The present paper analyzes the features of the object in traditional and semantic syntax. A special attention is payed to the processes and the ways of expressing the object in each of them, namely, in material, mental, verbal, relational, existential and happening processes. The examples were taken from the novel "The Great Gatsby" by F. Scott Fitzgerald. / Darbe analizuojamas papildinys bei kaip jis yra išreiškiamas tradicinėjė ir semantinėjė sintaksėje. Pavyzdžiai naudoti šiame darbe buvo renkami iš F. Scott Fitzgerald novelės "Didysis Getsbis".

Tematem niniejszej pracy są wybrane osobliwości w zakresie konstruowania zdań złożonych jako cecha składniowo-stylistyczna rozprawek uczniowskich. Materiał badawczy stanowiło 45 wypracowań maturalnych uczniów szkół polskich na Wileńszczyźnie. Wykorzystana została metoda analizy tekstu pisanego. Dotychczasowe badania nad polszczyzną uczniów szkół polskich na Wileńszczyźnie nie dotyczyły zakresu syntaksy. Niniejsza praca prezentuje wyniki wstępnych badań nad takimi składniowymi wykładnikami stylu, jak międzyzdaniowe wskaźniki zespolenia w konstrukcjach wielopredykatowych oraz nad konstrukcjami przesadnie rozbudowanymi, zwanymi potokami składniowymi. Tak więc głównym celem było zbadanie połączeń międzyzdaniowych (współrzędnych i podrzędnych, pomijając bezspójnikowe), które miały pokazać, za pomocą jakich wskaźników zespolenia badana grupa maturzystów łączy wypowiedzenia w tekstach pisanych, które wskaźniki nawiązania cieszą się największą popularnością u uczniów, które zaś nie są przez nich używane. Zakładałam, że w wypracowaniach jako tekstach pisanych o większym stopniu intelektualizacji powinno się znaleźć dużo wykładników nawiązania, oczekiwałam również dużej liczby spójników o zabarwieniu książkowym. Niezmiernie ważnym elementem analizy spójników parataktycznych oraz hipotaktycznych było zaakcentowanie ich wartości stylistycznej. Kolejnym zadaniem było zasygnalizowanie występowania w wybranym materiale ważnego problemu, a mianowicie nieporadności stylistyczno-składniowych w... [toliau žr. visą tekstą] / Šis magistro darbas nagrinėja sintaksiniai-stilistinius klausimus. Norėta nustatyti, kokių jungtukų pagalba lenkų mokyklų Lietuvoje abiturientai jungia sudėtinius sakinius, kuriuos jungtukus jie vartoja dažniausiai, o kurie visai neatsispindi (trūksta) jų rašytinėje kalboje. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į jungtukų stilistinius bruožus (t.y. kurie yra vartojami rašytinėje kalboje, kurie šnekamojoje, galiausiai kurie pasižymi neutralumu). Darbas susideda iš įžangos, 4 skyrių ir pabaigos. Pirmajame skyriuje yra pateikti teoriniai sintaksiniai-stilistiniai klausimai. Antras skyrius ir trečias yra sukomponuoti analogiškai: antras vaizduoja sudedamųjų jungtukų analizę, trečias prijungiamųjų jungtukų, o taip pat parodomųjų įvardžių. Analizė paremta yra 45 mokinių rašiniais. Paskutinis darbo skyrius tik atkreipia dėmesį į įvairias klaidas mokinių sudėtiniuse sakiniuse, jame nėra visapusiškos analizės. Šio skyriaus tikslas buvo tik parodyti pastebėtas sudedamųjų sakinių problemas, kurias verta nagrinėti (tarp jų ir stilistinio pobūdžio klaidos). Pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad mokinių rašiniuose turi būti daug jungtukų, o ypač rašytiniai kalbai būdingų, tačiau ji ne visai pasitvirtino. Lenkų mokyklų Lietuvoje abiturientai sudedamuosiuose sakiniuose daugiau vartojo neutralių sudedamųjų jungtukų. Prijungiamuosiuse sakiniuose proporcijos tarp neutralių jungtukų ir rašytinei kalbai būdingų buvo labai panašios. / The present master’s thesis examines syntactic-stylistic issues. The main goal of the thesis was to find out with the help of what conjunctions the graduates of Polish schools in Lithuania most often combine composite sentences, and which conjunctions are used by them the most often; also what conjunctions are missing in their written language. Great attention has been paid to stylistic features of conjunctions (i.e. which are used in the written language, spoken language, and finally, which of them are distinguished for neutrality). The thesis consists of an introduction, 4 chapters and the end. The first chapter is devoted to the theoretical syntactic/stylistic issues. The second and the third chapters are composed analogically: the second one contains an analysis of composite conjunctions, and the third one - of subordinate conjunctions and demonstrative pronouns. The analysis was based on the compositions of 45 pupils. The final chapter of the thesis only draws attention to different mistakes made by pupils in composite sentences, and does not provide a comprehensive analysis. The goal of this chapter was only to show the problems of composite sentences which have been noticed and worthy of examination (including the stylistic type of mistakes). At the beginning of the thesis a hypothesis was raised that there should be a lot of conjunctions characteristic of the written language in the compositions of pupils; it proved to be true only in part. The graduates of Polish... [to full text]

The most popular sentence analyses are: syntactic and semantic. Syntactically the sentence can be analyzed according to the three types: traditional, structural and transformational. Semantically the sentence can be analyzed according to the process types and inherent and non-inherent semantic functions. Such processes as Material, Mental, Verbal, Relational, and Existential can be distinguished. However the participants as Agents, Affected Patients, Effected Patients, Beneficiary, Recipients, Attributes, Sayers, and Verbiage can be attributed to the processes mentioned above. It can be also distinguished Circumstances but they are non-inherent functions which can be further subdivided into non-spatial (Instrumental, Comitative, Manner, Reason, Purpose, Result etc.) and spatial (adessive, superessive, inessive, ablative, elative, delative, sublative, illative, allative). The aim of the research is to analyze the realization of non-spatial functions in English. / Populiariausios sakinio analizės yra sintaksinė ir semantinė. Sintaksiškai sakinį galima analizuoti pagal tris tipus: tradicinį, struktūrinį ir transformacinį. Semantiškai sakinys gali būti analizuojamas pagal procesų tipus arba pagrindines bei pasirenkamąsias semantines funkcijas. Prie pasirenkamųjų semantinių funkcijų yra priskirti Sirkumstantai, kurie gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes: neerdvinės ir erdvinės funkcijos. Darbo tikslas yra išanalizuoti neerdvinių funkcijų raišką anglų kalboje.

Darbe pateikiama įvairiais aspektais išnagrinėta L. S. Černiauskaitės romano Kvėpavimas į marmurą kalbinė raiška. Analizuojamas antraštės ir kūrinio bei atskirų jo dalių santykis, aptariama romano leksika, semantinės stiliaus figūros, sinonimiškai vartojamos kalbos priemonės. Dėmesys skiriamas ir romano sakinių įvairovei: aiškinamasi, kokiomis laiko formomis konstruojamas pasakojimas, kokios struktūros sakiniai dominuoja, kaip jie siejami, aptartos ir sintaksinės figūros. Romano tekstas yra ne tik prasmiškai ir formaliai siejamas, bet ir skaidomas – aptariama kompozicinė ir stilistinė teksto segmentacija. / Linguistic expression of the novel Kvėpavimas į marmurą (Breatning into Marble) by Laura Sintija Černiauskaitė analyzed from various aspects which presented in the thesis. The relation of the title and separate part of the novel are analyzed, the vocabulary, semantic stylistic devices, linguistic means used synonymously are discussed. The attention is paid also to variety of the novel sentences: the tenses constructing the narration are analyzed, the dominating sentence structures, their relation, syntactical figures are discussed. The text of the novel is related not only meaningfully and formally, but is also separated – compositional and stylistic segmentation of the text is discussed.

In this study are analyzed clauses without conjunctions of the press language in German and Lithuanian. The aim of the study was to find differences and similarities between coordination and subordination of compound and complex clauses without conjunctions of investigated languages, to group clauses by syntactic and semantic aspects and to establish the frequency of complex clauses without conjunctions in German and Lithuanian. The study deals also with the relations of complex clauses. According to the examples of investigated languages it is established that in Lithuanian press language there are much more complex clauses without conjunctions as in German. The conclusion is drawn that primary difference between investigated languages is frequency of complex clauses without conjunctions.

Magistro studijų baigiamojo darbo „Broniaus Kalinausko asmenybė ir mokslinė veikla“ tikslas – pateikti B. Kalinausko biografijos fragmentus bei atskleisti, koks kalbininko indėlis į lietuvių kalbos frazeologiją, sintaksę, kalbos kultūrą. Taip pat apžvelgti B. Kalinausko metodinius darbus, skirtus tiek mokytojams, tiek mokiniams. Darbe stengiamasi ne tik pabrėžti B. Kalinausko skelbtas idėjas, jo požiūrį į tam tikrus kalbos dalykus, bet ir palyginti iškeltas mintis su vėlesnių kalbininkų darbais, atskleisti, koks pamatas padėtas tolimesniems lietuvių kalbos tyrinėjimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip B.Kalinausko pateikta lietuvių kalbos frazeologijos klasifikacija pakito iki šių dienų, kaip kitos iškeltos idėjos įsitvirtino lietuvių kalbotyroje. Analizuojami sintaksės, metodikos darbai, straipsniai, susiję su kalbos praktika. Darbo pabaigoje pateikiami kalbininką pažinojusių žmonių prisiminimai, kurie leidžia geriau pažinti B. Kalinausko asmenybę. / The main purpose of a final master‘s degree thesis „The personality and scientific activities of Bronius Kalinauskas“ is to introduce to B. Kalinauskas biographical snippets and to disclose any linguist‘s contribution to the Lithuanian language phraseology, syntax and language culture. It is also an overview of B. Kalinauskas methodological work, for both teachers and students. This thesis attempts to emphasize not only B. Kalinauskas published ideas, his approach to certain language issues, but also in relation to the ideas raised in the subsequent work of linguists, to reveal what lay the foundation for further research in Lithuanian language. The attention is drawn to it how B. Kalinauskas the Lithuanian language phraseology clasification changed to these days. There are also analysed syntax, methodology works, articles related to the language practice. The end of a final master‘s degree thesis provides memories of his acquaintances, which allows a better understanding of B. Kalinauskas personality.

Pusiau pagalbinio veiksmažodžio vaidmuo šiuolaikinėje prancūzų kalboje semantikos ir sintaksės požiūriu yra labai ženklus, nes pusiau pagalbiniai veiksmažodžiai yra dažni ir grožinėje literatūroje, ir dokumentiniame žanre, ir buityje. Kalbininkų požiūris į pusiau pagalbinius veiksmažodžius skiriasi tik dėl paties pavadinimo: pusiau pagalbiniai, veikslo, pagalbiniai veikslo veiksmažodžiai, modaliniai veiksmažodžiai, veiksmažodžių junginiai, tačiau visi kalbininkai sutaria, kad pagalbiniai veiksmažodžiai prancūzų kalboje skiriasi nuo pagalbinių veiksmažodžių tuo, kad jie išsaugo didesnę ar mažesnę semantinės reikšmės dalį ir padeda išreikšti tuos niuansus, kurių neįmanoma išreikšti morfologinėmis formomis. Tai ir yra pusiau pagalbinių veiksmažodžių vaidmuo semantikos požiūriu. Sintaksės požiūriu pusiau pagalbiniai veiksmažodžiai sudaro nedalomą junginį su tariniu, todėl yra sudėtinė tarinio dalis, kuri paklūsta visoms tradicinės gramatikos taisyklėms: yra asmenuojama, kaitoma laikais, asmenimis, derinama su skaičiumi, gimine ir tt. / Semi-auxiliary verb's role in modern French syntax and semantics is very significant because the semi-auxiliary verbs are quite frequent in literature as well as periodicals. All the linguists agree on the fact, that auxiliary verbs or pure modals do not contain any semantic meaning and serve just for grammatical purposes to express future or past times and semi-auxiliary verbs in French do contain some part of its semantic meaning and have some serious impact on the main verb. Linguists’ approaches differ only in the denomination as a semi-auxiliary or auxiliary of aspect, auxiliary aspect verbs, modal verbs, verbs compounds and so on. The semi-auxiliary verbs role consists of its semantic sens as well as its syntactic functions, as semi-auxiliary verbs tend to express the shadings of a verb, that can’t be translated by morphological means and morphological forms. On the syntactic point of view, semi-auxiliary verbs form with the infinitive an integrated combination of the predicate. It is an integral part of the predicate, where the semi-auxiliary acts as a regular verb under all rules of grammar: changes in accordance with person, singular or plural, gender, mode, time etc. / Le rôle du verbe semi-auxiliaire dans le français contemporain du point de vue sémantico- syntaxique est très important, puisque les verbes semi auxiliaires sont fréquents en belles lettres ainsi que les périodiques et le quotidien. Les approches des linguistes envers le verbe semi-auxiliaire ne diffèrent qu’en dénomination : semi-auxiliaire, auxiliaire d’aspect, les aspectuels, les modaux, causatifs, perceptifs, périphrases verbales etc. Tous les linguistes soulignent que le verbe auxiliaire est dépourvu de tout sens, et le verbe semi-auxiliaire en garde une partie sémantique plus ou moins grande. Les semi-auxiliaires aident à exprimer les nuances quand les formes morphologiques ne peuvent pas les couvrir. Le verbe semi-auxiliaire est étroitement lié à l’expression de l’aspect. Le rôle sémantique des verbes semi-auxiliaires consiste à apporter des nuances au verbe principal ou même détourner son sens, tandis que le rôle syntaxique est plus concret et consiste à précéder et faire partie intégrante du prédicat et .

Disertacijoje nagrinėjama miesto funkcinės ir kompozicinės struktūrų sąryšio problema, pasireiškianti esamų bei suplanuotų funkcijų, įtraukiant galimybes susisiekti, išsidėstymo ir urbanistinės kompozicijos darna (t. y. derinimusi, neprieštaringumu) arba neatitikimu. Tiriamoji problema atskleidžiama ir nagrinėjama pasitelkiant matematinio ir grafinio modeliavimo priemones. Darbo tikslas yra sudaryti miesto funkcinės ir kompozicinės struktūrų sąveikos tyrimo modelį, paremtą esamų lokalių didmiesčio centrų pavyzdžių analize, ir išnagrinėti jo taikymo galimybes, nustatant veiksmingos, efektyvios urbanistinės struktūros formavimo principus. Pristatomas Vilniaus miesto lokalių centrų urbanistinės struktūros tyrimas: išsamiai išnagrinėti trys lokalūs centrai, esantys Vilniaus miesto šiaurės vakarų dalyje. Nustatoma urbanistinės erdvės savybių svarba ir įtaka lokalių centrų formavimosi procesui bei sujungiami funkciniai ir kompoziciniai urbanistinės struktūros analizės aspektai. Nagrinėjamos modelio naudojimo galimybės bei pateikiamos rekomendacijos, nustatant lokalių centrų urbanistinės struktūros formavimo principus, kurie taikomi rengiant urbanistinius projektus: priimant strateginius sprendimus dėl užstatymo struktūros ir viešųjų erdvių tinklo plėtojimo bei nuo urbanistinio konteksto priklausančius detalius sprendimus. / The dissertation discusses the problem of coherence between functional and compositional structures of the city based on evidence that the existing and planned functions, including the possibilities of moving within the street network, and urban composition have corresponding or non-corresponding relation. The investigated problem has been revealed and analysed regarding the integration of mathematical and graphical modelling tools. The dissertation is aimed at developing a model for investigating interdependence between functional and compositional structures of the city and is based on the analysis of the existing local centres. The thesis explores the possibilities of its application for defining formation principles of an effective urban structure. A study on three local centres situated in the north-west part of Vilnius has been carried out. The task of the thesis is to investigate the importance and role of key spatial features on the formation of local centres and combine the functional and compositional aspects of the analysis of urban structure. The dissertation gives recommendations for defining the principles of urban structure formation of local centres applied in urban projects: developing strategic solutions to the formation of the built-up structure and street network, investigating each component in detail and making context sensitive decisions.