SANTRAUKA Didžiąją visuomenės dalį sudaro dirbantys asmenys, kurie yra visuomeninių santykių reglamentuojamų darbo teisės normomis, subjektai. Lietuvos Respublikos darbo teisė skiria tris darbo teisinių santykių subjektus: darbuotoją, darbdavį ir darbuotojų kolektyvą. Tam, kad bet koks subjektas galėtų dalyvauti bet kokiuose teisiniuose santykiuose, jam yra būtinas subjektiškumas. Darbo teisėje teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu metu. Darbdaviais gali būti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinis asmuo pilną darbinį teisnumą ir veiksnumą , pagal bendras taisykles įgyja nuo 18 metų, nors Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato tam tikras išimtis, kai veiksnumas gali būti įgyjamas anksčiau. Asmenys iki 18 metų amžiaus, jei nėra pripažinti veiksniais, darbdaviais būti negali. Juridiniai asmenys darbinį subjektiškumą įgyja nuo įregistravimo juridinių asmenų registre ar kitaip įgijus juridinio asmens statusą. Darbuotoju fizinis asmuo gali tapti sulaukęs 16 metų amžiaus, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 numato žemesnę t.y. 14 metų amžiaus ribą. Darbuotojų kolektyvas – tai visi konkretaus darbdavio darbuotojai, kurie yra pripažįstami savarankišku darbo santykių subjektu. Pagrindinis darbuotojų kolektyvo požymis-kolektyvinis interesas. / The Concept and Features Of Labour Law Subjects SUMMARY The most common part of the society consists of employees, who are the regulators of the public relationships of the Labour Law limits. The Labour Law of the Lithuanian Republic depicts three subjectives of the relationships of the Labour Law: an employce , an employer, the personnel staff. In order that any subjective could take part in any juridical relationships, the subjectivity is very important for the participant. In the Labour Law capacity and capability appcar at the same moment. It is possible that all kinds of physical and juridical personalities can be employers. Any personality employed in physical work is able to get full legal capacity and righness according to the general rule at the age of 18, though the Civil Code of the Lithuanian Republic makes some exceptions when the legal capacity may be acquired beforehand. People under 18 years of age if they are not assumed being a legal capacity, they are not concidered being employers. Juridical personalities ( people) working capacity obtain from the moment of the registration in to the juridical register or in some other different cases they have obtained the statute of juridical personality. Juridically any physical person is concidered being an employce when he‘s 16 years of age. The issue of the year of 2003 of January 29 of the government of the Lithuanian Republic Jursees lower requirement of the 14 years of age. The staff of the emplayees –that means... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra skirtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo praktikos analizei. Darbe yra išskiriami ir analizuojami šie Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo probleminiai aspektai: vidinio sandorio doktrina ir jos santykis su viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę reguliuojant ūkinę veiklą Lietuvoje, išimtis iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo ir tai, kokiais argumentais ji turi būti grindžiama, viešojo administravimo subjektų atsakomybės klausimas bei tai, ar Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis gali būti taikomas tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipus į Konkurencijos tarybą. / This master thesis is dedicated to the analysis of the legal practice of Article 4 of the Law on Competition of the Republic of Lithuania. The author seeks to examine these problematic aspects of the legal practice of Article 4 of the Law on Competition: the concept of the in-house agreement and its relation to the general duty of entities of public administration to ensure freedom of fair competition, the exception to Article 4 of the Law on Competition and those arguments that can justify it, the liability of entities of public administration for the infringements of the Law on Competition and the question of direct application of Article 4 of the Law on Competition.

Kolektyvinės darybos ir kolektyvinės sutartys gimė Vakrų šalyse. Kinijos per pastaruosius 30 metų bando įvesti rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, taip pat šiuolaikinę teisės sistemą, kuri apima kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartys. Šie du dalykai yra labai svetimi Kinijos darbo santykių subjektams, nors planinės ekonomikos laikais Kinijoje jau atsirado profesinės sąjungos, bet Kinijos valdžia and darbo santykių subjektai iš esmės nepriprato kolektyvinių darbo santykių esmės. Įvesdama rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, Kinijos valdžia susiduria su įvairiomis problemomis darbo santykių srityje, kurios jau senai pavyko Vakarų šalyse. Skatindama šalies ekonomikos tolimesnį augimą, kolektyvinių derybų ir koletyvinių sutarčių įgyvendinimas tapo vienu is svarbiausių ir esminių Kinijos Vyriausybės uždavinių, nes individualių ir kolektyvinių darbo santykių stabilumas tiesiogiai įtakoja Kinijos Komunistinės partijos valdžią, šalies ekonomikos pastovią plėtrą ir socialinę harmoniją. / Collective bargaining and collective agreements were born in western countries. During last 30 years China has attempted to introduce market economy and modern industry, also the legal system which includes collective bargaining and collective agreements. These two concepts are quite new to the Chinese subjects of labour law, although during the period of planned economy the labour unions already exists, but the Chinese regime and subjects of labour law don’t understand how the collective bargaining and collective agreements essentially work. The Chinese regime is confronted by various problems concerning labour relations while introducing market economy and modern industry, these problems have been settled in western countries. While promting further growing of economy, the implementation of collective bargaining and collective agreements is one of the most important and essential tasks of Chinese government, because the stability of individual and collective labour relations directly influences Chinese communist regime, economic sustainable development and harmoniuos society.

Magistro darbe yra atliekama procesinių dokumentų įteikimo nagrinėjant civilines bylas su nacionaliniu elementu bei vykdant įteikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę instituto analizė, probleminių aspektų išgryninimas bei jų sprendimo būdų pasiūlymas ir įvertinimas per esamo reglamentavimo, doktrinos ir teismų praktikos išsamią analizę. Procesinių dokumentų įteikimas, vykdomas pagal nacionalinę teisę yra pats pirminis ir pamatinis institutas, kadangi nuo jo išsamaus ištyrimo ir sklandaus veikimo didžiąja dalimi priklauso ir procesinių dokumentų įteikimas bylose su tarptautiniu elementu, kur nežiūrint tarptautinio lygmens reglamentavimo, daugeliu atvejų, paskutiniai procesinių dokumentų įteikimo žingsniai yra atliekami remiantis nacionaline teise. Magistro darbe yra pateikta nemažai identifikuotų ir išgrynintų problemų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pateikti galimi sprendimo jų būdai, taip pat pateikiami patarimai įstatymų leidėjui dėl atitinkamo reglamentavimo tobulinimo bei vertinami įstatymų leidėjo rengiamo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimų projekto siūlomi pakeitimai. Procesinių dokumentų įteikimo institutas yra nagrinėjamas kompleksiškai apžvelgiant esamą reglamentavimą, teismų praktiką, doktriną, užsienio valstybių patirtį ir numatomus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus. / The service of documents is a procedural action executed and confirmed in the way and form established by law, whereby the court offers an addressee to get acquainted with content of the served document. Specific rules on the service of documents exist to ensure that a person will certainly receive a document and information, and guarantee a person’s right to defend his interest in the process. The right to fair trial demands that every litigant should have timely notice of any proceeding affecting his interests and reasonable opportunity to respond. Failure to give due notice normally deprive the legitimacy of any process and this means that the failure to serve process where service of process is required is a failure of a conception of proper procedure in litigation. The main aim of the paper is to scrutinize the main basic aspects and main problems of service of documents in the civil procedure, to describe every method of delivery of procedural documents, provided in the Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, to review judicial precedents, existing doctrine, to identify the most common problems the courts, lawyers usually deal with applying the rules regulating service of documents. Moreover author raises the most common problems the courts usually deal with applying the law regulating service of documents. In the paper gives a wide description of definition and conception of service of documents, a brief review of technological influence on civil procedure... [to full text]

Tyrimo objektas – viešųjų elektroninių paslaugų žemes ūkio subjektams teikimas. Tyrimo tikslas – parengti moksliniais tyrimais pagrįstas elektroninių paslaugų žemės ūkio subjektams teikimo tobulinimo priemones. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti elektroninių paslaugų teorines koncepcijas. 2. Ištirti ir įvertinti elektroninių viešųjų paslaugų būklę LR valstybinėse ir savivaldos institucijose. 3. Ištirti ir įvertinti elektronines viešąsias paslaugas žemės ūkio subjektams. 4. Parengti elektroninių viešųjų paslaugų žemės ūkio subjektams teikimo tobulinimo priemonių planą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, lyginamoji analizė, loginės analizės ir modeliavimo metodas, sintezė, palyginimas, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje pateikti atliktos elektroninių paslaugų koncepcijų, elektroninių paslaugų ir elektroninės valdžios sampratų sąsajų, modelių ir brandumo lygių analizės rezultatai. Antroje darbo dalyje pateikti empirinio tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad elektroninės žemės ūkio paslaugos yra sunkiai randamos, nėra skiriamas atskiras elektroninių paslaugų teikėjų dėmesys žemės ūkio subjektams, tačiau sėkmingai veikia ir teikia elektronines paslaugas žemės ūkio subjektams „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ internetinis portalas. Trečioje darbo dalyje, remiantis teorinės analizės ir empirinio tyrimo rezultatais, pateiktas sudarytas elektroninių paslaugų žemės ūkio subjektams teikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – provision of public electronic services for agricultural subjects. Research aim – to prepare research-based measures for improvement of electronic services provision for agricultural subjects. Objectives: 1. to analyze the theoretical concepts of electronic services; 2. to investigate and assess the state of electronic public services in state and local government institutions of the Republic of Lithuania; 3. to investigate and evaluate electronic public services for agricultural subjects; 4. to prepare plan of improvement measures for electronic public services provision for agricultural subjects. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, comparative analysis, logical analysis and modeling method, synthesis, induction, deduction, graphical representation. Research results: The first part analyzes concepts of electronic services, interface of electronic services and e-government, models and maturity levels of public electronic services. The second part discusses that the electronic services for agricultural subjects are difficult to find, agricultural subjects do not receive a special attention of e-services providers, but "Agricultural Information and Rural Business Center” Web site operates successfully and provides some electronic services to agricultural subjects. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, presents plan of improvement measures of electronic public services provision for... [to full text]

Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the... [to full text]

Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, nedarbo, senatvės, invalidumo ar maitintojo netekimo. Socialinis draudimas finansuojamas iš draudimo įmokų, o draudimo pagrindu teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo įmokų dydžio. Piniginės išmokos, kurios tam tikru laikotarpiu visiškai arba iš dalies turi būti mokamos vietoj atlyginimo ir sudaro didžiausią socialinio draudimo vykdomų mokėjimų dalį, yra tiesiogiai susijusios su individualia draudimo įmoka, t.y. jų dydis priklauso nuo apdraustojo asmens iki to momento sumokėtų įmokų dydžio. Taip draudimo principai susiejami su rinkos ekonomikos sąlygomis taikomais teisingo finansavimo ir asmeninės atsakomybės principais. Socialinio draudimo srityje draudimo principams įgyvendinti pasirinkta tokia forma, kai apdraustieji asmenys privalo tam tikrą savo darbo pajamų dalį, kaip draudimo įmoką, pervesti į draudimo fondą, nustačius minimalias ir maksimalias ribas, kad tokia sistema būtų priimtina daugumai žmonių. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / State social insurance constitutes a major and most important part of social security system in Lithuania. It caters for almost all citizens of the country: employees and self-employed persons pay state social insurance contributions and, in case of insurance event, they get social insurance benefits (pensions, allowances, benefits). The main objective of state social insurance system is to guarantee income to the insured persons in case of incapacity for work, unemployment, sickness and maternity, occupational accidents and occupational diseases, old-age pensioners, the death of an insured. The major source of income of the state social insurance fund budget is state social insurance contributions paid by the insurers and the insured. The employer’s and employee's contributions are calculated as a percentage of the salary paid to the employee. In this way the principles of social insurance are related to fair financial support and personal liability principles applicable in market economy. The social insurance principles are put into effect when the insured persons pay a certain part of their wages, as a social insurance contribution to the state social insurance fund given the maximum and minimum limits so that the system would be suitable for the majority of people. The insured are individuals who pay social insurance contributions according to the provisions of the law on their own or are paid for by their insurers. The insured are also persons whose social insurance... [to full text]

Tyrimo objektas - struktūrinės paramos žemės ūkiui priemonės, dalykas - struktūrinės paramos priemonių poveikis žemės ūkio subjektams. Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti struktūrinės paramos žemės ūkiui priemonių raidą bei ekonominius rezultatus ir pasiūlyti galimas šių priemonių efektyvumo didinimo kryptis. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: • išanalizuoti pagrindinius veiksnius, nulėmusius struktūrinės paramos žemės ūkiui poreikį transformacijų laikotarpiu Lietuvoje; • išanalizuoti ir palyginti skirtingus požiūrius į struktūrinės paramos teikimą; • įvertinti struktūrinės paramos priemonių raidą Lietuvoje; • nustatyti kokių rezultatų pasiekta teikiant paramą (pagal NMA teikiamą informaciją); • remiantis respondentinių žemės ūkio bendrovių finansinėmis bei veiklos ataskaitomis nustatyti, kokį poveikį suteikta struktūrinė parama daro šių bendrovių ekonominės veiklos rodikliams; • pateikti siūlymus struktūrinės paramos priemonių efektyvumo didinimui. Tyrimo metodai: Lietuvos bei užsienio šalių autorių ekonominės literatūros analizė ir sintezė, loginis abstrahavimas, indukcija ir dedukcija, statistinių duomenų lyginimas bei grupavimas, statistinis modeliavimas, grafinis vaizdavimas. Remiantis ekonomine literatūra išanalizuota struktūrinės paramos priemonių raida, jos tendencijos bei perspektyvos ir nustatytos pagrindinės priežastys, atskirais laikotarpiais trukdančios įsisavinti struktūrinės paramos priemones. Naudojantis respondentinių žemės ūkio bendrovių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research is tools of structural support in agriculture, the subject – influence of structural support on economical individuals. The aim of work – to analyze the development of structural support tools in agriculture and estimate their influence on economical individuals, and suggest the ways of increasing support tools efficiency. Seeking the aim, the tasks are: • to analyze the main factors in time of transformations which have had the influence on structural support requirement; • to analyze and compare different views to rendering of structural support; • to estimate the development of structural support tools in Lithuania; • to investigate the main results of rendering support; • to ascertain the influence of support to respondent economical individuals, invoking their financial and business reports; • to suggest the ways of increasing support tools efficiency. Methods of research are: analyze and synthesis of Lithuanian and foreign author’s economical literature, logical abstraction, induction and deduction, comparable analysis, statistical analysis, graphical depiction. On the base of economical literature was analyzing the development of structural support tools, their tendencies and perspectives; investigated main factors which had have influence on reclamation support; ascertained the influence of support to respondent economical individuals, invoking their financial and business reports; suggested the ways of increasing support tools efficiency.

Darbo teisėje skiriamos trys subjektų rūšys: darbuotojas, darbdavys ir darbuotojų kolektyvas. Darbuotojo ir darbdavio teisinis statusas siejamas su prasidėjusiais darbo teisiniais santykiais. Darbuotoju gali būti pripažintas tik toks fizinis asmuo, kuris turi darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbdaviais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu. / Labour law distinguishes between these types of entities: the employee, the employer and the employees. The legal status of employee and the employer is related to legal employment relations. A public or private juridical person whose legal employment subjectiveness arises at the moment of the foundation may become an employer. The staff consist of the employees related to the employer by employment relations.

Topicality of the problem. The history of Lithuanian cities, urban deve-lopment and the values of the inhabitants are closely linked with the West Eu-ropean culture. In the recent socialist past of Lithuania, these links had weakened, while the centralized planning of that period left its footprints not only in the urban structures, but in social consciousness as well. The legacy of the soviet times shows itself even now, though a new law changing the situa-tion in territorial (spatial) planning was adopted in 1995 and the integration to EU urban policy started in 2004. They are responsible for the delay of the imp-lementation of a generally accepted idea of sustainable development. In the Declaration adopted in 1992 in Rio de Janeiro, the main principles of sustainable development and integration of the social, economical, environ-mental issues were outlined and the 21-st century program of activities aimed at achieving sustainable development was presented. In Europe, this aim was con-firmed by the Aalborg Charter. Researchers have demonstrated its advantages by evaluating the results obtained. For this purpose, sets of indicators and citi-zens pools of sustainable development and quality of life were created. Democracy, the market economy and global trends are changing the spa-tial patterns and socio - cultural values of citizens of Lithuania. Nevertheless, how much those urban changes are in line with sustainable development princi-ples, have not been paid much... [to full text] / Tiriamoji problema. Lietuvos miestų istorija, urbanistikos raida ir gyven-tojų puoselėjamos vertybės glaudžiai susijusios su Vakarų Europos kultūra. Netolimos praeities socialistinėje santvarkoje šie Lietuvos ryšiai susilpnėjo, o to meto centralizuoto planavimo pėdsakų palikta ne tik miestų urbanistinėse struktūrose, bet ir visuomenės sąmonėje. Nors 1995 m. buvo priimtas pakeitęs padėtį naujas teritorijų planavimo įstatymas, o nuo 2004 m. Lietuva yra visa-vertė ES narė, sovietmečio palikimas jaučiamas iki dabar ir riboja visuotinai pripažintos darniosios plėtros įgyvendinimo procesus. Rio de Žaneiro deklaracijoje, priimtoje 1992 m., buvo įvardyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vys-tymosi veiksmų programa, apimanti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių uždavinių integraciją. Europa šį siekį pripažino Aalborgo chartijos dokumente. Darniosios plėtros idėja susilaukia pritarimo, mokslininkai jos privalumus įrodo vertindami jos rezultatus. Tam skirtos darniosios plėtros, gyvenimo kokybės indikatorių sistemos, gyventojų nuomonių apklausos. Demokratija, laisvoji rinka ir globalizacijos tendencijos keičia Lietuvos miestų erdvinį modelį ir gyventojų sociokultūrines vertybes. Tačiau kol kas šie aspektai darniosios plėtros problematikoje nagrinėjami mažai. Valstybės lyg-menyje kompleksiniai miestų darniosios plėtros klausimai, priskirti skirtingoms ministerijoms, prarado savitą problematiką ir integruotą, strateginį valdymą... [toliau žr. visą tekstą]