular in all the nationalities, but its mean different. In the Lithuanian culture this flower means a lot, it is important in every life, creation and in hundreds of years it couldn’t be changed by another objects. In this work is the material analysed about the rue’s semantic in the folk creation, traditions and in the individual poetry and its contacts to the culture of many nations. The aim of this work is to analise one of the most important objects (the rue) in our creation, customs, spoken creation, its way to the individual creation, the meaning change in the poetry and its semantic meaning.

Darbe nagrinėjama percepcijos veiksmažodžių, vartojamų Jurgos Ivanauskaitės romane "Ragana ir lietus", semantika. Percepcijos veiksmažodžiai yra priskiriami būsenos veiksmažodžių semantiniam tipui. Tai psichinę būseną žymintys veiksmažodžiai. Darbe siekiama išanalizuoti percepcijos veiksmažodžių valentingumą ir nustatyti, ar juo vadovaujantis galima šiuos veiksmažodžius suklasifikuoti į smulkesnes semantines grupes. Kitaip sakant, išsiaiškinti, ar percepcijos veiksmažodžiai turi tarpusavio reikšmės skirtumų, lemiančių jų skirtingas funkcijas sakinyje. Iš viso buvo surinkta apie 120 skirtingų percepcijos veiksmažodžių pavyzdžių. Darbe jie, remiantis Drukteinio pasiūlytu skirstymu, klasifikuojami į 3 semantinius tipus: mentalinės būsenos, emocinės būsenos ir pojūčių bei žiūrima jų semantinio, sintaksinio ir leksinio valentingumo. Veiksmažodžių semantinio valentingumo struktūros pagrindą sudaro tam tikri semantinių funkcijų rinkiniai. Sintaksinis valentingumas yra paremtas percepcijos veiksmažodžių suponuojamų semantinių funkcijų atitikmenimis sintaksiniame lygmenyje. Būdingiausios veiksmažodžių palydovų formos yra daiktavardžių linksniai ar prielinksninės konstrukcijos. Apibūdinant leksinį percepcijos veiksmažodžių valentingumą, buvo siekta nustatyti, kokių semantinių klasių žodžiai gali būti veiksmažodžio valentiniais palydovais. Percepcijos veiksmažodžiai skiriasi vieni nuo kitų būsenos pobūdžiu. Tai rodo skirtingos jų semantinė, sintaksinė ir leksinė struktūros. / In dieser Arbeit analisiert man perception Verben Semantik in dem Roman „Die Hexe und der Regen“ von Jurga Ivanauskaite. Sie sind in der litauischen Sprachwissenschaft getrennt noch nicht untersucht. Semantik von Verben ist von der semantischen, syntaktischen und lexischen Valenz begrundet. Es ist bekannt, dass die Bedeutung des Verbs von der semantischen Funktionen abhängig ist. Die perception Verben gehoren zu eine aus zwei Grobklassen — zu den Zustandsverben. Diese perception Verben Klasse bilden 3 noch kleinere semantische Typen: 1) mentalischer Zustand Verben, 2) emocischer Zustand Verben, 3) Empfindung Verben. In dieser Arbeit strebt man danach die Unterschiede der Bedeutung von perception Verben, die verschiedene Funktionen im Satz entscheiden, festzustellen. Diese semantische Forschung wird besser semantische Eigenschaften, verschiedene semantische Typen von perception Verben, die gesonderten semantischen Funktionen entscheiden, zeigen. Die perception Verben entscheiden diese semantinsche Fuktionen: der Perzipient [Pzp] — eine semantische Funktion des Trägers von psychischen Zustand; der Kontentiv [Con] — eine semantische Funktion des Inhalts von Zustand; der Modus [Mod] — eine semantische Funktion der Weise. Eine Perception Verben semantische Valenz Struktur ist auf die Bestimmung von semantischen Funktionen und seinen Sammlungen begrundet. Die Perception Verben syntaktische Valenz Struktur entscheidet eine Bestimmung, in welchen gramatischen Wortformen die... [to full text]

Semantika informacinių technologijų kontekste yra duomenų apdorojimas pagal prasmę ir kontekstą. Tam įgyvendinti yra taikomas natūralios kalbos apdorojimas, pritaikytas informacijos paieškai, išrinkimui, analizavimui.Taikant semantines technologijas, kūrėjams dažnai kyla klausimas, kaip sukurti semantinės paieškos sąsają, kad ji būtų patogi ir duotų kuo tikslesnius atsakymus į vartotojų užklausas. Šiame darbe aprašomas sukurtas metodas, kuris padeda vartotojui palaipsniui formuoti SPARQL užklausą iš atskirų elementų, dinamiškai keičiant vartotojo sąsają. / Increasing popularity of Semantic Web raises a question how we could make a simple user interface for building semantic queries while keeping high precision of results returned. This thesis presents a method that helps users to create SPARQL queries by allowing to dynamically add components to user interface. The goal of the work is to improve of user interface model for semantic queries by allowing users to construct and change it dynamically till obtaining the desirable answer results. That model was created on the base of analysis of Semantic Web languages, tools and existing portals, their functions and user interfaces. Algorithms for dynamic user interface generation based on user actions were developed that allow creating queries of various complexities with minimal amount of user interface components. Implementation and testing the prototype of the system using movie and wine ontologies has shown that dynamic construction and generation of query interface has desirable functionality and is easily applicable to various ontologies. Experimental comparison with existing semantic search portals has shown that the proposed dynamic user interface generation method could improve precision and recall of semantic queries and may be applied in semantic search portal applications.

The present paper analyzes the features of the object in traditional and semantic syntax. A special attention is payed to the processes and the ways of expressing the object in each of them, namely, in material, mental, verbal, relational, existential and happening processes. The examples were taken from the novel "The Great Gatsby" by F. Scott Fitzgerald. / Darbe analizuojamas papildinys bei kaip jis yra išreiškiamas tradicinėjė ir semantinėjė sintaksėje. Pavyzdžiai naudoti šiame darbe buvo renkami iš F. Scott Fitzgerald novelės "Didysis Getsbis".

Pagrindinis šio darbo tikslas - išanalizuoti lietuvių kalbos semantinio anotavimo procesą ir sukurti metodologiją, leisiančią įgyvendinti semantinio anotavimo proceso automatizavimą. Kompiuteris, kitaip nei žmogus, nesupranta ar tekstas yra rišlus ir prasmingas, ar neturi jokio rišlumo ir prasmės. Tai ypač atsiliepia verčiant tekstus, lyginant tos pačios kalbos tekstus vieną su kitu ir t.t. Semantinis anotavimo procesas leidžia išspręsti šią problemą sukurdamas metodiką, kuri leidžia aprašyti žodžių sąsajas sakiniuose, tačiau norint tekstą semantiškai suanotuoti rankiniu būdu, reikia turėti specifinių žinių ir tai reikalauja didelių laiko sąnaudų. Norint išvengti šių problemų semantinį procesą būtina automatizuoti. Šiame darbe buvo išanalizuotas lietuvių kalbai tinkantis semantinio anotavimo procesas, sukurta metodologija, leidžianti įgyvendinti semantinio anotavimo proceso automatizavimą. Metodologijos pagrindu JAVA programavimo kalba įgyvendintas automatizuoto semantinio anotavimo proceso realizavimas, atliktas eksperimentas ir pateiktos išvados. / Major aim of this work – analyze Lithuanian language semantic annotation process and develop methodology which let implement automate semantic annotation process. The computer, unlike the person, does not understand did the text is coherent and meaningful, or have no coherence and meaning. This is particularly vulnerable to the translation of the text, compared with the same language texts with one another, etc. Semantic annotation process allows to solve the problem of creating a methodology that enables to describe links between words in sentences, but in order to semantically annotate the text manually, you need to have specific knowledge and it requires time-consuming. To avoid these problems it is necessary to automate the process of semantic. In this work was analyzed the Lithuanian language suitability for semantic annotation process, developed methodology to implement semantic annotation of process automation. Methodology based Java programming language implementation of automated semantic annotation process realization of the experiment was conducted and the following conclusions.

Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.

Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.

In communication, a language user is naturally disposed to proceed from what is known to, or shared by, both the speaker/writer and hearer/reader and end with the information that is the most important. Such a disposition complies with the requirements of Functional Sentence Perspective (FSP), but it also makes a language user “transform” the basic word order. The present work took a functional approach to language study to explore the syntactic potential of English to produce various sentence patterns by carrying out a communicative (functional) analysis of Carson McCullers’ short stories. The analysis showed that one of the main causes of noncanonical ordering of sentence elements is thematization by means of Preposing. The preposed elements were semantically diverse, though the frequency of occurrence of different process type sentences varied. The results of the analysis led to the conclusion that syntactic movement is determined by the semantic, syntactic and contextual restrictions. Syntactically, the peripheral elements of the sentence exhibited a higher flexibility than the core sentence elements. Semantic and syntactic unity of the sentence elements were interfered when the preposed sentence elements expressed information recoverable from a very short retrievability span, which revealed the significant role of the context in syntactical movements. Preposing and the resulting sentence patterns seem to be used for particular discourse functions: to enhance the... [to full text] / Pagal sakinio aktualiosios skaidos (AS) teoriją konkrečiame kontekste vieni sakinio elementai komunikaciniu požiūriu yra svarbesni negu kiti. Kalbos vartotojas yra natūraliai linkęs sakinį pradėti nuo to, kas žinoma jam kaip kalbėtojui ar rašytojui ir jo klausytojui ar skaitytojui ir baigti sakinį informacija, kuri yra svarbiausia. Tokia nuostata verčia kalbos vartotoją transformuoti vadinamą gramatinį sakinio modelį Veiksnys+Tarinys+Papildinys. Kitaip tariant, komunikacijos procese sintaksinio lygmens uždavinys yra „rasti“ tinkamą sakinio modelį ir jį aktualizuoti. Šiame darbe yra tiriamos anglų kalbos sintaksinės galios sudaryti įvairias sintaksines struktūras, kurios geriausiai gali atspindėti sakinio turinį ir komunikacinį tikslą. Tiriamajai medžiagai pasirinkti amerikiečių rašytojos Carson McCaullers apsakymai. Tyrimas parodė, kad tiriamų sakinių žodžių tvarką dažniausiai lėmė teminami semantiniai elementai, iškeliant juos į sakinio pradžią, arba kitaip tariant, atliekant temos preposiciją (angl. Preposing). Į sakinio pradžią keliami elementai yra semantiškai skirtingi, priklausomai nuo proceso tipo. Žodžių tvarkos įvairavimą lemia semantiniai, sintaksiniai ir konteksto apribojimai. Dažniausiai į sakinio pradžią keliami pagrindiniai ir periferiniai elementai reiškė žinomą informaciją. Tiriant žodžių tvarkos įvairavimo atvejus, buvo siekiama įvertinti ir diskursinį žodžių tvarkos modelių vaidmenį. Tyrimas parodė, kad įprasta žodžių tvarka yra keičiama, siekiant ne tik... [toliau žr. visą tekstą]

Data storing semantic technologies separate it from applications code and gives availability for computers as well as people understand and share semantics in real time. These technologies also enable to add new data source or link between software applications as easy as to draw new link in the model. Unfortunately these technologies are yet not developed and popular as we could notice strong benefits of them in daily life. Introduction of semantic search system is an attempt to show the strong points of semantic technologies. Semantic search is more precise because of its opportunities to narrow handled domain down, it gives more exact result than usual, keyword based search. This advantage is clearly shown when database is very large and is filled with plenty of data. It also gives possibility to retrieve results from multiple distant data sources and form custom or predefined result sets as a central hub for some data domain. Automatic ontology generation based on database schema and metadata is suggested in this work. Such solution ensures that semantic search, which uses generated ontology, serves up-to-date search services even when structure of database is changed.

Darbe sinchroniškai tiriama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė ir formalioji struktūra, skiriamas dėmesys lietuvių grožinių kūrinių dialoginei kalbai ir ją įforminančioms kalbėjimo leksemoms. Kadangi šiame darbe lietuvių kalbos kalbėjimo veiksmažodžiai nagrinėjami semantiniu aspektu, todėl iš pradžių aptariamos pagrindinės leksinės semantikos sąvokos, apibūdinama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė grupė (KSG). Lingvistinėje literatūroje žodžio reikšmės ir jos raiškos formos vienovė vadinama semema. Į kalbėjimo veiksmažodžių semantinę grupę buvo atrinktos leksemos su sememomis „bendrauti žodžiais“, „perduoti informaciją, mintis, jausmus ir pan.,“ kurios įvardija kalbėjimo procesą. Sememos jungtos į KSG pagal jų komponentinės struktūros panašumą. Savo ruožtu sememos struktūra sudaryta iš minimalių semantikos vienetų – semų, kurios smulkiau nebeskaidomos. Kalbėjimo veiksmažodžių reikšmių analizė pagrįsta jų skaidymu į mažesnius reikšminius elementus, todėl tyrimui taikoma komponentinė analizė. Kalbėjimo veiksmažodžių formaliosios struktūros analizė, t. y. derivacinių santykių tinklas, pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų fonologinė sudėtis, charakterizuoja tam tikros sistemos struktūros požymius. Šiame darbe nagrinėjama pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknies struktūra, vokalizmo ir konsonantizmo padėties ypatumai, nustatomi būdingiausi šios semantinės grupės šaknų struktūriniai modeliai. Bazinių ir priklausomųjų morfemų skyrimas leidžia jungti žodžius į sistemines grupes... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the semantic and formal structure of the speaking verbs as well as dialogical speech of some pieces of Lithuanian fiction and, also, lexemes formed in it. As Lithuanian speaking verbs are analysed there in the semantic aspect, so in the beginning of the work the subject of the investigation is the meaning of the main semantic groups. Besides, the semantic group of the speaking verbs (KSG) is researched. In the linguistic literature the meanings of the word and the unity of its expressiveness is called the semema. The lexemes with the sememas “to communicate orally”, “to transmit information, thoughts, emotions and etc.” were chosen to the semantic group of the speaking verbs. They describe the process of speaking. The sememas are included in KSG according to the principle of the similarity of their complex structure. The structure of the semema itself is built of the smallest semantic units called semes. However, there are good reasons to say that the analysis of the meanings of the speaking verbs proves that they are divided into the smaller elements. That is why the work presents the complex analysis of these verbs. The analysis of the formal structure of the speaking verbs, i.e. the net of the derivation relationship, the structure of the basic phonemic speaking verbs’ branches, is characterized by the certain signs of the structure. The work investigates the structure of the basic speaking verbs’ roots, as well as the peculiarities of consonant and vowel... [to full text]